Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Editai Ročytei, kaltinamojo gynėjui, advokatui Viliui Jonaičiui, nukentėjusiajai, civilinei ieškovei T. G., jos atstovui, advokatui Adomui Jonauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis Mažeikių r., Sedos sen., Užežerės k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra jis, 2012-07-16 apie 18 val., N. D. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, rankomis stūmė nukentėjusiąją T. G., dėl ko ji griūdama atsisėdo ant greta buvusios dėžės malkoms, po to T. G. stojantis vėl rankomis stūmė T. G., dėl ko ji nugriuvo kambaryje ant grindų, ir tokiais veiksmais padarė T. G. kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinius lūžius apatiniame trečdalyje su poslinkiu, kurie sukėlė nesunkų T. G. sveikatos sutrikdymą.

S. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis atėjo pagalbos pas kaimyną N. D. į namus, kuris yra jo sesers Z. A. sugyventinis. Virtuvėje prie stalo sėdėjo ir gėrė alų N. D., kuris buvo jau gerai išgėręs ir iš jo pagalbos jam nebebuvo. Jo sesuo irgi buvo namuose kitame kambaryje. Jis kalbėjosi su N. D. stovėdamas. N. D. jam pasiūlė alaus, tačiau jis alaus negėrė. Į virtuvę iš lauko atėjo girta T. G.. Ji pradėjo jo klausinėti, ko jis čia atėjo, ko nori, matyt nenorėjo, kad jų alų gertų. Tada ji rankomis prie jo puolė, tačiau jai jo neprilietus, jis ją abiem rankomis stumdamas į petį, ją nuo savęs atstūmė. Nuo atstūmimo ji atsisėdo ant malkų dėžės, buvusios už kokio metro. Po to ji atsistojo ir vėl rankomis prie jo puolė, tada jis dar kartą ją atstūmė nuo savęs ir ji nebepataikė ant dėžės, o pora žingsnių paėjusi atgal nuvirto į kitą kambarį ant grindų. Jis nuo T. G. gynėsi, kad jo nesužalotų, ją nuo savęs atstumdamas. Kai ji nuvirto jis išėjo lauk iš namų. Po 20 min. jam paskambino sesuo ir pasakė, kad T. G. lūžo koja. Mano, kad gal ir galėjo ji nusilaužti koja griūdama, tačiau gal ir vėliau ji tą koją nusilaužė. Nenorėjo jos sužaloti stumdamas, nepagalvojo, kad ji gali susižeisti, mano, kad jis gynėsi nuo jos. Ikiteisminio tyrimo metu jam patarė taikytis su nukentėjusiąja ir jis buvo nuvažiavęs pas T. G., jai sumokėjo 150 litų, jie susitaikė, pasirašė susitaikymo protokolą, tačiau nukentėjusioji teisme jo paprašė dar pinigų, iš viso 500 Lt. Jis pinigų nebeturi, todėl jai nebemokėjo, nes jaučiasi nekaltas ir sudarė sutartį su mokamu advokatu. Tuo metu jis irgi gyveno tame pačiame name, kur gyveno ir N. D. ir nukentėjusioji T. G., kuria jis pažinojo ir žinojo, kad ji dažnai vartoja alkoholį, būna agresyvi, buvo sužalojusi savo sugyventinį. Su ja anksčiau nebuvo konfliktavęs.

S. L. ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2012-07-16, pirmadienį, apie 17:50 val., nuėjo į svečius pas savo seserį Z. A. ir jos sugyventinį N. D., (duomenys neskelbtini). Jam užėjus į butą, virtuvėje, prie stalo sėdėjo N. D., o jo sesuo kažkur vaikščiojo. Jam priėjus prie stalo N. D. pasiūlė alaus, įpylė į puodelį ir pastūmė link jo, vos paėmus puodelį į rankas, iš lauko į virtuvę įėjo T. G., kuri iš karto pradėjo ant jo pulti, ėmė šaukti, priekaištavo ko atėjo, kitokius žodžius vartojo, vis artėdama link jo, ir kai T. G. išskėtusi rankas norėjo ant jo pulti, jis ją, gindamasis pastūmė nuo savęs, dėl ko ji atsisėdo ant virtuvėje esančio suolo, tačiau tik atsisėdusi T. G. vėl atsistojo ir vėl ant jo puolė. T. G. vėl rankomis norėjo jį sugriebti, tačiau tada jis T. G. rankomis už peties nustūmė nuo savęs ir T. G. nuo jo stūmimo nukrito ant žemės į kambarį, kadangi ji buvo prie pat tarpdurio. T. G. virsdama niekur neužkliuvo, tiesiog pargriuvo ant grindų. Kai T. G. nuvirto ant žemės, jis apsisuko ir išėjo į lauką, nebenorėjo turėti su ja reikalų, pagalvojo, kad atsistojusi ji vėl gali bandyti ant jo pulti. Maždaug po 15 minučių paskambino sesuo ir pasakė, kad T. G. lūžo koją ir jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Būdamas pas seserį T. G. netrenkė, o tik vieną kartą pastūmė, gindamasis, dėl ko ji nukrito ant žemės ir tikrai nemano, kad T. G. krisdama galėjo susilaužyti koją. Kaip ant jo puolė T. G. ir kaip jis ją pastūmė galimai matė N. D., nes jis tuo metu sėdėjo prie virtuvėje esančio stalo, kur tiksliai tuo metu buvojo sesuo jis nepastebėjo, bet sesuo regis taip pat buvo virtuvėje. Dėl to, kad pastūmė T. G. nuoširdžiai gailisi, nemanė ir dabar nemano, kad stumdamas galėjo ją šitaip sužaloti (75, 80 b. l.).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis S. L. patvirtino savo parodymus duotus apklausų metu (83-84 b. l.).

2012-07-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), medinį dviejų aukštų pastatą, rytiniame šio pastato gale yra įėjimas į vidų patenkama į 6 metrų ilgio koridorių. Koridoriaus gale, dešinėje pusėje, yra medinės durys, pro kurias patenkama į virtuvę, kurios dešinėje sienoje yra mūrinis pečius, medinė dėžė. Priešais įėjimą, virtuvėje yra medinis stalas ir mediniai suolai (6-11 b. l.).

2012-10-03 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas butas esantis (duomenys neskelbtini). Į butą patenkama iš koridoriaus pro medines duris. Atidarius duris patenkama į virtuvę. Pagal kairę virtuvės sieną yra virtuvinės spintelės, sienoje priešais įėjimo duris yra langas, prie jo pastatytas virtuvinis sėdimas kampas, kurį sudaro du suolai ir stalas. Pagal dešinę virtuvės sieną yra krosnis, greta krosnies stovi medinė dėžė skirta malkoms susidėti, taip pat kairėje sienoje yra durų tarpas patekimui į kambarį, nei slenksčio nei durų nėra. Žiūrint iš tarpdurio pagal kairę sieną yra pastatyta spintelė, šalia jos stovi sofa, sienoje yra langas. Palei sieną priešais tarpdurį pastatyta spinta. Prieš sieną iš dešinės pastatyta dvigulė lova. Kambario viduje taip pat yra stumdomas staliukas (12-15 b. l.).

2012-08-29 specialisto išvadoje Nr. G. 138/12 (13) užfiksuota, kad T. G. nustatyta: kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldriniai lūžiai apatiniame trečdalyje su poslinkiu. Sužalojimai padaryti 1-no kontakto su kietu buku daiktu metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo gautis tiek nuo stipraus tiesioginio smūgio, tiek kritimo metu. Po traumos pil. T. G. kaire koja remtis einant negalėjo. Blauzdos kaulų lūžiai sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (48 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Juridinio situacijų vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba nuo jo.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 str. 1 d., 2 d.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, dėl kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Be to, būtinosios ginties situacijos nėra ir tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-30/2007, 2K-277/2009, 2K-299/2009). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso akivaizdaus kėsinimosi traktuotė. Menka abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Gynybos požiūriu būtinajai ginčiai reikia, kad dėl atkirčio pavojingam kėsinimuisi žala grėstų ar būtų padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims, ir tik neperžengiant būtinosios ginties ribų. Būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-205/2010).

Atsižvelgiant į tai, matyti, kad kaltinamasis būdamas jaunas, sveikas, darbingas vyras, būdamas blaivus atėjo į namus pas savo seserį Z. A. ir jos sugyventinį N. D.. Taip pat į kambarį atėjo T. G., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi su kuria prasidėjo žodinis barnis su S. L.. Pasak S. L. ir liudytojų, „T. G. pradėjo pulti ant S. L.“, tačiau ji S. L. net nepalietė, ir S. L. nepasitraukdamas nuo T. G., neišeidamas iš kambario ir tokiu būdu galėdamas išvengti barnio, konflikto ir bet kokio galimo kontakto su akivaizdžiai neblaivia moterimi, pasirinko aktyvų konflikto sprendimo būdą ir vieną kartą T. G. nuo savęs atstūmė, ir nuo šio stūmimo T. G. atsisėdo ant malkų dėžės. T. G. atsistojus ir artėjant prie S. L., jis dar kartą nuo savęs ją stūmė, o nuo šio stūmimo T. G. nugriuvo ant grindų ir jai buvo padarytas kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldriniai lūžiai apatiniame trečdalyje su poslinkiu, kurie sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tik T. G. nuvirtus ir nesikeliant S. L. tik tada išėjo iš kambario, nors tai galėjo padaryti ir anksčiau. Šiuo atveju kaltinamasis S. L. būdamas jaunas, sveikas, darbingas vyras, būdamas blaivus turėjo akivaizdų pranašumą prieš neblaivią moterį, kurią du kartus stūmė. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad T. G. jokio realaus ir akivaizdaus kėsinimosi prieš kaltinamąjį neįvykdė ir pavojaus jam nesukėlė, nors pasak kaltinamojo, ji yra neigiamai charakterizuojama ir anksčiau buvo sužalojusi savo sugyventinį, nes kaltinamasis turėjo galimybę išvengti betkokio kontakto su nukentėjusiąja tiesiog atsitraukdamas nuo jos ir išeidamas iš kambario, ką jis, tačiau tik nugriuvus nukentėjusiajai, ir padarė. T. G. jokių priemonių nenaudojo, prie kaltinamojo net neprisilietė, o vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios jėgų santykį, vertintina, kad pagal savo asmenines ir fizines savybes, blaivumo būseną, kaltinamasis buvo akivaizdžiai pranašesnis už stipriai apsvaigusią nukentėjusiąją moterį. Šiuo atveju pagrindo įžvelgti pavojingą nukentėjusiosios kėsinimąsi sužaloti, sutrikdyti S. L. sveikatą apskritai nebuvo. Ši situacija, kai S. L. nustumdamas T. G., dėl ko ji nugriuvo ir susilaužė koją, ir tokiu būdu padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, negali būti vertinama nei kaip būtinoji gintis, nei jos ribų peržengimas. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad T. G. akivaizdžiai kėsinosi sužaloti S. L., nes jokia reali žala jam nepadaryta ir nenustatyta, kad jos grėsmė buvo visiškai aiški, nes S. L. T. G. net nepalietė, nekalbant apie tai, kad būtų sudavusi jam smūgius, padariusi jam kokius sužalojimus ar aiškiai būtų išsakiusi kokius grasinimus. S. L. nurodė, kad nustumdamas T. G. nuo savęs išvengė galimų sužalojimų, tačiau šiuo atveju teismas neturi pagrindo vertinti, kad T. G. kėsinimasis, dėl kurio būtų galima būtinoji gintis, buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Neigiami T. G. charakterizuojantys duomenys šiuo atveju nesant jos pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi prieš kaltinamąjį, negali suteikti teisės S. L. naudoti fizinius veiksmus prieš T. G., nuo kurių jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Menka abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad S. L. galėjo būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Šiuo atveju S. L. veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas. Taigi nenustačius pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi prieš kaltinamąjį, konstatuotina, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes būtinosios ginties situacijos nebuvo, todėl nesant būtinosios ginties sąlygų, nėra pagrindo taikyti ir Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio.

Kaltinamajam S. L. pareiškus abejones, kad T. G. galėjo kitur vėliau nusilaužti koją, paneigia, liudytojos Z. A., pačios T. G. parodymai, bei specialisto išvada, kad nugriuvus T. G. ir gulint jai ant grindų ji skundėsi, kad skauda koja ir Z. A. pažiūrėjusi į T. G. skaudamą koją, kai ji tebegulėjo ant grindų toje pačioje vietoje, matė, kad koja yra pamėlynavusi, ir suprato, kad ji yra lūžusi, o T. G. nurodė, kad ji matė, jog koja deformavosi ir ji nebegali jos valdyti, todėl labai išsigando, pradėjo šaukti, kad jos koja lūžo. Z. A. su atvažiavusia marčia pasodino T. G. ant sofos ir liepė T. G. sėdėti ramiai kol iškvies greitąją medicininę pagalbą, tačiau kiek vėliau ją rado ant grindų, kaip nurodė T. G., jai labai skaudėjo, todėl ji negalėjo pasėdį ir pati šliaužė grindimis. Be to specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, sužalojimai galėjo gautis tiek nuo stipraus tiesioginio smūgio, tiek kritimo metu, o po traumos T. G. kaire koja remtis einant negalėjo. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad būtent po antrojo S. L. pastūmimo, kada T. G. nugriuvo ant grindų, jai ir buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai, jai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apie kaltės turinį, formą, rūšį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal byloje nustatytas ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas ir įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes. Taigi apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir pan.

Pažymėtina, kad atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnį kyla kai žmogui sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tyčios rūšis neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, tačiau teismai privalo teisingai nustatyti tyčios rūšį. Tyčios rūšys viena nuo kitos skiriasi asmens psichiniu santykiu su padariniais: esant tiesioginei tyčiai, asmuo supranta, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numato, kad gali ją sutrikdyti ir nori kilsiančių padarinių, o netiesioginės tyčios atveju – nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti, kaip netiesioginės tyčios valinis momentas, teismų praktikoje aiškinamas kaip kaltininko abejingumas galimam kito žmogaus sveikatos sutrikdymui. Kaltininkas abejingas ar padariniai kils, ar jie nekils, jam visiškai tas pats dėl padarinių kilimo ar nekilimo. Tuo tarpu jei kaltininkas veikia numatydamas, kad žmogaus sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala ir jos nori, laikoma kad kaltininkas veikė tiesiogine tyčia, kuri savo ruožtu gali būti apibrėžta ar neapibrėžta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo panaudotas nusikaltimo padarymo būdas – neblaivios nukentėjusiosios stūmimas abiem rankomis, nuo ko ji nugriūna ant grindų bei padaryto sužalojimo lokalizacija (nuo stūmimo nukentėjusioji nugriuvo ant grindų ir jai buvo padarytas kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldriniai lūžiai apatiniame trečdalyje su poslinkiu, kurie sukėlė nesunkų T. G. sveikatos sutrikdymą), rodo, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir nors kaltinamasis ir nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, o konkrečiai – buvo abejingas galimoms pasekmėms, t. y. jis veikė netiesiogine tyčia.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad S. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas. Šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Nuketėjusioji teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nurodė, kad kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir patirtų sužalojimų gydymo, ji patyrė 61,00 Lt išlaidų čiurnos įtvaro pirkimui ir 85,74 Lt išlaidų vaistų pirkimui, iš viso 146,74 Lt. Kadangi S. L. jai yra sumokėjęs 150 Lt, todėl ji atsisako nuo ieškinio dalies dėl 146,74 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismui priėmus nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atsisakymą dėl 146,74 Lt turtinės žalos atlyginimo, šioje dalyje byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnyje suformuluotas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, tai yra, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos, (tyčios ar neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-494/2005), Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo S. L. priteistina 2798,78 Lt žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009, 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet į sukauptą teismų praktiką. Tai taikytina ir nustatant neturtinės žalos dydį.

Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. G. civilinio ieškinio bei paaiškinimo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ją sužalojus S. L., ir jai padarius kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinius lūžius apatiniame trečdalyje su poslinkiu, kurie sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, bei dvasinius išgyvenimus, išgąstį, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl sužalojimo labai pergyveno, 15 dienų teko gydytis Mažeikių ligoninėje, po to gydėsi ambulatoriškai, iš viso buvo nedarbinga daugiau kaip penkis mėnesius, jai buvo padaryta operacija, į koją įdėta metalinė plokštelė, buvo sukami varžtai, dėl sužalojimų negalėjo dirbti, nes dar iki šiol skauda sulaužytą koją, jaučia oro permainas, sunkiai užmiega, pastoviai vartoja įvairius nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus, ateityje gali reikėti dar papildomos operacijos, kad jai iš kojos būtų išimta metalinė plokštelė. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. G. prašo iš kaltinamojo S. L. priteisti 5000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. G. nurodytas aplinkybes, jos patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, sukrėtimą, pažeminimą, išgąstį, bendravimo galimybių sumažėjimą matyti, kad kaltinamasis S. L. tyčia rankomis stūmė nukentėjusiąją T. G., dėl ko ji nugriuvo kambaryje ant grindų, ir tokiais veiksmais padarė T. G. kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinius lūžius apatiniame trečdalyje su poslinkiu, kurie sukėlė nesunkų T. G. sveikatos sutrikdymą. Dėl ko nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę ir ten gydėsi 15 dienų, buvo padaryta jai kojos operacija, po to ji gydėsi ambulatoriškai, ilgą laiką buvo nedarbinga, netgi šiuo metu jai vis dar skauda sulaužytą koją, vaikščiodama ji raišuoja. Teismas vertina ne tik paties sveikatos sutrikdymo sunkumą, tačiau ir jo pobūdį, kad jauna moteris, auginanti du vaikus, buvo sužalota, negalėjo judėti, taip pat atsižvelgia į pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, kad nukentėjusiajai sužalojimo padariniai dar yra ilgą laiką jaučiami, o nukentėjusiosios jaučiamas nerimas dėl sukeltų padarinių, galinčių turėti nepataisomą poveikį ir tolimesniam nukentėjusiosios gyvenimui, yra pagrįstas, nes pasekmės susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, ir jos gali būti susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimu (specialiomis procedūromis, reabilitacija ir kt.), ir yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. L. yra dirbantis, sveikas, darbingas žmogus, turintis savo vardu registruoto turto (63 b. l.) bei jis padarė nukentėjusiajai ir 146,74 Lt turtinę žalą, kurią atlygino ir nukentėjusioji šioje dalyje nuo ieškinio atsisakė. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-15/2013, 2K-510/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. G. iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo S. L. priteistina 3000 Lt neturtinė žala. Kadangi S. L. T. G. yra atlyginęs 150 Lt, o T. G. buvo pareiškusį reikalavimą dėl 146,74 Lt turtinės žalos atlyginimo, nuo kurio ji atsisakė, šią žalą jai atlyginus, todėl iš S. L. priteistinos 3000 Lt neturtinės žalos minuotinas 3,26 Lt likutis, ir civilinei ieškovei T. G. iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo S. L. priteistina 2996,74 Lt neturtinė žala.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. G. pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-01-25 sprendimą Nr. SP-287(7.0251) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo yra apmokamos 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo S. L. valstybei priteistinos turėtos 240,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kad jis netiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kad padarė baigtą nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis dirbantis, susituokęs, neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra atlyginęs dalį nukentėjusiajai padarytos žalos, teismo teisiamas pirmą kartą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 55 str., taip pat teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad S. L. bausmės tikslai bus pasiekti, jam paskyrus švelniausią už šį nusikaltimą numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su vienu įpareigojimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nubausti jį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigoti jį neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš S. L. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. G., 2996,74 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Bylą dalyje dėl civilinės ieškovės T. G. pareikšto 146,74 Lt turtinės žalos civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš S. L. 2798,78 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš kaltinamojo S. L. 240,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Palikti galioti kaltinamajam S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius