- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-649-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25442-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 1208,32 EUR skolą už laikotarpį nuo 2013-01-04 iki 2015-12-22 sunaudotą elektros energiją, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2015-12-22 patikrinimo metu pastebėta, kad atsakovui įrengto elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmas yra užstrigęs ir dėl to nėra fiksuojama atsakovo naudojama elektros energija. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo Taisyklių 132.6 punkte numatyta, kad elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui sugedus ne dėl buitinio vartotojo kaltės (ne dėl buitinio vartotojo kaltės įstrigo elektros skaitiklio diskas, sugedo skaičiavimo mechanizmas, elektroninio elektros skaitiklio modulis, indikatorius, sudegė matavimo transformatorius, atsileido laidininko prijungimo gnybtas ir nutrūko schema ar pa.) elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už pateiktą elektros energiją, suteiktas elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas per tą laikotarpį, kai elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba pašalinus gedimą (naujojo įrenginio), arba pagal dokumentais pagrįstus kitus operatoriaus turimus duomenis. Ieškovei išanalizavus duomenis apie atsakovo atsiskaitymus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-01-04 iki 2015-12-22 už sunaudotą elektros energiją mokėta tik du kartus. Atsižvelgiant į tai, sunaudota elektros energija perskaičiuota už laikotarpį nuo 2013-01-04 iki 2015-12-22 pagal naujai įrengto skaitiklio vidutinį elektros energijos sunaudojimą. Atlikus perskaičiavimą bei įvertinus atsakovo per minėtą laikotarpį sumokėtus pinigus, jis vis dar skolingas 1208,32 EUR už sunaudotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2013-01-04 iki 2015-12-22.Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad byloje nėra duomenų įrodančių kada sugedo skaitiklis, yra žinomas tik gedimo nustatymo momentas (2015-12-22). Laikotarpis per kurį apskaita neveikė ar veikė netiksliai, nustatomas pagal buitinio vartotojo pateiktas ir operatoriaus turimus duomenis apie buitinio vartotojo įrenginius ir iš atitinkamo suvartojimo (paros, savaitė, mėnesio ir t. t.) analizės. Iš ieškovo pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieškovas vienašališkai perskaičiavo elektros energiją nuo 2013-01-04 pagal naujai įrengto skaitiklio vidutinį elektros energijos sunaudojimą. Tokia skaičiavimo metodika yra visiškai nepagrįsta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovo D. K. 1208,32 EUR skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už nuo ieškinio priėmimo (2016-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27 EUR bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių jog buvo sugedęs elektros naudojimo skaitiklis nėra, todėl sprendžia, kad byloje taikytinas norminis aktas, reglamentuojantis, kaip turi būti skaičiuojama suvartota elektros energija, esant sugedusiam skaitikliui ne dėl vartotojo kaltės. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 132.9 punkte nurodyta, kad kiekvieną ne dėl buitinio vartotojo kaltės elektros apskaitos prietaiso gedimo, pažeidimo ar dingimo atvejį operatorius ir buitinis vartotojas įformina dvišaliu atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų veikimui) aktu. Vadovaujantis minėtomis Taisyklių nuostatomis buvo surašytas atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų darbui) aktas, kuriame pažymėta, kad neveikia elektros skaitiklis (užstrigęs). Tokiais atvejais turi būti atliekamas sunaudotos elektros energijos perskaičiavimas.Teismas konstatavo, kad atsakovas ieškovės perskaičiavimų nenuginčijo, o teismas neturi pagrindo su jais nesutikti, nes jie perskaičiuoti sutinkamai su įstatymų nustatytais reikalavimais. Teismas, nustatęs įrodymų visetą, konstatavo, kad vartotojas turi būti apdairus ir rūpintis visais įrenginiais, esančiais savo valdoje, o pastebėjus gedimą, nedelsiant pranešti tiekėjui. Kadangi atsakovas nebuvo apdairus ir rūpestingas vartotojas, jis atsako už pasekmes, atsiradusias laiku nepranešus tiekėjui apie susidariusią situaciją, kuomet nebuvo galimybės skaičiuoti ir patikrinti kiek elektros energijos yra suvartojęs atsakovas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
7.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad laikotarpis, per kurį neveikė apskaita, buvo apskaitytas ignoruojant Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.8 punktą, nurodantį, jog laikotarpis, per kurį apskaita neveikė ar veikė netiksliai, nustatomas pagal buitinio vartotojo pateiktus ir operatoriaus turimus duomenis apie buitinio vartotojo įrenginius ir iš atitinkamo suvartojimo (paros, savaitės, mėnesio ir t. t.) analizės. Ieškovė nepateikė jokių Taisyklių reikalavimus atitinkančių duomenų bei analizės ir ginčo laikotarpį apskaičiavo tik pagal jam suprantamus kriterijus, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2013-01-04 iki 2015-12-22 už sunaudotą elektros energiją mokėta tik du kartus. Ginčo laikotarpio pradžią ieškovas sieja su priešpaskutinio mokėjimo data (2013-01-04), nors paskutinis mokėjimas buvo atliktas 11 mėnesių vėliau (2013-11-15).
7.2. Teismui buvo pateikta užduotis Nr. 64273990, kurioje nurodyta, kad 2013-06-11 buvo nurašyti skaitiklio parodymai. Jokių pretenzijų dėl parodymų neatitikimo (apskaitos neveikimo) atsakovui nebuvo pareikšta. Taigi laikytina, kad iki 2013-06-11 apskaita veikė, todėl laikotarpis iki 2013-06-11 vienareikšmiškai neturėtų būti traukiamas į laikotarpį, per kurį neveikė apskaita. Likęs laikotarpis turėtų būti apskaičiuotas pagal taisykles, nesiejant jo su mokėjimų datomis, kaip tai padarė ieškovė.
Šalies argumentai
7.3. Ieškiniu prašomą priteisti suma turėjo būti traktuojama ne kaip skola už sunaudotą elektros energiją, o turėtų būti vertinama kaip žala. Prie ieškinio pateikta Elektros energijos tiekimo - vartojimo (pirkimo - pardavimo) sutartis, kurios 5 punktu ieškovas įsipareigojo periodiškai tikrinti, ar Vartotojo sumokėti pinigai už elektros energiją atitinka skaitiklių duomenis. Juk elektros skaitiklis yra ieškovo nuosavybė, todėl jis taip pat privalo būti maksimaliai rūpestingas ir apdairus jam nuosavybės teise priklausančių įrenginių atžvilgiu.
7.4. Nuo paskutinio parodymų nurašymo (2013-06-11) iki gedimo aptikimo (2015-12-22) praėjo 30 mėnesių, t. y. du su puse metų, o nuo paskutinio mokėjimo dienos (2013-11-15) – 25 mėnesiai, per kuriuos ieškovas neparodė jokio ženklo, kad rūpinasi mokėjimų ir skaitiklio parodymų atitikimu. Matydamas, kad 2013-11-15 atliktas mokėjimas ir atsakovo deklaruoti parodymai neatitinka ieškovo nurašytų parodymų (tai pastebėti yra tiesioginė ieškovo pareiga pagal sutartį), ieškovas dar dvejus metus nieko nedarė, atsakovui jokių pretenzijų neteikė. Tai leidžia teigti, kad ieškovas aplaidžiai kontroliavo, tiksliau - visiškai nekontroliavo mokėjimų ir nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų atsakovui. Jeigu ieškovė vykdytų šią pareigą tinkamai, tai gedimas galėtų būti nustatytas žymiai anksčiau. Toks ieškovė aplaidumas vykdant sutartį, galėtų būti vertinamas teismo kaip kreditoriaus kaltė (CK 6.259 straipsnis) ir šiuo pagrindu teismas galėtų sumažinti žalos dydį.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti D. K. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
8.1. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog atsakovo vidutinis elektros energijos suvartojimas laikotarpiais iki 2013 m. sausio mėnesio bei po skaitiklio keitimo (po 2015 m. gruodžio mėnesio) yra panašaus lygio. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2013-01-04 iki 2013-11-15, kai anot atsakovo skaitiklis dar veikė, vidutinis paros sunaudojimas yra apie 10 kartų mažesnis nei įprastas atsakovo elektros energijos sunaudojimas. Akivaizdu, jog skaitikliui tinkamai veikiant, vidutinis elektros energijos sunaudojimas skirtingais laikotarpiais negali skirtis dešimteriopai. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad toks ženklus elektros energijos sunaudojimas susijęs ne su skaitiklio gedimu.
Atsiliepimas
8.2. Vadovaujantis Taisyklių 132.8 punktu, operatorius nustatydamas laikotarpį, kada neveikė skaitiklis, turi atsižvelgti į vartotojo pateiktus duomenis, tuo tarpu vartotojui kyla pareiga bendradarbiauti su operatoriumi ir pateikti duomenis, kurie leistų kuo tiksliau nustatyti laikotarpį, kada neveikė skaitiklis. Nei atliekant sunaudotos elektros energijos perskaičiavimą, nei nagrinėjant bylą teisme, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų suabejoti ieškovės nustatyto laikotarpio tikslumu.
Šalies argumentai
8.3. Apelianto teigimu, tiek ieškovė, tiek teismas, nepagrįstai ieškiniu prašomą priteisti sumą traktavo kaip skolą už sunaudotą elektros energiją, nors tai turėtų būti vertinama kaip žala. Tokia apelianto pozicija visiškai nepagrįsta bei nesuderinama su galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Taisyklių 104.4 punkte numatyta, jog patiekta elektros energija laikoma kaip apskaičiuota pagal apskaitos prietaiso rodmenis, jeigu operatorius apskaičiuoja elektros apskaitos prietaisų rodmenis atlikdamas elektros energijos kiekio perskaičiavimą, sutrikus elektros apskaitos prietaisams. Nagrinėjamu atveju buvo būtent tokia situacija - sugedus atsakovo skaitikliui, ieškovas atliko sunaudotos elektros energijos kiekio perskaičiavimą. Vadovaujantis minėta Taisyklių norma, laikoma, kad perskaičiavimo metu gautas elektros energijos kiekis prilyginamas apskaičiuotam pagal skaitiklį. Tuo tarpu neapmokėjus apskaičiuoto kiekio, asmuo laikomas skolingu už sunaudotą elektros energiją.
8.4. Tarp šalių sudarytos sutarties vartotojo įsipareigojimų 3 punkte numatyta, kad vartotojas privalo kiekvieną mėnesį atsiskaitymu knygelėje ar sąskaitoje įrašyti faktinius elektros skaitiklio rodmenis ir kiekvieną mėnesį laiku pagal galiojančius tarifus mokėti už suvartota elektros energiją. Atsakovas 3 metus praktiškai nemokėjo už naudojamą elektros energiją. Jei atsakovas tinkamai vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus (kiekvieną mėnesį įrašyti skaitiklio rodmenis ir apmokėti), skaitiklio gedimas būtų pastebėtas žymiai anksčiau. Iš to darytina išvada, jog atsakovas pats prisidėjo prie tokios situacijos, kai skaitiklio gedimas buvo pastebėtas tik po ilgo laiko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).Byloje kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už elektros energiją per laikotarpį, per kurį suvartota elektros energija nebuvo tinkamai apskaitoma dėl netinkamo apskaitos prietaiso veikimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2000 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Elektros energijos tiekimo–vartojimo (pirkimo–pardavimo) sutartį. Ieškovė, 2015-12-22 patikrinusi atsakovui priklausančio elektros skaitiklį, nustatė, kad šio skaitiklio skaičiavimo mechanizmas yra užstrigęs ir dėl to nėra fiksuojama atsakovo naudojama elektros energija. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis buvo surašytas atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų darbui) aktas, kuriame pažymėta, jog neveikia elektros skaitiklis (užstrigęs). Atsižvelgdama į naujai įrengto skaitiklio (2015-12-22) vidutinį elektros energijos sunaudojimą, sunaudotą elektros energiją, paskaičiavo atsakovo įsiskolinimą. Ieškovės skaičiavimais, atsakovas liko jai skolingas 1208,32 EUR už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2013-01-04 iki 2015-12-22. Pirmosios instancijos teismas laikė ieškovės skaičiavimus už elektros energiją pagrįstais, o ieškinį įrodytu.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu kilusio ginčo teisiniu kvalifikavimu atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškiniu prašomą priteisti suma turėjo būti traktuojama ne kaip skola už sunaudotą elektros energiją, o turėtų būti vertinama kaip žala, pažymi, kad visa prašoma ieškovės suma buvo priteista nepagrįstai. Su tokiu atsakovo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.Pagal elektros energijos tiekimo sutartį energijos vartotojui tenka pareiga atsiskaityti už realiai patiektą tinkamos kokybės energiją. Ši energijos vartotojo pareiga vykdoma atsiskaitant pagal įrengtų elektros apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 103 punktas, šalių sutarties 3 punktas). Energijos tiekėjas, siekdamas apmokėjimo už patiektą energiją, turi įrodyti, kad realiai patiekė vartotojui atitinkamą energijos kiekį. Apskaitos prietaisams veikiant be sutrikimų, ši aplinkybė nustatoma pagal apskaitos prietaisų parodymus. Atsiskaitant pagal tinkamai veikiančių apskaitos prietaisų parodymus užtikrinama, kad vartotojas mokės tik už tokį energijos kiekį, kokį realiai gavo ir sunaudojo. Tais atvejais, kai dėl netinkamo apskaitos prietaiso veikimo nustatyti suvartotos energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų parodymus nėra galimybės, energijos tiekėjas apskaičiuoja, vadovaudamasis Taisyklėmis. Nagrinėjamai situacijai aktualus Taisyklių 132.6 punktas, kuriame numatyta, kad elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui sugedus ne dėl buitinio vartotojo kaltės (ne dėl buitinio vartotojo kaltės įstrigo elektros skaitiklio diskas, sugedo skaičiavimo mechanizmas, elektroninio elektros skaitiklio modulis, indikatorius, sudegė matavimo transformatorius, atsileido laidininko prijungimo gnybtas ir nutrūko schema ar pan.), elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už patiektą elektros energiją, suteiktas elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas per tą laikotarpį, kai elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba pašalinus gedimą (naujojo įrengimo), arba pagal dokumentais pagrįstus kitus operatoriaus turimus duomenis. Taisyklių 104.4 punkte įtvirtinta, jog operatorius apskaičiuoja elektros apskaitos prietaisų rodmenis atlikdamas elektros energijos kiekio perskaičiavimą, sutrikus elektros apskaitos prietaisams. Egzistuojant visoms Taisyklių 132.6 punkto taikymo prielaidoms, spręstina, jog pagal šias nuostatas perskaičiuotos elektros energijos sumos yra apskaičiuotas pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Tačiau reikalaudamas pagal 104.4 punktą perskaičiuotų sumų sumokėjimo, operatorius privalo įrodyti tiek apskaitos prietaiso gedimo faktą, tiek tokio gedimo laikotarpį. Nagrinėjamos bylos atveju, byloje nebuvo ginčo dėl to, kad skaitiklis patikrinimo metu, t. y. 2015-12-22 metu, buvo sugedęs. Ginčas kilo dėl skaitiklio sugedimo momento ir laikotarpio, už kurį buvo paskaičiuotas energijos kiekio perskaičiavimas, sutrikus elektros apskaitos prietaisams. Bylos duomenimis, ieškovės paskutinis skaitliuko patikrinimas (skaitiklio rodmenų nurašymas) atliktas 2013-06-11, paskutinis atsakovo mokėjimas atliktas už elektros energiją 2013-11-15. 2013-06-11 patikrinimo metu nebuvo fiksuotas gedimas. Ieškovės 2013-06-11 užduotyje Nr. 64273990 užfiksuoti skaitiklio tokie rodmenys: dieninė skalė – 014524, naktinė skalė – 012928 (el. b. l. 55). Atsakovas atlikdamas mokėjimą ieškovei 2013-11-15 deklaravo tokius rodmenis: dieninė skalė – nuo 14394 iki 14275, naktinė skalė – nuo 12699 iki 12804. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškove, kad atsakovo deklaruoti duomenys 2013-11-15 buvo mažesni nei 2013-06-11 ieškovės patikrinimo metu. Tačiau nepaisant to, kad nurodyti ir apmokėti mažesni duomenys nei ieškovės užfiksuoti prieš 5 mėnesius, ieškovė šių netikslumų netikrino, nesiaiškino, kodėl atsakovas deklaruoja mažesnius nei fiksuoti rodmenys ir pagal deklaruotus duomenis sumoka. Patikrinimas buvo atliktas, kaip minėta, tik 2015-12-22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skaitiklio sugedimo rizika nesant atsakovo kaltės negali tekti išimtinai atsakovui. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, fiksuodama skaitiklio rodmenis 2013-06-11 privalėjo pastebėti, kad skaitiklis sugedęs, kadangi apskaitos prietaisų tinkamos priežiūros pareiga numatyta būtent ieškovei (CK 6.206 straipsnis, šalių sudarytos sutarties 3, 6 punktai). Kadangi ieškovės patikrinimo metu nebuvo fiksuotas joks skaitiklio gedimas, laikytina, kad 2013-06-11 skaitiklis nebuvo sugedęs. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad su skaitiklio sugedimu (nesant vartotojo kaltės) susiję neaiškumai turi būti vertinami atsakovo kaip vartotojo naudai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepagrįstai Taisyklių 132.6 punktas taikytas laikotarpiui nuo 2013-01-04 iki 2013-06-11, kadangi bylos duomenis to nepatvirtina. Tuo tarpu vadovautis atsakovo deklaruotais skaitiklio rodmenimis, kuomet buvo mokėta už elektros energiją 2013-11-15, nėra tikslinga, nes jie neatitinka faktinės situacijos, t. y. rodmenys deklaruoti mažesni nei buvo 2013 m. birželio mėnesį. Tikėtina, jog 2013-11-15 atsakovui mokant už elektros energiją, skaitiklis jau buvo neveikiantis arba atsakovas deklaravo duomenis nesivadovaudamas Taisyklėmis, t. y. nenurašė realių skaitiklio duomenų.Atsižvelgiant į tai, už 2013 metus pagal ieškovės skaičiuojamus tarifus ir išvestus vidurkius (dieninis tarifas 5,56 kWh, naktinė 3,38 kWh) perskaičiuojamas apeliantui elektros energijos kiekis nuo 2013-06-12 iki 2013-12-31, t. y. už 203 paras. Tokiu būdu už 2013 m. dieninį tarifą apelianto mokėtina suma sudaro 171,56 EUR (203 (paros) x 5,56 kWh (vidutinis paros suvartojimas kWh) x 0,152 (tarifas)), už 2013 m. naktinį tarifą apelianto mokėtina suma sudaro 79,59 EUR (203 (paros) x 3,38 kWh (vidutinis paros suvartojimas kWh) x 0,116 (tarifas)). Atlikus perskaičiavimą, spręstina, jog atsakovo įsiskolinimas ieškovei sudaro 1077,31 EUR (251,15 EUR už 2013 m., 430,70 EUR už 2014 m., 395,46 EUR už 2015 m.) laikotarpiu nuo 2013-06-12 iki 2015-12-22 sunaudotą elektros energiją. Sumokėtos sumos ginčo laikotarpiu neišskaičiuotinos, nes jos laikytinos sumokėtomis už laikotarpį nuo 2013-01-04 iki 2013-06-11. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistą sumą sumažinant iki 1077,31 EUR ir atitinkamai perskirstant šalių bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas. Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 27 EUR žyminį mokestį už ieškinio padavimą, todėl, ieškinį patenkinus 89,16 proc., ieškovės naudai priteistina 24,07 EUR.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai iš atsakovo D. K. priteistą skolos sumą iki 1077,31 EUR, o bylinėjimosi išlaidas iki 24,07 EUR.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.