- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-536-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- N. B., G. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-536-544/2020
teisėjas Vaidas Pajeda Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30402-2019-0
2020 m. spalio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1876-820/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ ieškinį atsakovėms G. S., N. B. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Ignitis“ prašė priteisti iš atsakovės N. B. 153,45 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės G. S. – 76,73 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 5 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2015 m. birželio 30 d. atsakovei N. B. priklausė 2/3 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei G. S. – 1/3 šio buto. Atsakovėms buvo tiekiama elektros energija pagal sutartį, sudarytą konkliudentiniais veiksmais, t. y. atsakovėms prisijungus prie ieškovės elektros energijos tiekimo tinklų ir pradėjus vartoti energiją. Atsakovių bute buvo įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas, kuris buvo periodiškai tikrintas 2010 m. lapkričio 16 d., 2013 m. vasario 12 d., 2014 m. liepos 25 d., 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 28 d. Atsakovių skaitiklis yra 1996 m. gamybos, kuriam 2002 m. I ketvirtį buvo atlikta metrologinė patikra.
3. Nurodė, kad ieškovės darbuotojai 2015 m. gruodžio 31 d. atliko elektros apskaitos prietaiso patikrinimą, kurio metu nustatė, jog atsakovių bute įrengto skaitiklio skaičiavimo mechanizmas yra užstrigęs, todėl neapskaitoma atsakovių suvartota elektros energija. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 132.6 punktą, sugedus elektros prietaisui ne dėl vartotojo kaltės, už suteiktą elektros energiją, kai elektros apskaita neveikė arba veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo arba pašalinus gedimą (naujojo įrengimo) arba pagal dokumentais pagrįstus kitus operatoriaus turimus duomenis. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 131.12 punkte. Atsižvelgiant į tai, buvo surašytas Atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų darbui) 2015 m. gruodžio 31 d. aktas Nr. G1404968, kuriame nurodyta, jog neveikia elektros skaitiklis.
4. Pagal Taisyklių 132.8 punktą laikotarpis, per kurį elektros energijos apskaita neveikė arba veikė netiksliai, nustatomas pagal vartotojo pateiktų ir operatoriaus turimų duomenų apie vartotojo elektros įrenginius ir elektros energijos suvartojimą analizę. Ieškovė atliko suvartotos elektros energijos perskaičiavimą, buvo analizuojamas laikotarpis nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Atsakovei nesutinkant su perskaičiavimu, vyko susirašinėjimas ir atliekami nauji perskaičiavimai, įvertinus atsakovės N. B. nurodytas aplinkybes. Galutinis perskaičiavimas atliktas 2017 m. sausio 10 d. Buvo pakeistas perskaičiavimo laikotarpis nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (iki atsakovės pranešimo apie skaitiklio galimą gedimą). Perskaičiavimas atliktas pagal naujai įrengto skaitiklio rodomus vidutinius suvartojimus. Nustatyta, jog atsakovės suvartojo elektros energijos už 271,60 Eur, atmetus atliktus mokėjimus, likusi atsakovių skola – 230,18 Eur, kuri buvo išdalinta kiekvienai atsakovei proporcingai jų nuosavybės teise valdomai buto daliai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė 2010 m. lapkričio 16 d. pagal Užduotį Nr. 54469156 atliko atsakovių skaitiklio apžiūrą. Iš šios užduoties matyti, jog jos tikslas buvo skaitiklio rodmenų nurašymas. Užduotyje nurodyta, jog skaitiklio pastatymo data yra 2002 m. rugpjūčio 27 d., patikrinimo data -2002 metų I ketvirtis, rodmuo – 13005. Iš atsakovių Įmokų išrašo matyti, kad 2010 m. spalio mėnesio pabaigai atsakovės deklaravo skaitiklio rodmenis – 13065. Kadangi lapkričio viduryje ieškovė užfiksavo rodmenis – 13005, o atsakovė spalio pabaigoje fiksavo rodmenis – 13065, teismas darė išvadą, jog atsakovė deklaravo apie 60 kWh elektros energijos daugiau, nei buvo faktiškai suvartojusi. Be to, ieškovė 2013 m. vasario 12 d. pagal Užduotį Nr. 63695292 atliko skaitiklio rodmenų nurašymą. Iš šios užduoties matyti, jog skaitiklio įrengimo data yra 2002 m. rugpjūčio 27 d, patikrinimo data – 2002 metų I ketvirtis, rodmuo – 15761. Iš atsakovių Įmokų išrašo matyti, kad 2013 m. vasario mėnesio pabaigai atsakovės deklaravo skaitiklio rodmenis – 16250. Kadangi vasario viduryje ieškovė užfiksavo rodmenis – 15761, o atsakovė vasario pabaigoje fiksavo rodmenis – 16250, darė išvadą, jog atsakovė deklaravo apie 489 kWh elektros energijos daugiau, nei buvo faktiškai suvartojusi. Be to, ieškovė 2014 m. rugpjūčio 5 d. pagal Užduotį Nr. 66500810 atliko skaitiklio rodmenų nurašymą. Iš šios užduoties matyti, jog skaitiklio įrengimo data yra 2002 m. rugpjūčio 27 d, patikrinimo data – 2002 metų I ketvirtis, rodmuo – 15807. Iš atsakovių Įmokų išrašo matyti, kad 2014 m. liepos mėnesio pabaigai atsakovės deklaravo skaitiklio rodmenis – 16373. Kadangi rugpjūčio pradžioje ieškovė užfiksavo rodmenis – 15807, o atsakovė spalio pabaigoje fiksavo rodmenis – 16373, darė išvadą, jog atsakovė deklaravo apie 566 kWh elektros energijos daugiau, nei buvo faktiškai suvartojusi. Be to, ieškovė 2015 m. gruodžio 31 d. pagal Užduotį Nr. 68314779 atliko apskaitos prietaiso pakeitimą vietoj sugedusio. Iš šios užduoties matyti, jog skaitiklio įrengimo data yra 2002 m. rugpjūčio 27 d, patikrinimo data – 2002 metų I ketvirtis. Patikrinimo rezultatai: nuimtas, elektros apskaitos prietaisas patikrintas, veikia blogai/neveikia, rodmuo – 15815. Iš atsakovių Įmokų išrašo matyti, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigai atsakovės deklaravo skaitiklio rodmenis – 16390. Kadangi gruodžio 31 d. nuimant skaitiklį ieškovė užfiksavo rodmenis – 15815, o atsakovė spalio pabaigoje fiksavo rodmenis – 16390, darė išvadą, jog atsakovė deklaravo apie 585 kWh elektros energijos daugiau, nei buvo faktiškai suvartojusi. Be to, ieškovė 2016 m. sausio 28 d. pagal Užduotį Nr. 68471202 atliko skaitiklio rodmenų nurašymą. Iš šios užduoties matyti, jog skaitiklio įrengimo data yra 2015 m. gruodžio 31 d., patikrinimo data – 2015 metų III ketvirtis, nurašyti duomenys – 122, deklaruotas rodmuo – 135.
7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė N. B. 2015 m. birželio 29 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, jog, jos nuomone, netinkamai veikia skaitiklis ir prašė atlikti patikrinimą. Iš epikrizės matyti, jog atsakovė G. S. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. dėl cukrinio diabeto buvo paguldyta į ligoninę. Atsakovė pateikė duomenis apie elektros prietaisų įsigijimą. Ieškovas surašė 2015 m. gruodžio 31 d. Atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų darbui) aktą. Iš šio akto matyti, jog skaitiklis neveikia, yra užstrigęs skaičiaus mechanizmas. Ieškovė pateikė Suvartotos elektros energijos perskaičiavimą 2017 m. sausio 10 d. (sutrikus elektros apskaitos prietaiso veikimui), kur paskaičiavo mokėtiną sumą – 230,18 Eur. Perskaičiavimo laikotarpis – nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Perskaičiavimą atliko pagal elektros energijos vartojimo analizę pastačius naują skaitiklį, t. y. po 2015 m. gruodžio 31 d.
8. Teismas konstatavo, kad pas atsakovę buvusio ir sugedusio skaitiklio pagaminimo ir/ar patikros data neturi teisinės reikšmės šiam ginčui išspręsti, nes byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės atlikto suvartotos energijos perskaičiavimo sugedus skaitikliui ne dėl vartotojo kaltės ir skaičiavimams imant duomenis, gautus įrengus naują skaitiklį. Nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad naujas 2015 m. gruodžio 31 d. pakeistas elektros skaitiklis būtų netinkamas, būtų pasibaigęs jo patikros terminas, kad jis netinkamai veiktų. Todėl teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovavosi pakeisto skaitiklio duomenimis ir nurodė, kad ankstesnio skaitiklio patikros termino praleidimas neatleidžia atsakovių nuo prievolės mokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją.
9. Teismas vertino, jog negalima atlikti perskaičiavimo nuo paskutinio patikrinimo datos, nes: pas atsakovę 2014 m. rugpjūčio 5 d. pagal užduotį ieškovės darbuotojas atliko tik skaitiklio rodmenų nurašymą, o kitų veiksmų jis neprivalėjo atlikti; nurašant duomenis buvo matyti, jog per tris metus yra pokytis virš 2 700 kWh; vizualiai žiūrint, jei skaitiklio diskas nėra visiškai užstrigęs (šiuo atveju skaitiklio diskas nebuvo pilnai užstrigęs patikrinimo metu), neįmanoma nustatyti skaitiklio gedimo; gedimus nustato ir patikrą atlieka sertifikuotos bendrovės, nuėmus skaitiklį su specialia įranga. Todėl reikalauti iš ieškovės, jog jos darbuotojai vizualiai nustatytų, ar skaitiklis veikia tinkamai, negalima. Teismas nurodė, jog pokytis per tris metus dalinai atsirado ir dėl atsakovės prievolės kas mėnesį pateikti tikslius duomenis apie suvartotą elektros energiją, kaip nustatyta atsakovės sutarties su ieškove 5.2 punkte ir Taisyklių 104.1 punkte, netinkamo vykdymo. Šiuo atveju atsakovė deklaruodavo didesnius skaitiklio parodymus, nei buvo faktinis suvartojimas, todėl ieškovės darbuotojai, skaičiuodami metinius vidurkius, galėjo ir nepastebėti kritusio vartojimo.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog skaitiklis sugedo ne dėl vartotojų kaltės, sprendė, jog ieškovė turėjo teisę atlikti suvartotos elektros energijos perskaičiavimą už patiektą elektros energiją per tą laikotarpį, kai elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba pašalinus gedimą (naujojo įrengimo), arba pagal dokumentais pagrįstus kitus operatoriaus turimus duomenis. Pažymėjo, jog Taisyklių 132.8. punktas nustato, kad laikotarpis, per kurį apskaita neveikė ar veikė netiksliai, nustatomas pagal buitinio vartotojo pateiktus ir operatoriaus turimus duomenis apie buitinio vartotojo įrenginius ir iš atitinkamo suvartojimo (paros, savaitės, mėnesio ir t. t.) analizės. Nors atsakovė N. B. siekia, jog jai būtų taikomas išimtinis perskaičiavimas ne teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. neskaičiuoti turimų buitinių prietaisų, tačiau šiuo atveju ieškovė, kaip viešąsias paslaugas teikiantis asmuo, neturi teisės taikyti išskirtinių sąlygų jokiems vartotojams, todėl pagrįstai atsisakė perskaičiavimą atlikti atsakovės nurodomu būdu ir pagrįstai atliko skaičiavimus pagal suvartojimo duomenų analizę.
11. Teismas pažymėjo, jog iš ieškovės pateiktos išklotinės apie atsakovių mėnesinius suvartojimus matyti, kad nuo 2013 m. vasario mėnesio atsirado atsakovių suvartotos energijos kritimas nuo daugiau kaip 100 kWh per mėnesį iki 50 kWh už vasario mėnesį ir toliau mažėjo iki 0 – 10 kWh per mėnesį, todėl yra mažai tikėtina, jog du asmenys per mėnesį visai nebūtų suvartoję elektros energijos. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog atsakovių elektros energijos suvartojimas nuo 2003 metų iki 2012 metų svyruodavo nuo 1 300 kWh iki 1 800 kWh per metus ir toliau suvartojimas krito: 2013 metais iki 338 kWh, 2014 metais iki 42 kWh, o 2015 metais iki 13 kWh per metus. Pakeitus skaitiklį per metus laiko, net ir vertinant pagal atsakovių deklaruojamus rodmenis, atsakovių suvartojimas vėl pakilo į lygį, artimą buvusiam iki 2013 metų. Todėl teismas darė išvadą, jog ieškovė pagrįstai ir teisėtai perskaičiavimo laikotarpį ėmė nuo skaitiklio duomenų sumažėjimo iki atsakovės N. B. pranešimo apie galimą skaitiklio gedimą, t. y. nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2015 m. birželio 30 d. teismo vertinimu, perskaičiavimui taikydama turimus duomenis apie buitinio vartotojo atitinkamo laikotarpio suvartojimo (paros, savaitės, mėnesio ir t. t.) analizę, ieškovė teisės aktų nuostatų nepažeidė.
12. Pasisakydamas dėl atsakovės N. B. prašymo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo, teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovėms ne dėl žalos, padarytos neteisėtai vartojant elektros energiją, atlyginimo, bet dėl skolos, susidariusios atlikus perskaičiavimą dėl netinkamo prietaisų veikimo, priteisimo. Tokiems reikalavimams taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas, kuris, galutinį perskaičiavimą atlikus 2017 metais, o reikalavimus pareiškus 2019 metais, nėra praleistas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė N. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
14. Nurodo, kad teismų praktikoje nuosekliai pažymima, jog tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių užmokestį už indukcinio vienfazio elektros apskaitos prietaiso gedimo metu neapskaitytą elektros energiją. Kaip faktinis ieškinio pagrindas, nurodyta aplinkybė, kad tikslus suvartotos elektros energijos kiekis dėl skaitiklio gedimo nebuvo apskaitytas. Vadinasi, ginčas kilo dėl faktiškai sunaudoto elektros energijos kiekio. Analogiškoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad tokiu atveju laikoma, jog reikalavimas yra pareikštas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje e2A-804-516/2016). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, kaip teisinius santykius dėl skolos, ir priėmė sprendimą, kuris prieštarauja aukštesnės instancijos teismo teisės aiškinimo taisyklėms, suformuluotoms analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
15. Mano, jog priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos, pagal kurią energijos tiekėjas, siekdamas žalos (tai pat ir negautų pajamų forma) atlyginimo, privalo įrodyti vartotojo civilinės atsakomybės sąlygas pagal sutartį. Sutartinė civilinė atsakomybė (taip pat ir vartotojo civilinė atsakomybė) galima tik nustačius visas jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė šių sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas sprendime apskritai nepasisakė, kuo pasireiškė atsakovės, kaip vartotojos, neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp ieškovės netiesioginių nuostolių ir neteisėtų veiksmų.
16. Teigia, jog ieškovės prašoma suma yra apskaičiuota ne pagal skaitiklio rodmenis, o kildinama iš vienašališkai apskaičiuotų netiesioginių nuostolių negautų pajamų forma. Kadangi netiesioginiai nuostoliai yra žalos rūšis, ieškovės reikalaujama suma laikytina žala, kuriai taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė su ieškiniu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pirmą kartą kreipėsi į teismą 2017 m. liepos 24 d., teismas turėjo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir ieškinio senaties termino pabaigos teisinius padarinius ieškovės reikalavimų daliai už elektros energijos tiekimą skaičiuoti iki 2014 m. liepos 24 d.
17. Pažymi, jog vien dėl tos priežasties, kad ginčo laikotarpiu atsakovės suvartojo mažai elektros energijos, nėra pagrįsta, teisinga ir sąžininga spręsti, kad, kol mokėjo už elektros energiją avansu („į priekį“), tai skaitiklis veikė, o kai tik mokėjimai ženkliai sumažėjo, tai skaitiklis sugedo. Net ir pagal dabartinį elektros suvartojimą po naujo elektros energijos apskaitos prietaiso sumontavimo 2015 m. gruodžio 31 d., atsakovės suvartoja palyginti nedaug elektros energijos. Atsižvelgiant į tai, kad G. S. 2015 m. gruodžio pradžioje buvo paguldyta į reanimaciją, jai buvo diagnozuotas 1 tipo diabetas, susirgo depresija, todėl grįžus iš ligoninės buvo daroma viskas, kad ji jaustųsi kuo geriau, kad užsiimtų bet kokiomis pramogomis (TV, kompiuteris, žaidimai), kad nesusirgtų peršalimo ligomis (papildomai šildė butą), kad valgytų viską, ko tik užsinori, todėl 2016 m. sausio – kovo mėn. elektros energijos suvartojimas labai smarkiai išaugo. Dėl šios priežasties yra nesąžininga ir neteisinga spręsti, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, kad „atsakovių suvartojimas vėl pakilo į lygį, artimą buvusiam iki 2013 metų“, tuo ignoruojant visų kitų 2016 metų mėnesių elektros energijos suvartojimo duomenis. Tokia argumentacija verčia manyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, nes savo sprendime akcentavo vien tik ieškovei palankius faktus, o nepalankių aplinkybių išvis nenagrinėjo.
18. Teigia, jog teismo išvada dėl skaitiklio sugedimo momento ir perskaičiavimo laikotarpio pradžios akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Pati ieškovė į bylą yra pateikusi dokumentus, kuriais įrodinėjo, kad skaitiklis buvo tikrinamas periodiškai, kad iki skaitiklio gedimo paskutinį skaitiklio patikrinimą ieškovė atliko 2014 m. rugpjūčio 5 d. Užduotyje Nr. 66500810 yra aiškiai parašyta, kad užduoties įvykdymo data yra „2014.08.05“, o patikrinimo rezultatai – „Patikrintas“. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien tik tariamu elektros energijos suvartojimo sumažėjimu, neva įrodančiu skaitiklio gedimą, nors visur procesiniuose dokumentuose atsakovė yra nurodžiusi, kad dėl asmeninių motyvų už elektros energiją mokėjo avansu, o atsiradus didesniam stabilumui profesinėje veikloje, 2013 m. nustojo mokėti už elektrą avansu („į priekį“) ir mokėjimus už elektrą mažino, kad deklaruoti rodmenys susilygintų su faktiniais.
19. Nurodo, kad teismui ji pateikė įrodymus, jog laikotarpiu tarp 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. spalio 14 d. ieškovės darbuotojai buvo atvykę ir patikrino skaitiklį, tačiau jokių gedimų nenustatė. Tai įrodo teismui pateikta pačios ieškovės jai elektroniniu paštu atsiųsta 2015 m. spalio 14 d. žinutė, kurioje pasakyta, kad yra atsiskaityta iki skaitiklio rodmens 16396 kWh ir kad tęsti mokėjimus nuo minėto rodmens, bet nebuvo nurodyta, kad elektros skaitiklis veikia netinkamai. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl šio ieškovės elektroninio pašto pranešimo nevertina ir kodėl nelaiko, kad 2015 m. spalio 14 d. ieškovė atliko skaitiklio patikrinimą. Be to, teismas nepasisakė, dėl kokių priežasčių skaitiklio patikrinimu nelaiko 2015 m. lapkričio mėn., nors teismui kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. lapkričio 29 d., 2015 m. gruodžio 30 d. darytas nuotraukas, kuriose matyti, kad ant skaitiklio iš pradžių buvo tik mažos apvalios plombos, vėliau atsirado raudonos stačiakampės plombos, o vėliau jos apskritai buvo nuimtos. Plombų keitimo negalėjo atlikti niekas kitas, tik pati ieškovė. Nepaisant to, teismas visiškai ignoravo faktus, kad ieškovė 2015 m. atliko skaitiklio patikrinimus jų tinkamai nedokumentuodama, neužfiksuodama, savo sprendime tiesiog išgalvojo vien ieškovei palankias aplinkybes. Be to, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turėjo teisę skaičiuoti suvartotos energijos kiekį ne nuo paskutinio patikrinimo dienos, nors tokia išvada prieštarauja aukštesnės instancijos teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-649-258/2018).
20. Nurodo, kad teismas ignoravo ir visiškai neatsižvelgė į atsakovės argumentus apie pakitusį elektros energijos suvartojimą po naujo elektros energijos apskaitos prietaiso sumontavimo 2015 m. gruodžio 31 d. Teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovės pateiktais duomenimis apie elektros energijos suvartojimą 2002 m. – 2013 m., kai bute gyveno buvęs vyras, kai dukrai samdė auklę, ir nuo 2016 m., t. y. po skaitiklio pakeitimo. Apeliantės vertinimu, neatsižvelgus į ankstesniais laikotarpiais buvusias kitokias aplinkybes, elektros energijos suvartojimo skaičiavimais pagal 2002 m. – 2013 m. mokėjimus ir pagal naujojo skaitiklio rodmenis (nuo 2015 m. gruodžio 31 d.) vadovautis negalima, nes iki 2015 m. gruodžio, o juo labiau iki 2015 m. birželio mėn., kada ieškovei buvo pranešta apie galimai netinkamai veikiantį skaitiklį, kelerius metus buvo visiškai kitokios aplinkybės, dėl kurių elektros energijos buvo suvartojama nepalyginamai mažiau.
21. Pažymi, jog faktą, kad dukra buvo veganė, o taip pat kitus faktus apie pasikeitusias jos ir dukros gyvenimo aplinkybes, teismui raštu patvirtino ir buvęs vyras, dukros tėvas R. S.. Tačiau teismas jo rašytinį patvirtinimą taip pat ignoravo ir jame nurodytų aplinkybių nevertino. Nustatydamas ieškovės nuostolių dydį, teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovės, kaip vartotojos, paaiškinimus, tačiau to nepadarė. Kad atsakovės suvartoja palyginti nedaug elektros energijos, patvirtina ir tas faktas, jog ir pagal naujojo skaitiklio rodmenis 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo suvartojama 31 kWh elektros energijos. Perskaičiuojant suvartotą elektros energijos kiekį už praėjusį laikotarpį, šis dydis, skaičiuojant elektros energijos suvartojimą per mėnesį, negali būti viršijamas. Kadangi skaitiklis kažkurį laiką veikė netiksliai ir neįmanoma tiksliai nustatyti ieškovės nuostolių dydžio, sprendžiant dėl jų dydžio bet kokia paklaida perskaičiuojant suvartotą elektros energijos kiekį nurodytu laikotarpiu turi būti vertinama atsakovių, kaip vartotojų, naudai, o ne ieškovės – verslininkės naudai, kuri nesilaikė teisės aktuose nustatytų pareigų, tinkamai neprižiūrėjo skaitiklio, laiku jo nepakeitė net po to, kai gavo pranešimą. Kadangi iki skaitiklio pakeitimo atsakovė jau buvo sumokėjusi už 573,2 kWh daugiau rodė skaitiklio rodmenys, mano, jog šis apmokėjimas yra visiškai pakankamas ieškovės negautoms pajamoms kompensuoti.
22. Teigia, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad ieškovė laiku neatliko skaitiklio metrologinės patikros, eksploatavo skaitiklį be galiojančios metrologinės patikros, neteisėtai pašalino metrologinės patikros plombą. Šiuos faktus patvirtino į bylą pateiktos skaitiklio plombų nuotraukos, darytos 2015 m. kovo 30 d. Jose matyti, kad ant vienos iš plombų yra įspaustas skaičius „96“. Šis skaičius žymi metus, kada buvo atlikta elektros skaitiklio metrologinė patikra. Kadangi skaitiklio metrologinė patikra buvo atlikta 1996 m., elektros skaitiklis turėjo būti metrologiškai patikrintas ne vėliau kaip 2012 m., tačiau tai atlikta nebuvo, elektros skaitiklis buvo naudojamas iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir buvo pakeistas tik po pusmečio po to, kai atsakovė pranešė apie galimai sugedusį elektros skaitiklį. Nors ieškovė teigė, jog skaitiklio metrologinė patikra buvo atlikta 2002 m., tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Toks ieškovės teiginys pagrįstas prielaida, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo jį atmesti.
Atsiliepimas
23. Nurodo, kad atsiliepime pirmosios instancijos teismui teikė 2 prašymus – išreikalauti iš ieškovės dokumentus apie skaitiklio metrologinę patikrą ir dokumentus apie skaitiklio plombų pakeitimus 2015 m. Teismas šiuo klausimu nepasisakė, nors tokie įrodymai turi esminės reikšmės ginčo išsprendimui. Priešingai, teismas buvo šališkas ir, užuot konstatavęs pačius nepalankiausius ieškovei faktus, vadovavosi ieškovės pateiktais nepatikimais įrodymais – skaitiklio patikrinimo užduotimis. Remdamasis ieškovės skaitiklio patikrinimo užduotimis, teismas konstatavo, kad „skaitiklio įrengimo data yra 2002 m. rugpjūčio 27 d., patikrinimo data – 2002 metų I ketvirtis“, kas prieštarauja kitiems atsakovės į bylą pateiktiems įrodymams, įskaitant prie atsiliepimo pateiktą priedą Nr. 4 – atsiskaitymo knygelę, iš kurios matyti, kad 2002 m. rugpjūčio 27 d. yra ne skaitiklio pastatymo data, o pirmojo mokėjimo data už elektros energiją už 2002 m. liepos mėnesį.
Šalies argumentai
24. Apeliantė akcentuoja, jog skaitiklio patikrinimo užduotyse nurodyta, kad pretenzijos yra priimamos 10 dienų laikotarpyje, paliktos vietos ieškovės (tuometinės AB „Energijos skirstymo operatorius“) ir kliento parašams. Tačiau ieškovės į bylą pateiktos užduotys iki ginčo atsakovei nebuvo pateiktos, net ir po to, kai ji to paprašė 2015 m. birželio 29 d. el. pašto žinute. Nė viena užduotis nėra pasirašyta jokio ieškovės darbuotojo, todėl užduotyse užfiksuotų duomenų autentiškumas yra abejotinas. Be to, visose užduotyse yra gausybė neatitikimų, netikslumų: neteisingai nurodyti skaitiklio pagaminimo metai, nėra duomenų apie plombas, neteisingai nurodytas buto savininkas, skaitiklio įrengimo data. Duomenys užduočių dokumentuose buvo keičiami jau po 2015 m. gruodžio 31 d., jais galimai buvo manipuliuojama skaičiavimuose ieškovei palankiu būdu, todėl šiais dokumentais (ieškovės užduotimis) negali būti vadovaujamasi sprendžiant bylą. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad skaitiklio patikrinimai, jeigu jie buvo, buvo atlikti neinformavus nei vienos iš atsakovių, atlikti joms nedalyvaujant, todėl nebuvo galimybės įsitikinti tokių duomenų teisingumu, o, duomenims esant neteisingiems, jų ginčyti.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu į atsakovės N. B. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ignitis“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
26. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išaiškino ir nustatė visas faktines aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą, priteisdamas iš atsakovių bendrą 230,18 Eur skolą už suvartotą elektros energiją. Nagrinėjamu atveju iš apeliantės yra priteista tik dalis (153,45 Eur) reikalautos priteisti bendros skolos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė G. S. sprendimo dalies dėl iš jos priteistos 76,73 Eur skolos neapskundė, o atsakovė N. B. pateikė apeliacinį skundą savo vardu, apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas tik dėl 153,45 Eur skolos priteisimo iš atsakovės N. B..
27. Mano, jog teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, kaip teisinius santykius dėl skolos, kadangi ieškovė elektros energijos kiekio perskaičiavimą atliko esant elektros apskaitos prietaiso gedimui ne dėl vartotojo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovei taikyti civilinės atsakomybės nėra pagrindo, nes nėra būtinųjų vartotojo civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir kaltės). Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturėjo pareigos įrodinėti sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, o teismas pagrįstai sprendime apie tai išsamiau nepasisakė. Teismas, priteisdamas skolą, o ne žalą, pagrįstai taikė dešimties metų bendrąjį ieškinio senaties terminą. Taip pat teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai perskaičiavimo laikotarpį ėmė nuo skaitiklio duomenų sumažėjimo iki atsakovės pranešimo apie galimą skaitiklio gedimą, t. y. nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2015 m. birželio 30 d., kadangi teisės aktai nenustato ieškovei pareigos perskaičiavimą dėl skaitiklio gedimo (nesant neteisėto elektros energijos vartojimo fakto) atlikti nuo paskutinio elektros apskaitos prietaiso patikrinimo dienos. Ieškovės teigimu, elektros apskaitos prietaiso metrologinė patikra buvo atlikta 2002 metais, ką patvirtina žymuo ant matavimo priemonės. Ieškovė šiam faktui patvirtinti, kad skaitiklis jo įrengimo ir naudojimo metu visiškai atitiko teisinio metrologinio reglamentavimo reikalavimus, pateikė į bylą visus turimus įrodymus.
28. Pažymi, jog atsakovė, pati turėdama teisinį išsilavinimą, nevykdė teisės aktų reikalavimų kas mėnesį deklaruoti apskaitos prietaiso rodmenis ir pagal juos atsiskaityti už faktiškai suvartotą elektros energiją. Atsakovei jau nuo 2013 m. balandžio mėnesio deklaruojant nepagrįstai mažus faktiškai suvartojamos elektros energijos kiekius, tikėtina, jog ji jau tuo metu galėjo suprasti, kad skaitiklis stringa, galimai nefiksuoja visos suvartotos elektros energijos. Tačiau atsakovė apie įtariamą skaitiklio gedimą informavo ieškovę tik 2015 m. birželio mėnesį, todėl galima daryti prielaidą, jog atsakovė sąmoningai šia padėtimi naudojosi tol, kol nesuprato, kad skaitiklis gali visiškai nustoti veikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Apeliacinis skundas atmetamas.
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
31. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei UAB „Ignitis“ iš atsakovės N. B. priteisti 153,45 Eur už suvartotą elektros energiją už laikotarpį, kai elektros apskaitos prietaisas neveikė ar veikė netiksliai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinio skundo esmė – ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, susijusius su atsiskaitymu už elektros energiją, kai ne dėl vartotojo kaltės skaitiklis tiksliai nefiksuoja sunaudotą elektros energiją, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai. Kadangi atsakovė G. S. apeliacinio skundo nepateikė, dėl neapskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.
Žemesnės instancijos teismas
32. Atsakovė N. B. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai ir neteisingai aiškino sutartinius elektros energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius ir sutartinę civilinę atsakomybę reguliuojančias CK normas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatas, nepagrįstai neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, klaidingai vertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, konstatavo rašytiniams įrodymams prieštaraujančias faktines aplinkybes, t. y. ne tik neatsižvelgė į atsakovės, kaip vartotojos, paaiškinimus, neišnagrinėjo su skaitiklio metrologine patikra ir su slaptai atliktu skaitiklio plombų keitimu susijusių aplinkybių, ignoravo argumentus dėl pakitusio elektros energijos suvartojimo, bet ir padarė nepagrįstas, byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas dėl perskaičiavimo laikotarpio, taip pat jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstas išvadas dėl ginčo sumos dydžio ir kitų byloje reikšmingų aplinkybių, be to, į bylą šalių pateiktus įrodymus vertino selektyviai, kreipdamas didesnį dėmesį į ieškovės argumentus.
33. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t. y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011 ir kt.). Kasacinis teismas pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų bei atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl visų jų nekartoja. Teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai neatskleidžia apeliantės nurodomų CPK 176 – 185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, dėl kurio byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliantė nurodytais skundo argumentais išreiškia savo nesutikimą su jai nepalankiomis teismo išvadomis dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, buvo šališkas, o skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.
35. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai ir neteisingai aiškino sutartinę civilinę atsakomybę reguliuojančias CK normas bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatas, neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius kaip teisinius santykius dėl skolos, kurie, jos manymu, turėjo būti laikyti teisiniais santykiais dėl žalos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė N. B. 2015 m. birželio 29 d. informavo ieškovę apie netinkamai veikiantį skaitiklį ir prašė atlikti patikrinimą. 2015 m. gruodžio 31 d. vykusio patikrinimo metu ieškovės darbuotojai nustatė, jog atsakovės bute įrengtas skaitiklis tinkamai neveikia, yra užstrigęs skaičiaus mechanizmas. Tuo pagrindu ieškovė surašė 2015 m. gruodžio 31 d. Atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų darbui) aktą. Ieškovė 2017 m. sausio 10 d. pateikė Suvartotos elektros energijos perskaičiavimą, paskaičiuodama mokėtiną sumą – 230,18 Eur. Perskaičiavimo laikotarpis – nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Perskaičiavimą atliko pagal elektros energijos vartojimo analizę pastačius naują skaitiklį, t. y. po 2015 m. gruodžio 31 d. Taigi, ieškovė atliko perskaičiavimą sugedus skaitikliui ne dėl vartotojo kaltės.
37. Pažymėtina, jog pagal elektros energijos tiekimo sutartį energijos vartotojui tenka pareiga atsiskaityti už realiai patiektą tinkamos kokybės energiją. Ši energijos vartotojo pareiga vykdoma atsiskaitant pagal įrengtų elektros apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 104 punktas, Sutarties 5.2 punktas). Energijos tiekėjas, siekdamas apmokėjimo už patiektą energiją, turi įrodyti, kad realiai patiekė vartotojui atitinkamą energijos kiekį. Apskaitos prietaisams veikiant be sutrikimų, ši aplinkybė nustatoma pagal apskaitos prietaisų parodymus. Atsiskaitant pagal tinkamai veikiančių apskaitos prietaisų parodymus užtikrinama, kad vartotojas mokės tik už tokį energijos kiekį, kokį realiai gavo ir sunaudojo. Toks mokėjimo būdas taip pat yra tinkamas mokėjimo prievolės pagal energijos tiekimo sutartį vykdymas. Reikalavimas atsiskaityti už patiektą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų parodymus yra reikalavimas vykdyti sutartį natūra. Tačiau kai dėl netinkamo apskaitos prietaiso veikimo nustatyti suvartotos energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis nėra galimybės, Taisyklės numato galimybę perskaičiuoti suvartotos energijos kiekį kitais Taisyklėse numatytais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009).
38. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas, nors tenkino ieškinį, nenustatė jos civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, nuostolių, priežastinio ryšio tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų bei kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovėms 2015 m. gruodžio 31 d. Atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų darbui) aktas Nr. G1404968 surašytas ne Taisyklių 130.19 punkto, reglamentuojančio suvartoto energijos kiekio perskaičiavimą esant neteisėtam elektros energijos vartojimui (vartotojui paveikus apskaitos prietaisą) ir nustatančio atitinkamai 1 ir 3 metų maksimalius perskaičiavimo terminus, atsižvelgiant į tai, ar poveikis apskaitos prietaisui buvo galimas pastebėti, ar slaptas, pagrindu. Šie terminai yra neatsiejamai susiję su operatoriaus pareiga prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos energijos apskaitą bei prižiūrėti jos įrenginius (Taisyklių 50.3 punktas) ir iš esmės įtvirtina prezumpciją, kad per atitinkamą laikotarpį apskaitos prietaiso gedimas tinkamai priežiūros pareigą vykdančio operatoriaus turėjo būti pastebėtas. Taisyklių 121.3-123 punktai reikalavimą apmokėti už perskaičiuotą energijos kiekį 130.19 punkte aptariamu pagrindu aiškiai įvardija kaip reikalavimą atlyginti operatoriaus patirtą žalą, kuriai priteisti reikėtų nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas ta apimtimi, kaip apeliaciniame skunde nurodo apeliantė. Nagrinėjamu atveju atsakovėms minėtas aktas surašytas ne pagal Taisyklių 130.19 punktą, bet pagal Taisyklių 131.12 punkte numatytą pagrindą.
39. Taisyklių 131.12 punktas, kuriuo rėmėsi ieškovė, reglamentuoja suvartotos elektros energijos perskaičiavimą esant apskaitos prietaisų gedimui ne dėl vartotojo kaltės. Todėl teismui spręsti dėl atsakovių (vartotojų) civilinės atsakomybės nebuvo pagrindo nesant būtinųjų vartotojo civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir kaltės). Taisyklių 131.12 punktas, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, yra orientuotas į įmanomai tikslesnį vartotojo realiai suvartotos energijos kiekio apskaičiavimą, o realiai suvartotos energijos kiekio apskaičiavimo netikslumų (kurie galimi tiek dėl netikslaus gedimo momento nustatymo, tiek dėl konkrečiu momentu nustatyto perskaičiavimo koeficiento) rizika padalijama tarp šalių, atsižvelgiant į tai, kad energija realiai buvo vartojama, o dėl galimybės tiksliai apskaityti suvartotą jos kiekį pagal apskaitos prietaisų parodymus nebuvimo nei vienos iš sutarties šalių kaltės nėra. Egzistuojant visoms Taisyklių 131.12 punkto taikymo prielaidoms, reikalavimas dėl pagal šį punktą perskaičiuotos sumos priteisimo taip pat yra reikalavimas vykdyti sutartį natūra, t. y. pripažįstama, kad tokiu būdu apskaičiuotas energijos kiekis yra energijos kiekis, apskaičiuotas pagal apskaitos prietaisų rodmenis (Taisyklių 104.4 punktas).
40. Pažymėtina, jog tiek pagal Taisyklių 131.6 punkte nurodytus pavyzdinius atvejus, kada apskaitos prietaisas laikomas tinkamai neveikiančiu ne dėl vartotojo kaltės, tiek iš sisteminio Taisyklių nuostatų aiškinimo galima daryti išvadą, kad perskaičiavimas pagal Taisyklių 131.12 punkto nuostatas galimas tada, jei dėl apskaitos prietaiso netinkamo veikimo nei viena iš sutarties šalių nėra kalta, o ne tais atvejais, kai dėl netinkamo prietaiso veikimo kaltas operatorius. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad, apskaitos prietaisui netinkamai veikiant dėl jo įrengimo techninės klaidos, jokios papildomos sumos iš vartotojos apskritai negali būti priteisiamos. Priešingas aiškinimas neatitiktų sutarties šalių interesų pusiausvyros principo ir būtų nesąžiningas vienos iš sutarties šalių atžvilgiu, kadangi iš esmės įteisintų neterminuotą didesnio energijos kiekio sunaudojimą už jį nemokant.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Taisyklių 132.6 punktu (šiuo metu galiojančių Taisyklių 131.6 punktas), kuris nustato, kad elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui sugedus ne dėl buitinio vartotojo kaltės, už patiektą elektros energiją ir paslaugas per tą laikotarpį, kai elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo arba pašalinus gedimą (naujo įrengimo), arba pagal dokumentais pagrįstus kitus operatoriaus turimus duomenis, todėl teisingai pripažino ieškovės atliktą perskaičiavimą už elektros energiją pagrįstu.
42. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl teismo neteisingo ginčo teisinių santykių kvalifikavimo, civilinės atsakomybės taikymo ir jos sąlygų įrodinėjimo grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-804-516/2016. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši nurodoma apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma vieninga nusistovėjusia teismų praktika dėl atsiskaitymo už elektros energiją, kai ne dėl vartotojo kaltės skaitiklis tiksliai nefiksuoja sunaudotą elektros energiją. Kaip matyti, kitose bylose, kuriose buvo sprendžiami iš esmės analogiški ginčai dėl atsiskaitymo už elektros energiją, kai ne dėl vartotojo kaltės skaitiklis tiksliai nefiksuoja sunaudotą elektros energiją, yra laikomasi kitos pozicijos – tokie ginčo teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip teisiniai santykiai dėl skolos, priteisiant perskaičiuotą mokėtiną sumą kaip skolą už suvartotą elektros energiją (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-264-803/2018; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-26-553/2015 ir kt.). Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), o nukrypimo nuo jo suformuotos teismų praktikos šioje byloje aktualiais klausimais nenustatyta.
43. Apeliantės teigimu, sprendžiant dėl ieškovei atlygintinų nuostolių (negautų pajamų) dydžio bet kokia paklaida perskaičiuojant suvartotą elektros energijos kiekį per laikotarpį, kai skaitiklis veikė netiksliai, turi būti vertinama jos, kaip vartotojos, t. y. silpnesniosios šalies, naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių padėtis vartojimo ginče nelygiavertė – vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju (paslaugų teikėju). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-584-823/2017 išnagrinėjo klausimą dėl Taisyklių 131.12 ir 131.10 punktų galimo prieštaravimo Konstitucijai. Kolegija vertino, kad nurodyti atsakovės argumentai nesudaro pakankamo pagrindo abejoti ginčijamų Taisyklių nuostatų atitiktimi Konstitucijai, kadangi paminėtos Taisyklių nuostatos niekaip nėra susijusios su vartotojo civiline atsakomybe už sutarties pažeidimą, o tik nustato pagal sutartį realiai perduoto energijos kiekio apskaičiavimą netinkamai veikiant energijos apskaitos prietaisui, todėl negali būti laikomomis įtvirtinančiomis vartotojo atsakomybę be kaltės. Tai, kad perskaičiavimas pagal Taisyklių nuostatas atliekamas pagal operatoriaus turimus duomenis apie energijos suvartojimą, kadangi pagal teisės aktų nuostatas būtent operatorius yra atsakingas už tokių duomenų surinkimą ir tvarkymą, taip pat pats savaime nereiškia lygiateisiškumo principo pažeidimo, kadangi iš vartotojo, kilus ginčui, neatimama teisė ginčyti operatoriaus pateiktus duomenis ir jų pagrindu atliktus skaičiavimus.
44. Apeliantės nuomone, teismas, neteisingai kvalifikavęs ginčo teisinius santykius, nepagrįstai pasisakė, jog nagrinėjamu atveju taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo reikalavimui vykdyti sutartį ir sumokėti skolą už suvartotą elektros energiją taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas, kuris byloje nėra praleistas. Kaip minėta, ieškovės reikalavimas atsakovei nėra reikalavimas priteisti atsakovių neteisėtais veiksmais padarytą žalą, bet ieškinio reikalavimai grindžiami būtent Taisyklių ir Sutarties nuostatomis dėl perskaičiuotos skolos priteisimo, esant sugedusiam skaitikliui ne dėl atsakovių kaltės.
45. Apeliantė nesutinka su ieškovės perskaičiavimu, atliktu už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2015 m. birželio 30 d., teigdama, jog skaitiklio sugedimo momentas ir perskaičiavimo laikotarpio pradžia prieštarauja byloje esantiems duomenims: ieškovė tiek 2014 m. rugpjūčio 5 d., tiek laikotarpiu tarp 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. spalio 14 d. vykdytų patikrinimų metu skaitiklio gedimo nenustatė, o teismas be pagrindo vadovavosi tik tariamu elektros energijos suvartojimo sumažėjimu nuo 2013 m. vasario 12 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta išvada, jog ieškovė pagrįstai perskaičiavimą atliko už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2015 m. birželio 30 d. vadovaudamasi Taisyklių nustatyta tvarka. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad perskaičiavimo laikotarpio pradžią ieškovė grindė būtent staigiu vartojimo sumažėjimu nuo 2013 m. vasario 12 d. iki atsakovės pranešimo apie galimą skaitiklio netinkamą veikimo datos, t. y. 2015 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovės perskaičiuotą skolą, tinkamai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, kruopščiai ir išsamiai išanalizavo atsakovių elektros energijos suvartojimo duomenis (nutarties 6 punktas), todėl pagrįstai konstatavo, kad ieškovė teisės aktų nuostatų nepažeidė.
47. Priešingai nei teigia apeliantė, teisės aktai nenustato ieškovei pareigos perskaičiavimą dėl skaitiklio gedimo (nesant neteisėto elektros energijos vartojimo fakto) atlikti nuo paskutinio elektros apskaitos prietaiso patikrinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad teisės aktai nustato ir perskaičiavimo laikotarpį, t. y. Taisyklių 132.8 punktas nustato, jog laikotarpis, per kurį apskaita neveikė ar veikė netiksliai, nustatomas pagal buitinio vartotojo pateiktus ir operatoriaus turimus duomenis apie buitinio vartotojo įrenginius ir iš atitinkamo suvartojimo (paros, savaitės, mėnesio ir t. t.) analizės. Kaip matyti, atsakovių elektros energijos vartojimo analizės duomenys byloje buvo išsamiai ištirti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės taikomą perskaičiavimo laikotarpį tinkamu, vertindamas, jog šiuo atveju negalima atlikti perskaičiavimo nuo paskutinio patikrinimo datos.
48. Pažymėtina, jog ieškovė teikė detalius duomenis apie atsakovės deklaruotus skaitiklio rodmenis bei vykdytus mokėjimus už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2003 m. sausio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo eilę priežasčių, kurios, jos manymu, įtakojo tokį mažą elektros energijos suvartojimą, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių, įskaitant ir vartojimo analizės duomenis, yra nelogiška ir mažai tikėtina, kad dviejų asmenų šeima realiai faktiškai sunaudotų tokį mažą elektros energijos kiekį. Atliekant mokėtinos sumos perskaičiavimą, buvo vertinama, kad laikotarpiu nuo atlikto elektros apskaitos prietaiso patikrinimo 2013 m. vasario 12 d. ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. buvo nustatytas elektros suvartotas kiekis – 46 kWh, o atlikus patikrinimą 2015 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. viso suvartota tik 8 kWh; nustatyta, jog 2012 m. vidutiniškai per mėnesį buvo suvartojama apie 110 kWh, 2013 m. – apie 28 kWh, 2014 m. – apie 3,5 kWh, o 2015 m. – 1,08 kWh. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog atsakovių elektros energijos suvartojimas nuo 2003 metų iki 2012 metų svyruodavo nuo 1 300 kWh iki 1 800 kWh per metus ir toliau suvartojimas krito: 2013 metais iki 338 kWh, 2014 metais iki 42 kWh, o 2015 metais iki 13 kWh per metus. Pakeitus skaitiklį per metus laiko, net ir vertinant pagal atsakovių deklaruojamus rodmenis, atsakovių suvartojimas vėl pakilo į lygį, artimą buvusiam iki 2013 metų.
49. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės teiginiams, jog pačios atsakovės argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, tik patvirtina faktą, kad pagal atliktą analizę jos vartojimas jau nuo 2013 m. neatitinka galimo minimaliausio faktinio suvartojimo kiekių, įvertinus elektros prietaisų galią. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ir po naujo skaitiklio įrengimo atsakovės suvartoja palyginti nedaug elektros energijos, pavyzdžiui, 2016 m. rugpjūčio mėn. suvartojo 31 kWh per mėnesį. Tačiau nurodyti vartojimo analizės duomenys per 2013 m. (nuo balandžio mėn.), 2014 ir 2015 metus paneigia atsakovės teiginius, jog iki 2015 m. skaitiklis veikė tinkamai, nes laikotarpiu nuo atliktų skaitiklio patikrinimų 2013 m. vasario 12 d. ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. buvo nustatytas suvartotos elektros kiekis – 46 kWh, o, atlikus skaitiklio patikrinimą 2015 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. viso suvartota tik 8 kWh; atitinkamai iš atliktos atsakovių vartojimo analizės nustatyta, jog 2012 m. vidutiniškai per mėnesį buvo suvartojama apie 110 kWh, 2013 m. – apie 28 kWh, 2014 m. – apie 3,5 kWh, o 2015 m. – 1,08 kWh.
50. Akcentuotina, jog perskaičiavimas buvo atliekamas būtent pagal naujai įrengto skaitiklio vidutinį elektros energijos suvartojimą, įvertinus per tą laikotarpį atliktus atsakovės mokėjimus. Todėl apeliantės argumentai, jog elektros energijos suvartojimo skaičiavimas pagal naujo skaitiklio rodmenis (nuo 2015 m. gruodžio 31 d.) negalimas ir neteisingas, prieštarauja Taisyklių 131.6 punkto nuostatai, kad atsiskaitoma gali būti ir pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba pašalinus gedimą (naujojo įrengimo), arba pagal dokumentais pagrįstus kitus operatoriaus turimus duomenis. Atsižvelgiant į atliktos analizės duomenis, kad elektros energijos suvartojimas ženkliai sumažėjo būtent nuo 2013 metų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tinkamu ir teisingu ieškovės paskaičiavimą, atliktą nuo 2013 m. vasario 12 d. skaitiklio patikrinimo dienos.
51. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. skaitiklio patikrinimo metu ieškovė gedimo nenustatė, nes skaitiklio būklė įtarimų nesukėlė, o detali vartojimo analizė tuo metu atliekama nebuvo, nes atsakovė, kad ir nedidelėmis sumomis, bet už suvartotą elektros energiją mokėjo kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, sprendime pagrįstai nurodė, kad šio skaitiklio patikrinimo metu pagal ieškovės užduotį darbuotojui buvo atliekamas tik skaitiklio rodmenų nurašymas, o kitų veiksmų darbuotojas neprivalėjo atlikti. Taip pat teismas teisingai įvertino, jog, jei skaitiklio diskas nėra visiškai užstrigęs (šiuo atveju skaitiklio diskas nebuvo pilnai užstrigęs patikrinimo metu), neįmanoma nustatyti skaitiklio gedimo be specialaus jo tyrimo. Šias aplinkybes, kad skaitiklio mechanizmas patikrinimo metu nebuvo visiškai užstrigęs, patvirtina ir pačios atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog jos buvęs vyras R. S., apžiūrėjęs skaitiklį, jokių gedimų nepastebėjo (skaitiklis sukosi).
52. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog Taisyklių 131.8 punktas aiškiai nustato, kaip nustatomas perskaičiavimo laikotarpis – laikotarpis, per kurį apskaita neveikė ar veikė netiksliai, nustatomas pagal buitinio vartotojo pateiktus ir operatoriaus turimus duomenis apie buitinio vartotojo įrenginius ir iš atitinkamo suvartojimo (paros, savaitės, mėnesio ir t. t.) analizės. Apeliantė be jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo siekia, kad jai sunaudotos elektros energijos kiekio perskaičiavimas būtų atliktas išskirtiniu, išimtiniu ir Taisyklėse nenumatytu būdu, todėl ieškovė pagrįstai atsisakė perskaičiavimą atlikti atsakovės nurodomu būdu ir pagrįstai atliko skaičiavimus pagal suvartojimo duomenų analizę.
53. Pažymėtina, jog bylos duomenys rodo, kad apeliantė deklaruodavo elektros energijos apskaitos skaitiklio rodmenis, kurie neatitiko faktinės situacijos, t. y. kaip nurodo pati atsakovė savo apeliaciniame skunde, ji mokėdavo „avansu“, o ne pagal skaitiklio rodmenis. Taigi, akivaizdu, jog atsakovė deklaravo skaitiklio rodmenis nesivadovaudama Taisyklių 104.1 punktu, Sutarties 5.2 punktu, nes nenurašė ir nedeklaravo realių skaitiklio rodmenų. Esant nustatytai tokiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pokytis per tris metus iš dalies atsirado ir dėl atsakovės prievolės kas mėnesį pateikti tikslius duomenis apie suvartotą elektros energiją netinkamo vykdymo. Atsakovei deklaruojant didesnius skaitiklio rodmenis, nei buvo faktinis suvartojimas, yra aukšta tikimybė, kad tai apsunkino ieškovės darbuotojams, skaičiuojantiems metinius vidurkius bei atliekantiems patikrinimus pagal užduotis, pastebėti kritusio elektros energijos vartojimo faktą.
54. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba savo išvadoje taip pat nurodė, jog pagal Taisyklių 132.5 papunktį operatorius, patikrinęs mokėjimo dokumentus ir elektros apskaitos prietaisų veikimą ir nustatęs, kad už elektros energiją ar jos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas buvo apmokama netiksliai, perskaičiuoja buitiniam vartotojui persiųstos (patiektos) elektros energijos kiekį per laikotarpį, kai buvo netiksliai atsiskaitoma, ir apie tai informuoja buitinį vartotoją. Už perskaičiuotą elektros energiją ar jos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas apmokama pagal išrašytą kreditinį dokumentą arba kito ataskaitinio laikotarpio mokėjimo dokumentą, kuriuose turi būti įvertinti nustatyti netikslumai, o Taisyklių 132.6 papunktyje nustatyta, kad, elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui sugedus ne dėl buitinio vartotojo kaltės (ne dėl buitinio vartotojo kaltės įstrigo elektros skaitiklio diskas, sugedo skaičiavimo mechanizmas, elektroninio elektros skaitiklio modulis, indikatorius, sudegė matavimo transformatorius, atsileido laidininko prijungimo gnybtas ir nutrūko schema ar pan.), elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už patiektą elektros energiją, suteiktas elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas per tą laikotarpį, kai elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba pašalinus gedimą (naujojo įrengimo), arba pagal dokumentais pagrįstus kitus operatoriaus turimus duomenis. Pagal Taisyklių 132.8 papunktį, laikotarpis, per kurį apskaita neveikė ar veikė netiksliai, nustatomas pagal buitinio vartotojo pateiktus ir operatoriaus turimus duomenis apie buitinio vartotojo įrenginius ir iš atitinkamo suvartojimo (paros, savaitės, mėnesio ir t. t.) analizės. Nurodytų teisės aktų nuostatos galiojo ir laikotarpiu, dėl kurio yra kilęs ginčas (nuo 2013 m. vasario 12 d iki 2015 m. birželio 30 d.). Tuo atveju, kai elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenimis negalima vadovautis ne dėl vartotojo kaltės, operatorius turi atlikti suvartotos elektros energijos perskaičiavimą aukščiau išdėstytose teisės aktų nuostatose numatyta tvarka.
55. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė tinkamai atliko perskaičiavimą pagal Taisyklių nuostatas, perskaičiavimui taikydama turimus duomenis apie buitinio vartotojo atitinkamo laikotarpio suvartojimo (paros, savaitės, mėnesio ir t. t.) analizę, ir teisės aktų nuostatų nepažeidė.
56. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl skaitiklio metrologinės patikros. Ieškovės atstovė dar 2018 m. vasario 7 d. vykusio teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2005-465/2018 (pagal pirminį ieškinį; CPK 179 straipsnio 3 dalis), paaiškino, jog skaitiklis buvo pastatytas 1996 m. gamybos, kuriam patikra atlikta 2002 metų I ketvirtį; tai atskaitos taškas, kuriam galioja 16 metų patikra; po atliktos elektros apskaitos prietaiso patikros matavimo priemonė buvo pažymėta plombų žymekliu teisės aktų nustatyta tvarka; raudona plomba – nėra žyminti skaitiklio patikros galiojimą. Šioje byloje ieškovė taip pat akcentuoja, jog atsakovė, siekdama suklaidinti teismą, nurodo neatitinkančias tikrovės aplinkybes, kad ieškovė neteisėtai pašalino metrologinės patikros plombą; toks atsakovės teiginys neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad metrologinė plomba buvo pažymėta atitinkamais patikros žymenimis „0“ ir „2“, kurie žymi patikros atlikimo metus „2002“, ir kurie yra matomi pačios atsakovės pateiktose nuotraukose.
57. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik ieškovės pateiktais įrodymais, nors pagrindiniai ieškovės pateikti įrodymai – skaitiklio patikrinimo užduotys turi akivaizdžių trūkumų, dėl ko jos negali būti laikomos patikimais įrodymais. Toks apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė aiškiai detalizavo, kad darbuotojai neturi galimybės keisti jau suformuotų (užbaigtų) užduočių informacijos. Taip pat ieškovė paaiškino, jog atliekant periodinius skaitiklių patikrinimus vartotojai nekviečiami dalyvauti, popieriniai aktai apie atliktus patikrinimus nesurašomi. Vartotojas kviečiamas dalyvauti skaitiklio patikrinime, kai kyla įtarimas dėl neteisėto elektros energijos vartojimo (skaitiklio pažeidimo, savavališko elektros vidaus tinklų prisijungimo prie skirstymo operatoriaus tinklų ir pan.), surašomas skaitiklio apžiūros aktas, kuris pateikiamas vartotojui pasirašyti (Taisyklių 119 punktas). Taip pat vartotojai kviečiami dalyvauti ir jiems pateikiamas pasirašyti surašomas dvišalis aktas, kai nustatomas ne dėl buitinio vartotojo kaltės elektros apskaitos prietaiso gedimas, pažeidimas ar dingimo atvejis (Taisyklių 131.9 punktas). Atsakovės pareiga tinkamai deklaruoti skaitiklio rodmenis ir pagal juos atsiskaityti su ieškove yra įtvirtinta teisės aktais, todėl, atsakovei tinkamai vykdant savo pareigas, jai nekiltų abejonių dėl ieškovės atliktų patikrinimų ir jų metu nustatytų faktinių skaitiklio rodmenų.
58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendimą grindė įrodymų visumos analize, turimais faktiniais duomenimis, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, konstatuojama, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamoji teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
59. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisakė tik dėl teisiškai reikšmingų atsakovės N. B. apeliacinio skundo argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Ignitis“ iš atsakovės N. B. priteista 153,45 Eur už suvartotą elektros energiją, palikti nepakeistą.