Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-27 · Civilinė byla Nr. e2A-264-803/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
e2A-264-803/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė (pran.)
Ieškovas
AB „Energijos skirstymo operatorius“
Atsakovas
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-264-803/2018Teisminio proceso Nr.2-68-3-39217-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.2.; 3.2.6.1.; 3.3.1.18.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl skolos priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl atsiskaitymo už elektros energiją, kai ne dėl vartotojo kaltės skaitiklis tiksliai nefiksuoja sunaudotą elektros energiją.Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 3 364,83 Eur skolos, susidariusios per laikotarpį nuo 2014-10-02 iki 2016-01-13, už sunaudotą elektros energiją, 2) 6 % (šešis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Nurodė šiuos esminius paaiškinimus ir argumentus: analizuojant elektros energijos sunaudojimo balansą elektros linijose atsakingas AB „Energijos skirstymo operatorius“ inžinierius pastebėjo didelį neatitikimą. Pradėjus analizuoti atskiras linijas, įtarta, kad elektros skaitiklis Nr. 211216, kuris apskaito elektros energiją Vartotojo objekte adresu, (duomenys neskelbtini), netiksliai fiksuoja sunaudotos elektros energijos kiekį. 2016-01-13 nuvykus į vietą ir patikrinus pajungimo schema, nustatyta, kad skaitiklis buvo pajungtas neteisingai (buvo supainioti įtampiniai ir sroviniai laidai). Nustatyta, kad skaitiklis buvo pajungtas neteisingai (buvo supainioti įtampiniai ir sroviniai laidai). 2016-01-13 buvo atstatyta teisinga pajungimo schemą, kad būtų galima suskaičiuoti elektros energijos balansą. 2016-01-15 suskaičiavus elektros energijos balansą, balansas gavosi mažiau nei 1 %;2016-01-18 ieškovės inžinierius paskambino vartotojo energetikui, paaiškino situaciją ir paprašė atvykti į objektą adresu, (duomenys neskelbtini), kad būtų galima užfiksuoti skaitiklio sutrikimą, surašant atitinkamą aktą. Vartotojo energetikas paprašė surašytą aktą atvežti jam pasirašyti adresu (duomenys neskelbtini), nes į objektą jis nevažiuos. Nuvežus surašytą aktą, Vartotojo atstovas jį pasirašyti atsisakė;Buvo sulyginti laikotarpio nuo 2016-01-07 iki 2016-01-12 duomenys (buvus klaidingai pajungimo schemai) su kito laikotarpio nuo 2016-01-14 iki 2016-01-19 (atstačius teisingą pajungimo schemą) duomenimis atitinkamomis savaitės dienomis ir nustatyta, jog esant klaidingai pajungimo schemai skaitiklis vidutiniškai fiksavo tik apie 53 % naudojamo elektros energijos kiekio. Paskui iš skaitiklio atminties perrašyti duomenys apie visą skaitiklio užfiksuotą elektros energijos kiekį nuo skaitiklio įrengimo dienos, kas sudaro tik 53,1656 % nuo faktiškai sunaudoto kiekio, ir atliktas perskaičiavimas. Perskaičiavimas atliktas skaitiklio užfiksuotą elektros energijos kiekį dalinant iš 0,531656 ir taip nustatytas visas faktiškai sunaudotas elektros energijos kiekis. Iš apskaičiuoto kiekio atimta tai, kas buvo užfiksuota skaitiklio ir gautas elektros energijos kiekis, kuris buvo sunaudotas, tačiau neužfiksuotas skaitiklio dėl klaidingos pajungimo schemos;Pritaikius atitinkamais laikotarpiais galiojusius tarifus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-10-02 iki 2016-01-13 sunaudota elektros energijos, kurios neužfiksavo skaitiklis, 3 364,83 Eur sumai. Minėtai sumai buvo išrašyta sąskaita, kurios atsakovė neapmokėjo.Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:2016 m. vasario 8 d. ir vasario 9 d. atsakovės atstovas gavo 2016 m. sausio 28 d. ir sausio 29 d. ieškovės raštus Nr. 3011-480 ir Nr. 3011-532 „Dėl informacijos pateikimo“ (pridėti priedai – Atsiskaitymo už suvartotą elektros energijos energiją akto kopija, Elektros energijos suvartojimo perskaičiavimas pagal aktą Nr. G1405270, Užduotis Nr. 68402314), kuriuose nurodoma, kad buvo atlikti elektros energijos suvartojimo perskaičiavimai, objekte (duomenys neskelbtini). Elektros apskaitos prietaisas Nr. 211216 dėl neteisingos prijungimo schemos netiksliai skaičiavo elektros energiją nuo EAP įrengimo datos t. y. nuo 2014 m. spalio 2 d. Iš viso buvo neužfiksuota (pagal Ieškovo skaičiavimus) 46,834 proc. Elektros energijos suvartojimo;2016 m. vasario 11 d. atsakovės atstovas į gautą raštą pateikė atsakymą Nr. 2(IF-l)-699 „Dėl netikslumų skaičiuojant elektros energijos suvartojimą, objekte (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė, kad atsakovės atstovas nesutinka su atliktu elektros energijos perskaičiavimu, kadangi ieškovė nustačiusi vartotojo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elementų pažeidimus privalo vadovautis Taisyklių reikalavimais, reglamentuojančiais įvykio apžiūros ir nuostolių apskaičiavimo tvarką. Ieškovė, nesilaikydama nustatytos tvarkos, vienašališkai atliko objekto apžiūrą, nustatė pažeidimą, surašė dokumentus (aktą, užduotį), bei tiesiog informavo vartotoją apie tai, kad elektros apskaitos prietaisas netiksliai fiksavo elektros energijos suvartojimą (pagal ieškovės skaičiavimus iš viso neužfiksuota 46,834 proc. elektros energijos suvartojimo). Kyla pagrįstos abejonės dėl atlikto patikrinimo rezultatų teisėtumo, objektyvumo bei nešališkumo, todėl atsakovas nesutinka su perskaičiuotu elektros energijos kiekiu;

4.3. 2016 m. kovo 1 d. atsakovės atstovas gavo 2016 m. vasario 25 d. ieškovo raštą Nr. 12330-SK-94 „Dėl atlikto perskaičiavimo“, kuriame, nepateikiant jokių paaiškinimų, nurodoma, kad pagrindo abejoti nagrinėjamuoju atveju atlikto patikrinimo rezultatų teisėtumu, objektyvumu ir nešališkumu bei perskaičiavimo rezultatais nėra. Minėtu atsakymu ieškovė patvirtino, kad 2016 m. sausio 13 d. atsakovės energetikas nebuvo kviestas į objektą (duomenys neskelbtini), kad būtų galima užfiksuoti skaitiklio sutrikimą, surašant atitinkamą aktą;

2016 m. kovo 21 d. atsakovės atstovas pateikė atsakymą į gautą raštą Nr. 2(IF-1)-1162 „Dėl atlikto perskaičiavimo”, kuriame pakartotinai nurodė, kad su atliktais elektros energijos perskaičiavimais nesutinka, kadangi kyla pagrįstos abejonės dėl atlikto patikrinimo rezultatų teisėtumo, objektyvumo bei nešališkumo, kadangi ieškovas pažeidė Taisyklių 120, 131.16, 131.17 punktus. Atsakovės atstovas iš ieškovo jokio atsakymo nesulaikė, todėl 2016 m. gegužės 5 d. ieškovei nusiuntė raštą, kuriuo kvietė atvykti ieškovės atstovus (duomenys neskelbtini), ir taikiai išspręsti klausimą dėl atlikto perskaičiavimo. Kompromiso nepavyko pasiekti;Įvertinus susidariusią situaciją sunku nustatyti, ar tai buvo elektros energijos apskaitos schemos netinkamas pajungimas, ar tai buvo elektros energijos apskaitos schemos sutrikęs veikimas, ar kitas pažeidimas, kadangi atsakovės atstovai nebuvo nei karto iškviesti pildant ieškovės pateiktą atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją aktą, o tai yra grubus Taisyklių 131.16 ir 131.17 punktų pažeidimas, nors ieškovės atstovai į objektą vyko kelis kartus t. y. 2016 m. sausio 13 d., 2016 m. sausio 18 d., 2016 m. sausio 19 d., bet atsakovės atstovų nekvietė ir neinformavo apie užfiksuotą prietaisų gedimą, taip pat minėtame akte pažymėta, kad apskaityta veikia teisingai, plombos nenutrauktos.Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, nurodė:Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 131.16 punktas nustato, kad kiekvieną ne dėl vartotojo kaltės elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento dingimo, gedimo ar pažeidimo atvejį operatorius ir vartotojas įformina dvišaliu atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų veikimui) aktu (Taisyklių 3 priedas). Ieškovės 2016 m. vasario 24 d. rašte Nr. 12330-SK-94 nurodyta, kad ieškovė, atlikdama suvartotos elektros energijos perskaičiavimą, vadovavosi Taisyklių 131.16 p. nuostata. VEI atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktas Atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų veikimui) aktas 2016 m. sausio 18 d. Aktas Nr. G1405270 surašytas jau atstačius elektros apskaitos prijungimo schemą (suvartotos elektros energijos perskaičiavimas atliktas nuo 2014 m. spalio 2 d. iki apskaitos schemos atstatymo 2016 m. sausio 13 d.), Aktas nėra dvišalis, nes nėra atsakovo parašo, taip pat akte nėra įrašo apie atsakovės atsisakymą pasirašyti aktą (Taisyklių 131.17 punktas);Taisyklėse nenumatyti Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros ir Atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų veikimui) aktų surašymo atvejai, kai nustatoma, kad dėl neteisingos elektros apskaitos prietaiso prijungimo schemos, EAP netiksliai skaičiavo suvartotą elektros energiją;Taisyklių 65 punkte nurodyta, kad elektros apskaitos prietaiso įrengimo taškuose, elektros apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia, prižiūri operatorius. Vadovaujantis Taisyklių 49.13 punkto nuostata Operatoriaus pareiga „teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti už savo darbuotojų ir įgaliotų trečiųjų asmenų kompetenciją ir atliekamų darbų kokybę“;VEI, įvertinusi teisės aktų reikalavimus ir pateiktus duomenis, mano, jog ieškovės atstovui nustačius faktą, kad Objekte neteisinga EAP prijungimo schema, apskaitos schemos atstatymas turėjo būti vykdomas dalyvaujant atsakovės atstovui, o suvartotos elektros energijos perskaičiavimas vykdomas šalių tarpusavio susitarimu, nes Taisyklėse nereglamentuoti Operatoriaus elektros apskaitos prietaisų įrengimo pagal neteisingą prijungimo schemą atvejai, taip pat pagal tokius atvejus nenumatyta suvartotos elektros energijos perskaičiavimo procedūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime konstatavo, jog yra pagrindas ieškinį atmesti.Teismas nurodė, jog Valstybės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateikė 2016 m. liepos 12 d. atsakymą Nr. 2R-2151 į atsakovės pateiktą skundą, kuriame nurodė, kad ieškovės atstovui nustačius faktą, kad objekte neteisinga EAP pajungimo schema, apskaitos schemos atstatymas turėjo būti vykdomas dalyvaujant atsakovės atstovui, suvartotos elektros energijos perskaičiavimas vykdomas šalių tarpusavio susitarimu. Taip pat nusprendė vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsniu, priima sprendimą pripažinti atsakovės skundo reikalavimus dėl Taisyklių 131.16 ir 131.17 punktų reikalavimų taikymo atliekant suvartotos elektros energijos perskaičiavimą dėl neteisingos elektros apskaitos prietaiso prijungimo schemos, pagrįstais, nes Taisyklėse nereglamentuoti ieškovės elektros apskaitos prietaisų įrenginio pagal neteisingą prijungimo schemą atvejai. Taip pat Taisyklėse nenumatyta suvartotos elektros energijos perskaičiavimo procedūra pagal Vartotojo skunde nurodytas aplinkybes.Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovės atstovas pažeidė Taisyklių 131.12 punktą, 31.16 punktą, 120 punktą, nes nesudarė galimybės dalyvauti atsakovei užfiksuojant skaitiklio sutrikimus. Taip pat teismas sprendė, jog apskaitos schemos atstatymas turėjo būti vykdomas dalyvaujant atsakovės atstovui, o suvartotos energijos perskaičiavimas vykdomas šalių tarpusavio susitarimu, o šalims nesutarus, neigiamų pasekmių kilimo riziką turėtų prisiimti ieškovė. Byloje nenustatyta, jog atsakovė savo veiksmais būtų pažeidusi Taisyklių bei Sutarties nuostatas, o ir šių aplinkybių ieškovė iš esmės neįrodinėjo. Ieškovė, būdama tos srities profesionalė, įrengiant elektros prietaisus, privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o to nedarydama, prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką. Pasisakydamas dėl to, kad jeigu jau būtų sprendžiamas apmokėjimo už elektros energiją klausimas, kai pačios ieškovės darbuotojai neteisingai prijungė schemą, teismas padarė išvadą, jog vis tiek nebūtų pagrindo priteisti prašomą sumą, kadangi ieškovė neįrodė skolos realumo bei fakto, t.y. jog atsakovė gavo daugiau elektros energijos nei už ją sumokėjo. Ieškovė iš esmės skolą už suvartotą elektros energiją grindė tuo, kad skiriasi skaitiklio duomenys nuo 2016-01-07 iki 2016-01-12 (buvus klaidingai pajungimo schemai) su kito laikotarpio nuo 2016-01-14 iki 2016-01-19 (atstačius teisingą pajungimo schemą) duomenimis. Taip pat nurodė, jog elektros skaitiklis savo atmintyje kaupia duomenis apie kiekvieną valandą sunaudotos elektros energijos kiekį, o tai leidžia detaliai analizuoti elektros energijos sunaudojimo kiekį. Tačiau teismo vertinimu tokie abstraktūs skaičiavimai bei nurodytos aplinkybės apie elektros skaitiklyje kaupiamus duomenis, įvertinus tai, kad elektros suvartojimas skirtingais laikotarpiais gali skirtis, priklausomai nuo elektros suvartojimo poreikio, neįrodo fakto, jog atsakovė gavo daugiau elektros energijos nei už ją sumokėjo. Taigi nesudarius sąlygų atsakovui betarpiškai ištirti skaitiklio duomenis bei vartotojui nesutinkant su perskaičiuotos sumos dydžiu, ieškovė prisiėmė pateiktų perskaičiavimų pagrindimo riziką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad:Taisyklių 131.12 punkte numatyta, kad netinkamai veikiant elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui ne dėl vartotojo kaltės atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio elektros energijos suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba po gedimo (naujojo įrengimo) pašalinimo arba pagal kitus operatoriaus turimus duomenis. Taigi šiuo teisės aktu reikia vadovautis dėl perskaičiuotos energijos skolai apmokėti;vadovaujantis sisteminiu prieš tai nurodyto teisės akto aiškinimu, darytina išvada, jog ši norma apima visus atvejus, kurie nepatenka į Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad Taisyklėse nėra reglamentuojami elektros energijos perskaičiavimo atvejai, kuomet ieškovė įrengia apskaitos prietaisus pagal neteisingą prijungimo schemą. Teisės aktuose neįmanoma numatyti visų galimų atvejų, dėl ko skaitiklis tiksliai nefiksuoja sunaudotos elektros energijos kiekio, todėl Taisyklių 131.12 punkte nurodytas pavyzdinis dažniausiai pasitaikančių apskaitos sutrikimų sąrašas yra nebaigtinis;ieškovė įrodė skolos faktą ir dydį, nes sumos perskaičiavimo būdas numatytas Taisyklių 131.12 punkte: atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio elektros energijos suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba po gedimo (naujojo įrengimo) pašalinimo. Be to 2017-02-24 teismui buvo pateikti papildomi įrodymai apie skaitiklio fiksuojamą suvartojimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio iki 2017 m. sausio. Iš minėto įrodymo akivaizdžiai matyti, kad 2015 metais skaitiklio fiksuojamas suvartojimas buvo žymiai mažesnis lyginant su 2016 metais, kai buvo atstatyta teisinga skaitiklio pajungimo schema;atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad elektros energijos sunaudojimo padidėjimas nuo 2016 m. sausio buvo susijęs su kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su neteisinga apskaitos schema. Teismo nuomone, ieškinys nepagrįstas ir dėl to, jog ieškovė nesutiko atlikti skaitiklio ekspertizę, tačiau skaitiklio netikslinga tirti, nes pats skaitiklis nebuvo sugedęs, tačiau jis fiksavo tik dalį naudojamos elektros energijos dėl neteisingos pajungimo schemos, t.y. neteisingai apskaitai įtakos turėjo prie skaitiklio prijungtų laidų tvarka. Visus laidus prie skaitiklio prijungus teisingai, visa naudojama elektros energija pradėjo tekėti per skaitiklį. Atsakovė nepateikė beveik jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nustatytas aplinkybes tiek dėl neteisingos pajungimo schemos, tiek dėl suvartojimo padidėjimo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog: ieškovė pripažįsta faktą savo skunde, kad įrengė apskaitos prietaisus pagal neteisingą prijungimo schemą. Taigi taikyti Taisyklių 131.12 punktą nėra pagrindo;Valstybinė energetikos inspekcija aiškiai nurodė, kad nustačius faktą, jog objekte neteisinga EAP pajungimo schema, apskaitos schemos atstatymas turėjo būti vykdomas dalyvaujant atsakovės atstovui, suvartotos elektros energijos perskaičiavimas vykdomas šalių tarpusavio susitarimu? Pagal teisinį reguliavimą ieškovė yra atsakinga už teisingą elektros schemos pajungimą, transformatorinė yra ieškovės nuosavybė;ieškovė ne tik pažeidė Taisyklių 120, 122, 131.16, 131.17 punktus, bet ir teikė klaidinančius dokumentus. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad šiandien dienai, elektros energijos apskaitos schema pajungta tinkamai, nepateikė metodikos, kuria vadovaujantis atliko patiektos elektros energijos perskaičiavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2010-07-01 buvo sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis (toliau – Sutartis) (El. bylos priedas, b. l. 12-18). 2016-01-18 sudarytas Atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją aktas Nr. G1405270 (El. bylos priedas, b. l. 35; b. l. 79). Ieškovė 2016-01-28 raštu Nr. 3011-480 informavo, kad buvo atliktas elektros energijos suvartojimo perskaičiavimas bei nustatyta, kad nuo 2014-10-02 viso neužfiksuota 46,834 proc. elektros energijos suvartojimo (b. l. 20). Kaip minėta, ieškovė įrodinėja, jog tiekė energijos kiekį atsakovei nuo 2014-10-02 iki 2016-01-13, tačiau dalis energijos buvo nefiksuota dėl neteisingai prijungto skaitiklio. Faktą dėl gautos 46,834 proc. neapskaitytos energijos ieškovė įrodinėja tuo, kad: 1) elektros apskaitos prietaisas Nr. 211216 nuo 2014 m. spalio 2 d. buvo prijungtas ne pagal schemą (neteisingai pajungti laidai); 2) suvartotos energijos kiekio palyginimu skirtingais laikotarpiais, t.y. nuo 2016-01-07 iki 2016-01-12 duomenys (buvus klaidingai pajungimo schemai) su kito laikotarpio nuo 2016-01-14 iki 2016-01-19 (atstačius teisingą pajungimo schemą) duomenimis atitinkamomis savaitės dienomis. Palyginus šiuos laikotarpius ieškovė apskaičiavo, jog esant klaidingai pajungimo schemai skaitiklis vidutiniškai fiksavo apie 53 % naudojamo elektros energijos kiekio (El. bylos priedas, b. l. 5-10, 80; b. l. 6-7).Pagal Taisyklių 131.12. puntą netinkamai veikiant elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui ne dėl vartotojo kaltės (ne dėl vartotojo kaltės įstrigo elektros skaitiklio diskas, sugedo elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmas, elektroninio elektros skaitiklio modulis, indikatorius, sudegė matavimo transformatorius, atsilaisvino laidininko prijungimo gnybtas ir nutrūko schema ar kita), elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir už reaktyviąją elektros energiją per tą laikotarpį, kai apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio elektros energijos suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba po gedimo (naujojo įrengimo) pašalinimo arba pagal kitus operatoriaus turimus duomenis.Ieškovė prašo taikyti nagrinėjama ginčui Taisyklių 131.12 punktą ir teigia, jog jame nurodytas pavyzdinis dažniausiai pasitaikančių apskaitos sutrikimų sąrašas yra nebaigtinis.Teisėjų kolegija, įvertinus Taisyklių 131.12 punkte numatytus teisinius pagrindus, skirtus perskaičiuoti apmokėjimą už elektros energiją, daro išvadą, kad pagrindai minėto punkto nuostatų taikymui yra išimtinai susiję su elektros skaitiklio kaip įrenginio techniniu gedimu, dėl ko nėra nei operatoriaus kaltės, nei vartotojo. Tai reiškia, kad apskaitos prietaiso pagal neteisingą prijungimo schemą atveju Taisyklių 131.12 punktas netaikomas. Apeliantės plečiamasis teisės akto aiškinimas nėra taikomas viešosios teisės normoms, t.y. tekstinės išraiškos platesnis prasmės suteikimas galimas tik teisės aktų pagrindu. Taisyklių 65 punkte nurodyta, kad „elektros apskaitos prietaiso įrengimo taškuose elektros apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia, prižiūri ar keičia operatorius“. Taigi atsakomybė už tinkamą prietaiso įrengimą kyla apeliantei, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsikirtimo argumentu, jog vadovaujantis 49.13 punkto nuostata vartotojui negali būti perkelta ieškovės (operatoriaus) pareiga kompensuoti darbų trūkumo pagrindu įrodinėjamą žalą. Kaip minėta, Taisyklėse aiškiai nustatyta, kad tokiais atvejais, kai kyla abejonių dėl tinkamo prietaiso veikimo, nustatinėjant priežastis ir fiksuojant skaitiklio duomenis, tame tarpe gedimus, turi dalyvauti vartotojas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo atveju, kai skaitiklis buvo pajungtas netinkamai, 2016-01-18 akto Nr. GI 405270 surašyme turėjo būtinai dalyvauti vartotojas. Valstybės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateikė 2016 m. liepos 12 d. atsakymą Nr. 2R-2151 į atsakovės pateiktą skundą, kuriame nurodė, kad ieškovės atstovui nustačius faktą, kad objekte neteisinga EAP pajungimo schema, apskaitos schemos atstatymas turėjo būti vykdomas dalyvaujant atsakovės atstovui. Minėtame dokumente užfiksuota ginčui reikšminga aplinkybė, jog akte nėra įrašo apie vartotojo atsisakymą pasirašyti aktą, nors Taisyklių 131.17 punktas tai reglamentuoja, kaip privalomą elementą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakomybės pačiam operatoriui kilimo už netinkamą prietaiso pajungimo ir jo pakeitimo įforminą yra teisinga. Teismas nurodė, kad esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi ne akto pasirašymas, o tai, kad atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos betarpiškai dalyvauti užfiksuojant ieškovės padarytas klaidas, neteisingai prijungiant skaitiklį,Kadangi Taisyklių 131.12 punktas netaikomas, tai apeliantės pasiūlymas taikyti perskaičiavimui vieną iš šiame punkte nurodytą metodiką nėra teisiškai pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, sutinkama su Valstybės energetikos inspekcijos išvada, kad suvartotos elektros energijos perskaičiavimas turi būti vykdomas šalių tarpusavio susitarimu. Apeliantė įrodinėja, kad šalims nesusitarus teismas privalėjo spręsti dėl perskaičiavimo būdo, bet ne atmesti ieškovės reikalavimą.Pasisakydama dėl šio argumento teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė yra elektros energijos tiekimo srities profesionalas, kuris privalėjo pateikti duomenis, pagal kuriuos teismas galėtų išspręsti ginčą. Taigi būtent apeliantė turėjo siūlyti teismui alternatyvius galimus atsiskaitymo už įrodinėjamą žalą būdus (CK 6.38 straipsnio 2 dalis), jog teismas galėtų kurį nors pasirinkti. Žala yra fakto klausimas, kurio įrodinėjamas yra apeliantės pareiga.Jei jau apeliantė rėmėsi argumentu, jog už patiektą energiją turi būti atsiskaitoma pagal Taisyklių 131.12 punktą, tai privalėjo pateikti įrodymus, suteikiančius galimybę suskaičiuoti sumų palyginimus, nes Taisyklių 131.12 punktas numato, kad netinkamai veikiant elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui ne dėl vartotojo kaltės už patiektą energiją gali būti atsikaitoma trimis būdais: 1) pagal atitinkamo laikotarpio elektros energijos suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba 2) po gedimo (naujojo įrengimo) pašalinimo arba 3) pagal kitus operatoriaus turimus duomenis.Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė žalos realumo bei fakto. Teismo vertinimu, skirtingas elektros suvartojimas priklauso nuo elektros suvartojimo poreikio. Apeliantė nesutikdama su tokia teismo išvada nurodė, kad skolos dydį ir faktą įrodo duomenys apie skirtingą energijos suvartojimą skirtingais laikotarpiais, t.y. skaitiklio suvartojimą esant klaidingai pajungimo schemai palyginus su nauju suvartojimu atstačius teisingą pajungimo schemą (2015 metais skaitiklio fiksuojamas suvartojimas buvo žymiai mažesnis lyginant su 2016 metais). Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai nurodytas Taisyklių 131.12 punkto nuostatas, atmeta apeliantės argumentą, kad ji įrodė žalos faktą ir dydį (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-449/2007).Kaip minėta, apeliantė skunde nurodė, kad teismas turėtų spręsti dėl perskaičiavimo būdo, laikotarpio ir kitų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje kompetentinga institucija, t.y. Valstybės energetikos inspekcija, pateikė išvadą, kad suvartotos elektros energijos perskaičiavimas turi būti vykdomas šalių tarpusavio susitarimu. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad jam reikia eksperto žinių, t.y. būtina atlikti skaitiklio ekspertizę, jog galėtų spręsti dėl atsikaitymo fakto ir dydžio. Apeliantė, teigdama, jog teismas turi pats spręsti dėl perskaičiavimo būdo, tačiau atsisakydama atlikti ekspertizę, nes, anot jos, skaitiklio netikslinga tirti, kadangi pats skaitiklis nebuvo sugedęs, nepateikė jokių alternatyvių skaičiavimų, kuriuos palyginus būtų galima nuspręsti dėl skolos fakto. Atsakovė mokėjo už energiją nuo 2014-10-02, o ieškovė palygino nepilnos savaitės laikotarpius, t.y. nuo 2016-01-07 iki 2016-01-12 buvus klaidingai pajungimo schemai su atstačius teisingą pajungimo schemą nuo 2016-01-14 iki 2016-01-19, ir apskaičiavo skolą už dvejus metus (nuo 2014-10-02 iki 2016-01-13). Byloje nėra duomenų, pagrįstų aritmetiniais skaičiavimais, už skirtingus laikotarpius nuo 2014 m. dėl patiektos energijos į objektą, esantį Eišiškių pl. 100, Vilnius.Teisėjų kolegija sprendžia, kad kai ieškovė atsisakė ekspertizės, ji galėjo pateikti techninio pobūdžio skaičiavimus, galinčius pagrįsti, kiek įprastai neapskaitoma energijos, kai yra neteisingai pajungti laidai prie skaitiklio. Matematinis metodas, kaip objektyviai patikrinimas, galėtų pagrįsti žalos faktą ir dydį, jei ieškovė siekia skolos priteisimo perskaičiavus sumą už patiektą energiją (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijai nusprendus, kad nėra teisinio pagrindo priteisti sumą, apskaičiuotą pagal vieną iš Taisyklių 131.12 punkte numatytą metodą, kuris nagrinėjamu atveju nėra taikomas ir savo esme yra sankcija, todėl pakankamai neįrodo žalos fakto ir dydžio, įvertinant, jog pačios ieškovės veiksmai neatitiko Taisyklių reikalavimo fiksuojant neteisingo skaitiklio pajungimo faktą, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginijus KairevičiusRūta PetkuvienėNeringa Švedienė