Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-05 · Civilinė byla Nr. 2A-26-553/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
2A-26-553/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00897-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
AB LESTO
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-26-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00897-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 45.5; 116.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldonos Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1593-647/2013 pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad 2010-01-19 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 141486-5013/200005 (toliau – Sutartis) pagrindu ieškovas tiekia elektros energiją atsakovo ūkininko sodybai. Sutarties 1 p. ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui elektros energiją, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai už pateiktą elektros energiją atsiskaityti. 2010-01-21 buvo įdiegtas elektroninis aktyviosios ir reaktyviosios energijos skaitiklis (tipas LZQ 331.01-534 Nr. 69650), tikslu apskaityti elektros energiją, naudojamą atsakovo ūkininko sodyboje (duomenys neskelbtini). 2011-06-01 ieškovo darbuotojai patikrino minėtą elektros apskaitos prietaisą ir nustatė, kad prietaisas neskaičiavo ,,C“ fazės laidininku sunaudotos elektros energijos. Kadangi atsakovas sunaudojo didesnį elektros energijos kiekį, negu sumokėjo, buvo atliktas atsakovo sunaudotos elektros energijos perskaičiavimas per laikotarpį nuo skaitiklio pastatymo 2010-01-21 iki 2011-06-01. Skaičiavimas buvo atliktas įvertinant, kad patikrinimo metu nustatyta, jog atsakovo objektui tiekiamos elektros energijos visi trys faziniai laidininkai buvo apkrauti vienodai, todėl suvartotas, bet neapskaitytas elektros energijos kiekis yra lygus skaitiklio suskaičiuotam kiekiui, padalintam iš dviejų. Atlikus skaitiklio sukauptų duomenų analizę ir skaičiavimus, buvo nustatyta, kad atsakovo objekte buvo apskaityta ir suvartota, tačiau liko nepamokėta dalis elektros energijos: T1 tarifu-928 kWh, T2 tarifu-1838 kWh, T3 tarifu-1083 kWh, T4 tarifu-1857 kWh, Q+ tarifu-168 kWh, Q-tarifu – 535 kWh. Atsakovui 2011-10-28 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra REH Nr. 195333 3368,16 Lt sumai. Šios sąskaitos atsakovas neapmokėjo, su ieškovo raginimais apmokėti sąskaitą nesutiko. Atsakovas yra ūkininkas, jo iš ieškovo pagal sutartį gaunama elektros energija vartojama ūkinėje veikloje. Atsakovas, teikdamas ieškovui duomenis apie apskaitos prietaisų rodmenis, negalėjo nežinoti savo suvartotos elektros energijos kiekio ir nenumatyti būsimų išlaidų už gautą prekę, todėl būdamas sąžiningas ir apdairus asmuo, negalėjo nepastebėti, kad apmokamos sąskaitos neatitiko faktiškai suvartoto elektros energijos kiekio. Atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu – laiku nepranešė apie pastebėtus netikslumus, dėl ko jie nebuvo pašalinti. Kadangi ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovas už jam patiektą elektros energiją pilnai neatsiskaitė, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3 368,16 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tuo metu, kai atsakovui priklausančiai kaimo turizmo sodybai buvo pajungta elektros energija, sodyboje dar vyko įrengimo darbai. Eksploatuoti pagal paskirtį šią sodybą buvo pradėta vėliau, dėl ko sodyboje sunaudojamos elektros energijos kiekis buvo nepastovus, nuolat keitėsi. Atsakovas neturėjo kaip pastebėti, kad jo suvartojamos elektros energijos kiekis ženkliai pakito. Atkreipė dėmesį į tai, kad elektros apskaitos prietaisą buvo pajungę kvalifikuoti ieškovo darbuotojai, kad prietaiso plombos nebuvo pažeistos. Susiklosčiusi situacija yra įtakota išimtinai ieškovo darbuotojų aplaidumo. Atsakovas yra rūpestingas ir sąžiningas asmuo, jis tinkamai deklaravo elektros apskaitos prietaiso parodymus, atsiskaitydavo už suteiktą paslaugą, tinkamai vykdė Sutartį. Objekto prijungimo prie AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros tinklo nuosavybės ribų akte yra nurodyta, jog elektros energijos ir apskaitos skaitiklis nuosavybės teise priklauso bendrovei, kas reiškia, kad atsakovas niekaip negalėjo įtakoti netinkamo elektros prietaiso pajungimo. Ieškovas nenurodė, kuo remiantis nustatyta, kad neapskaitytas elektros energijos kiekis yra lygus skaitiklio suskaičiuotam elektros energijos kiekiui, padalintam iš dviejų. Taigi, ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė reikalaujamo priteisti žalos dydžio. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių faktą, kad atsakovas yra atsiskaitęs už visą savo sunaudotą elektros energiją.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teisės aktų nėra įgaliota pasisakyti dėl elektros energijos tiekėjo AB LESTO ieškininio reikalavimo pagrįstumo. Nurodė, kad atsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai sunaudotą energijos kiekį.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos išvadoje nurodė, kad vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 124.11 p., sugedus elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui ne dėl vartotojo kaltės, už pateiktą elektros energiją per tą laikotarpį, kai elektros apskaita veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio elektros suvartojimą iki gedimo arba pašalinus gedimą (naujojo įrengimo), arba pagal kitus operatoriaus turimus duomenis. Taisyklių 124.13 p. ir 126.10 p. nurodo, kad perskaičiuojant pateiktos elektros energijos kiekius, atsiskaitoma atitinkamos kategorijos vartotojui nustatytomis kainomis ir tarifais. Tuo laikotarpiu, kai apskaita veikė netiksliai, ieškovas už sunaudotą elektros energiją atsakovui pateikė 2011 m. spalio mėn. sąskaitą-faktūrą, kurioje buvo perskaičiuoti elektros energijos kiekiai. Ieškovas laikotarpiu, kai apskaita veikė netiksliai, vadovaudamasis Taisyklių 124.11 p. ir 124.13 p., pagrįstai perskaičiavo suvartotos elektros energijos kiekius ir pateikė juos atsakovui apmokėti. Prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-10-18 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovui 3 368,16 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-04-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 103,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas nuo 2010-01-21 (nuo apskaitos įrengimo datos) iki 2011-06-01 (apskaitos techninės būklės patikrinimo datos) būtų kreipęsis į ieškovą, pateikęs kokias nors pretenzijas dėl netinkamo apskaitos prietaiso pajungimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai, nurodyti atsiliepime į ieškinį bei išsakyti teismo posėdyje, nesudaro pagrindo laikyti ieškovo reikalavimo dėl skolos priteisimo nepagrįstu, o kitais leistinais įrodymais atsakovas nenuginčijo skolos dydžio bei jos pagrįstumo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. P. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad žala, dėl kurios yra kilęs ginčas, atsirado išimtinai dėl kreditoriaus (ieškovo) kaltės, o tai sudaro pagrindą sumažinti civilinę atsakomybę arba visai nuo jos atleisti. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes nagrinėjamu atveju nepagrįsta vadovautis Taisyklių 124.11 p. norma, kuri reglamentuoja situaciją, kai elektros apskaitos prietaisas sugenda ne dėl vartotojo kaltės. Nagrinėjamu atveju elektros apskaitos prietaisas nebuvo sugedęs, jis buvo netinkamai pajungtas. Žala ieškovui kilo dėl neapdairaus ir nerūpestingo paties ieškovo elgesio. Teismas nepasisakė dėl atsakovo atstovo baigiamojoje kalboje nurodyto argumento, jog ieškovas, siekdamas prisiteisti žalos atlyginimą, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nei vienas iš civilinės atsakomybės elementų nebuvo įrodytas. Jokių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo nei kaltės šiuo atveju nebuvo. Žalos dydis byloje paskaičiuotas netiksliai, vadovaujantis prielaidomis , todėl negali būti laikomas įrodytu. Neegzistuojant atsakovo neteisėtiems veiksmams, neįmanoma nustatyti ir priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų ir atsiradusios žalos. Priežastinis ryšys yra tarp ieškovo aplaidaus pareigos tinkamai įrengti apskaitos prietaisą vykdymo ir galimai kilusios žalos ieškovui.

Atsiliepimas

Ieškovas AB LESTO atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas suvartotojo elektros energiją savo verslo reikmėms, patyrė iš to naudos, todėl privalo už pateiktą prekę atsiskaityti. Pagal Sutarties 1 ir 16 p. atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už visą jo faktiškai sunaudotą elektros energiją. Atsakovas elgėsi neapdairiai, nes vartodamas elektros energiją, žinodamas jo naudojamų elektros energijos prietaisų skaičių bei galingumą, privalėjo pranešti ieškovui apie netikslų apskaitos prietaiso veikimą. Teismas pagrįstai taikė Taisyklių 124.11 p. Atsakovas netinkamai supranta ieškinio reikalavimų pobūdį. Ieškovo reikalavimui nėra taikytinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.

Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, tenkino ieškovo reikalavimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovui skolą iš apelianto pastarasis iš esmės įrodinėja argumentu, kad už netikslų apskaitos prietaiso veikimą nuo jo įrengimo momento (2010-01-21) iki ieškovo atliktos patikros (2011-06-01) yra atsakingas ieškovas, kurio darbuotojai aplaidžiai atliko elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo darbą, todėl, apelianto nuomone, jo atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė žalos atlyginimo forma. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jis be pagrindo nagrinėjamu atveju apeliuoja į ieškovo pareigą įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nes šioje byloje yra sprendžiamas klausimas ne dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, o dėl skolos už faktiškai vartotojo (apelianto) sunaudotą elektros energiją, kurią ieškovas jam tiekė, priteisimo. Ginčo šalys 2010-01-19 sudarė Sutartį, pagal kurią apeliantas įsipareigojo ieškovui mokėti už patiektą ir apelianto sunaudotą elektros energiją, galią bei suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į ieškovo tinklą perduotą) energiją (Sutarties 1 ir 16 punktai) (b. l. 7-8). Sprendžiant ginčus dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, taikytini specialieji elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai – Elektros energetikos įstatymas, Taisyklės, taip pat energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, pagal kurias vartotojas (abonentas) moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta (ir apeliantas to neginčija), kad nuo elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo (2010-10-21) iki ieškovo darbuotojų atlikto šio prietaiso patikrinimo (2011-06-01), prietaisas neskaičiavo „C“ fazės laidininku sunaudotos elektros energijos (b. l. 2, 18). Byloje nėra aiškiai nustatyta, dėl ko taip atsitiko, pavyzdžiui, ar dėl to, kad ieškovo darbuotojai neatliko/ atliko netinkamai visus apskaitos prietaiso įrengimo darbus, ar dėl to, kad kitų aplinkybių, nepriklausančių nei nuo ieškovo, nei nuo apelianto valios, įtakoje apskaitos prietaisas nuo pat įrengimo pradžios rodė netikslius duomenis apie apelianto suvartojamą elektros energijos kiekį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju minėtos aplinkybės (netinkamos prietaiso rodmenų fiksacijos priežasties) nustatytas neturi esminės reikšmės. Apeliantas neįrodinėjo, kad yra nepagrįstas ieškovo teiginys, jog apelianto objektui tiekiamos elektros energijos visi trys faziniai laidininkai buvo apkrauti vienodai. Apelianto argumentas, kad žala (nors šiuo atveju eina kalba apie skolos priteisimą) paskaičiuota netiksliai, remiantis prielaidomis, yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliantas nenurodo, kaip kitaip ieškovas privalėjo suskaičiuoti skolą (kurios susidarymo fakto apeliantas neginčija (b. l. 127)), jeigu ieškovas nustatė, kad visi trys faziniai laidininkai buvo apkrauti vienodai, apeliantas nuo apskaitos prietaiso įrengimo mokėjo tik už dviem faziniais laidininkais sunaudotą elektros energiją, nes prietaisas neskaičiavo trečiu („C“) fazės laidininku sunaudotos elektros energijos. Tokiu būdu apeliantui neįrodinėjant kitokios skolos skaičiavimo tvarkos, ieškovo skaičiavimas (t. y. neapskaitytas elektros energijos kiekis yra lygus skaitiklio suskaičiuotam elektros energijos kiekiui, padalintam iš dviejų) pripažintinas atitinkančiu protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes nagrinėjamu atveju nepagrįsta vadovautis Taisyklių 124.11 punkto norma, kuri reglamentuoja situaciją, kai elektros apskaitos prietaisas sugenda ne dėl vartotojo kaltės, nes šioje byloje analizuojama situacija, kai elektros energijos apskaitos rodmenys buvo netikslūs dėl blogo apskaitos prietaisas įrengimo. Kaip minėta, byloje nėra vienareikšmiškai nustatyta, dėl kokios priežasties apskaitos prietaisas nuo jo įrengimo momento neskaičiavo „C“ fazės laidininku sunaudotos elektros energijos. Toks apskaitos prietaiso trūkumas pagrįstai gali būti prilyginamas elektros apskaitos prietaiso gedimui, nes sąlygoja tas pačias pasekmes, t. y. prietaiso apskaitos sistema veikė netiksliai. Todėl šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi Taisyklių 124.11 punktu, pagal kurį „sugedus elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui ne dėl vartotojo kaltės, <...> už patiektą elektros energiją, suteiktą elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir už reaktyviąją energiją per tą laikotarpį, kai apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio elektros energijos suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba po gedimo (naujojo įrengimo) pašalinimo arba pagal kitus operatoriaus turimus duomenis“. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties, kaip vartojimo sutarties rūšies, pobūdis nesuabsoliutina tiekėjo, kuris atsakingas už atitinkamos energijos kiekio ir kokybės tiekimą, atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005). Visa tai, kas anksčiau išdėstyta, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo argumentai nesudaro pagrindo laikyti ieškovo reikalavimo dėl skolos priteisimo nepagrįstu, o kitais leistinais įrodymais atsakovas nenuginčijo skolos dydžio bei jos pagrįstumo, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo pozicija, jog apeliantas elgėsi neapdairiai, nes vartodamas elektros energiją, žinodamas jo naudojamų elektros energijos prietaisų skaičių bei galingumą, privalėjo pranešti ieškovui apie netikslų apskaitos prietaiso veikimą. Byloje nėra duomenų apie tai, koks elektros energijos sunaudojimo kiekis buvo toje pačioje vietoje iki ginčo apskaitos prietaiso įrengimo 2010-01-21. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįsta išvadą, jog apeliantas turi atsiskaityti su ieškovu už faktiškai suvartotą elektros energiją, t. y. sumokėti ieškovo apskaičiuotą 3 368,16 Lt skolą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė