- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-993-861/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12069-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- O. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai
- Trečiasis asmuo
- A. I., valstybės biudžetinė įstaiga Vilniaus senasis teatras
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) O. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, tretieji asmenys A. I. ir valstybės biudžetinė įstaiga Vilniaus senasis teatras dėl konkurso komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-548 „Dėl konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos sudarymo“ sudarytos komisijos (toliau – komisija) 2023 m. liepos 17 d. priimtą sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti A. I. ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad 2023 m. birželio 5 d. buvo paskelbtas konkursas į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT) dar iki konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos sudarymo, t. y. 2023 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-5349 „Dėl konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarką reglamentuojančių teisės aktų“ (toliau – išvada), o komisija buvo sudaryta 2023 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV – 548 „Dėl konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos sudarymo“. Komisija buvo sudaryta nepaisant to, kad išvadoje buvo konstatuota, kad: 3.1. atlikus konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 326 (toliau – ir Aprašo), antikorupcinį vertinimą, darytina išvada, kad dalis aprašo nuostatų gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu. Atlikus konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-794 (toliau – Reglamento) antikorupcinį vertinimą, darytina išvada, kad dalis aprašo nuostatų gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu. Ieškovės teigimu, konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas organizavimas, komisijos elgesys (neveikimas nedeklaruojant viešųjų ir privačių interesų konflikto tarp komisijos narių ir konkurso laimėtojo) ir konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos 2023 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. EK31-3 pripažinti konkurso laimėtoju A. I. priėmimas, remiantis sąlygas korupcijos veiksniams sudarančiomis aprašo ir reglamento nuostatomis, yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad sprendimas buvo priimtas pažeidžiant aprašo 3 p. įtvirtintus konkurso vykdymui keliamus lygių galimybių, skaidrumo, nešališkumo ir profesionalumo principus, darbo reglamento 4 p. įtvirtintus konkurso komisijos veiklos sąžiningumo, atsakingumo, nešališkumo, objektyvumo principus, taip pat aprašo 19 p. nustatytus reikalavimus, keliamus konkurso komisijos narių nešališkumui bei reikalauti sprendimą panaikinti.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė padarė teisės aktų pažeidimus, susijusius su konkurso komisijos narių parinkimu (skyrimu). Nagrinėjamo konkurso rezultatų ir procedūros skaidrumui vertinti itin aktualia laikytina aprašo 17.1 p. nuostata, kad komisija sudaroma vieniems metams iš 5–9 narių, iš jų skiriant į nacionalinio ir valstybinio teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas, – ne mažiau kaip pusę komisijos narių sudaro valstybės tarnautojai, kitus narius siūlo Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba ir (ar) atrenka konkurso organizatorius iš profesionaliojo scenos meno vertintojų. Šiuo atveju konkurso komisiją konkurso organizatorius sudarė iš 6 komisijos narių: Komisijos pirmininkė – D. U., kultūros viceministrė; S. G. – Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus patarėja; G. G. – Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos atstovė; J. K. – Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vadovė; D. K. – Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos atstovas; V. M. – Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė. Ieškovė pažymi, kad sudarant konkurso 6 narių komisiją buvo akivaizdžiai nesiekta maksimalaus nešališkumo, objektyvumo ir skaidrumo, nes komisijos narių skaičius buvo beveik minimalus, nors akivaizdu, kad 8 ar 9 narių skyrimas (atrinkimas) savaime neužtikrina nešališkumo, objektyvumo ir skaidrumo. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad tarp 6 narių, iš kurių šiuo atveju 3 buvo valstybės tarnautojai, pakako tik 1 iš kitų 3 narių, kad visiems trims valstybės tarnautojams balsavus vienodai, 1 komisijos nario balsas nulemtų konkurso rezultatą. Pažymi, kad atsakovė viešai nepaskelbė duomenų apie tai, kokiu būdu komisijos nariais tapo kiti 3 komisijos nariai. Ieškovė šiame konkurse užėmė 2 vietą. Atsižvelgiant į tai, kad konkursą laimėjo A. I., ieškovė teigia, kad esant tokioms išvadoje išdėstytoms pastaboms dėl komisijos narių skaičiaus ir sudarymo tvarkos, konkurso organizavimas šiuo atveju turėjo būti atidėtas. Nurodo, kad viešai prieinamomis ir ieškovės turimomis žiniomis, ir G. G., ir D. K. su konkurso laimėtoju paskelbtu A. I. susiję taip, kad A. I. yra vienas iš keturių VšĮ Lietuvos šiuolaikinio šokio centro dalininkų, kuriam apdovanojimą už nuopelnus yra skyrusi Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacija, kuriam netiesiogiai priklauso G. G. ir tiesiogiai - D. K., t. y. visi šie trys asmenys yra tarpusavyje susiję tuo, kad yra profesionaliojo šokio meno atstovai. Pažymi, jog pretendentų teatro ar koncertinės įstaigos 5 metų perspektyvinės veiklos programos (toliau – programos) pagal aprašą nėra laikytinos konfidencialios informacijos objektu, todėl galima situacija, kuomet suinteresuotas komisijos narys vieno ar kelių pretendentų pateiktas programas ar informaciją apie jas gali perduoti konkuruojančiam pretendentui, kuris pokalbio metu aptariant savo pateiktą programą įgytų konkurencinį pranašumą prieš kitus pretendentus.
4. Ieškovės manymu, šiuo atveju, kad Kultūros ministras į konkurso komisiją savo sprendimu paskyrė dvi Kultūros ministerijos valstybės tarnautojas iš esmės sudarė prielaidą Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos draudžiamai šališkumo priimant sprendimą dėl konkurso laimėtojo regimybei. Be kita ko, ieškovė taip pat remiasi STT išvada, kuria konstatuota, kad aprašo ir reglamento nuostatos (įskaitant ir nuostatas dėl to, kad konkurso komisijos narės (šiuo atveju D. U. ir S. G.) yra valstybės tarnautojos tiesiogiai pavaldžios konkurso komisiją sudariusiam asmeniui (šiuo atveju kultūros ministrui), sudaro sąlygas korupcijos veiksniams atsirasti.
5. Ieškovė pažymi, jog konkurso komisijos 2017 m. liepos 17 d. sprendimo neteisėtumas pasireiškia pretendentų teatro ar koncertinės įstaigos 5 metų perspektyvinės veiklos programos vertinimo procedūros neskaidrumo ir klausimų pateikimo pretendentams aspektais. Nurodo, kad konkurso paskelbimas įvyko po to, kai Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. ĮV-216 „Dėl kultūros ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. ĮV-792 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams“ pakeitimo“ (kuris įsigaliojo 2023 m. balandžio 1 d.) buvo panaikintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. ĮV-792, kuriuo buvo patvirtinti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams, 8 punktas, kuriuo buvo nustatytos teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų kompetencijos, kurios vertinamos konkurso į teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas metu. Pastebi, kad panaikinus minėtą punktą, nebuvo patikslintos aprašo nuostatos, susijusios su pretendento pateiktinos teatro vadovo 5 metų perspektyvinės veiklos programos, infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių valdymą, finansinių išteklių valdymą, numatomas teatro vadybos bei veiklos naujoves ir pokyčius, taip pat kitą pretendento nuožiūra svarbią informaciją) vertinimu. Šiuo atveju, ieškovė, kuri pretendavo į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas ir dalyvavo konkurse būdama Vilniaus senojo teatro direktore, kuri laimėjo konkursą 2017 m. galiojant minėtiems reikalavimams, lyginant su kitais kandidatais, kurie pretendavo į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas (įskaitant ir 2023 m. surengtą konkursą laimėjusį A. I.) nebegaliojant minėtiems reikalavimams turėjo akivaizdų patirtimi grįstą pranašumą prieš kitus pretendentus, tai, kad konkurso laimėtojas surinko vos keliomis dešimtosiomis balo daugiau, yra ne priežastis to, kad konkurso laimėtojo kompetencija buvo didesnė, o tai, kad konkurso rezultatams įtakos turėjo konkurso laimėtojo priklausomybė tai pačiai politinei partijai, kaip ir Kultūros ministro, taip pat mažiausiai dviejų komisijos narių suinteresuotumas, kad konkurso laimėtoju taptų tos pačios meno srities, kaip ir du komisijos nariai, atstovas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsiliepime nurodo, kad STT išvadoje yra pateikiamas teisės aktų vertinimas, o ne konkretaus konkurso organizavimo vertinimas. Pažymi, kad išvada Kultūros ministerijoje gauta 2023 m. birželio 26 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, Kultūros ministerija per du mėnesius nuo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje turėjo paskelbti apie tai, kaip atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į pateiktas pastabas ir pasiūlymus nebus atsižvelgta, nurodyti to priežastis ir motyvus. Šiuo atveju vien tai, kad konkurso organizavimo metu Kultūros ministerija dar nebuvo Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbusi apie tai, kaip atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į pateiktas pastabas ir pasiūlymus nebus atsižvelgta, nurodyti to priežastis ir motyvus,- nereiškia, kad konkurso vykdymas arba turėjo būti sustabdytas, arba jis buvo vykdomas neskaidriai, t. y. vykdant komisijos narių atranką, užkertant kelią bet kokiam galimam viešųjų ir privačių interesų konfliktui ar jo regimybei. Atsakovė pažymi, kad išvados 1 punkte nurodoma, jog STT kritinių pastabų ir pasiūlymų neturi. Be to, išvados pateikimas nestabdo teisės aktų, kurių atžvilgiu atliktas antikorupcinis vertinimas, galiojimo ir neapriboja jų bei jų nuostatų taikymo. Konkurso organizavimo ir vykdymo metu, tiek tvarkos aprašas, tiek darbo reglamentas bei juose nustatytas reguliavimas buvo ne tik galiojantis, tačiau ir teisėtas. Ieškovė grįsdama ieškinio reikalavimą tenurodo STT išvadoje aptariamų tvarkos aprašo ir darbo reglamento nuostatų trūkumus, tačiau visiškai nepaaiškindama ir neargumentuodama bei nepateikdama įrodymų, kaip šie išvadoje nurodyti teisinio reguliavimo trūkumai tiesiogiai sąlygojo neva neteisėtą komisijos sprendimo priėmimą, turėjo įtakos konkurso organizavimui ir vykdymui bei konkurso rezultatams. Šiuo atveju ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodo atsakovės veiksmų ar neveikimo, kurie sąlygojo neva tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtintų konkurso vykdymui keliamus lygių galimybių, skaidrumo, nešališkumo ir profesionalumo principus bei darbo reglamento 4 ir 19 punktuose įtvirtintus komisijos veiklos sąžiningumo, atsakingumo, nešališkumo ir objektyvumo principus bei reikalavimus. Tiek atsakovė, būdama konkurso organizatore, tiek komisijos nariai turi pareigą imtis visų veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias galimoms potencialioms grėsmėms, susijusioms su konkurso organizavimo ir jo vykdymo skaidrumu. Ieškovė savo ruožtu nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė tokių veiksmų nesiėmė ir (ar) neužtikrino skaidrumo reikalavimo.
8. Atsakovės vertinimu, laikytini nepagrįstais ieškinio teiginiai, kad komisija buvo sudaryta ne iš maksimalaus tvarkos aprašo 17.1 papunktyje numatyto galimo komisijos narių skaičiaus, o iš 6 narių ir tuo buvo neva pažeistas konkurso organizavimo skaidrumo ir nešališkumo principas, ieškovei teikiant nuorodą į Išvados 2.1.1 papunktyje pateiktas pastabas. Komisija Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-548 „Dėl konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos sudarymo“ buvo sudaryta iš 6 komisijos narių. Konkurso komisijos nariai paskirti vadovaujantis tvarkos aprašo 17 punkto reikalavimais. Komisijos nariais atrinkti 3 valstybės tarnautojai. Atkreipia dėmesį, jog į komisiją skiriant 6 narius nebuvo pažeistos nei tvarkos aprašo nuostatos, nei skaidrumo principas ir vien tai, kad komisijos sudėtį sudarė 6, o ne daugiau narių nereiškia, kad dėl to būtų užtikrintas didesnis konkurso skaidrumas ar būtų priimtas kitoks komisijos sprendimas. Pažymi, kad komisijos daugumos nesudarė atsakovės darbuotojai, todėl negalėjo rastis atitinkamų komisijos narių šališkumo tikimybė. Be to, laikytina, kad 6 narių komisija buvo pakankama valstybinio teatro vadovo konkursui vykdyti. Atitinkamai pažymi, kad atsakovė užtikrino konkurso skaidrumą ir komisijos narių pareigą nusišalinti. Nepagrįsti ir samprotavimai, kad neva atsakovė savo iniciatyva paskyrė tarybos atstovus, ar, kad turėjo konkurso metu pateikti tarybos sprendimą atitinkamus atstovus paskirti komisijos nariais. Šiuo atveju atsakovė neturi kompetencijos spręsti dėl konkrečių tarybos narių paskyrimo, atitinkamai ir įgaliojimų savo iniciatyva atlikti tokius veiksmus. Tarybos atstovai buvo deleguoti tarybos.
9. Atsiliepime atsakovė teikė paaiškinimus apie atsakovės vertinimą priimant sprendimą dėl konkrečių asmenų paskyrimo ir (arba) neskyrimo į konkurso komisiją. Pažymi, kad komisijos narių, dalyvavusių komisijos veikloje konkurso metu, kompetencijos atliepė tiek teatro veiklos tiksluose, tiek teatro funkcijose įvardijamas sritis ir veiklas, atitinkamai ir darbo reglamente numatytus vertinimo aspektus. Papildomai nurodo, kad pagal nuo 2019 metų susiklosčiusią praktiką konkursų komisijose, atrenkančiose ministerijai pavaldžių įstaigų vadovus, iš ministerijos valstybės tarnautojų dalyvauja atitinkamos įstaigos veiklos sritį kuruojantis viceministras bei atitinkamą ministerijos veiklos sritį kuruojančio padalinio vadovas ir (ar) kitas to padalinio valstybės tarnautojas, Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas ir (ar) kitas šio skyriaus valstybės tarnautojas ir pagal poreikį – kitų padalinių vadovai ar valstybės tarnautojai / darbuotojai. Kaip matyti, tokia praktika buvo išlaikyta ir šiuo atveju. Teigia, kad komisijos nariais konkretūs valstybės tarnautojai buvo paskirti atsižvelgiant į jų kompetencijas, kurios apima teatro veiklos strategines kryptis bei sritis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad ieškovės pateikiami deklaratyvūs teiginiai ir pasvarstymai apie galimai neskaidrią konkurso komisijos narių atranką atmestini kaip nepagrįsti, atitinkamai nepagrindžiantys ieškinio reikalavimo. Atsakovės vertinimu, ieškinyje nurodyti samprotavimai dėl komisijos narių G. G. ir D. K. sąsajų su Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacija, kuri yra įteikusi A. I. apdovanojimą, neturi jokios teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad iš pateikiamo ieškovės straipsnio matyti, jog apdovanojimas įteiktas 2018 metais. Šiuo atveju nepateikiama jokia informacija, kad G. G. ir D. K. 2018 m. buvo asociacijos nariais ar pan. Taip pat ieškinyje pateikiama tikrovės neatitinkanti aplinkybė dėl A. I. priklausomybės tai pačiai politinei partijai, kurios nariu yra ir kultūros ministras, kai viešai prieinama informacija tai paneigia.
10. Atsakovė pažymi, kad valstybės tarnautojos, dalyvaudamos komisijos veikloje, atliko tarnybines pareigas. Šiuo atveju ieškovė tenurodo, kad komisijos narės buvo pavaldžios komisijos pirmininkei, todėl nebuvo užtikrintas komisijos narių nepriklausomumas. Su tokiais teiginiais ieškovė negali sutikti, kadangi, komisijos narė S. G. yra tiesiogiai pavaldi Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjui, atitinkamai Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyrius ir jo vedėjas yra pavaldūs Ministerijos kancleriui. Ieškovė ieškinyje daro nepagrįstas prielaidas, kad neva komisijos pirmininkės D. U. tiesioginės pavaldinės J. K. dalyvavimas komisijos veikloje sudarė sąlygas korupcijos veiksniams atsirasti, tačiau tokių veiksnių ar pagrįstų įrodymų nei nurodo, nei pateikia. Atsakovės vertinimu, ieškovės teiginiai apie 5 metų perspektyvinės veiklos programos (toliau – Programa) vertinimo procedūrą yra nepagrįsti, kadangi su konkursų organizavimu susiję kultūros ministro priimami teisės aktais turi atitikti aukštesnės galios teisės aktus. Darbo reglamento 10.2 papunktis iš esmės atkartoja Specialiųjų reikalavimų 8 punktą, kuris buvo pripažintas netekusiu galios, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėti reikalavimai nebuvo taikyti, ar kad programų vertinimas neturi jokios reikšmės. Aprašo 28 punkte numatyta, kad konkursą sudaro trys etapai: 1) parengiamasis, 2) programos vertinimas ir 3) pokalbis su pretendentu. Ieškovė nepateikia argumentų, kad kažkuris etapas neįvyko, atitinkamai, kad buvo pažeista konkurso procedūra. Atsakovė pažymi, kad teiginiams apie neskaidrią komisijos narių atranką, jų suinteresuotumą ar dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto bei programų vertinimo procedūros pažeidimo būtinas objektyvus pagrindas. Ieškovė, ginčijanti konkurso rezultatus, turi pateikti patikimus faktus apie komisijos narių ir konkurso dalyvių sąsajas ar kitokį interesų konfliktą, darytą poveikį kitiems komisijos nariams ar pan., aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti konkurso organizavimo ir vykdymo pažeidimus. Atsakovė pastebi, kad ieškovė tokių duomenų nepateikė, ieškinio reikalavimus grindžia prielaidomis ir samprotavimais, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Atsakovės vertinimu, iš ieškinio turinio negalima nustatyti, koks šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis, dėl to, kad ieškovė nelaimėjo konkurso. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrindė argumento, jog poveikį konkurso rezultatams turėjo jos įrodinėjamos aplinkybės dėl neva STT išvadoje konstatuotų aplinkybių, komisijos sudarymo tvarkos pažeidimų bei komisijos narių šališkumo, dėl ko konkursą būtų galima pripažinti neteisėtu.
11. Trečiasis asmuo A. I. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad STT kritinių pastabų dėl konkurso organizavimo nenustatė. Pažymėjo, jog pati ieškovė skambino viceministrei, be to, ieškovė pati paaiškinimuose manipuliavo „mes su komanda“, tačiau skaidriai to nedeklaravo. Teigė, jog programą pasirašė vienas, ją rengė nuo savęs, tai, kad pristatė ir kitus asmenis, laiko privalumu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
12.1 pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl komisijos 2023 m. liepos 17 d. sprendimo, kuriuo konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas laimėtoju pripažintas A. I.;
12.2 2023 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija paskelbė konkursą Vilniaus senojo teatro vadovo (ės) pareigoms užimti. Teismas nurodė, kad iš 6 narių sudaryta komisija atitiko teisės aktų reikalavimus. Tačiau, pasak ieškovės, sudarant komisiją iš 6 narių buvo akivaizdžiai nesiekta maksimalaus nešališkumo, objektyvumo ir skaidrumo. Teismas su tokia ieškovės pozicija nesutiko. Pažymėjo, kad komisijos narių skaičius pats savaime objektyviai negali įtakoti, kad konkursas būtų vykdomas nešališkai, objektyviai ir skaidriai. Šiuo gi atveju Aprašas suteikia diskreciją pačiam konkurso organizatoriui nustatyti komisijos narių skaičių akte nurodytose ribose, ir komisija sudaryta nepažeidžiant minėtojo reikalavimo. Pati ieškovė nenurodė, kuo pasireiškė jos teisių pažeidimas dėl iš 6 narių sudarytos komisijos ir kaip būtų užtikrintos jos teisės ir principų įgyvendinimas, jei komisija būtų didesnės sudėties;
12.3 iš byloje esančių pretendento individualaus vertinimo lentelių matyti, jog komisijos nariai, vertindami atskirai abiejų pretendentų 5 metų perspektyvinės veiklos programas ir pokalbį, juos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą ir supratimą. Teismas neįžvelgė jokio išankstinio nusistatymo, susitarimo ar kitokių neobjektyvumo požymių;
12.4 neobjektyvumo, šališkumo ir neskaidrumo regimybę ieškovė įžvelgia ir tame, jog atsakovas viešai nepaskelbė duomenų apie tai, kokiu būdu komisijos nariais tapo kiti 3 komisijos nariai, t.y. ar jie buvo pasiūlyti Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos, ar atrinkti konkurso organizatoriaus iš profesionaliojo scenos meno vertintojų, nei duomenų apie tai, kokią profesionaliojo meno sritį ar sritis atstovauja kiti komisijos nariai, nei duomenų apie tai, kodėl tie, o ne kiti asmenys tapo komisijos nariais. Teismas pažymėjo, jog Aprašas nereikalauja, kad minėtieji duomenys kokia nors forma turėtų būti viešai skelbiami;
12.5 tai, kad vykdant konkursą į Vilniaus senojo teatro vadovo vietą galimai buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ieškovė sieja su konkrečių asmenų paskyrimu į konkurso komisiją bei įžvelgia viešųjų ir privačių interesų konfliktą tarp atsakovo ir laimėtojo. Ieškovė paaiškino, jog jos žiniomis, A. I. priklausė (duomenys neskelbtini), tai pačiai partijai priklauso ir konkurso komisiją sudaręs Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) S. K.. Sutiko, kad konkurso organizatoriaus ir konkurso laimėtojo priklausymas tai pačiai politinei partijai galėtų sudaryti ne tik viešųjų ir privačių interesų konflikto, bet ir principų pažeidimo regimybę, tačiau trečiasis asmuo A. I. teismo posėdyje paneigė jo priklausymą minėtai politinei partijai, byloje pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. spalio 6 d. raštas patvirtina, jog Politinių partijų narių sąrašų informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad A. I. duomenys kada nors būtų įtraukti į šios partijos narių sąrašus;
12.6 teismas sutiko su atsakovės išsakyta pozicija, jog ieškovės samprotavimai dėl komisijos narių G. G. ir D. K. sąsajų su Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacija, kuri yra įteikusi A. I. apdovanojimą, neturi jokios teisinės reikšmės. 2023 m. spalio 9 d. Šiuolaikinio šokio asociacijos raštas patvirtina, jog G. G. niekada nebuvo asociacijos nare, o D. K. asociacijos nariu tapo 2020 metais, t. y. po skirtojo apdovanojimo. Iš (duomenys neskelbtini) pateikto 2023 m. spalio 9 d. rašto bei prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad A. I. 2017 m. sausio 4 d. dalininko teisių perleidimo sutartimi visas organizacijos viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ dalininko teises perleido I. G.. Taigi aukščiau nurodyti įrodymai paneigia ieškovės išsakytus argumentus, jog minėtieji asmenys yra tarpusavyje susiję kažkokiais ypatingais ryšiais, nes aplinkybė pati savaime, jog jie visi yra profesionaliojo šokio meno atstovai, nepatvirtina esant neskaidrumo;
12.7 komisijos nariai 2023 m. liepos 3 d. pasirašė pasižadėjimus ir jais užtikrino, kad komisijos narys su pretendentu nėra siejamas artimų giminystės ryšių, svainystės ar partnerystės ryšių; nėra tiesiogiai pavaldus pretendentui ar (ir) nėra jo kontroliuojamas; pretendentas nėra tiesiogiai jam pavaldus ar (ir) jo kontroliuojamas; nėra suinteresuotas konkretaus pretendento konkurso laimėjimu. Taigi kiekvienas komisijos narys patvirtino savo nešališkumą, teismo posėdyje liudytoja apklausta komisijos pirmininkė D. U. taip pat patvirtino, jog vykdant konkursą ji jokių konkurso pažeidimų nenustatė, abejonių dėl komisijos narių šališkumo nekilo. Pastebėtina, jog pati ieškovė nariams nušalinimo taip pat nereiškė, kas patvirtina, jog su komisijos narių sudėtimi sutiko, komisija pasitikėjo ir sutiko jos būti vertinama. Konkurso metu taip pat jokių pastabų komisijos nariams neišreiškė, ką patvirtina konkurso garso įrašas. Nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė jokių objektyvių faktinių aplinkybių, kurios leistų abejoti komisijos narių šališkumu;
12.8 ieškovė nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų komisijos narius nebuvus nepriklausomus ar elgusis nešališkai ir neobjektyviai, priešingai, konkurso garso įrašuose komisijos narių išsakytos nuomonės apie pretendentus ir įvertinimai tik patvirtina, jog komisijos nariai veikė nepriklausomai ir vertinimus pretendentams skyrė pagal savo vidinį įsitikinimą, neįtakotą kitų asmenų;
12.9 teismo vertinimu, STT išvada yra prevencinė ir nesustabdo teisės akto galiojimo. Taigi atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, konkurso organizatoriui – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai – nebuvo jokio teisinio pagrindo konkurso stabdymui ar nevykdymui. Tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Aprašas, tiek Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu patvirtintas Reglamentas buvo galiojantys teisės aktai, jų galiojimas nebuvo sustabdytas, todėl konkurso organizavimas minėtų teisės aktų pagrindu buvo teisėtas ir pagrįstas;
12.10 teismo vertinimu, trečiasis asmuo A. I. pateikė 5 metų perspektyvinės veiklos programą, kuri yra privaloma pateikti kartu su kitais dokumentais. Programa vadovaujantis Aprašo 8 p. nustatyta tvarka priimta. Liudytoja D. U. teismo posėdyje patvirtino, jog programa yra tinkama, iš bylos duomenų matyti, jog Aprašo nustatyta tvarka ji buvo įvertinta komisijos narių;
12.11 sprendė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti konkurso organizavimui ir vykdymui nustatytų reikalavimų nesilaikymą, ar kad konkurso sąlygos buvo paskelbtos neaiškiai, nes jos atitiko Aprašo reikalavimus. Konkursas į pareigas buvo skelbtas viešai, pretendentams nebuvo jokių kliūčių pateikti dokumentus, jie buvo informuoti apie konkurso tvarką ir pan. Ieškovės nesutikimas su konkurso rezultatais iš esmės yra grindžiamas tik jos pačios subjektyviu požiūriu, nenoru pripažinti pralaimėjimo ir prielaidomis, grindžiamomis STT išvada. Konkursas į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas buvo vykdomas laikantis lygių galimybių, skaidrumo, nešališkumo ir profesionalumo principų (Aprašo 3 p.).
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantė (ieškovė) O. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
13.1 nurodo, kad teismas nepagrįstai konkurso Aprašo ir Reglamento nuostatų ydingumą antikorupciniu požiūriu ir tą aplinkybę, kad STT išvadoje pažymėjo neturinti kritinių pastabų ir pasiūlymų Aprašo ir Reglamento nuostatų tekstui (t. y. reguliavimą), įvertino kaip netaikytiną konkurso Vilniaus senojo teatro vadovo pareigoms užimti procedūros organizavimo ir vykdymo objektyvumui vertinti;
13.2 teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad Išvada buvo pateikta ne iki Konkurso paskelbimo, t. y. dar neprasidėjus Konkursui, ir ne po Konkurso rezultatų paskelbimo, t. y. jau pasibaigus Konkursui, o tuo metu, kai Konkursas jau buvo paskelbtas, t. y. STT jau konstatavus galimą Aprašo ir Reglamento nuostatų ydingumą antikorupciniu požiūriu. Be to, akivaizdu, kad tokių duomenų neatskleidimas šiuo atveju nesudarė jokios galimybės ieškovei tinkamai ir efektyviai pasinaudoti savo galimybe įvertinti, ar šiuo atveju egzistuoja pagrindas nušalinti Komisijos narius – ne valstybės tarnautojus, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė, priešingai, nei mano teismas, įrodė, kad konkursas buvo organizuotas neskaidriai;
13.3 teismas arba neatidžiai klausėsi teisminio nagrinėjimo metu pateiktų ieškovės ir trečiojo asmens pokalbių su Komisija garso įrašų bei ieškovės ir trečiojo asmens 5 metų perspektyvinės veiklos vertinimo programų įrašų, arba pasirinko negirdėti to, kad Komisija ieškovei neturėjo jokių pastabų dėl jos dalyvavimo Konkurse nelygiateisiškumo, nesąžiningos konkurencijos su kitais konkurse dalyvavusiais pretendentais, programos vertinimo neproporcingumo, kad ieškovės pokalbis su Komisija buvo ilgesnis, jai buvo užduota daugiau klausimų apie 5 metų perspektyvinės veiklos programos turinį;
13.4 teismas, iš esmės remdamasis tik teisme pateiktu Komisijos pirmininkės D. U. liudijimu, konstatavo, kad „trečiasis asmuo A. I. pateikė 5 metų perspektyvinės veiklos programą, kuri yra privaloma pateikti kartu su kitais dokumentais. Programa, vadovaujantis Aprašo 8 p. nustatyta tvarka, priimta. Liudytoja D. U. teismo posėdyje patvirtino, jog programa yra tinkama, iš bylos duomenų matyti, jog Aprašo nustatyta tvarka buvo įvertinta komisijos narių“, „konkursas vyko sklandžiai, kiekvienas narys turėjo savo nuomonę, pažeidimų nebuvo“. Tokie liudytojos parodymai akivaizdžiai prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu išklausytų Komisijos posėdžio ištraukų, kurių metų buvo vertinamos ieškovės ir Trečiojo asmens 5 metų perspektyvinės veiklos programos, garso įrašuose girdimoms Komisijos narių pastaboms dėl Trečiojo asmens 5 metų perspektyvinės veiklos programos vertinimo;
13.5 iš Komisijos narių pastabų akivaizdu, kad Apraše ir Reglamente nurodytų sąlygų, kurios Specialiųjų tyrimų tarnybos buvo pripažintos kaip antikorupciniu požiūriu ydingos, vienodumas šiuo atveju netapo nei akivaizdžiu Komisijos narių privalomo išankstinio Apraše ir Reglamente nurodytų sąlygų žinomumo ir vienodo supratimo įrodymu, nei sudarė teisėtą ir savaime suprantamą pagrindą teismui konstatuoti, kad „teisinių santykių nepakankamas reglamentavimas (spraga) šio ginčo situacijoje negali būti prilyginama Aprašo 25 p. pažeidimui“;
13.6 nors teismas šiuo atveju balų, skirtų A. I. įvairovę ir vertinimo nevieningumą įvertino kaip Komisijos narių objektyvumą patvirtinantį įrodymą, tačiau nepagrįstai netyrė nei to, kokią įtaką balų įvairovei ir motyvacijai juos skirti turėjo tai, kad Komisijos nariai įžvelgė A. I. dalyvavimo konkurse pažeidimus;
13.7 teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį;
Žemesnės instancijos teismas
13.8 pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė apeliantės prašymą liudytojais apklausti visus Konkurso komisijos narius.
Atsiliepimas
14. Atsakovė biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė: apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
14.1 nurodo, jog atsakovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu ne kartą minėjo, kad STT Išvada apskritai šioje byloje nelaikytina įrodymu, kuris pagrįstų ar paneigtų kokias nors faktines aplinkybes, kadangi STT Išvadoje yra pateiktas šios institucijos atliktas teisės akto vertinimas. Šiuo atveju bylos aplinkybių, t. y., konkretaus konkurso, teisinį vertinimą atlieka būtent teismas;
14.2 nors išvadoje ir yra nustatyta, kad kai kurios teisės aktų, kuriais vadovaujantis buvo vykdomas Konkursas nuostatos, gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, tačiau joje pažymėta, jog kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturi;
14.3 vien tai, kad Konkurso organizavimo metu Kultūros ministerija dar nebuvo Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbusi apie tai, kaip atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į pateiktas pastabas ir pasiūlymus nebus atsižvelgta, nurodyti to priežastis ir motyvus,- nereiškia, kad Konkurso vykdymas arba turėjo būti sustabdytas, arba jis buvo vykdomas neskaidriai;
Šalies argumentai
14.4 apeliantė pirmosios instancijos teisme neteikė paaiškinimų ir argumentų bei įrodymų, kaip Išvadoje nurodyti teisinio reguliavimo trūkumai tiesiogiai sąlygojo neva neteisėtą Komisijos sprendimo priėmimą, turėjo įtakos Konkurso organizavimui ir vykdymui bei Konkurso rezultatams. Šiuo atveju apeliantė aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodė atsakovės veiksmų ar neveikimo, kurie sąlygojo neva Tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtintų Konkurso vykdymui keliamus lygių galimybių, skaidrumo, nešališkumo ir profesionalumo principus bei Darbo reglamento 4 ir 19 punktuose įtvirtintus Komisijos veiklos sąžiningumo, atsakingumo, nešališkumo ir objektyvumo principus bei reikalavimus;
14.5 Konkurso organizavimo ir vykdymo metu nebuvo pažeistos Programų vertinimo procedūros. Komisijos pirmininkė, vadovaujantis Tvarkos aprašo 25 punktu, neturėjo pagrindo stabdyti Konkurso ir jo pripažinti neteisėtu ar konstatuoti tam tikrus pažeidimus;
14.6 pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės patikslintą ieškinį, todėl jame nurodomi argumentai kaip ieškinio pagrindas negalėjo būti vertinami priimant skundžiamą sprendimą šioje byloje;
14.7 pažymi, kad tik patikslintame ieškinyje buvo keliami argumentai dėl neva neteisėtos A. I. Programos. Tvarkos aprašo nuostatos nenumato Programai formos reikalavimų, įskaitant ir tai, kad Tvarkos aprašo nuostatos nedraudžia rengti programą keliems asmenims. Šiuo atveju, Konkurso komisijos nariai neturėjo teisės jos nevertinti, kadangi tokia galimybė nėra numatyta;
14.8 A. I. Programa laikyta būtent A. I., ją elektroniniu parašu pasirašė vienas asmuo, Konkurse dalyvavo vienas asmuo, atitinkamai ir konkursą laimėjo vienas asmuo. Atsakovė ne kartą teisminio nagrinėjimo metu minėjo, kad Ministerijos nesaisto trečiojo asmens pažadai įdarbinti atitinkamus asmenis. Pritartina ir Konkurso komisijos pirmininkės pozicijai liudijant teisme, kad Teatro perspektyvinės 5 metų vizijos pristatymas, kuriame aiškiai įvardijama komanda, su kuria matomas toks vizijos įgyvendinimas – laikytinas tokios programos stiprybe. Visi asmenys, minimi A. I. programoje, šiuo metu yra Teatro darbuotojai;
14.9 aplinkybė, kad Konkurso komisija nevienareikšmiškai vertino trečiojo asmens Programos parengimą, nereiškia, kad pirma, ji jos negalėjo vertinti, antra, kad ji neteisėta, trečia, kad tai pažeidė lygiateisiškumo principą. Programas ir pretendentus vertina kiekvienas komisijos narys individualiai. Vien tai, kad buvo išsakyta pozicija, kad galimai taip gali būti pažeidžiamas lygiateisiškumo principas nereiškia, kad jis buvo pažeistas;
14.10 akivaizdu, kad Konkurso komisijos narių vertinimas neatitiko apeliantės lūkesčių. Šiuo atveju vertinimo neatitiktis lūkesčiams ar lyginimas su kitų pretendentų vertinimu nesudaro pagrindo išvadai, kad vertinimas buvo neobjektyvus ir komisija viršijo jai suteiktos diskrecijos ribas ir neva pažeidė lygiateisiškumo principą ar Konkurso vykdymo procedūras;
14.11 vien tai, kad buvo atsisakyta priimti apeliantės patikslintą ieškinį nesudaro pagrindo teigti, kad ginčas pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas netinkamai, atitinkamai, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo Vilniaus senasis teatras pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
Šalies argumentai
15.1 nurodo, jog ieškovė ieškiniu prašydama panaikinti Konkurso rezultatus, iš esmės ieškinio reikalavimą grindžia STT Išvada. Šiuo atveju Išvadoje pateikiamas teisės aktų vertinimas, o ne konkretaus konkurso organizavimo vertinimas. Šiuo atveju bylos aplinkybių teisinį vertinimą atliko būtent teismas, konstatuodamas, kad minėtoji išvada duota ne dėl šio konkurso, t. y. ne dėl Vilniaus senojo teatro vadovo pareigoms užimti;
15.2 nepaisant to, kuriuo Konkurso rengimo etapu buvo sužinota apie STT Išvadą, jos gavimas nesukėlė prievolės atsakovei stabdyti Konkurso;
15.3 programa, vadovaujantis Aprašo 8 p. nustatyta tvarka, priimta. Liudytoja D. U. teismo posėdyje patvirtino, jog programa yra tinkama, iš bylos duomenų matyti, jog Aprašo nustatyta tvarka buvo įvertinta komisijos narių. Pagal Aprašo 29 punktą, Komisijos nariai įvertina atskirai Programą ir pokalbį nuo 1 iki 10 balų. Pretendentui paskirti balai sudedami ir dalijami iš dalyvavusių komisijos narių skaičiaus. Apeliaciniame skunde cituojami komisijos narių pasisakymai traktuotini kaip Komisijos narių svarstymai prieš skiriant balus. Sprendime išdėstyta pagrįsta pozicija, jog Komisijos nariai pripažino, kad Aprašo 7.4 p. nėra konkretizuota, ar pretendento programa gali būti rengiama pasitelkiant kitus subjektus. Todėl, teismo vertinimu, teisinių santykių nepakankamas reglamentavimas (spraga) šio ginčo situacijoje negali būti prilyginama Aprašo 25 p. pažeidimui, nes, kaip jau minėta, pati ieškovė taip pat prisipažino, jog „jos komanda taip pat yra stipri, apie ją sąmoningai nerašė“. Taigi abu šiame ginče dalyvaujantys pretendentai pasinaudojo lygiomis galimybėmis, tik ieškovė to nedeklaravo konkurso metu;
15.4 Konkursas į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas buvo vykdomas laikantis lygių galimybių, skaidrumo, nešališkumo ir profesionalumo principų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
18. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių kitų duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog yra išimtinės aplinkybės, sąlygojančios žodinio teismo proceso poreikį. Nagrinėjamu atveju neiškilo būtinybė nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, todėl ieškovės prašymas netenkintinas. Netenkinus prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, netenkinamas ir ieškovės prašymas dėl liudytojų apklausos.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino konkurso Aprašo ir Reglamento nuostatų ydingumo antikorupciniu požiūriu ir tos aplinkybės, kad STT išvadoje pažymėjo neturinti kritinių pastabų ir pasiūlymų Aprašo ir Reglamento nuostatų tekstui (t. y. reguliavimą įvertino kaip netaikytiną konkurso Vilniaus senojo teatro vadovo pareigoms užimti procedūros organizavimo ir vykdymo objektyvumui vertinti). Teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad Išvada buvo pateikta ne iki Konkurso paskelbimo, o tuo metu, kai Konkursas jau buvo paskelbtas. Akivaizdu, kad tokių duomenų neatskleidimas šiuo atveju nesudarė jokios galimybės ieškovei tinkamai ir efektyviai pasinaudoti savo galimybę įvertinti, ar šiuo atveju egzistuoja pagrindas nušalinti Komisijos narius – ne valstybės tarnautojus, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė, priešingai, nei mano teismas, įrodė, kad konkursas buvo organizuotas neskaidriai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
20. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas vertino Specialių tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą, dėl jos pasisakė skundžiamame sprendime. Nurodė, jog minėtoji išvada duota ne dėl šio konkurso, t. y. ne dėl konkurso Vilniaus senojo teatro vadovo pareigoms užimti. Be to, nors išvada ir yra nustatyta, jog kai kurios teisės aktų, kuriais vadovaujantis buvo vykdomas konkursas, nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, tačiau joje pažymėta, jog kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturi. Teisėjų kolegija, išanalizavusi minėtą išvadą visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ji yra bendro pobūdžio. Jokių nuorodų į ginčo konkursą nėra. Apeliantės argumentai, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Išvada buvo pateikta ne iki Konkurso paskelbimo, o tuo metu, kai Konkursas jau buvo paskelbtas, nesudaro pagrindo vertinti, kad Konkursas buvo vykdomas neskaidriai. Konkrečių apeliantės nurodomas aplinkybes patvirtinančių duomenų ji nepateikė. Sutiktina ir su atsakovės argumentais, kad konkretaus konkurso teisinį vertinimą atlieka būtent teismas. STT išvada yra prevencinio pobūdžio, atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
21. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino ieškovės ir trečiojo asmens pokalbių su Komisija garso įrašų bei ieškovės ir trečiojo asmens 5 metų perspektyvinės veiklos vertinimo programų įrašų. Pažymi, kad Komisija ieškovei neturėjo jokių pastabų dėl jos dalyvavimo Konkurse nelygiateisiškumo, nesąžiningos konkurencijos su kitais konkurse dalyvavusiais pretendentais, programos vertinimo neproporcingumo, kad ieškovės pokalbis su Komisija buvo ilgesnis, jai buvo užduota daugiau klausimų apie 5 metų perspektyvinės veiklos programos turinį. Taip pat nurodo, jog teismas, iš esmės remdamasis tik teisme pateiktu Komisijos pirmininkės D. U. liudijimu, konstatavo, kad trečiasis asmuo A. I. pateikė 5 metų perspektyvinės veiklos programą, kuri yra privaloma pateikti kartu su kitais dokumentais, taip pat, jog konkursas vyko sklandžiai. Tokie liudytojos parodymai akivaizdžiai prieštarauja išklausytų Komisijos posėdžio ištraukų, kurių metų buvo vertinamos ieškovės ir trečiojo asmens 5 metų perspektyvinės veiklos programos, garso įrašuose girdimoms Komisijos narių pastaboms dėl trečiojo asmens 5 metų perspektyvinės veiklos programos vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija paskelbė konkursą Vilniaus senojo teatro vadovo (ės) pareigoms užimti. Konkursas organizuotas vadovaujantis Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-04-26 nutarimu Nr. 326 „Dėl konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo 28.3 punkte numatyta, kad pagrindiniai klausimai visiems pretendentams yra vienodi.
23. Skirtingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino pateiktus įrodymus apie konkurso vykdymo eigą ir pagrįstai sprendė, jog klausimai pretendentams buvo užduoti iš esmės tokie patys. Teisėjų kolegija, išklausiusi pretendentų pokalbio garso įrašus taip pat nustatė, kad tiek apeliantei, tiek Konkursą laimėjusiam A. I. buvo užduoti iš esmės tokie patys klausimai. Komisijos nariai abiem pretendentams teikė vienodus pagrindinius klausimus – nevienodas pažodinis klausimo formulavimas nereiškia skirtingo klausimo. Taip pat buvo užduoti papildomi, patikslinantys klausimai, kas konkurso metu nėra draudžiama. Pažymėtina, jog klausimų formulavimo diskrecijos teisė yra priskirtina Komisijai. Teisėjų kolegija nenustatė, jog kuriam nors iš pretendentų konkurso metu būtų sukurtos palankesnės sąlygos. Taip pat nenustatė, kad su kuriuo nors iš pretendentų buvo elgiamasi nevienodai, sudarant išskirtines sąlygas.
24. Remiantis Aprašo 11 punkte numatyta, kad pretendentams, nepateikusiems Aprašo 7 punkte nurodytų dokumentų, nesilaikiusiems 8 ir 9 punktuose nustatytų terminų arba neatitinkantiems nustatytų vadovo kvalifikacinių reikalavimų, neleidžiama dalyvauti konkurse. Remiantis Aprašo 11 punktu, vertinant, ar konkurso dalyviai atitinka formaliuosius reikalavimus, tikrinama tik tai, ar visi nurodyti dokumentai, tarp jų, teatro 5 metų perspektyvinės veiklos programa, buvo pateikti.
25. Tvarkos aprašo 7.4 papunkčio nuostata numato teatro ar koncertinės įstaigos 5 metų perspektyvinės veiklos programos turinio, o ne formos reikalavimus. Tvarkos aprašo nuostatos nenumato Programai formos reikalavimų, įskaitant ir tai, kad Tvarkos aprašo nuostatos nedraudžia rengti programą keliems asmenims. Sutiktina su trečiojo asmens argumentais, jog Konkurso komisijos nariai neturėjo teisės jos nevertinti, kadangi tokia galimybė nėra numatyta.
26. Teismo posėdžio metu Konkurso komisijos pirmininkė nurodė, kad Teatro perspektyvinės 5 metų vizijos pristatymas, kuriame aiškiai įvardijama komanda, su kuria matomas toks vizijos įgyvendinimas laikytinas tokios programos stiprybe. A. I. programa atitiko reikalavimus, tai, kad ji yra pateikta nurodant kitus asmenis, vertina kaip pliusą, nes aišku, kokia programa bus vykdoma. Kiti pretendentai savo komandos neįvardija, įvardija kai būna interviu. Bylos duomenys patvirtina, kad Komisija vertino ir atsižvelgė į programos visumą. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad Konkurso komisija nevienareikšmiškai vertino trečiojo asmens Programos parengimą, nesudaro pagrindo vertinti, kad ji neteisėta, taip pat, jog buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.
27. Atsakovė paaiškino, kad tai, jog A. I. Programą rengė keli asmenys, nesaisto Ministerijos. Programos nėra tiesiogiai įgyvendinamos. Jų nuostatos, kurioms pritaria Ministerija, yra perkeliamos į Teatro strateginį veiklos planą, kuris grindžiamas ne tik Kultūros ministerijos, valstybės planavimo dokumentais, tačiau ir skiriamų asignavimų kontekste. Konkurse buvo vertinama ne tik Programa, tačiau ir pokalbis su pretendentu. Vertintina, kad apeliantė neįrodė, jog A. I. Programa neatitiko jai keliamų turinio reikalavimų.
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog Tvarkos aprašas nesuteikia teisės Komisijai apskritai nevertinti programų, jeigu jos stokoja informatyvumo – tai vertina Komisijos nariai programų aptarimo etapo metu ir skirdami individualius balus. Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, susiję su Konkurso komisijos skirtų balų vertinimu, kadangi tokia teisė išimtinai suteikta Konkurso komisijai.
29. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo priimti patikslintą ieškinį. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.
30. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, yra motyvuota ir pagrįsta. Įvertinus apeliantės nurodomus argumentus, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantės patikslintą ieškinį. Nurodė, jog ieškinio dalyko keitimas teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės nepagrįstai užvilkintų proceso eigą. Vertino, jog jokių objektyvių priežasčių ir/ar teisinių argumentų dėl būtinumo keisti ieškinio faktinį pagrindą, kuomet pradėta byla nagrinėti iš esmės, ieškovė teismui nenurodė. Nustatyta, kad ieškovė 2023 m. lapkričio 20 d. pateiktu patikslintu ieškiniu tikslina priimto nagrinėti ieškinio faktines aplinkybes, nurodydama, kad tokia būtinybė iškilo dėl Konkurso dokumentų konfidencialumo ir kurie jai negalėjo būti žinomi iki bylos nagrinėjimo pradžios. 2023 m. rugsėjo 27 d. atsakovė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė garso įrašus, kurie 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo rezoliucija priimti.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nenurodė, kodėl patikslinto ieškinio negalėjo (neturėjo galimybės) pateikti laikotarpiu iki 2023 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo teismo posėdžio (kai 2023 m. rugsėjo 6 d. rezoliucija buvo priimti dalis garso įrašų), tiek iki 2023 m. spalio 13 d. teismo posėdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nesavalaikis patikslinto ieškinio pateikimas be išskirtinių aplinkybių neužtikrina greito ir efektyvaus bylos išnagrinėjimo bei didina šalių išlaidas procese. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti ieškovės patikslintą ieškinį, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė ir pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį.
32. CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017). Taigi ieškovas, keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, privalo laikytis civilinio proceso normomis nustatytų formaliųjų reikalavimų. Be to, tokiu atveju ypač svarbu atsakovui suteikti galimybę pasiruošti ir atsikirsti į pareikštą ieškinį.
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
34. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip 14 d. terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui.
35. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė apeliantės prašymą liudytojais apklausti visus Konkurso komisijos narius. Teigia, jog spręsdamas apeliantės prašymą liudytojais šaukti visus Konkurso komisijos narius nepagrįstai šio prašymo iš esmės netenkino ir liudytoja kvietė tik komisijos pirmininkę D. U.. Taip pat apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kviesti liudytoja atsakovės atstovę S. G., kuri buvo ir Konkurso komisijos narė. Taip pat neva atsakovė atstovauti civilinėje byloje nepagrįstai paskyrė būtent S. G., dėl ko susiklostė situacija, kad ji neva negalėjo būti šaukiama liudyti ir nebuvo galimybės teisminio nagrinėjimo metu jai užduoti klausimų kaip liudytojai.
36. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 27 d. protokoline nutartimi atsisakė tenkinti apeliantės atstovo prašymą apklausti liudytojais Konkurso komisijos narius, įskaitant ir S. G., ir tenkino prašymą tik dėl Konkurso komisijos pirmininkės kvietimo liudyti. Šiuo atveju teismas vertino, kad apeliantė nepagrindė tokio prašymo nurodant, kokias šiai konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes prašomų kviesti liudytojų parodymai patvirtins ar paneigs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu sprendimu ieškovės teisės nebuvo pažeistos, nes byloje pateikti garso įrašai, kuriuose užfiksuota viso Konkurso eiga. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes ir nagrinėjamoje byloje užtikrino racionalų procesą, atsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės poziciją, jog, ieškovės teigimu, parodymai patvirtintų aplinkybes apie tai, kaip komisijos nariai vertino ne tai, ką privalėjo vertinti, ir motyvavo, kodėl ją atmeta. Komisijos narių pagal kompetenciją individualus vertinimas nėra ginčo dalykas, todėl nėra pagrindo teigti, kad apklausus Komisijos narius liudytojais būtų patvirtintos ar paneigtos aplinkybės, reikšmingos bylos baigčiai.
37. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad buvo pažeistas skaidrumo principas.
38. Skaidrumo principas bendrąja prasme reiškia pareigą veikti viešai, atvirai, suprantamai ir nuspėjamai. Jokių aplinkybių, jog Komisija turėjo nevienodą požiūrį į Konkurso dalyvius, ar Konkurso sąlygos buvo neaiškios, byloje nėra nustatyta. Konkurso sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, Konkurso sąlygos ir Konkursą vykdžiusios Komisijos veiksmai visiškai atitiko tiek galiojančių teisės aktų nuostatas, tiek ir buvo objektyviai nuspėjami, minėtos sąlygos ir veiksmai išliko nekintami visu Konkurso procedūrų vykdymo metu.
39. Byloje nustatyta, kad pagrindiniai užduodami klausimai pretendentams buvo vienodi. Nėra jokio pagrindo abejoti Komisijos narių vertinimu ar Konkurso Komisijos klausimų turiniu.
40. Pritariant pirmosios instancijos teismui, iš byloje esančių pretendento individualaus vertinimo lentelių matyti, jog komisijos nariai, vertindami atskirai abiejų pretendentų 5 metų perspektyvinės veiklos programas ir pokalbį, juos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą ir supratimą. Analizuojant pretendentų vertinimo rezultatus, vertintina, kad nėra jokio išankstinio nusistatymo, susitarimo ar kitokių neobjektyvumo požymių.
41. Apeliantės deklaratyvūs argumentai, jog duomenų neatskleidimas apie tai, kokiu būdu Komisijos nariais tapo Komisijos nariai – ne valstybės tarnautojai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad konkursas buvo organizuotas neskaidriai.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis, sprendžia, kad organizuojant ir vykdant konkursą nebuvo pažeisti lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, skaidrumo principai, buvo išlaikytas vienodas požiūris į konkurso dalyvius.
43. Apeliantės teigimu, skundžiamu sprendimu nebuvo vertinta, kad neskaidrus Konkurso procesas nulėmė neteisėto Konkurso komisijos sprendimo priėmimą. Teigia, kad Komisijos posėdžio metu buvo konstatuotas dalyvavimo Konkurse lygiateisiškumo principo pažeidimas, todėl vadovaujantis Tvarkos aprašo 25 punktu, numatančiu komisijos pirmininkui pareigą stabdyti konkursą ir apie pažeidimą pranešti konkurso organizatoriui, turėjo būti nutrauktos Konkurso procedūros. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
44. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi konkurso komisijos nariai pasirašė pasižadėjimus, kuriais užtikrino, jog jų su pretendentais nesieja artimi giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiai; nėra tiesiogiai pavaldūs pretendentams ar (ir) nėra jų kontroliuojami; pretendentai nėra jiems tiesiogiai pavaldūs ar (ir) kontroliuojami; nėra suinteresuoti konkretaus pretendento laimėjimu. Nei vienas iš komisijos narių, susipažinę su informacija apie pretendentus bei jų veiklos programomis, nustatyta ar jokia kita forma nenurodė, jog gali būti neobjektyvūs vertindami pretendentus, ar yra minėtų ribojimų jiems dalyvauti komisijos darbo veikloje ir pretendentų vertinime.
45. Įvertinus visus byloje esančius duomenis, spręstina, kad Konkurso organizavimo ir vykdymo metu nebuvo pažeistos Programų vertinimo procedūros. Komisijos pirmininkė, vadovaujantis Tvarkos aprašo 25 punktu, neturėjo pagrindo stabdyti Konkurso ir jo pripažinti neteisėtu ar konstatuoti tam tikrų pažeidimų.
46. Byloje nėra jokių duomenų apie Konkurso komisijos narius siejantį teisinį ryšį, finansinius, ūkinius turtinio pobūdžio tarpusavio įsipareigojimus ar kitus ryšius, šiuo aspektu išsakyti apeliantės teiginiai tėra subjektyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apeliantė nepagrindė, jog poveikį Konkurso rezultatams turėjo jos įrodinėjamos aplinkybės dėl neva Komisijos sudarymo tvarkos pažeidimų bei Komisijos narių šališkumo, dėl ko Konkursą būtų galima pripažinti neteisėtu.
47. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
48. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-9-1075/2024). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-9-1075/2024).
49. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidė civilinio proceso normas, nes priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų.
Dėl bylos baigties
50. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
51. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
52. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
53. Atsakovė ir trečiasis asmuo neteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (ieškovės) O. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.
Donata Kravčenkienė Ra Kristina Lysionok Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė