Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-218-1058/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
1-218-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10823-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
Š. S.
Nukentėjusysis
M. M.
Advokatai
Remigijus Merkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-218-1058/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10823-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Aleksandrai Assadilovai,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,kaltinamajam Š. S., jo gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,nukentėjusiajam M. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jis 2019 m. kovo 16 d., apie 06.35 val., picerijoje „Čili pizza“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,26 promilių girtumas), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam M. M. į veido sritį, padarydamas M. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio skruostikaulio lūžiu.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis Š. S. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jo veiksmai buvo gynybinio pobūdžio. Paaiškino, kad jis atvažiavo iš gimtadienio į „Chili pizza“. Yra nuolatinis klientas, pažįsta visą picerijos personalą. Užėjus į piceriją nukentėjusysis M. M. iškarto pradėjo jį plūsti visokiais žodžiais. Net nespėjo pasisveikinti su vadybininke, o M. M. pasakė „nekviesk policijos aš jį čia vietoj damušiu“. Pats jokio konflikto nepradėjo, ramiai apie 40 minučių stengėsi išvengti konflikto, sakė M. M., kad išsiaiškins kitą dieną, kai abu bus blaivūs. Pokalbio metu M. M. apkabino jį per kaklą ir pradėjo smaugti. Atitraukė M. M. nuo savęs ir jis nukrito, nusimetė striukę ir pradėjo mosikuoti kumščiais. Tuo metu nesudavė M. M. nei vieno smūgio, jo smūgių vengė. M. M. jį (Š. S.) smaugė, trenkė kumščiais, trenkė su galva, prasidėjo grumtynės. Prisidėjo ir M. M. draugas – pribėgo iš už nugaros ir jie dviese su M. M. panaudojo fizinę jėgą prieš jį (Š. S.), tempė jį nuo baro iki išėjimo į lauką, kur nėra kamerų ir žymiai paprasčiau yra sumušti žmogų. Prie įėjimo jie abu nukrito, tada per juos perlipo ir, vengdamas konflikto, grįžo atgal. M. M. jam jau buvo praskėlęs lūpą, bėgo kraujas. Po to, kai jau grįžo atgal prie baro, einant pasilenkė pasitaisyti batų ir M. M. dešine koja spyrė jam į veidą. Gavęs smūgį jau nebesiorientavo, buvo visas kruvinas, tualete nusivalė veidą. Po to smūgio M. M. toliau buvo agresyviai nusiteikęs, atėjęs prie vadybininkės garsiai per visą salę sakė jai, kad kai jis (Š. S.) išeis, jį sumuš, vartojo necenzūrinius žodžius, išėjęs į lauką M. M. laukė jo (Š. S.). Kadangi buvo neužsidaręs tualeto durų viską girdėjo. Grįžtant iš tualeto M. M. rėkė, kad jį sumuš, todėl užbėgo įvykiams už akių ir dešinės rankos alkūne sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą. M. M. nugriuvo. Tada pats iškvietė greitąją. Mano, kad turėjo kelis variantus – arba pabėgti, arba apginti save, pasirinko gynybą. Kiek tai galėjo tęstis. Ir taip jau buvo sumuštas, o M. M. ir toliau norėjo tęsti agresiją. Jeigu būtų pabėgęs, jam būtų pastoviai tekę bėgti ir patirti patyčias. Tą dieną vartojo alkoholį, įvykio metu buvo išgėręs vieną alaus, nukentėjusysis taip pat nebuvo blaivas, jis kartu stovėjo prie baro gėrė alų. Nukentėjusiojo draugas irgi buvo išgėręs 1-2 alaus. Ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu savo kaltę pripažino tik dėl pačios faktinės aplinkybės, t. y. smūgio sudavimo nukentėjusiajam. Su nukentėjusiuoju turi bendrų pažįstamų, vienas kitą pažįsta apie 13 metų, nuo mokyklos laikų, tarp jų su M. M. nuolat kyla konfliktai, jis nuolat prie jo kabinėjasi, nemėgsta iš senų laikų. Smurtinio pobūdžio konfliktų tarp jų su nukentėjusiuoju anksčiau nebuvo, tik žodiniai. Jo draugą taip pat pažįsta, ne kartą yra buvę bendroje aplinkoje. Gailisi, kad kitam žmogui sukėlė skausmą, bet tuo momentu manė, kad elgiasi tinkamai, nes nenorėjo, jog prieš jį toliau tęstųsi smurtas, ir tai buvo ne vieno žmogaus.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, kaltinamasis pageidavo papildyti parodymus ir paaiškino, kad jis konflikto nepradėjo, stengėsi išvengti nukentėjusiojo smūgių, tačiau nesigavo. Prašė P. J., kad išsivestų nukentėjusįjį, bet į tai nebuvo reaguojama. Buvo siūloma toliau muštis, nesimušė, rankomis mosikavo, kad nieko nedarys, kad yra kameros. Vaizdo įraše matosi, kaip M. M. užsimoja kumščiais, o jis (Š. S.) net rankų nepakėlė, rankas laikė prie savęs, sakė, kad nesimuš. M. M. nekreipė dėmesio, tada natūraliai gindamasis suėmė nukentėjusįjį už rankos, pats gavo smūgį iš galvos, toliau buvo dar keli smūgiai, gavosi grumtynės. Įraše matosi, kaip P. J. lygiai taip pat stumia jį iš patalpų, vyksta pasistumdymas ir kelių smūgių trenkimas, matosi kaip nukentėjusiojo striukė nuskrido. Kažkuriuo momentu vėl suduotas P. J. smūgis, jis nustumia į šoną iš agresijos. Matosi, kaip nukentėjusysis su draugu dviese tempia jį link išėjimo, suklumpa, nugriūna. Pats pirmas atsistoja jis (Š. S.), perlipa nugriuvusius ir grįžta atgal į patalpas. Jeigu būtų norėjęs konflikto, būtų aiškinęsi jau tarpdurį. Vaizdo įraše matosi, kaip I. stumdo juos prašo nusiraminti. Jis (Š. S.) nusisegė laikrodį, nes saugojo savo turtą nuo sugadinimo, o rankoves pradėjo raitotis, nes tikėjosi, kad toliau vyks konfliktas. Pasilenkė ir jam (Š. S.) spyrė į veidą, įraše matosi, kaip jis susiėmė už veido. P. J. išstumia nukentėjusįjį už durų, bet jis nenusiramino, matosi, kad toliau stovi kovinėje stovėsenoje ir laukia. M. M. vaikšto, nenusiramina, grįžta į patalpas, laukia jo (Š. S.). P. J. neleidžia jam eiti, matosi kaip M. M. artėja toliau komentuodamas, kad susidoros su juo (Š. S.). M. M. ateina aiškinti I. kaip toliau jį (Š. S.) sumuš, pats visą tai girdi ir trenkia M. M.. Pasižiūri, ar nukentėjusysis gyvas. Po to, iškvietė greitąją pagalbą, policiją, visi stovi lauke ir laukia kada atvyks pagalba.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Š. S. savo kalę pripažino ir parodė, kad 2019 m. kovo 16 d., apie 06.35 val., grįžo iš gimtadienio ir užėjo į „Čili“ piceriją, esančią (duomenys neskelbtini). Tuo metu viduje buvo apie keturi žmonės, t. y. vadybininkė I., kurią jis (Š. S.) pažįsta ir kiti asmenys. Vieną iš tų asmenų pažįsta iš matymo, t. y. M. M.. Vos tik jam užėjus į piceriją, M. M. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kad jį sumuš ir sakė I., kad ji nekviestų apsaugos. Visą laiką, kai M. jį įžeidinėjo, jis nekreipė į tai dėmesio. Jis jam sakė, kad geriau nereikia konflikto ir jeigu jis jam turi kažkokių pretenzijų, tai galės visa tai išsiaiškinti, kai bus abu blaivūs. M. M. ir toliau ėjo link jo, norėdamas muštis. M. M. draugas, kurio jis nepažįsta, bandė dar M. nuraminti, bet jam nepavyko. Jam bekalbant su I., M. M. priėjo prie jo iš šono ir uždėjęs ranką jam ant kaklo, pradėjo jį spausti žemyn ir smaugti. Norėdamas apsiginti, atitraukė M. M. ranką nuo savęs ir jį atstūmė. Jis nuo to nukrito ant grindų. Atsikėlęs nuo grindų M. M. ir toliau jį užgauliojo, bet jis į tai nekreipė dėmesio. Po keleto minučių jis pasilenkė užsirišti batą ir tuo metu M. M. sudavė jam smūgį į veidą. Po smūgio jam (Š. S.) iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Tuomet gindamasis vieną kartą sudavė M. M. alkūne į veidą, nuo ko jis prarado sąmonę ir nukrito ant grindų. M. M. po smūgio maždaug 3 minutes gulėjo ant grindų praradęs sąmonę, po to atsikėlė ir išėjo iš picerijos. Jo draugas tuo metu stovėjo prie jo, bet M. M., paėjęs lauke maždaug 100 metrų, nukrito ant asfalto. Jis, tai pamatęs, pribėgo pirmas kelti M. M. nuo žemės ir sakė jo draugui, kad jis jam padėtų. Iš karto atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, o M. M. išvežė greitoji medicinos pagalba (b. l. 55-57). Papildomos apklausos metu Š. S. davė panašius parodymus, tačiau kaltės nepripažino. Nurodė, kad jo manymu tai buvo gynyba. Užėjęs į piceriją M. M. pasityčiojimų, užgauliojimų klausė apie 30-40 minučių. M. M. ir padavėja ne kartą sakė, kad jis apsiramintų. Vis klausė M. M., linksėjo galva, siūlė pakalbėti, kai jis išsiblaivys. M. M. vieną sekundę su tuo sutiko, kitą - jau ne. Po to, kai atstūmė M. M. nuo savęs ir jis nukrito ant grindų, atsikėlęs M. M. nusimetė striukę, pradėjo mojuoti kumščiais ir toliau jį užgauliojo, bet jis į tai nekreipė dėmesio. Jis kreipėsi į M. M. draugą, sakydamas, kad jis pasiimtų M.. M. M. mosikavo kumščiais. Jis prieš jį rankų nekėlė, išvengė jo smūgių. M. M. draugas stovėjo tai šalia jo, tai jam už nugaros. Jis nebeturėjo kur trauktis ir stengdamasis išvengti smūgių, paėmė M. M. už abiejų rankų. M. M. tuo momentu trenkė jam iš galvos į veidą. Jam buvo prakirsta lūpa, pradėjo bėgti kraujas. Tarp jo ir M. M. įvyko nedidelės imtynės. M. M. draugas buvo vis šalia. M. su draugu jį tempė iš kavinės į lauką. Jį tempdami, jie prarado pusiausvyrą ir abu parkrito ant grindų. Tada jis juos abu perlipo ir grįžo į picerijos vidų. Grįžęs į patalpą, jis nusiėmė striukę. Netrukus pasilenkė užsirišti batą ir tuo metu M. M. sudavė jam smūgį į veidą. Po smūgio jam pradėjo bėgti kraujas iš burnos. M. M. toliau elgėsi agresyviai. Draugas jį išvarė į lauką. Grįžęs M. M. jam toliau grasino, kad su juo susidoros. Šalia buvo jo draugas. Suprasdamas, kad jam gali būti blogai, jis gindamasis vieną kartą sudavė M. M. alkūne į veidą, nuo ko jis prarado sąmonę ir nukrito ant grindų. Kai M. M. gulėjo ant grindų, jis paskambino į pagalbą 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis, M. M. draugas ir kiti buvę kavinėje lankytojai bei barmenės išėjo į lauką laukti pagalbos. Kažkuriuo tai momentu M. M. atsikėlė. Dar M. M. draugas pasakė, kad „gali būti antras raundas“. Taip pat jis liepė eiti M. M. atsiprašyti jo. M. M. nuėjo į priešingą pusę, nei jie stovėjo. M. M. draugas tuo metu stovėjo prie jo. M. M. paėjęs lauke nukrito ant asfalto (b. l. 61).

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad kartu su P. J. atvažiavo į „Čili pica“ išgerti alaus, ten buvo jų draugai, po to jie išsiskirstė. Praėjus porai valandų atvažiavo Š. S.. Anksčiau su Š. S. niekada nesutardavo, tarp jų visada kildavo žodiniai konfliktai, Š. S. visuomet jam primindavo ankstesnius laikus, kaip anksčiau jis (M. M.) yra prisidirbęs, turėjęs reikalų su policija. Buvo labai daug išgėręs alkoholio, todėl įvykius prisimena tik iš dalies. Prisimena, kad tarp jų su Š. S. iš pradžių kilo žodinis konfliktas. Po to, jie priėjo vienas prie kito, pradėjo stumdytis. Pripažįsta, kad pats pirmas pradėjo žodinį konfliktą ir priėjęs pradėjo stumdytis. Stumdėsi įėjus prie baro toliau, per patalpos vidurį, bet šiek tiek į priekį, į kairę nuo baro. Ten yra tokia patalpa užeinant pro duris tiesiai, jeigu einant tai yra tiesiai baras, patalpa neuždara, atvira. Pasistumdė, bet į lauką tempimo nebuvo, netempė Š. S., nes nebuvo noro tempti jį į lauką. Kiek pamena padavėja sakė „jei čia pradedat einat lauk“. Žodžiu galėjo grasinti Š. S., bet to nelabai atsimena. Tikrai nebuvo taip, kad smaugė ir spardė Š. S., nebent buvo girtas ir nepamena, bet ir tai negalėjo to padaryti, tokį dalyką atsimintų. Tiksliai neatsimena, kaip viskas vyko, atrodo, norėjo smogti Š. S., bet nepataikė, nes ranka praėjo ir daugiau nieko. Su koja spyręs į veidą Š. nebuvo, iš galvos į veidą trenkti jam taip pat negalėjo arba tiesiog to neatsimena. Su kaltinamojo nurodytais veiksmais visiškai nesutinka, ginčijosi ir išsivystė agresyvumas, dviese stumdėsi, P. J. Š. S. nė pirštu nepalietė, nebent to nepastebėjo. P. J. visą laiką buvo prie jo (M. M.) ir tikrai nėjo prie Š., nebent po įvykio, kai jam (M. M.) buvo suduotas smūgis. Dviese su P. J. stovėjo prie baro, bendravo su barmenėmis, apie ką kalbėjo, neatsimena, tikrai negalėjo sakyti, kad sumuš Š., galbūt iš pykčio, bet tikrai neatsimena tų žodžių. Viskas įvyko labai greitai. Išeidamas iš tualeto Š. S. sudavė jam su alkūne smūgį į veidą ir tada jis (M. M.) suklupo, prarado sąmonę. Vėliau pakėlė galvą, jam bėgo kraujas, atsikėlęs negalėjo išsižioti, taip buvo viskas surakinta, išbėgo į lauką, tada atvažiavo greitoji ir pareigūnai, lauke buvo atsigavęs. Ar išėjęs į lauką buvo nukritęs, neatsimena. Neatsimena, ką P. J. darė po to, kai jam (M. M.) trenkė Š., iki smūgio sudavimo P. J. tikrai nelietė Š. Kiek P. J. buvo išgėręs, negali pasakyti, kartu po lygiai gėrė alų. Tai P. J. vėliau jam pasakė iš kur išbėgo Š. S. prieš suduodamas smūgį, pats to nematė. Kodėl kaltinamasis buvo nuėjęs į tualetą, nežino ir kaip jis (Š. S.) tuo metu atrodė, neatsimena. Barmenę, su kuria bendravo, iš matymo pažįsta, jos vardo nežino. Padavėja viso konflikto metu buvo bare. Bylos medžiagos nematė, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, gali būti, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jo atžvilgiu. Civilinį ieškinį 2 000 EUR sumai palaiko, tačiau neprieštarauja, kad būtų priteista šiek tiek mažiau. Pas jį dabar visam gyvenimui yra lūžis skruostikaulyje, dabar viskas yra sugiję, tačiau išsižiojus jaučia buvusį lūžį ir toje vietoje yra traškesys, nežino ar jam užgis ar galbūt iš naujo reikės kažką daryti, be traškesio daugiau nieko nejaučia, dėl to kol kas į gydytojus nesikreipė. Dar jam tirpo dantys, bet prieš porą savaičių praėjo. Prieš tai kankinosi, gėrė vaistus, visa tai užsitęsė. Norėjo išvažiuoti su tėvu padirbti į Norvegiją, bet dėl šio įvykio nieko neišėjo. Skausmą jautė tris savaites, gėrė stiprius vaistus, naktimis taip pat jautė skausmą. Dėl kaltinamajam siūlomos bausmės sutinka, apgailestauja, kad viskas taip įvyko.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad 2019 m. kovo 16 d., apie vidurnaktį, tikslaus laiko neprisimena, jis kartu su draugu P. J. lankėsi „Čili“ picerijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Picerijoje jie valgė ir vartojo alkoholį. Po kurio laiko, tiksliai kada, neprisimena, picerijoje pasirodė iš matymo pažįstamas vyras, vardu Š., kurio pavardės nežino. Jie seniai pažįstami, nes ankščiau jis gyveno (duomenys neskelbtini) rajone ir dažnai su juo susitikdavo. Apie 6 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes Š. pradėjo kabinėtis, reikšti įvairias jam nesuprantamas pretenzijas, provokavo konfliktą. Jis su juo ginčijosi, tačiau pokalbio turinio neprisimena, nes buvo neblaivus. Po kurio laiko jis stovėjo picerijos patalpoje šalia baro, atsisukęs į baro pusę ir staiga pajuto stiprų smūgį į pakaušio sritį, trumpam prarado sąmonę. Atsigavęs pamatė, kad jam iš nosies bėga kraujas, labai skaudėjo veidą, kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po to Š. daugiau nebematė. Medikai jį nuvežė iš pradžių į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, vėliau į Žalgirio kliniką, kur jam buvo diagnozuotas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimai. Kas jam trenkė per galvą, nematė. Vėliau draugas P. J., buvęs picerijoje kartu su juo, jam papasakojo, kad įsibėgėjęs, alkūne vieną kartą trenkė Š., o jis nukritęs trenkėsi veidu į kietą paviršių, greičiausiai į grindis. Įvykio metu jam padaryta fizinė žala (b. l. 17-19).

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. R. (M.) parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad ji keitė I. P. iš naktinės pamainos, atvažiavo į darbą maždaug 6.30 val. Nukentėjusysis kaip tik tuo metu išeidinėjo pro „Čili pica“ duris, su juo prasilenkė tarpduryje, iš karto pastebėjo, kad jis visiškai girtas, jis pardėjo rėkauti visokias nesąmones keiksmažodžiais, necenzūriniais žodžiais, kvietė kaltinamąjį Š. ateiti į lauką. Tada ji praėjo į tarnybines patalpas, paklausė I., kas čia vyksta, ji pasakė, kad lyg ir nieko. Nuėjo persirengti ir grįžo iki baro pasidaryti kavos. Kokie tuo metu buvo kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmai, neatsimena. Kol darėsi kavos pati asmeniškai jokio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė, tas kavos aparatas didelis ir per jį nesimato, be to, nelabai gilinosi. Picerijoje dažnai būna konfliktų, kažkas barasi, mušasi, tai ne naujiena. Pasidariusios kavos dviese su I. išėjo parūkyti, lauke daugiau vyrų nebuvo. Eidamos rūkyti pamatė, kaip Š. ėjo iš tualeto patalpų pusės, jis buvo pritūpęs, rišosi batą ar taisėsi kelnes, tiksliai nepamena, o nukentėjusysis tiesiog priėjo ar pribėgo ir spyrė Š. į nosį ar į burną. Vėliau atsakydama į klausimus patikslino, kad spyrį vis tik matė parūkiusi ir grįžusi į patalpą. Spyris kaltinamajam į veidą įvyko praėjus maždaug 10 minučių po to, kai ji atėjo į darbą, patį spyrį matė. Po spyrio kaltinamasis buvo lengvam šoke, bet kadangi buvo išgėręs viskas vyko sulėtintai. Ką tiksliai darė kaltinamais, nepasakys, viskas vyko seniai, prisimena tik tai, kad jis atsistojo ir jos su I. priėjo pasižiūrėti, nes visa kaltinamojo burna buvo pilna kraujo. Jos su I. pasakė kaltinamajam, kad nueitų nusiplauti, nes visur buvo kraujo. Tada kaltinamasis nuėjo į tualetą nusiplauti. Kai kaltinamąjį nusiuntė į tualetą dar ėjo į lauką parūkyti. Kur tuo metu buvo nukentėjusysis tiksliai nepasakys, ar prie draugo prisėdęs, nes jo draugas dar pusę dienos sėdėjo „Čili“ picoje ir buvo stipriai neblaivus, prie staliuko miegojo, jam taip pat galų gale iškvietė apsaugą, kad jis išeitų. Tada, kai parūkiusios grįžo į vidų, ji (E. R.) nuėjo galutinai persirengti, ką tuo metu darė I., nežino. Persirengė tarnybiniame kambarėlyje, norint ten patekti reikia pereiti virtuvę, reikia eiti lanku, maždaug 7-8 metrus. Tarnybiniame kambaryje yra durys, kurios lankstomos į virtuvę ir jau normalios rūbinės durys, kurios užsidaro. Neprisimena, ar tuo metu, kai buvo rūbinėje durys buvo uždarytos. Persirengdama iš viso nieko negirdėjo. Tuo metu, kai ėjo persirengti tiksliai nepasakys, kas kur buvo salėje, bet atrodo, visi buvo. Ar kaltinamasis tuo metu buvo grįžęs iš tualeto patalpų, neprisimena. Kai grįžo jau galutinai persirengusi, nukentėjusysis gulėjo ant žemės, prie kompiuterio, prie baro iš kampo. Kaip ir kokioje tiksliai padėtyje, ant nugaros ar ant pilvo gulėjo nukentėjusysis, tiksliai nepasakys. Nuo tos vietos, kur gulėjo nukentėjusysis iki vyrų tualeto maždaug 4-5 metrai, o iki rūbinės dar maždaug plius 1 metras, nes buvo netoli varstomų durų. Kur tuo metu buvo kaltinamasis, neprisimena. Kur buvo I., irgi nežino. Tikslių detalių neatsimena, daug laiko praėjo. Nukentėjusiojo kritimo nematė ir dėl kokių priežasčių jis nukrito, nežino. Jai matant kaltinamasis nesimušė. Vėliau girdėjo, kad nukentėjusiajam trenkė. Su I. visada pasikalba apie kažkokius įvykius, bet ką būtent tuo metu kalbėjo apie įvykį, nepamena. Papildomai paaiškino, kad matė, jog nukentėjusysis į lauką iš viso buvo išėjęs du kartus. Jis išeidinėjo į lauką ir rėkė necenzūriniais žodžiais, kvietė kaltinamąjį išeiti. Pirmą kartą nukentėjusysis buvo išėjęs į lauką tuo metu, kai ji atėjo į darbą, kai eidamos rūkyti pamatė, kad jis spyrė kaltinamajam kažkur į veido zoną. Tiksliai nepamena, ar tada juos abu paliko viduje, nes dar buvo I., kuri neperdavė jai pamainos, todėl nelabai gilinosi į tai, kas vyksta ir kas atsitiko. Tada jau kvietė apsaugą, bet apsauga ilgą laiką nevažiavo, ir tada viskas persirutuliojo į vidų. Antrą kartą į lauką išėjęs nukentėjusysis buvo jau po to, kai jis nukrito. Dėl kokių priežasčių nukentėjusysis antrą kartą išėjo į lauką, nežino. Tada atvažiavo policija ir nukentėjusysis bėgo nuo policijos. Nematė, kad jis tuo metu būtų nukritęs, policija šaukė sustoti, bet nukentėjusysis bėgo. Jos su kolege į lauką iš viso buvo išėjusios tris kartus. Tuo metu, kai pirmą kartą buvo išėjusios parūkyti nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis nebuvo išėję į lauką. Greitąją ir policiją iškvietė kaltinamasis. Kavinėje iš lankytojų buvo vienas vyras, kuris pusryčiavo, ar buvo kitų lankytojų, neprisimena. Iki to įvykio kaltinamąjį ir nukentėjusįjį yra mačiusi darbe. Žino, kad kaltinamasis vardu Š., pati dirba „Čili pica“ tris metus, kai anksčiau dirbo šiame punkte, kaltinamasis kartas nuo karto čia lankydavosi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. parodė, kad dirba UAB „Čili pica“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kavinėje. 2019 m. kovo 16 d., apie 06.35 val., atėjo į darbą. Prie kavinės įėjimo sutiko neblaivų vyriškį, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, kažką rėkavo. Minėto vyriškio ji nepažįsta. Užėjus pamatė, kad kavinėje yra dar keletas lankytojų. Vieną iš jų pažįsta kaip nuolatinį klientą, vardu Š.. Nuėjo persirengti ir kai grįžo prie baro, išgirdo kažkokį konfliktą salėje. Konflikto iš už baro nematė, tačiau kai priėjo, pamatė, kad Š. veidas buvo kruvinas, o kitas vyriškis, kurį matė prie įėjimo, konfliktavo su juo. Jiems pasakė, kad eitų santykius aiškintis į lauką. Ji nuėjo nuo jų ir pamatė, kad prie Š. buvęs vyriškis parkrito. Vyriškis gulėjo ant žemės. Š. buvo pasimetęs. Po kiek laiko vyriškis atsistojo ir išėjo iš kavinės. Kas vyko toliau nurodyti negali, nes jie į kavinę nebegrįžo. Patalpos filmuojamos vaizdo kameromis (b. l. 34-36).

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. P. parodė, kad tą naktį dirbo naktinėje pamainoje, kelintą tiksliai valandą, negali pasakyti, atėjo M. su savo draugu, jie užsisakė picą, gėrė alų, jai buvo likęs paskutinis jų staliukas. Tada atėjo dar viena kompanija irgi užsisakė alaus ir užkandžių. M. buvo prisėdęs prie jų, tada jie galiausiai atsiskaitė ir išėjo. M. liko vienas, jo draugas vaikščiojo jai iš paskos, „kabino“ ją. M., kiek prisimena, šnekėjo telefonu, iš pradžių prie vieno staliuko, paskui prie kito, daužė per stalą, buvo emociškai nestabilus, labai nervingas. Tai tęsėsi visą naktį, maždaug nuo 2 iki ryto, kol galiausiai atėjo Š.. Pamačiusi Š. ėjo link jo pasisveikinti, tiesiog kaip su klientu, bet prie jo nepriėjo, nes M. iš karto puolė jį pravardžiuoti visokiais necenzūriniais žodžiais. Buvo maždaug 6 val., jau nebedaug buvo likę iki jos (I. P.) darbo pabaigos, todėl visąlaik prastovėjo už baro. Po 6 val. buvo priėję dar keli klientai, pusryčiavo, M. su savo draugu ir Š. stovėjo prie baro. Š. užsisakė vieną alaus ir iškarto atsiskaitė. M. be perstojo pravardžiavo Š. visokiais žodžiais. M. šnekėjo garsiai, beveik nuo 6 val. kai atėjo Š., jo tonas visą laiką buvo pakeltas, jis visą laiką rėkė ant Š., prieš ateinant Š. M. kalbėjo normaliai. Š. visą laiką tylėjo, nieko negalėjo pasakyti. Ji sakė M. apsiraminti arba iškvies apsaugą, bet nežinojo, ar iš tiesų kviesti apsaugą, nes buvo nesenai įsidarbinusi, dirbo tik apie mėnesį. M. momentais apsiramindavo viskas buvo gerai, gražiai kalbėdavo, po to momentais vėl kažkoks pykčio priepuolis užplūsdavo jį ir pradėdavo rėkti. Tada galiausiai jis pradėjo pulti Š., su rankomis mosikuotis, stumdyti jį. Tuo metu prie kelių staliukų buvo priėję klientų, ji vaikščiojo prie jų, juos aptarnaudavo ir stebėjo, kas vyksta. Matė, kaip M. paėmė Š. per kaklą, su ranka per alkūnę norėjo jį užlaužti prie baro. Š. jį atstūmė porą metrų nuo savęs, klausė ką jis daro, sakė, kad nesiruošia su juo (M.) muštis ir pan. Galiausiai jie vėl apsiramino, vėl pradėjo šnekėtis, po to M. vėl pradėjo lysti prie Š., stumdyti jį, sakė „einam susimušim vienas ant vieno, ką tu negali“. Tada M. ir jo draugas dviese pradėjo tempti Š. už rankų į lauką. Jie nugriuvo prieš duris, tada Š. nusiėmė striukę ar marškinius ir pasakė „einam į lauką išsiaiškinsim“. Taip pat matė, kad Š. buvo nusiėmęs laikrodį ir palikęs jį prie staliuko, nuėjo link durų. Tuo metu ji (I. P.) ėjo prie staliuko, kalbėjo su klientais. Nežino, ar eidamas prie durų Š. ten suklupo ar norėjo batą pasitaisyti, tada M. eidamas nuo durų jam spyrė koja į galvą. Tai ji pamatė eidama nuo staliuko. Po to M. su draugu išėjo į lauką, o ji Š. pasakė nueiti į tualetą nusiplauti kraują. Vėliau M. su draugu (P. J.) abu grįžo į vidų, tuo metu Š. S. buvo tualete. Ji (J. P.) nuėmė nuo kasų ataskaitas, stovėjo prie kasos, kuri yra arčiau sienos, buvo prie kompiuterio. Parodžius liudytojai byloje esančias nuotraukas (b. l. 12-13) ji paaiškino, kurioje vietoje ji buvo prieš Š. suduodant smūgį. M. grįžęs iš lauko stovėjo jai už nugaros ir sakė jai, kad sumuš Š.. Kur tuo metu stovėjo P. J., nematė, jis buvo kažkur salėje. Š. išeidinėjo iš tualeto ir, kaip supranta, sudavė iškarto, kai M. pasakė, kad sumuš. Kiek laiko Š. buvo tualete, negali pasakyti, galbūt apie 5-7 min., nes kai nuėminėja kasas tai jai užtrunka maždaug 5-7 min., kaip Š. paskui judėjo, nežino. Prieš kaltinamajam suduodant smūgi tarp jų su nukentėjusiuoju nebuvo jokio pokalbio. Tuo metu, kai M. sakė, kad sumuš Š., pastarojo šalia nebuvo. Pačio smūgio momento nematė, nes žiūrėjo teisiai į kasas ir tai vyko jai už nugaros, šone, ir dar truputį kliudė ją. Kai Š. trenkė M., jis (M. M.) pargriuvo ant žemės. Prieš tai, kai Š. trenkė M., atrodo, buvo atvažiavusi jos kolegė E., su ja buvo nuėjusios parūkyti. M. gulėjo, Š. iškvietė greitąją pagalbą, pasakė apie įvykį, nes nežinojo kaip stipriai jam trenkė. Laukė greitosios, jos su kolege išėjo parūkyti, vis pažiūrėdavo pro stiklą, kaip M.. Po to M. išėjo iš kavinės į lauką, nieko nepasakęs tiesiog ėjo svyruodamas į kairę, į dešinę. Nuėjęs link žaidimų aikštelės nukrito ant asfalto. Tada Š. bėgo jo pakelti, paskui bėgo M. draugas. Tada pati grįžo į vidų, matė kaip atvažiavo policijos pareigūnai. Po to, atvyko greitoji. Ar E. buvo nuo pat pradžių, negali pasakyti, bet tuo metu, kai M. gulėjo, ji jau buvo. Ar tuo metu, kai Š. trenkė M. E. buvo, negali pasakyti, nes kaip minėjo, tuo metu veidu stovėjo į barą ir nuėminėjo ataskaitas. Iki šio įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, o kaltinamąjį Š. S. prieš tai buvo porą kartų mačiusi, tarp jų draugiškų santykių nebuvo, tiesiog per aplinkinius žinojo, kad Š. S. yra nuolatinis klientas. Po įvykio nukentėjusysis buvo porą kartų atėjęs pas ją į kavinę, klausė, kas pirmas pradėjo, atsakė, kad jis (M. M.). M. M. sakė, kad Š. pirmas pradėjo, taip ji teisme ir turi pasakyti. Ji atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. parodė, kad dirba UAB „Čili pica“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Picerija dirba visą parą. Darbą pradėjo 2019 m. kovo 15 d. 19 val. ir baigė 2019 m. kovo 16 d. 7 val. Apie 1-2 val. į piceriją atėjo vaikinas, vardu M. (jo nepažįsta, vardą sužinojo tą naktį). Jis buvo kartu su draugu (vardo nežino). Abu vaikinai buvo neblaivūs. Picerijoje jie užsisakė picą, alų. Iš pradžių jie sėdėjo prie staliuko. Po to į piceriją buvo atėjusi apie keturių asmenų kompanija, prie kurių buvo prisėdęs ir M. Jie visi gražiai bendravo, jokių konfliktų nebuvo. Po to ta kompanija išėjo. Picerijoje pasiliko tik M. su draugu. M. kalbėjosi su kažkuo telefonu. Kalbėdamas telefonu, pasidarė emociškai nestabilus. Jis šaukė, rėkė, kumščiu daužė į stalą, po to pradėjo verkti. M. draugas vis ėjo į lauką rūkyti, prieidavo prie baro, ją kalbino. Vienu metu ji išėjo į lauką parūkyti, lauke rūkė ir M. draugas. Matydama pro langą, kad M. kumščiu daužo į stalą, pasakė jo draugui, kad kviestų taksi ir važiuotų namo. Tas vaikinas pasakė, kad taksi jau iškvietė, tačiau joks taksi automobilis taip ir neatvažiavo. Vėliau prie baro, už kurio ji dirbo, atėjo ir M.. M. jai kalbėjo kažką apie savo merginą, verkė. Prie M. priėjo draugas ir jie labai ilgai kalbėjosi, gal apie valandą laiko. Apie 6 val. ryto į piceriją atėjo vaikinas, vardu Š.. Jį žino kaip klientą, kadangi dažnai su draugais ateina į piceriją. Š. buvo vienas, kiek pamena, buvo išgėręs. M., pamatęs Š., pradėjo jį įžeidinėti įvairiais žodžiais, sakydamas, kad jis „duchas, nevykėlis“, siūlė išeiti į lauką vienas ant vieno. Š. į M. nekreipė dėmesio. Priėjęs prie baro, Š. pas ją užsisakė vieną bokalą alaus, iš karto susimokėjo. Įpylusi alaus, jį padavė Š.. Jis liko stovėti prie baro ir kalbėtis su ja. M. su draugu priėjo prie Š. ir pradėjo jį pravardžiuoti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Š. paklausė M., kas jam yra ir stengėsi su M. nekonfliktuoti. M. vienu metu norėjo paimti Š. ranka už kaklo. Š. atsitraukė nuo M.. Toliau jie stovėjo prie baro. M. Š. kalbėjo apie kažkokį įvykį. Momentais M. jau buvo aprimęs ir kalbėjo ramiai, tačiau momentais jam vėl užeidavo pykčiai ir jis įžeidinėjo Š., jį provokavo. Ji pasakė, kad M. apsiramintų, nes priešingu atveju kvies apsaugą. M. jai pasakė, kad nekviestų, nes jį (Š. S.) sumuš. M. po to su savo draugu paėmė už pečių Š. ir pradėjo jį tempti į lauką. Š. tam priešinosi ir norėjo iš jų ištrūkti. Nuėjus iki picerijos durų ir bandant Š. ištrūkti nuo vaikinų, jie visi trys krito ant grindų. Š. nuėjo prie staliuko, nusiėmė striukę, pasidėjo ją ir ėjo link lauko. M. stovėjo prie lauko durų. Ji ėjo nuo staliuko ir pamatė kaip Š. buvo suklupęs (gal jis rišosi batą), o M. jam tuo metu koja spyrė į galvą. Š. susiėmė už galvos, po to nuėjo į tualetą. M. su draugu išėjo į lauką. Ji nuėjo už baro tvarkytis. Iš lauko atėjo M. su draugu. M. jai garsiai šaukė, kad jis sumuš Š.. Tuo metu iš tualeto ėjo Š. ir turbūt išgirdęs tuos žodžius, kad jį sumuš, kumščiu trenkė M. per veidą. M. nukrito ant žemės. Matė, kad jis gulėjo ant žemės. Š., priėjęs su M. draugu, pažiūrėjo į gulintį M., bandė jį pakelti, bet jis nesikėlė. Š. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu į darbą atvažiavo jos kolegė E. M.. Po to Š., M. draugas išėjo į lauką parūkyti. Ji taip pat kartu su E. M. išėjo parūkyti. Rūkydami laukė greitosios, tačiau pirmi atvažiavo policijos pareigūnai. Rūkydama iš lauko pusės pro langą matė, kad M. atsikėlė nuo žemės. Atsikėlęs jis išėjo į lauką ir vos nebėgdamas ėjo tolyn. M. svyravo, po to nukrito ant žemės. Link M. nuėjo Š., po to M. draugas ir policijos pareigūnai. Kas pakėlė M., nematė. Policijos pareigūnai išsivežė Š., o greitoji medicinos pagalba – M. (b. l. 38-40).

Teisiamajame posėdyje liudytojas P. J. parodė, kad nuo vakaro su M. M. buvo „Čili“ picerijoje, pats pasiūlė jam kartu atvažiuoti išgerti alaus. Sėdėjo „Čili“ picerijoje, visą naktį gėrė alkoholį, bendravo su barmenėmis. Paryčiais išsikvietė pažįstamą taksi, paskui jiems nepardavinėjo alkoholio, dar norėjo išgerti vieną alaus, nubėgo į degalinę paėmė šokolado, atnešė barmenei, tada jiems įpylė dar vieną alaus. Vėliau į „Čili“ piceriją užėjo kaltinamasis. Pažiūrėjo į jį (Š. S.), pasijuokė ir pasakė M. M. „žiūrėk tavo draugelis žydrius atėjo“ ir prasidėjo žodinis konfliktas. Tada M. M. ir kaltinamasis vienas prie kito priartėjo, pradėjo kažką šnekėtis, vos ne muštis, barmenės ramino. Pats priėjo prie jų, irgi kažkiek bandė raminti, pasakė M., kad nesiteptų rankų ir pasiūlė išgerti dar po vieną alaus, o sulaukus taksi važiuoti namo. Po to liovėsi raminęs, nes jam buvo vienodai, nuėjo atgal prie savo bokalo, buvo nusisukęs, nežiūrėjo. Barmenė sakė jiems eiti į lauką aiškintis. Jie lyg ir bandė eiti į tą pusę, tiksliai neprisimena, tuo metu buvo prie baro, ar šalia, ar ant kampo tiksliai nepamena, ten nedidelis atstumas, nekreipė dėmesio. M. M. su kaltinamuoju dar pastovėjo, po to M. grįžo prie jo, jie prie baro pasiėmę savo bokalus gėrė alų, laukė kol atvažiuos taksi. Ramino M., kad jis nesiginčytų, sakė nekreipti dėmesio. M. keikėsi, kad kažkoks vaikas atėjęs ir bando kažką parodyti. Matė, kad kaltinamasis nuėjo į tualetą. Kaltinamasis eidamas į tualetą nebuvo kruvinas, tai atsimena. Pareigūnai kuo puikiausiai matė, kad niekas nebuvo kruvinas. M. stovėjo arčiau kasos aparato, o jis (P. J.) jam iš dešinės, stovėjo, gėrė alų, tada išgirdo garsą ir vos tik spėjo atsisukti, kaip įsibėgėjęs kaltinamasis trenkė M. kažkur į galvos sritį. Matė, kaip M. nugriuvo tiesiai veidu į žemę. M. M. nukrito prie spintelių, kurios yra prie kasos aparato, trenkėsi į plyteles. Tada jis (P. J.) susinervino, galvojo pradėti ginti M. M., bet paskui pamatė kraujo balą ir nusprendė nesitepti rankų. Peržiūrėjus byloje esančią nuotrauką (b. l. 13) nurodė, kad stovėjo prie praėjimo tarp kolonų/dekoracijų. Kraujo klaną matė prie baro kur kasos aparatas. Pradėjo rėkti ant kaltinamojo, ką jis padarė, galbūt užmušė žmogų, nes jis nekaip atrodė. Stovėjo, jam (P. J.) buvo šokas kai M. gulėjo kraujo baloje. M. kraujas tikriausiai bėgo iš nosies, tiksliai negali pasakyti, nelindo prie jo, galvojo, kad užmušė. Prieš tai, kai Š. sudavė M., M. prie baro tikrai nieko nesakė. Prieš suduodant smūgį M. buvo normalios emocinės būsenos, jis buvo gana ramus. Keikėsi jie abu, ir pats keikėsi. Jeigu M. būtų norėjęs sumušti Š., tai būtų sumušęs jau 5 kartus, bet jis tokiuose dalykuose nedalyvauja. Tikrai gerai atsimena tos dienos įvykį. Buvo išgėręs 6-7 bokalus, tai galėjo turėti kažkiek įtakos, tačiau taip, kad visiškai neatsimintų įvykių tikrai negalėjo taip būti. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, kas juos iškvietė nežino, galbūt kaltinamasis ar barmenė. Kaltinamasis prisipažino, kad jis kaltas. Kaltinamasis nemėgino bėgti ir niekur pasišalinęs nebuvo. Kai pareigūnai atvažiavo, jie su kaltinamuoju buvo prie M. M., dar priėjo pasižiūrėti pulso. Pareigūnai atvyko pakankamai greitai, jie atvyko, kai M. M. atsigavo ir pradėjo eiti. M. M. buvo šokas, jis pradėjo eiti kaip lunatikas, išėjo iš picerijos, nuėjo link Jeruzalės pusės pro aikštelę tiesiai ten ant kampo, kur yra posūkis ant važiuojamos dalies ir nugriuvo ant šono. Pareigūnas pasakė „eikit gaudyti savo draugą“, kartu su pareigūnais ir kaltinamuoju nuėjo, pakėlė M. M. nuo važiuojamosios dalies, pasodino ant šaligatvio ir pareigūnas iškvietė greitąją. M. išvežė greitoji, o kaltinamąjį pasiėmė pareigūnai. Apklausė barmenes ir jį, kaip viskas vyko. Pažymėjo, kad iš pradžių tarp kaltinamojo ir M. M. buvo tik žodinis konfliktas, į fizinį konfliktą peraugęs nebuvo. Tarp M. ir kaltinamojo fizinio kontakto nebuvo, tik toks vaikiškas pasistumdymas, vienas priešais kitą. Kitokių smūgių nebuvo. Nematė, kad M. būtų sudavęs Š. smūgį į veidą, taip pat nematė, kad jis būtų apkabinęs Š. per kaklą. Konfliktas tarp M. M. ir kaltinamojo nuo kaltinamojo atėjimo truko apie 10-15 minučių. Anksčiau prieš tai yra buvęs vienas įvykis, kai išskyrė M. su kaltinamuoju, nes tarp jų buvo kilęs ginčas. Tarp jų konfliktas yra nuo senų laikų, Š. dėl kažko laiko pyktį ant M., prieš tai buvo įvykis, kai jie su M. sėdėjo prie stalo, o priėjęs Š. pasakojo apie M. vaikystės elgesį. Tarp jo (P. J.) ir kaltinamojo įvykio dieną fizinio kontakto nebuvo, prieš kaltinamąjį fizinės jėgos nenaudojo, gerai atsimena, kaltinamojo į lauką taip pat netempė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. J. parodė, kad 2019 m. kovo 16 d., apie 1 val. nakties, kartu su draugu M. M. atvyko į „Čili“ piceriją, esančią (duomenys neskelbtini). Picerijoje jie valgė ir vartojo alkoholį. Apie 4 val. ryto picerijoje pasirodė iš matymo pažįstamas vyras, vardu Š., pavardės nežino. Šį asmenį pažįsta iš matymo apie pusę metų. Apie 5 val. tarp jo draugo ir Š. kilo žodinis konfliktas, jie pradėjo tarpusavyje bartis. Dėl ko buvo konfliktas, nežino, nes negirdėjo ką jie kalba ir į jų pokalbį nesikišo. Po to, jie pradėjo stumdytis tarpusavyje ir jis juos išskyrė. Padavėja taip pat pasakė, kad eitų į lauką aiškintis santykius, kitaip grasino iškviesti apsaugą. Abu vyrai nusiramino. Š. nuėjo į tualetą, o jis su M. M. stovėjo prie baro ir gėrė alų. M. M. stovėjo jam iš kairės, per žingsnį nuo jo. Staiga pamatė, kad Š., išėjęs iš tualeto, įsibėgėjo ir pribėgęs M. M. iš nugaros pusės, ranka vieną kartą trenkė į pakaušio sritį, nuo ko M. M. nukrito ant grindų veidu žemyn ir trenkėsi į grindis. Ar jis smogė kumščiu, ar alkūne, tiksliai pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Jis pradėjo šaukti ant Š., klausė, ką jis padarė. Kažkas, tikriausiai padavėja, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o Š. buvo picerijoje ir nieko nedarė. M. M. kelias minutes gulėjo be sąmonės, po to atsikėlė ir bandė kažkur eiti. Tuo metu atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė M. M. į ligoninę, o policijos pareigūnai sulaikė Š. (b. l. 30-32).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. kovo 16 d., apie 06.44 val. pranešėjas Š. S. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad (duomenys neskelbtini), picerijoje, pranešėjas susimušė su kitu picerijos klientu. Visi vietoje, laukia (b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad RVUL slaugytoja K. pranešė, jog GMP brigada 2019 m. kovo 16 d., apie 7.22 val. į ligoninę su žandikaulio bei skruostikaulių lūžiu pristatė neblaivų M. M.. M. M. paaiškino, kad apie 6 val. (duomenys neskelbtini) prie „Čili“ picerijos sumušė nepažįstami. Po apžiūros asmuo buvo pervežtas į Žalgirio ligoninę, kur jam diagnozuotas dešiniojo skruostikaulio lūžimas, paleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio I. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. kovo 16 d., apie 06.40 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), „Čili pica“ picerijoje, pranešėjas susimušė su kitu picerijos lankytoju. Atvykus į įvykio vietą, picerijos kieme rado du vyrus – P. J. ir Š. S., kurie bandė pakelti ant žemės gulintį, galimai be sąmonės vyrą – M. M.. Pabendravus su M. M., šis paaiškino, kad dėl jiems žinomų priežasčių susimušė su Š. S.. Vyras aiškino, kad kurį laiką buvo be sąmonės. Jam buvo sumuštas veidas, kraujavo nosis, kaktos srityje matėsi didelis patinimas. GMP 0882 brigada apžiūrėjo M. M. ir išvežė į Lazdynų ligoninę. Š. S. teigė, kad muštynes pradėjo M. M., kuris dėl neaiškių priežasčių jam trenkė į veidą (ranka ar koja, negali patikslinti), tuo jam sukėlė fizinį skausmą ir prakirto lūpą. Š. S. nuėjo nusiplauti kraujuojančią lūpą ir grįžęs, nieko nelaukdamas, trenkė alkūne M. M. į veidą, kuris po smūgio neteko sąmonės ir nukrito. Tuomet Š. S. iškvietė policiją. Įvykį matė ir įvykio aplinkybes gali patikslinti „Čili pica“ pamainos vadybininkė I. P. bei Š. S. ir M. M. bendras draugas P. J.. Š. S. buvo sulaikytas 06.50 val. ir apie 07.15 val. pristatytas į pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 48).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole bei prie jo pridėtuose fotonuotraukose užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos UAB „Čili pica“ picerijos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpos. Apžiūros metu nustatyta, kad įėjimas iš gatvės pusės. Patalpoje kairėje ir dešinėje pusėje staliukai su kėdėmis. Priešais praėjimas ir už penkių metrų kairėje pusėje baras. Patalpose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Patalpoje viskas sutvarkyta, bendra tvarka nepažeista, nieko neapgadinta (b. l. 11-13).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „C71_ch3_20190316063014_20190316070024“. Įrašo trukmė 00.30.10 val. Pradžia 06.30 val. Vaizdo įraše matyti prie baro stovintys du vaikinai, kurių veidų iš karto nesimato, kadangi juos užstoja virš baro kabančios taurės. Ant baro stovi du bokalai su alumi. Vaikinai rankose turi mobiliojo ryšio telefonus, juos rodo vienas kitam, kalbasi. 06.31 val. iš lauko ateina barmenė (I. P.). 06.32 val. prie baro iš lauko ateina vaikinas, vilkintis žalią striukę (P. J.). Barmenė už baro dirba. P. J. išsitraukia mobiliojo ryšio telefoną, į jį žiūri, spaudinėja mygtukus. 06.34 val. P. J. rankomis atsiremia ant baro, po to nusisuka, žiūri į mobiliojo ryšio telefoną, atsisuka į barą, žiūri į šalia stovinčius vaikinus, paima vieną alaus bokalą, atsigeria, kalbina barmenę. Stovintys du vaikinai sumoka barmenei pinigus, barmenė paduoda bokalą su alumi dviem stovintiems vaikinams. P. J. paima alaus bokalą. 06.38 val. už baro ateina barmenė, žiūri į savo mobiliojo ryšio telefoną, kalbasi su vaikinais. 06.40 val. vaikinas (nustatyta, kad tai M. M.) apkabina kaire ranka per kaklą Š. S. ir po to abiem rankomis lenkia jo galvą žemyn. Š. S. ištraukia savo galvą, o M. M. nukrenta ant grindų. Barmenė nueina į salę. P. J. atsistoja tarp M. M. ir Š. S., išskečia rankas. 06.41 val. M. M. užsimoja du kartus dešine ranka prieš Š. S., tačiau nepataiko jam suduoti. Š. S. suima M. M. už rankų. M. M. savo galva trenkia Š. S. į smakrą. Vaikinai tarpusavyje susikimba, o juos skiria P. J.. Po to jie tarpusavyje mušasi, stumdosi, tačiau konkrečiai nesimato kas kam suduoda, kadangi vaizdą užstoja baras. Mušdamiesi nueina iki lauko durų, prie durų parkrenta visi trys ir iškrenta į lauką. Lauke atsistoja. Š. S. sugrįžta į kavinę, barmenė stabdo M. M., kuris eina iš paskos, atstumia jį. Š. S. nusiima striukę. Matyti, kad prie lauko durų iš vidaus stovi M. M. ir P. J.. P. J. M. M. išvaro pro duris iš kavinės, o pats ateina prie baro. Prie baro P. J. atsigeria alaus ir nueina prie lauko durų. 06.46 val. prie baro ateina P. J.. 06.46 val. prie baro ateina M. M., atsistoja prie barmenės ir kalbindamas ją, žiūri į barmenę. Iš šono prie M. M. pribėga Š. S. ir dešine ranka trenkia jam į veidą, nuo ko M. M. nukrenta ant grindų. Š. S. pasilenkia prie M. M., po to vaizdo nesimato. 06.47 val. Š. S. su kažkokiu vyru išėjo į lauką. 06.48 val. Š. S. grįžta į kavinę, pasiima striukę ir vėl su vyru išeina. Prie durų Š. S. pasiveja P. J., jį sustabdo ir ranka mosikuoja prieš veidą. Š. S. prie ausies laiko telefono ragelį, kažkam skambina. 06.49 val. P. J. grįžta prie baro, geria alų. Prie jo ateina Š. S., kažką sako P. J.. 06.51 val. Š. S. ir P. J. išeina į lauką. 06.52 val. M. M. atsikelia nuo grindų ir svyruodamas išeina į lauką. Lauke vaikšto Š. S. ir P. J.. 06.54 val. prie baro ateina moteris. 06.58 val. į barą ateina Š. S., policijos pareigūnai, M. M. ir P. J.. Š. S. ir M. M. susirenka savo daiktus. 06.59 val. policijos pareigūnai, Š. S. ir M. M. išeina į lauką. P. J. stovi prie baro (b. l. 14).

Šalies argumentai

Protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėjas M. M. nurodė, jog 2019 m. kovo 16 d., apie 6.35 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, „Čili“ picerijoje, kilus žodiniam konfliktui su pažįstamu asmeniu vardu Š., jis vieną kartą alkūne sudavė pareiškėjui (M. M.) į galvą, dėl ko jis nugriuvo ant grindų ir atsitrenkęs į kietą paviršių susižalojo veidą. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas dešinojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimas. Jam padaryta fizinė žala (b. l. 8).

Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2019 m. kovo 16 d. M. M. pristačius į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką jam buvo diagnozuotas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad nuo M. M. sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 25). Analogiška diagnozė nurodyta ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės medicinos dokumentų išraše (b. l. 26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1171/2019(01) nurodyta, kad M. M. nustatytas dešinio skruostikaulio lūžis, padarytas dešinio skruosto sritį paveikus kietu buku daiktu ar plokštuma, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, 2019 m. kovo 16 d. M. M. nustatytas vienas sužalojimas. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra aprašyti išoriniai makromorfologiniai nustatyto sužalojimo požymiai, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie žalojusio įrankio formą, dydį ar žalojusių įrankių skaičių. Teismo medicininio tyrimo metu kūno sužalojimų padarymo jėga nėra nustatinėjama. Vienas sužalojimas sekos neturi (b. l. 27-28).

Žemesnės instancijos teismas

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 16 d., 07.19 val. Š. S. buvo nustatytas 1,26 promilių neblaivumas (b. l. 50).

Dėl veiksmų kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagrindinis Š. S. kaltės įrodymas yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos M. M. padaryto sužalojimo aplinkybės. Šis įrašas, nukentėjusiojo, liudytojų P. J. ir I. P. bei paties kaltinamojo parodymai, alkotesterio rodmenys neginčytinai patvirtina, kad 2019 m. kovo 16 d. apie 06.35 val. (pagal pranešimo BPC laiką) picerijoje „Čili pizza“, adresu (duomenys neskelbtini), Š. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu vieną kartą sudavė M. M. kumščiu į veido sritį. Kaltinamasis savo kaltę neigė motyvuodamas būtinąja gintimi.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras ir egzistuoja objektyviai. Teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015).

Kaltinamojo versiją, jog jo suduotas smūgis M. M. buvo būtinoji gintis paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, jį atitinkantys ir papildantys liudytojos I. P. parodymai, kurie išliko iš esmės nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, bei kiti įrodymai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad konflikto, pasibaigusio smurtiniais veiksmais, iniciatorius iš tiesų buvo nukentėjusysis M. M., tai jis ranka ties alkūne laikė suspaudęs Š. S. kaklą, šiam išsilaisvinus kelis kartus bandė suduoti kumščiu, sudavė kaltinamajam kakta į smakrą, tačiau tuo metu Š. S. vis dar bandė atstumti nukentėjusįjį nuo savęs tolyn. Tokie veiksmai tęsėsi iki tarp jų įsiterpė P. J. ir kaltinamasis su nukentėjusiuoju atsitraukė. Nežiūrint į tai, vėliau vaizdo įrašas rodo, kad Š. S. veiksmai agresyvėjo, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis vėl ėmė artėti vienas prie kito ir galiausiai pradėjo susikabinę stumdytis. Vaizdo įraše matyti, kad Š. S. yra įsikabinęs į M. M., o M. M. įsikabinęs į kaltinamąjį, Š. S. užsimoja ranka ir vėl įsikimba į M. M., tuo metu juos abu link lauko durų tempia P. J., kol galiausiai visi trys asmenys nugriūva. Grįžę nuo kavinės durų į vidų Š. S. ir M. M. nebuvo nurimę. Matyti, kaip kavinės darbuotoja bando sulaikyti M. M. nuo prisiartinimo prie Š. S., tačiau tuo pat metu ir kaltinamasis nusirengė striukę, nusiėmė laikrodį bei artėdamas link M. M. raitojosi marškinių rankoves. I. P. parodė, kad kai Š. S. nusiėmė laikrodį, pasiūlė M. M. eiti į lauką „išsiaiškinti“. Nors vaizdo įraše garso nėra, tačiau matyti, kad raitydamas rankoves Š. S. kalba ir eina paskui M. M. link išėjimo durų. Taigi, akivaizdu, kad šioje vietoje besiginančiųjų nebuvo. Pastebėtina, kad pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nutylėjo aplinkybę, jog stumdėsi su nukentėjusiuoju prie išėjimo durų, o grįžęs nusirengė striukę, nusiėmė laikrodį ir pasiraitojęs rankoves ketino eiti „išsiaiškinti į lauką“. Priešingai teigė, kad nekreipė į M. M. dėmesio iki kol pasilenkus užsirišti batą pastarasis spyrė į veidą. Taigi akivaizdu, kad nutylėdamas minėtas aplinkybes, kaltinamasis siekė suklaidinti dėl jo teisės į būtinąją gintį.

Vaizdo įraše užfiksuota, kad sekdamas paskui M. M. link išėjimo kaltinamasis pasilenkė ir tuomet M. M. atliko kažkokį fizinį veiksmą, kurio nesimato. Š. S. parodė, kad tuo metu M. M. jam spyrė į veidą, tai patvirtino ir liudytoja I. P., kuri, kaip rodo vaizdo įrašas – buvo toje pačioje patalpoje ir galėjo tai matyti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad po šio veiksmo P. J. išstūmė M. M. į lauką, o kaip parodė Š. S. ir I. P., kaltinamasis nuėjo į tualetą nusiprausti. Nustatydamas įvykių seką teismas nesivadovauja liudytojos E. R. (M.) parodymais, kadangi jie nėra nuoseklūs bei neatitinka vaizdo įraše užfiksuotos informacijos. Teisme liudytoja parodė, kad tiesiogiai kartu su I. P. matė, kaip M. M. spyrė Š. S. į veidą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tokios aplinkybės nenurodė, parodė, kad būdama prie baro išgirdo konfliktą salėje, jo iš už baro nematė, bet kai priėjo, pamatė, kad Š. S. veidas buvo kruvinas, o kitas vyriškis, kurį matė prie įėjimo, konfliktavo su juo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad E. R. į darbą atėjo kai kaltinamasis jau buvo tualete, todėl negalėjo matyti tol buvusių veiksmų. Kita vertus, liudytoja teisme parodė, kad visi įvykiai buvo seniai, ji nelabai kreipė į juos dėmesio, be to, iš vaizdo įrašo matyti, jog dalis liudytojos nurodytų veiksmų (ėjimas parūkyti, bendravimas su kaltinamuoju) vis dėl to buvo, tačiau vėliau – po M. M. partrenkimo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti šios liudytojos parodymai iš esmės atitinka vaizdo įrašą, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, jog liudytoja sąmoningai, siekdama suklaidinti teismą davė neteisingus parodymus. Išlieka objektyvaus suklydimo galimybė.

Duodamas parodymus teisme P. J. tvirtino, kad nematė, kaip M. M. spyrė Š. S. į veidą, nors kategoriškai tvirtino, kad gerai atsimena visas tos dienos aplinkybes. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad P. J. buvo šalia kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kai Š. S. pasilenkė ir kaip tvirtino – M. M. jam spyrė, kita vertus, iš įrašo nematyti, kur tuo metu žiūrėjo P. J., todėl kategoriškai teigti, kad liudytojas šį veiksmą matė, negalima. Be to, nustatyta, jog P. J. įvykio metu buvo pakankamai neblaivas. Tai galima spręsti iš vaizdo įraše užfiksuoto jo elgesio – sulėtinti judesiai, ilgas žiūrėjimas į niekur, sulėtėjusi reakcija. Savo neblaivumą liudytojas patvirtino ir duodamas parodymus teisme, tai patvirtino ir liudytoja E. R., parodžiusi, kad dėl P. J. neblaivumo vėliau net reikėjo kviesti apsaugą, nes jis užmigo ant stalo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo išvadai, jog P. J. sąmoningai davė melagingus parodymus, siekdamas suklaidinti teismą, tam tikrų aplinkybių jis galėjo nepamatyti, neįsiminti ar pamiršti dėl buvusio girtumo.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtinosios ginties būklė negali būti pripažinta išnykusia, kai ginties veiksmai tęsėsi arba vyko tuoj pat po pavojingo kėsinimosi ir pagal faktines aplinkybes besiginančiajam nebuvo žinoma jo pabaiga. Š. S. parodė, kad išėjęs iš tualeto M. M. sudavė, nes girdėjo, kad pastarasis ketino jį mušti toliau, taigi, nemanė, jog pavojingas kėsinimasis yra pasibaigęs. Teismo vertinimu, nurodytoje situacijoje būtinosios ginties sąlygų vis tik nebuvo, kadangi kaltinamajam grįžus iš tualeto kėsinimasis į jį nevyko ir jau kurį laiką buvo nutrūkęs. Iš vaizdo įrašo matyti, kad Š. S. tualete praleido nemažai laiko. Iš lauko į kavinę grįžęs M. M. kažkiek pavaikščiojęs po patalpą priėjo prie šalia baro stovėjusios I. P. ir nusisukęs nuo tualeto pusės pakankamai ramiai su ja kalbėjo. Teisme liudytoja I. P. parodė, kad nukentėjusysis šnekėjo (ne šaukė), jog sumuš kaltinamąjį. Taigi, Š. S. išėjus iš tualeto, joks kėsinimasis į jį nevyko. Tam, kad konstatuoti būtinosios ginties sąlygas yra būtina, jog pavojingas kėsinimasis egzistuotų gynybos metu, t. y. kėsinimasis turi būti pradėtas arba turi būti akivaizdu, kad jis tuoj pat prasidės, tuo tarpu praėjus kuriam laikui po buvusio kėsinimosi, pavojus laikomas pasibaigusiu. Vien nukentėjusiojo kalbėjimo apie ketinimą muštis šiuo konkrečiu atveju nepakanka konstatuoti grėsmės, nuo kurios būtina staigi gynyba, egzistavimą. Nuo M. M. smurtinių veiksmų Š. S. atžvilgiu buvo praėjęs pakankamai ilgas laikas, prieš gaudamas smūgį M. M. buvo nusisukęs nuo tos pusės, iš kurios atėjo Š. S., ir nekreipė į kaltinamąjį dėmesio, nukentėjusysis neturėjo jokių įrankių ar ginklų, kurie keltų staigaus sužalojimo pavojų, todėl akivaizdu, kad tuo momentu akivaizdžios grėsmės Š. S. nekėlė. Atitinkamai iš minėto nukentėjusiojo elgesio kaltinamasis turėjo suprasti, jog pavojingas kėsinimasis jo atžvilgiu nevyksta, todėl jam gintis nėra būtinybės. Čia pastebėtina ir tai, kad P. J., Š. S. ir M. M. parodė, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo pažįstami anksčiau, juos siejo konfliktiniai santykiai. Be to, abu asmenys įvykio metu buvo girti, nusiteikę konfliktiškai bei jau buvo apsistumdę. Atsižvelgiant į tai, seka logiška išvada, kad Š. S. veiksmai nebuvo išskirtinai gynybinio pobūdžio. Tai, kad Š. S. vadovavosi ne gynybos, o puolimo motyvais patvirtina ir jo parodymai, jog taip pasielgė siekdamas „užbėgti įvykiams už akių“, kad jį su M. M. sieja bendras pažįstamų ratas ir vieną kartą atsitraukus, jam reikės visada bėgioti bei patirti patyčias. Nurodytos kaltinamojo nuostatos parodo, kad kaltinamasis smūgį sudavė ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi (kurio tuo metu nebuvo), o vedamas puolimo motyvo, siekio atgrasyti nukentėjusįjį nuo analogiškų veiksmų ateityje.

Peržiūrėjus vaizdo įraše užfiksuotus P. J. veiksmus, nėra pagrindo išvadai, kad Š. S. galėjo juos vertinti analogiškai, kaip M. M., t. y. kaip taip pat keliančius jam grėsmę. P. J. teisme parodė, kad norėjo atkalbėti M. M. nuo muštynių, prašė nekreipti dėmesio. Tokią jo poziciją atspindi ir vaizdo įraše užfiksuotas liudytojo elgesys, kur P. J., pastebėjęs M. M. veiksmus prieš Š. S., siekė juos išskirti – atsistojo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo į šonus ištiestomis rankomis, siekė neleisti M. M. prisiartinti prie Š. S., jį atitraukti ir visą laiką stovėjo į kaltinamąjį atsukęs nugarą iki kol M. M. nustūmė P. J. į šoną. Tai liudytojas išstūmė nukentėjusįjį į lauką po to, kai šis galimai spyrė Š. S., o grįžęs nuo durų ramiai praėjo pro kaltinamąjį bei prisėdo prie baro. Kaltinamasis į liudytoją tuo metu taip papt niekaip nesureagavo. P. J. teisme neprisiminė, kad būtų naudojęs fizinę jėgą prieš Š. S. ir nors vaizdo įraše matyti, kad pro kavinės duris į lauką P. J. tempė abu vyrus, tačiau fizinio smurto ar grėsmingo elgesio Š. S. atžvilgiu neužfiksuota. Priešingai, P. J., kiek jam leido fizinė būklė, stengėsi fizinio konflikto išvengti arba jam buvo nesvarbu, ką pats teisme ir parodė, taigi – pavojaus kaltinamajam nekėlė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ir Š. S. į P. J. nekreipė dėmesio. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu netgi parodė, kad M. M. draugas bandė nukentėjusįjį raminti ir tik stovėjo šalia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisme išsakytas Š. S. argumentas, jog būtinosios ginties poreikis kilo ir todėl, kad jautė grėsmę iš dviejų asmenų, laikytinas nepagrįstu.

Taigi, ištyrus byloje surinktus įrodymus, nebuvo nustatyta viena iš būtinosios ginties sąlygų – akivaizdus pavojingas kėsinimasis, kas eliminuoja kaltinamojo iškeltą būtinosios ginties versiją. Apskritai, įvertinus vaizdo įraše užfiksuotą, bei įvykio liudytojų nupasakotą 2019 m. kovo 16 d. įvykių seką, kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmus galima vertinti kaip išsitęsusias muštynes, kuriose, kaip minėta, besiginančiųjų nėra. Š. S. smūgio nukentėjusiajam sudavimas nebuvo adekvatus bei proporcingas konkrečioje situacijoje, kaltinamasis buvo vedinas puolimo tikslų, tai suprato ir norėjo sužaloti nukentėjusįjį, taigi veikė tiesiogine tyčia. Specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl 2019 m. kovo 16 d. patirto sužalojimo M. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl minėtą sužalojimą padariusio kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš kitą asmenį. Kilusios pasekmės – nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalodamas nukentėjusįjį buvo neblaivus, tai matyti iš alkotesterio kvito (b. l. 50), patvirtino baro darbuotojos ir pats Š. S.. Kaltinamojo neblaivumas akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakomybę sunkinančios aplinkybės egzistavimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vaizdo įrašas patvirtina, kad būtent nukentėjusysis M. M. buvo konflikto iniciatorius. Pasak teisme apklaustų liudytojų I. P. ir P. J. bei kaltinamojo, M. M. P. S. įžeidinėjo, smurtavo, daug sykių kvietė į lauką aiškintis santykių, ne sykį ir pats buvo ten išėjęs laukdamas kaltinamojo. Tokius nukentėjusiojo veiksmus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Nurodytas smurtinis, įžeidžiantis M. M. elgesys neabejotinai buvo provokuojantis Š. S. nusikalsti nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors apie šią bausmę įtakojančią aplinkybę Š. S. nei teismo posėdžio metu, nei kaltinamajame akte nebuvo informuotas, tačiau ji buvo nurodyta advokato baigiamojoje kalboje, todėl Š. S. buvo žinoma ir nėra siurprizinė. Įvertintina ir kaltinamojo asmenybė – Š. S. teisiamas pirmą kartą (b. l. 84), baustas administracine tvarka (b. l. 80, 83), dirba (b. l. 82). Tai, kad kaltinamasis pranešė bendrajam pagalbos centrui apie įvykį, pasirūpino nukentėjusiuoju, kai atvykus policijai jis nukrito lauke, teigiamai charakterizuoja Š. S.. Duomenų apie priklausomybės ligas ar psichikos sutrikimus byloje nėra ir teismui nekilo abejonių dėl kaltinamojo gebėjimo suprasti bei valdyti savo veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad BK 41 straipsnio tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei paties nusikaltimo padarymo aplinkybes, parinktinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali paskirti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio, teismo vertinimu teigiamą poveikį ateityje nebenusikalsti kaltinamajam turės įpareigojimas per keturis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas). Siekiant teisingumo principo įgyvendinimo, kaltinamasis įpareigotinas per keturis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą turtinę žalą, taip pat visą bausmės laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktai).

Ikiteisminio tyrimo metu Š. S. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. kovo 16 d., 7 val. iki 2019 m. kovo 16 d., 15.50 val., t. y. vieną dieną (b. l. 49, 62), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63) paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 993,90 EUR turtinės žalos, susijusios su M. M. gydymo išlaidomis, priteisimo bei žalos dydį pagrindžiantis 2019 m. balandžio 11 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 43-44). Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad M. M. gydymo išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo Š. S. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo priteisiant 993,90 EUR turtinę žalą (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

M. M. taip pat pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 2 000 EUR neturtinę žalą. Ieškinyje nurodyta, kad Š. S. jam sulaužė skruostikaulį, dėl to nukentėjusysis jautė didelį skausmą ir vartojo vaistus (b. l. 21). Teismo posėdyje M. M. patvirtino, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, tačiau sutiko, kad ji galėtų būti mažesnė, nei nurodyta ieškinyje. Teigė, kad skruostikaulio lūžis yra visam gyvenimui, jis tris savaites turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus, kurį laiką tirpo dantys, negalėjo išvykti dirbti į Norvegiją. Sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol – traška išsižiojus, tačiau į gydytojus nesikreipė. Įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje ir teisme išdėstytus argumentus, teismas neabejoja, kad M. M. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2019 m. kovo 16 d. medicinos dokumentų išrašuose (b. l. 25-26) nurodyta, kad M. M. diagnozuotas skruostikaulio lūžis, jis skundėsi skausmu, dešinės pusės skruosto, paakio srities patinimu, dešinės pusės veido aptirpimu, ribotu išsižiojimu, tai atitinka M. M. teismui nurodytus nusiskundimus. Išrašuose taip pat pažymėta, kad nukentėjusiajam paskirti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, atslūgus patinimui, nurodyta atvykti stacionariniam gydymui skubos tvarka. Valstybinės medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 1171/2019(01) nurodyta, kad 2019 m. kovo 21 d. M. M. buvo atlikta operacija, siūlės šalinimo operacija numatyta po 7-9 dienų. Specialisto apžiūros metu (2019 m. balandžio 11 d.) M. M. vis dar skundėsi išlikusiu apsunkintu išsižiojimu ir dešinės pusės viršutinių dantų aptirpimu, nustatyta, kad matyti 0,8 cm ilgio ir 0,1 cm pločio randas su buvusios siūlės žyme. Taigi iš čia matyti, kad nukentėjusiojo gijimo laikas buvo pakankamai ilgas ir skausmingas, nemalonūs pojūčiai jautėsi apie mėnesį. Kita vertus, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina ir tai, kad prie pasekmių kilimo nemažai prisidėjo ir pats nukentėjusysis, kadangi nusikalstamas Š. S. elgesys buvo išprovokuotas būtent M. M. netinkamo elgesio. Taigi, įvertinus nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį ir mastą, kaltinamojo požiūrį į nusikalstamą veiką (kaltės nepripažino), provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus, teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-139-895/2017, 2K-258-699/2015, 2K-68/2014 ir kt.), teismas laiko, kad šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitiks 600 EUR neturtinės žalos priteisimas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su 2019 m. kovo 16 d. vaizdo įrašu iš UAB „Čili pica“, saugomas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Š. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2, 3, 5 punktais, Š. S. įpareigoti: 1) bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per keturis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą; 3) per keturis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Š. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 16 d., 7 val. iki 2019 m. kovo 16 d., 15.50 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Š. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš Š. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 993,90 EUR turtinę žalą.

M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš Š. S. M. M. naudai 600 EUR neturtinę žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie bylos viršelio saugomą kompaktinį diską su 2019 m. kovo 16 d. vaizdo įrašu iš UAB „Čili pica“, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti Š. S., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė