Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3 888,23 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. liepos 14 dieną tarp šalių buvo pasirašyta sutartis, remiantis kuria atsakovas pardavė, o ieškovė pirko katiną, kurio duomenys yra - vardas: S. M. Q., gimusį 2020 m. vasario 26 d., mikroschemos numeris 982091062736850. Šalių sutarimu parduodamo katino kaina buvo 2 150 Eur, į nustatytą kainą buvo įskaičiuota katino kaina, kilmės registravimas, sterilizavimas, skiepijimas ir skiepų pasas, mikroschema, klinikinis tyrimas prieš išvykstant, patvirtinantis katino tinkamumą transportavimui, pervežimas į (duomenys neskelbtini), šalių suderintu metu. 2020 m. liepos 14 d. atsakovui pavedimu buvo sumokėta 22 486,81 Švedijos kronos, kas atitinka 2 150 Eur. 2020 m. liepos 22 d. katinas buvo perduotas ieškovo atstovui ir DFDS keltu buvo pervežtas ieškovei. Po katino atvykimo į ieškovės namus jis susirgo. 2020 m. liepos 30 d. katinas buvo nuvežtas į veterinarijos kliniką, kurioje katinui buvo nustatyta diagnozė, jog jis turi FIP infekciją. Šio vizito kaina – 7 407,00 Švedijos kronos, kas atitinka 720,24 Eur. Ieškovė 2020 m. liepos 31 d. katiną nuvežė į dar kitą veterinarijos kliniką pakartotiniam tyrimui ir diagnozė buvo tokia pati kaip ir ankstesnėje veterinarijos klinikoje - FIP infekcija. Šio vizito kaina – 2 919,00 Švedijos kronos, kas atitinka 283,84 Eur. Veterinarijos klinikoje ieškovui buvo patarta taikyti eutanaziją katinui, kadangi jo būklė buvo itin sunki ir veterinarai nematė jokios galimybės pagydyti ir išgelbėti katiną. Eutanazijos ir skrodimo kaina – 7 550,00 Švedijos kronos (734,15 Eur). Taip pat veterinarai atkreipė dėmesį, kad katinas pas ieškovą gyveno tik 8 dienas ir per šį laikotarpį pasireiškė ligos požymiai, kadangi FIP infekcijai pasireikšti būdingas ženkliai ilgesnis laiko tarpas. Būtent dėl šios infekcijos savybių veterinarai pažymėjo, kad katinas buvo įsigytas jau užsikrėtęs virusu. 2020 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas gavo katino skrodimo rezultatus Nr. U200803-0204, kurie patvirtino katino diagnozę - FIP infekcijos egzistavimą. 2020 m. rugsėjo 17 d. ieškovas gavo (duomenys neskelbtini) veterinarijos asociacijos profesinės etikos komiteto išvadą Nr. 5-4/73 apie FIP infekciją. Kačių infekcinis peritonitas (FIP) yra sisteminė liga, kurią sukelia virusinės mutacinės kačių koronaviruso (FCoV) formos, ir yra viena iš pagrindinių jaunų kačių infekcinio mirtingumo priežasčių. Išvadoje teigiama, kad katinas negalėjo užsikrėsti virusu FCoV laikotarpyje nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 25 d. Katinas virusu FCoV buvo užsikrėtęs gerokai anksčiau, kadangi FIP infekcija paprastai išsivysto per kelias savaites ar net iki 18 mėnesių po užsikrėtimo FCoV virusu. Iš to daroma išvada, kad katinas buvo užkrėstas virusu veislyne, iš kurio ieškovė nusipirko katiną. Ieškovė nurodė, kad katinas buvo sterilizuotas, tad ieškovas, įsigydamas katiną, neturėjo tikslo ir galimybių jį naudoti veisimui - verslui. Ji katiną pirko tik kaip augintinį, t. y. kaip prekę/daiktą, todėl ieškovei taikomos vartotojo teisės. Tuo tarpu veislyno pagrindinė funkcija - veisti gyvūnus, juos pardavinėti ir tokiu būdu gauti pelną. Tad verslininkas, kaip konkrečių prekių pardavėjas, privalo parduoti kokybišką prekę, o tuo tarpu pirkėjas - pasitiki pardavėju, noriai investuoja savo asmeninius pinigus į prekę, tikisi geriausios kokybės ir poreikių patenkinimo. Tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis, nes ieškovė įsigijo katiną savo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovas yra registruotas gyvūnų veisėjas, t. y. asmuo, užsiimantis kačių veisimu ir turintis žinių apie gyvūnų auginimą. Pagal vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjas - asmuo, kuris verčiasi prekyba, privalo perduoti pirkėjui - fiziniam asmeniui, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti sutartyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį daiktą, o jei jie sutartyje neaptarti - daiktą, atitinkantį įprastus reikalavimus (CK 6.329 - 6.343 straipsniai, 6.350 straipsnis), kurie detalizuojami CK 6.333 straipsnyje ir 6.363 straipsnyje įtvirtinant daikto kokybės kriterijus. Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Įstatymu garantuota vartotojo teisė tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos, kuri įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, atlyginimą. Ieškovės teigimu, atsakovas pardavė sutarties neatitinkančią, netinkamos kokybės prekę - sergantį, užsikrėtusį virusu katiną, dėl šios priežasties teko jam taikyti eutanaziją ir ieškovė prarado savo turtą. Atsakovas, būdamas atsakingas už savo pardavinėjamas prekes - katinus, privalo užtikrinti jų kokybę, o jei to nepadaro ir parduoda nekokybišką prekę, kaip šiuo atveju - veislyne užsikrėtusį virusu katiną, turi atlyginti žalą. Ieškovė nurodė, kad ji ir jos šeima įsigijo katiną ir jautė stiprų džiaugsmą atvykus naujam šeimos nariui. Toks įvykis kiekvienu atveju pririša žmogų prie naujojo augintinio, atsiranda pareiga ir atsakomybė juo rūpintis, jaučiama meilė ir gyvūnas namams suteikia naujų teigiamų jausmų bei ypatingos šilumos. Tačiau ieškovės katinas netikėtai susirgo. Ieškovė, būdama atsakinga už savo naują šeimos narį ir jausdama dėl jo nerimą, katiną nuvežė į veterinarijos kliniką. Ieškovė stengėsi padėti katinui ir turėjo vilčių jį išgydyti, sutrikdyta neigiamos diagnozės, nepasidavė ir turėjo viltį, kad galbūt veterinarai padarė klaidą, tad katinas buvo nuvežtas į dar kitą veterinarijos kliniką. Ten taip pat buvo patvirtinta, jog katinas nepagydomai serga ir teks jam taikyti eutanaziją. Ieškovė, išgirdusi informaciją, kad jo naujasis šeimos narys ne tik sunkiai serga, bet ir teks jam taikyti eutanaziją ir visam laikui su juo atsisveikinti, patyrė stresą, dvasinį skausmą, sukrėtimą. Kelionės pas veterinarus tiek fiziškai, tiek dvasiškai išvargino ieškovą, jam buvo sukelta daugybė nemalonumų. Aštuonios dienos su katinu tapo ne norėtu džiaugsmu, bet traumuojančiu laikotarpiu. Nors su katinu fiziškai praleistas laikas buvo aštuonios dienos, tačiau apie katino įsigijimą su atsakovu buvo susisiekta gerokai anksčiau - 2020 m. liepos 10 d., tad laukimo laikotarpis, kol katinas bus atvežtas ieškovui, taip pat skatino ieškovą bei jo šeimą džiaugtis greitai atvyksiančiu katinu, pradėjo formuotis ryšys. Ieškovė, išgyvendama katino netektį, ir toliau stengėsi išsiaiškinti tiesą - kreipėsi į (duomenys neskelbtini) veterinarijos asociaciją, kad būtų išaiškinta katino diagnozė, kaip ir kada jis galėjo užsikrėsti, taip pat bandė susisiekti su atsakovu, susitarti dėl pinigų grąžinimo ir įspėjo, kad virusas gali būti paplitęs visame veislyne, bei skatino patikrinti kitus, veislyne gyvenančius gyvūnus. Tokios ieškovės pastangos ją ir toliau vertė jausti neigiamas emocijas, vidinį skausmą dėl katino netekties, kadangi su kiekvienu veiksmu ieškovei tekdavo prisiminti jos buvusį šeimos narį. Iš to darytina išvada, kad veislyne užsikrėtęs katinas, atkeliavęs į savo naująją šeimą, ieškovei ir jos šeimai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti įvertinti ir atlyginti. Ieškovė nurodė, kad skyrė savo asmenines lėšas katino apžiūrai veterinarijos klinikose bei gydymui dėl būtinumo. Ieškovė stengėsi atstatyti sergančio katino sveikatos būklę ir išsaugoti jo gyvybę, t. y. stengėsi išsaugoti savo turtą. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė. Ieškovė skyrė savo asmenines lėšas katino gydymui ne šiaip, o dėl svarbios priežasties - katino gyvybės išsaugojimui. Ieškovė tikėjosi, kad apsilankydamas pas veterinarus, padės katinui pasveikti ir tokiu būdu sveikas katinas galės toliau gyventi kaip ieškovės augintinis, teikiantis džiaugsmą tiek pačiai ieškovei, tiek jos šeimai. Išlaidos, patirtos katino, kaip turto, išsaugojimui, šiuo atveju buvo būtinos. Ieškovė prašė atlyginti žalą ir turėtas išlaidas: 2020 m. liepos 14 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigytas katinas – 2 150 Eur; 2020 m. liepos 30 d. vizitas pas veterinarą, kvito Nr. 503081 - 720,24 Eur; 2020 m. liepos 31 d. vizitas pas veterinarą, kvito Nr. 503123 - 283,84 Eur; 2020 m. liepos 31 d. vizitas pas veterinarą, kvito Nr. 20112000351303 - 734,15 Eur bei 1 000 Eur neturtinę žalą.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad veislynas yra registruotas atsakovo sutuoktinės A. K. vardu, tačiau siekiant supaprastinti dokumentų pasirašymą, gyvūnų perdavimą bei pagal faktą atsakovui visada fiziškai atliekant minėtus veiksmus, bendru sutarimu laikinai veisimo teisė buvo perduota atsakovui, kuris ir pasirašė minėtą sutartį su ieškove. Nors sutartyje ir ieškinyje nurodyta, kad atsakovas įsipareigojo kačiuką pristatyti į Jelgavą, ieškovė ne kartą keitė nuomonę dėl to, kur ir kaip ji norėtų pasiimti kačiuką ir, radusi žmogų, kuris jai galėtų atvežti kačiuką, paprašė atsakovo kačiuką pristatyti į (duomenys neskelbtini)bei perduoti kačiuką ieškovės nurodytam asmeniui (toliau - kurjeris). Kačiukui iki išvykstant į Švediją buvo atliktos tokios Lietuvos Respublikos teisės aktų reglamentuotos procedūros: 10 dienų iki pirmo skiepo Kačiukas dehelmintizuotas (suduoti vaistai nuo kirmėlių), kačiukui įstatyta poodinė mikroschema ir licencijuotas veterinaras atliko kačiukui pirmą skiepą nuo infekcinių ligų; 10 dienų iki antro skiepo kačiukas dehelmintizuotas ir licencijuotas veterinaras suskiepijo kačiuką antrą kartą nuo infekcinių ligų ir atliko skiepą nuo pasiutligės; 2020 m. liepos 17 d. licencijuotas veterinaras kačiuką iškastravo; 2020 m. liepos 20 d. kačiukui licencijuotas veterinaras atliko klinikinį tyrimą, kurio tikslas yra įsitikinti, kad kačiukas yra sveikas ir gali ištverti kelionę. 2020 m. liepos 22 d. kačiukas Klaipėdoje buvo perduotas ieškovės nurodytam kurjeriui. Kačiukui atvykus ieškovė patvirtino, kad kačiukas yra labai išsigandęs, tačiau sveikas, jis valgo, geria, gerai tuštinasi. Jokių pretenzijų dėl kačiuko sveikatos ieškovė nepateikė. Ieškovė atsakovui atsiuntė jo vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad kačiukas guvus, žaidžia, jaučiasi puikiai. 8 dieną po kačiuko atvykimo, ieškovė atsakovą informavo, kad kačiukas jai atrodo vangus. Atsakovo rekomendavimu ieškovė nuvežė kačiuką pas veterinarą, kuris, atsakovo žiniomis, atlikęs kačiukui bendrą kraujo tyrimą, konstatavo, jog kačiukas serga kačių infekciniu peritonitu (toliau - FIP). Joks gydymas, išskyrus vaistus nuo karščiavimo, kačiukui nebuvo taikomas. Ieškovė priėmė sprendimą kačiuką užmigdyti, nors kačiukas tuo metu nebuvo anemiškas (nusilpęs), t. y. pats valgė, judėjo, kas matyti iš ieškovės siųsto vaizdo įrašo, daryto veterinarinėje klinikoje. Nors ieškovė ne kartą pati minėjo, jog Europos šiaurės šalyse gyvūnų gydymas yra labai brangi paslauga ir ji be abejonės ketina apdrausti kačiuką vos tik jam atvykus į (duomenys neskelbtini), ji to nepadarė. Ieškovė nurodė, kad neapdraudusi kačiuko savų lėšų jo gydymui neturi. Kačiukui buvo atliktas skrodimas. Skrodimo išvadoje nurodyta, kad kačiukui nustatyti požymiai, būdingi FIP. Skrodimas atliktas atveriant kūną ir vizualiai įvertinant matomą vaizdą. Ieškovė kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos Vilniaus departamentą (toliau - VMVT) bei į felinologų klubą „Seleną“, kur yra registruota veislyno veikla. VMVT ieškovės skundo pagrindu 2020 m. rugsėjo 2 d. atliko veislyno patikrinimą. Pakartotinis patikrinimas atliktas 2020 m. rugsėjo 23 d. Patikrinimų metu fiziškai du VMVT inspektoriai veterinarai tikrino veislyno patalpas, augintinius ir vedamą dokumentaciją, siekiant nustatyti, ar veisėjas gyvūnus veisia ir jų dokumentaciją tvarko teisės aktų nustatyta tvarka, ar laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, ar veisiami gyvūnai yra sveiki ir ar yra laikomi tinkamai. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, kur veisiami gyvūnai, yra tvarkingos, švarios. Jos nuolat dezinfekuojamos. Taip pat nustatyta, kad sergančių gyvūnų veislyne nėra. Patvirtinta, kad visi vados kačiukai yra sveiki. Išskyrus ieškovę kitų kačiukų iš tos pačios vados savininkai dėl kačiukų sveikatos pretenzijų neturi. VMVT taip pat patvirtino, kad kačiukas prieš išvykstant buvo kliniškai apžiūrėtas ir apžiūros metu patvirtinta, jog kačiukas yra sveikas, visos kitos kačiukui taikytos procedūros taip pat buvo atliktos tinkamai. Patikrinimo metu atsakovas pateikė kurjerio, vežusio kačiuko, mašinos nuotrauką. VMVT nustatė, kad kurjeris nėra licencijuotas gyvūnų pervežėjas, jo mašina nėra pritaikyta gyvūnams vežti. VMVT pažymėjo, kad kurjeriui esant licencijuotam, turėjo būti išduotas komercinio judėjimo sertifikatas, o jei kurjeris vyko pasiimti kačiuko kaip ieškovės patikėtinis, jis turėjo pateikti ieškovės įgaliojimą pasiimti gyvūną, kuris pateiktas nebuvo ir atsakovas negalėjo jo perduoti VMVT. Taip pat ieškovė apskundė veisėjo veiklą klubui „Seleną“, kuris išduoda veisėjo kačiukams kilmės dokumentus. Atsakovo žiniomis klubas jokių neteisėtų veiksmų veisėjo veikloje neįžvelgė. Minėtų VMVT aktų, klubo „Seleną“ sprendimų aukštesnėms instancijoms ieškovė neskundė. Atsakovas nurodė, kad veisėjo veikla yra registruota įstatymu nustatyta tvarka VMVT dar 2014 m. gegužės 20 d. Veislyno pastoviai priežiūrai yra priskirta veterinarė inspektorė R. B., kuri turi teisę veislyne atlikti planinius ir neplaninius patikrinimus bei tvarko su veislyno dokumentacija susijusius klausimus. Veislynas savo veiklą vykdo beveik 10 metų. Veislyno augintiniai gyvena ne tik visoje Europoje, bet ir Amerikoje, Brazilijoje, Malaizijoje ir t.t. Gyvūnai į naujus namus yra pasiimami naujų savininkų, kurjerių, skrenda be lydinčio asmens kaip krovinys. Nors kai kurių kačiukų maršrutai yra ženkliai sudėtingesni nei kačiuko esamoje situacijoje, per tiek metų nei vienas veislyno augintinis nėra po kelionės susirgęs ar miręs, tačiau skirtingai nei šio kačiuko atveju, nėra įvykę ir jokių incidentų kačiukų kelionių metu. Nei VMVT, nei klubas, kuris išduoda kačiukams kilmės dokumentus, niekada nėra gavę nei vienos pretenzijos dėl veislyno veiklos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad veislynas yra patikimas ir atsakingas. Sutartyje, pasirašytoje tarp ieškovės ir atsakovo, abi šalys sutarė, kad veisėjas garantuoja, jog kačiukas pardavimo metu yra sveikas ir kad šis faktas bus patvirtintas klinikiniu įrašu, atliktu kačiuko veterinarinėje knygutėje. Taip pat sutartyje yra nurodyta, kad veisėjas nebėra atsakingas už kačiuko sveikatą po to, kai kačiukas palieka veislyną. Ši sutartinė nuostata yra savaime suprantama, nes perdavus kačiuką kurjeriui, atsakovas nebežino kaip kačiukas bus prižiūrimas, maitinamas, su kuo kontaktuos, ar kurjeris neveš kartu kitų gyvūnų, ar jo mašina prieš šio gyvūno pervežimą buvo dezinfekuota po kitų gyvūnų vežimo, kaip kačiuką prižiūrės ir su juo elgsis naujasis savininkas, su kuo naujasis savininkas leis kontaktuoti kačiukui ir t.t. Taip pat sutartyje buvo nurodyta, kad būtent ieškovė yra atsakinga už kačiuko pervežimą, kas reiškia, jog atsakovas kačiuko pervežimo klausimų nesprendė, kurjerio neparinko ir dėl pervežimo sąlygų su juo nesitarė. Kurjeris nebuvo atsakovo įgaliotas asmuo pervežti kačiuką. Atsakovas pažymėjo, kad prieš kačiukui išvykstant atsakovas atliko visus privalomus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus veiksmus, susijusius su kačiuko sveikata. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą kačiukui yra privaloma atlikti tik skiepą nuo pasiutligės, tačiau atsakovas, būdamas atsakingu veisėju, visus kačiukus skiepija du kartus, kas reiškia, jog šalia privalomo skiepo nuo pasiutligės, yra atliekami neprivalomi, bet rekomenduotini du kartus kartojami skiepai nuo infekcinių ligų. Taigi ieškovės kačiukas buvo skiepytas ir privalomais ir neprivalomais, tačiau, atsižvelgiant į gyvūnų gerovę, rekomenduotinais skiepais. Šie faktai įrodo, kad atsakovas yra atsakingas veisėjas ir siekdamas užtikrinti, kad gyvūnai yra sveiki, imasi papildomų atsargumo priemonių. Kačiukas pas atsakovą gyveno su kitais kačiukais iš tos pačios vados, taip pat su kačiukais iš kitų vadų, kurias tuo metu turėjo atsakovas. Kaip nustatė VMVT, visi vados kačiukai, kaip ir kitos veislyne gyvenančios katės, yra gyvi ir sveiki. Taip pat pažymėtina, kad prieš išvykstant ieškovės kačiukui į Švediją, vienas kačiukas iš tos pačios vados išvažiavo į Norvegiją, trys kačiukai iš kitos kartu gyvenusios vados išskrido į Ameriką ir dar du į Airiją ir į Angliją. Tai yra ženkliai tolimesni maršrutai nei keliavo ieškovės kačiukas, tačiau visi kiti kačiukai pas naujus savininkus išvyko be jokių incidentų kelionių metu ir yra sveiki. Kaip jau minėta, kačiukas buvo ne tik du kartus vakcinuotas, bet prieš išvykstant jam buvo atlikta ir kastracija. Kačiukui atliktos veterinarinės procedūros yra glaudžiai susijusios su kačiuko sveikata ir gali būti atliekamos tik veterinarui įsitikinus, jog kačiukas yra visiškai sveikas. Kastracijos metu kačiukas yra pilnai anestezuojamas (primigdomas), dėl ko tokia intervencija gali būti atliekama tik įsitikinus, kad kačiukas yra sveikas. Vakcinaciją, kastraciją, klinikinės apžiūrą atliko skirtingi veterinarai, taigi kačiuko sveikata ne kartą iki išvykimo buvo įvertinta kaip tinkama skirtingų kompetentingų specialistų. Ieškovei jos prašymu buvo siųsti vaizdo įrašai, iš kurių ieškovė galėjo matyti, kad kačiukas, būdamas pas veisėją, jaučiasi puikiai, žaidžia. Prieš kačiukui išvykstant į Švediją, licencijuotas veterinaras, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos teisės aktuose, atliko kačiuko klinikinį tyrimą, kurio metu veterinaras įvertino kačiuko sveiktos būklę ir jo vakcinavimo knygutėje padarė įrašą, patvirtinantį, jog kačiukas sveikas ir gali išvykti į kitą šalį. Remiantis Lietuvos Respublikoje ir visoje Europos Sąjungoje galiojančia tvarka, be tokios apžiūros ir tokio įrašo kačiukas negali palikti šalies, kurioje buvo išveistas. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad atsakovas, kaip veisėjas, atliko visus privalomus ir įmanomus veiksmus, siekdamas įsitikinti, jog kačiukas išvažiuoja sveikas. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. liepos 22 d. kačiukas Klaipėdoje buvo perduotas ieškovės nurodytam kurjeriui kartu su transportavimo narvu, maistu, kitomis priemonėmis. Su ieškove buvo susitarta, kad kačiukas plauks laivo kajutėje, nes mašinų skyriuje, tuo atveju, jei kačiukas būtų paliktas transportavimo narve mašinoje, yra labai šalta, todėl ten kačiuką palikti būtų neprotinga. Atsakovas nupirko kačiukui būtinas priemones, kad kačiukas galėtų būti laikomas kajutėje - tualetą ir t.t. Kurjeris atsakovui pasakė, kad visgi kačiuko į kajutę imti neketina, nes su juo kajutėje plauks pakeleivis, kuris kajutėje katinų matyti nepageidauja. Buvo susisiekta su ieškove, nurodant, kad kurjeris nesilaiko kačiuko pervežimo susitarimo. Ieškovė susisiekė su kurjeriu ir liepė jam visgi kačiuką pasiimti į kajutę. Atsakovas perdavė kačiuką kurjeriui, tada ieškovė atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame kačiukas tariamai yra nufilmuotas kajutėje, nors kačiukas nufilmuotas tame pačiame transportavimo narve, kuriame jis buvo perduotas kurjeriui. Kadangi nufilmuotas tik narvo vidus, nėra jokių galimybių suprasti, kur kačiukas yra. Iš aplinkos, kurioje yra kačiuko narvas, galima spręsti, kad kačiukas buvo filmuotas ne kajutėje, o mašinoje. Atsakovas ieškovei išreiškė nuogąstavimus, kad kačiukas visgi filmuotas tame pačiame transportavimo narve mašinoje, nes jeigu jis būtų kajutėje, kurjeris būtų nufilmavęs ir kajutę bei išleidęs kačiuką iš narvo. Ieškovė į tai atsakė, jog jai belieka tikėtis, kad kurjeris laikėsi žodžio ir paėmė kačiuką į kajutę. Kur iš tikrųjų plaukimo metu buvo kačiukas yra nežinoma. Buvo aišku, kad ieškovė neturi visiško jos nusamdyto kurjerio kontrolės, o kurjeris atmestinai žiūri į kačiuką. Atsakovo žiniomis ieškovė VMVT buvo nurodžiusi, jog turi vaizdo įrašą, iš kurio tikrai matosi, kad kačiukas buvo paimtas į kajutę, tačiau VMVT paprašius pateikti minėtą vaizdo įrašą, nieko nepateikė. Ieškovė nurodė, kad kačiukas jai turėtų būti kurjerio perduotas 2020 m. liepos 22 d. apie 14 val. Nesulaukus jokių žinių, kad kačiukas atvyko, atsakovas susisiekė su ieškove. Paaiškėjo, kad kačiukas ieškovei buvo perduotas tik tą pačią dieną vėlai vakare, nes kurjeris, ieškovės prašymu, išleido kačiuką iš narvo pasivaikščioti po mašiną, tačiau kačiukas išsigando ir per kažkokią skylę, esančią mašinoje, įlindo į mašinos mechaninį skyrių, kur užstrigo. Ieškovė nurodė, kad kačiukas iš narvo buvo išleistas jos nurodymu, nes ji nusprendė, kad jam bus geriau pavaikščioti po mašiną, nors atsakovas buvo rekomendavęs saugumo sumetimais kačiuką kelionės mašina metu laikyti transportavimo narve. Ieškovė nurodė, kad kurjeris jo negalėjo ištraukti, todėl ji liepė jam laukti kol jie patys atvyks jo pabandyti ištraukti. Ieškovė taip pat pasakė, kad kurjerį pagąsdino, jog kačiukas jiems brangiai kainavo ir, kad jis turės atsakyti, jei kažkas jam nutiks, ir kurjeris, tai išgirdęs, staiga kažkokiu būdu kačiuką visgi sugebėjo ištraukti. Yra neaišku, ar kurjeris važiavo su įstrigusiu kačiuku ir kaip jį ištraukė. Ieškovė atsakovą informavo tik apie tai, kad kačiukas labai išsigandęs, dreba, bet kad jau namie ir po truputį raminasi. Po atvykimo kačiukas nebuvo nuvežtas pas veterinarą, ieškovė patikino, kad su kačiuku viskas gerai, jis valgo, geria, gerai tuštinasi. Ieškovė teigė, kad ji nemato savo kaltės, kad kačiuko pervežimui nusamdė nelicencijuotą ir akivaizdžiai nekvalifikuotą kurjerį, kuris neturėjo gyvūnų pervežimui pritaikyto transporto, nesugebėjo užtikrinti kačiuko pervežimo saugumo ir tinkamų sąlygų, sukėlė gyvūnui stresą, kuris tikėtina ir sukėlė nepageidaujamas pasekmes, taip pat galimai kačiuką traumavo, traukdamas jį iš ten, kur kačiukas buvo užstrigęs, taip pat elgėsi neatsakingai, atsisakydamas paimti kačiuką į kajutę bei nesilaikydamas atsakovo rekomendacijos kačiuką viso pervežimo mašina metu laikyti specialiai tam pritaikytame ir atsakovo perduotame transportavimo narve. Kurjeris nebuvo licencijuotas gyvūnų pervežėjas, tai reiškia, jog niekas nekontroliavo ir nežino kiek kačių jis galėjo vežti kelionės metu (kaip matyti iš pateiktos nuotraukos kurjerio automobilis yra uždaro tipo autobusiukas), jo transporto priemonei nebuvo atliekama teisės aktų nustatyta privaloma dezinfekcija ir t. t., kas leidžia manyti, kad kačiukas nebuvo pervežamas saugiai, galėjo užsikrėsti arba susirgti kelionės metu dėl nesterilių sąlygų ir/ar patirto streso. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad komisija yra kompetentinga spręsti gyvūnų užsikrėtimo klausimus, nes kaip matyti pagal savo pobūdį komisija sprendžia veterinarų profesinės etikos klausimus. Taip pat yra visiškai neaišku, koks užklausimas buvo pateiktas komisijai, kokie dokumentai buvo pateikti jai vertinimui, komisijos išvadoje nėra nurodyta apie kokį kačiuką yra kalbama, išvada nėra pasirašyta, tad kyla pagrįstų abejonių dėl tokios išvados, kaip dokumento, originalumo, teisėtumo ir juridinės galios. Komisijos išvadoje kalbama apie tai, kad kačiukas sirgo sloga. Kačiukas prieš išvykstant iš Lietuvos ne kartą Lietuvoje buvo tikrintas veterinarų, jam atliktos įvairios intervencijos, visais atvejais buvo konstatuota, kad kačiukas yra visiškai sveikas. Ieškovės apsilankymų pas veterinarus bei skrodimo metu taip pat nebuvo nustatyta jokių tariamos slogos požymių. Tad tikėtina, jog komisija išvadą teikė ieškovės pasakojimo, kuriame buvo tikrovės neatitinkančių faktų, pagrindu, kas dar kartą kelia abejonių tokios išvados teisingumu. Svarbus aspektas, kad nors kačiukas įsigytas Lietuvoje ir keliavo į Švediją, bylai teikiama kažkodėl Latvijos Komisijos išvada. Atsakovo žiniomis ieškovė ir jos vyras yra latviai. Nors jie gyvena Švedijoje, ieškovė minėjo, kad jie neturi leidimo nuolat gyventi Švedijoje ir visi jų ryšiai yra Latvijoje, todėl jei Švedijos veterinarai ir būtų atlikę kažkokios nekompetentingus veiksmus, ieškovės žodžiais, ji niekada nebūtų niekur skundusi jų veiksmų Švedijoje, nes tai keltų grėsmę jos galimybei likti gyventi šioje šalyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus tai, kad ieškovės visi ryšiai ir santykiai yra išlikę Latvijoje, yra aišku kodėl ieškovė konsultacijos klausimu, kuris nėra niekaip susijęs su Latvija, kreipėsi į Latvijos instituciją. Taip pat pažymėtina, kad Latvijos Komisija, skirtingai nei VMVT, jokio patikrinimo fiziškai veislyne neatliko, t. y. ši komisija situacijos vertinimą atliko remdamasi vien ieškovės pasakojimu ir vienu šaltiniu iš interneto, kai tuo tarpu VMVT įvertino realią veislyno kačių sveikatą ir būklę, gyvenimo sąlygas veislyne, nagrinėjo visus su šia situacija susijusius dokumentus. Nors VMVT išvados nebuvo palankios ieškovės pozicijai, ji jų neskundė. Atsakovas nurodė, kad skirtingi mokslininkai veterinarai pateikia visiškai skirtingą nuomonę apie FIP, kaip ligos, vystymosi laikotarpį ir tendencijas, kurios bus aptartos veterinarinių dokumentų nagrinėjimo kontekste, gavus visų dokumentų vertimus, tad komisija, norėdama pateikti teisingą išvadą, turėjo vadovautis ne vienu šaltiniu. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad komisijos išvada yra juridinės galios neturintis dokumentas, kuris yra parengtas paviršutiniškai, jame yra fiksuoti tikrovės neatitinkantys faktai ir apskritai iš jos konteksto nėra aišku apie kokį kačiuką yra kalbama. Ieškovė apeliuoja į kačiuko kaip prekės, kokybę, tačiau nagrinėjamoje situacijoje ginčo objektas yra net ne kažkokia įgimta katino savybė, o viruso, kuriuo užsikrečiama iš aplinkos, sukelta mutacija. Veisėjas negali kačiuko apsaugoti nuo visų išorinių veiksnių įtakos, tuo labiau, jei kačiukas yra perduodamas tretiesiems asmenims ir nebėra veisėjo dispozicijoje. Taip pat pažymėtina, kad kačiukas iki tada, kai susirgo, pas ieškovę prabuvo 8 dienas. Niekas nežino ir negali patvirtinti kokiomis sąlygomis kačiukas buvo laikomas ir su kuo kontaktavo tiek buvimo pas ieškovę, tiek pervežimo metu. Nors ieškovė nurodo, kad dėl kačiuko mirties patyrė neturtinę žalą, ji nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokios žalos buvimą. Manytina, kad atsiradusi žala neatsiejamai atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. dėl to, kad ji: pasirinko nekompetentingą kurjerį, neturintį tinkamo transporto gyvūnui pervežimui, ir tokiu būdu neužtikrino saugaus kačiuko transportavimo; nors ne kartą buvo kalbėta apie kačiuko draudimą ir net siūlyta apdrausti kačiuką prieš kelionę, kol jis dar yra Lietuvoje (prieš tai tik vienas veislyno kačiukas yra vykęs į Švediją ir savininko prašymu išvyko jau turėdamas draudimą), ieškovė šios opcijos atsisakė, kačiukui atvykus, taip pat jo neapdraudė; patyrusi išlaidų dėl kačiukui atliktų tyrimų, kačiuko negydė, motyvuodama tuo, kad kačiukas nedraustas ir pinigų jo gydymui ji nebeturi, todėl kačiuką, kuris net nebuvo anemiškos būklės, užmigdė. Visi aukščiau išdėstyti faktai leidžia manyti, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga kačiuko šeimininkė. Prieš priimdama sprendimą kačiuką užmigdyti, ji apie tai atsakovo neinformavo, nesudarydama jokios galimybės atsakovui sustabdyti šio veiksmo. Kačiukas iš veislyno išvyko būdamas 5 mėnesių amžiaus, o pas naująją savininkę pragyveno tik 8 dienas, kas akivaizdžiai leidžia manyti, jog veisėjas buvo ženkliai labiau prisirišęs prie gyvūno nei ieškovė, be to, atsakovas, tik sužinojęs, kad kačiukas susirgo, bandė visokeriopai padėti ieškovei išgelbėti kačiuką, t. y. konsultavosi kačiuko gydymo klausimais su Lietuvos veterinarais, sužinojus, kad ieškovė neturi pinigų kačiuko gydymui, siūlė pagalbą gaunant ir į Švediją persiunčiant vaistus, tačiau ieškovė atsisakė jų važiuoti pasiimti, motyvuodama tuo, kad iki tos vietos, kur greičiausiai galėtų būti atvežti vaistai, jai yra per toli važiuoti ir kad jos automobilis remontuojamas. Taip pat, kadangi ieškovė neturėjo pinigų kačiuko gydymui, pasiūlė kačiuką grąžinti atgal į Lietuvą gydymui, tačiau ieškovė pasakė, kad švediškas veterinaras nesutinka atlikti kačiukui klinikinio tyrimo prieš kelionę ir tokiu būdu leisti kačiukui išvykti iš Švedijos. Atsakovas visos šios situacijos metu jautė, kad negali niekaip įtakoti ieškovės veiksmų ir sprendimų. Visos situacijos beviltiškumas leido atsakovui manyti, kad kačiuką jis iš esmės atidavė „mirčiai į rankas“, dėl ko atsakovas patyrė ne ką mažesnius išgyvenimus. Atsakovas išgyvena iki šiol, nes tai yra vienintelis toks precedentų neturintis atvejis veislyno gyvavimo istorijoje. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių darytina išvada, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad dėl kačiuko mirties ji patyrė neturtinę žalą, be to, kaip matyti, ji pati savo veiksmais prisidėjo prie tokios žalos atsiradimo bei emocinio skausmo sukėlimo veisėjui, todėl jos prašymas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti netenkinamas.