Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo O. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. D. ieškinį atsakovui UAB „Junesta“ dėl išlaidų, susijusių nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, nustatė, kad 2009 m. gegužės 5 d. ieškovas su atsakovu sudarė Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su priklausiniu gyvenamosios paskirties pastatu – vienbučiu gyvenamuoju namu (b. l. 9-15). Sutarties 4.4. punkte šalys nustatė, kad Pardavėja (atsakovas) garantuoja, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų bei neaptartų jam žinomų Turto trūkumų, dėl kurių šio Turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjai (ieškovas ir jo sutuoktinė) apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jo visai pirkę, arba nebūtų už jį tiek mokėję. Pardavėja įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu pirkėjai įrodo, kad jie atsirado iki Turto perdavimo dėl Pardavėjos kaltės. Ieškovas po 2011-2012 m. žiemos, pastebėjęs namo defektus – vienoje fasado pusėje nubyrėjo ir suskilinėjo plytos, laikosi drėgmė, 2012 m. gegužės 22 d. kreipėsi į atsakovą ir plytų gamintojo „Wienerberger“ atstovą dėl Turto trūkumų pašalinimo (b. l. 16), į ką atsakovas 2012 m. rugpjūčio 22 d. atsakė, jog statant namus Bendoriuose, vykdė tik užsakovo funkcijas bei nurodė, kad jis savo jėgomis statybos darbų nevykdo, todėl lauko sienų mūro remontas turi būti atliktas AB „Wienerberger“ jėgomis ir sąskaita (b. l. 18). 2012 m. lapkričio 27 d. AB „Wienerberger“ pranešime Nr. S-305/2711/12 dėl plytų atsparumo šalčiui, nurodė, jog AB „Wienerberger“ atliko bandymus, iš kurių galima manyti (t.y. – daryti prielaidą), kad Pastato trūkumai, susiję su plytų paviršių nutrupėjimais, galėjo įvykti/atsirasti dėl neteisingai atliktų plytų mūrijimo ir ventiliacijos įrengimo darbų (b. l. 19-20). Ieškovas pateikė 2013-01-30 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/13/007 (b. l. 36-40), kuriame konstatuota, jog dviejų gyvenamojo namo sienų fasado viršutinės dalies apdailos plytos yra suskilusios ir pažeistos drėgmės, plytų dalys krenta nuo fasado, matomos aiškios drėgmės dėmės. Taip pat ieškovas pateikė teismui UAB „Spalvonikos fasadai“ sudarytą namo fasado ir parapeto remonto lokalinę sąmatą 135898 Lt sumai (b. l. 54), t.y. – tai būtų išlaidos, susijusios su pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), trūkumų pašalinimu. Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, sprendė, jog siekiant pagrįsti faktinį ieškovo patirtų išlaidų dydį, ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka. Pateikta darbų sąmata atspindi tik preliminarų darbų kiekį ir jų vertę, tuo tarpu faktiškai vykdant darbus, jų vertė gali kisti. Nustatant realias namo fasado remonto išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas yra fizinis asmuo ir kad kai kuriuos darbus gali atlikti pats ar samdytis neprofesionalius darbuotojus, dėl ko galėtų būti žymiai mažesnės sąnaudos. Jokių išvadų apie išlaidų, reikalingų namo trūkumams pašalinti dydį iš teismui pateikto antstolio D. K. 2013 m. sausio 30 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/13/007 (b. l. 36-53) teismas negali daryti, nes protokole tik aprašyta aukščiau minėto namo fasado būklė. Šalims buvo pasiūlyta svarstyti klausimą dėl statybinės ekspertizės skyrimo, siekiant tiksliai nustatyti būtinų namo fasado remontui reikalingų išlaidų dydį, tačiau šalys šia jiems suteikta teise nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes nagrinėdamas bylą teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir proceso teisės normas bei įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, todėl padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių bei įstatymo neatitinkančias išvadas.

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigą garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimą, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiais, jog apeliantas savo apeliaciniame skunde klaidingai pateikia pirmos instancijos konstatuotas faktines bylos aplinkybes. Kaip matyti iš pirmos instancijos sprendimo, teismas motyvuojamoje dalyje konstatavo šias aplinkybes: 2009 m. gegužės 5 d. ieškovas su atsakovu sudarė Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), su priklausiniu gyvenamosios paskirties pastatu – vienbučiu gyvenamuoju namu, u/n (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-15). Sutarties 2.2 punkte, be kita ko, nustatyta, jog pastato vertė yra 311 000 Lt. Ieškovas po 2011-2012 m. žiemos, pastebėjęs namo defektus – vienoje fasado pusėje nubyrėjo ir suskilinėjo plytos, laikosi drėgmė, 2012 m. gegužės 22 d. kreipėsi į atsakovą ir plytų gamintojo „Wienerberger“ atstovą dėl Turto trūkumų pašalinimo (b. l. 16), į ką atsakovas 2012 m. rugpjūčio 22 d. atsakė, jog statant namus Bendoriuose, vykdė tik užsakovo funkcijas bei nurodė, kad jis savo jėgomis statybos darbų nevykdo, todėl lauko sienų mūro remontas turi būti atliktas AB „Wienerberger“ jėgomis ir sąskaita (b. l. 18). 2012 m. lapkričio 27 d. AB „Wienerberger“ pranešime Nr. S-305/2711/12 dėl plytų atsparumo šalčiui, nurodė, jog AB „Wienerberger“ atliko bandymus, iš kurių galima manyti (t.y. – daryti prielaidą), kad Pastato trūkumai, susiję su plytų paviršių nutrupėjimais, galėjo įvykti/atsirasti dėl neteisingai atliktų plytų mūrijimo ir ventiliacijos įrengimo darbų (b. l. 19-20). Ieškovas pateikė 2013-01-30 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/13/007 (b. l. 36-40), kuriame konstatuota, jog dviejų gyvenamojo namo sienų fasado viršutinės dalies apdailos plytos yra suskilusios ir pažeistos drėgmės, plytų dalys krenta nuo fasado, matomos aiškios drėgmės dėmės. Taip pat ieškovas pateikė teismui UAB „Spalvonikos fasadai“ sudarytą namo fasado ir parapeto remonto lokalinę sąmatą 135898 Lt sumai (b. l. 54), t.y. – tai būtų išlaidos, susijusios su pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), trūkumų pašalinimu.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos konstatuotomis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, tačiau patikslina, jog plytos nubyrėjo ir suskilinėjo, drėgmė laikosi dvejose fasado pusėse, o ne vienoje. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro remdamasi teismo posėdžių protokoluose užfiksuotais ieškovo atstovės patikslinimais bei antstolio protokolu. Taip pat patikslintina, jog bandymus dėl plytų atsparumo šalčiui atliko ne AB „Wienerberger“, o VGTU Termoizoliacijos instituto medžiagų laboratorija.

Nors pirmos instancijos teismas išsamiai išdėstė tiek įstatymų nuostatas, tiek teismų praktiką dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu minėtų nuostatų aiškinimu, todėl jų nekartoja, tačiau teismas realiai šių nuostatų netaikė ir neanalizavo nustatytų aplinkybių kontekste, ieškinį atmetė vieninteliu pagrindu – byloje nepakanka įrodymų siekiant pagrįsti faktinį ieškovo patirtų išlaidų dydį.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad išnagrinėjus bylą, matyti, jog pirmos instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus nukrypo nuo aptartos kasacinio teismo praktikos.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog egzistuoja Pastato trūkumai, kurie nėra tik paviršutiniai, ir kuriems pataisyti reikia ne tik kosmetinio remonto. Byloje nustatyta, kad Pastato pardavėjas yra atsakovas, jo pareigos ir atsakomybė dėl daikto kokybės atsiranda tiek įstatymų, tiek Sutarties pagrindu. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis už Pastato trūkumus neatsako, kadangi jis buvo tik užsakovas, o statytojas buvo kitas asmuo. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį trečiųjų asmenų kaltė dėl daikto kokybės gali būti viena iš pardavėjo atsakomybę pašalinančių aplinkybių, tačiau ją turi įrodyti pardavėjas. Trečiaisiais asmenimis yra laikomi asmenys, už kuriuos nei pirkėjas, nei pardavėjas neatsako. Jeigu pardavėjas parduoda pirkėjui daiktą, kurį pardavėjo užsakymu pagamino asmuo pagal sutartį su pardavėju, tai toks daikto gamintojas yra asmuo, kuris susijęs su pardavėju ir pagal CK 6.334 straipsnio 3 dalį nelaikomas trečiuoju asmeniu. Taip pat atmestini atsakovo teiginiai, jog negalima vadovautis AB „Wienerberger“ pranešimu Nr. S-305/2711/12 dėl plytų atsparumo šalčiui, kadangi tyrimas buvo užsakytas UAB „Wieneberger“, kuris yra suinteresuotas, kad gaminių brokas nebūtų nustatytas. Kaip matyti iš minėto AB „Wienerberger“ pranešimo Nr. S-305/2711/12, bandymus atliko ne AB „Wienerberger“, o akredituoja laboratorija, ieškovo namo plytos tyrimui buvo atrinktos ir išimtos dalyvaujant komisijai, kurią sudarė ne tik ieškovas, AB „Wienerberger“ atstovas, bet ir atsakovo atstovas bei VGTU Termoizoliacijos instituto statybinių medžiagų laboratorijos vedėjas. Atsakovo atstovas pasirašė Bandinių atrankos akte. Plytos buvo sunumeruotos ir perduotos akredituotos laboratorijos specialistams. Plytų tyrimas buvo atliktas vadovaujantis atitinkamais standartais, akredituotoje laboratorijoje. Matyti, jog atsakovui buvo žinoma apie atliekamą tyrimą, jis turėjo visas sąlygas reikšti pretenzijas, pastabas ir pan. tiek dėl paimamų plytų, tiek dėl pačios ekspertizės bei ją atliekančios įstaigos. Visgi jokių pretenzijų ar siūlymų kitur atlikti ekspertizę atsakovas nepareiškė. Akivaizdu, jog atsakovo teiginiai dėl neva nepatikimo tyrimo ir AB „Wienerberger“ suinteresuotumo yra tik atsakovo gynybinė pozicija, kadangi tyrimo rezultatai yra jam nepalankūs. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog pirkėjas (ieškovas) šių trūkumų Pastato įsigijimo metu nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Namo pardavėjas byloje neįrodinėjo, kad pirkėjas pažeidė nekilnojamojo daikto naudojimo (eksploatavimo) taisykles, tokios aplinkybės byloje taip pat nenustatytos.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog AB „Wienerberger“ pranešime Nr. S-305/2711/12 formuluotė „atliktų bandymų rezultatai VGTU Termoizoliacijos instituto statybinių medžiagų laboratorijoje ir Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos išduota pažyma leidžia manyti, kad atsiradusi problema, kai kurių plytų paviršių Jūsų name nutrupėjimas, galėjo įvykti/atsirasti dėl neteisingai atliktų plytų mūrijimo ir ventiliacijos darbų“ prilygsta prielaidai. Kaip minėta aukščiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad antstolio D. K. 2013 m. sausio 30 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/12/007 konstatuoti Pastato trūkumai, dėl kurio ginčas nekilo, pačių trūkumų egzistavimo fakto neginčija ir atsakovas. Akivaizdu, jog minėti trūkumai patys savaime atsirasti negalėjo, kadangi atlikus tyrimus buvo nustatyta, jog plytos atlaikė nustatytą 100 šaldymo-šildymo ciklų (išskyrus vieną plytą, kuri atlaikė 75 ciklus), t.y. plytos yra kokybiškos, todėl kyla loginė išvada, jog plytos pradėjo byrėti ir skilti dėl kitų veiksnių. Antstolio protokole įtvirtinta, kad dviejų Pastato sienų fasado viršutinės dalies apdailos plytos yra suskilusios ir pažeistos drėgmės, plytų dalys krenta nuo fasado, matomos aiškios drėgmės dėmės. Šios aplinkybės taip pat akivaizdžiai matosi ir bylose esančiose fotonuotraukose, dėl kurių autentiškumo abejonių teismui nekilo, atsakovas tokių abejonių taip pat neišsakė. Liudytojas R. D., įvertinęs fasado pažeidimus ir remdamasis savo patirtimi statybose, teigė, jog viena byrančių plytų priežasčių yra ta, jog apdailos plytų mūras yra išsikišęs, po plyta nėra 2/3 pagrindo, pamatai susiaurinti. Mano, jog statybų metu buvo suklysta dėl pamatų ploto, todėl apdailos plytos atsikišusios, dėl tos pačios priežasties paliktas nepakankamas oro tarpas tarp namo sienų ir apdailos plytų, t.y. oro tarpe esanti vata liečiasi su apdailos plytomis, susidaro kondensatas ir plytos drėksta. Paminėtina ir tai, kad be jau aprašytų aplinkybių tame pačiame pranešime taip pat rekomenduojama patikrinti ventiliacinį tarpą, įrengti papildomą ventiliaciją, papildomai apsaugoti fasadą, kas tik patvirtina, jog problemos dėl Pastato fasado kyla dėl prastos ventiliacijos. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta visuotinai žinoma aplinkybe, jog drėgmė telkiasi prastai vėdinamose/šildomose patalpose/vietose, o dėl drėgmės, esant nepakankamai temperatūrai ar sąlygoms jai išdžiūti, neigiamai veikiamos bet kokios statybinės ir kitokios medžiagos. Kasacinis teismas yra nurodęs jog teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Taigi turint nustatytus faktus galima daryti loginę išvadą, jog egzistuoja neabejotinas ryšys tarp egzistuojančių Pastato fasado trūkumų ir statybos darbų broko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina atsakovo atsakomybė už Pastato trūkumus ir jų pašalinimą. Ieškovui dėl trūkumų kreipiantis į atsakovą, šis savo atsakomybės nepripažino, net ir atlikus tyrimus ir nustačius, jog plytos kokybiškos, trūkumų geranoriškai savo sąskaita netaisė, t. y. nesilaikė įstatyme kaip pardavėjui įtvirtintos pareigos, taip pažeisdamas ieškovo teisės bei teisėtus interesus.

Akivaizdu, jog trūkumų netaisant, Pastato apdailos plytos ir toliau trupės bei byrės, dėl ko Pastato vertė kris. Turint omeny, jog ieškovas Pastatu naudojasi tik nuo 2009 m., Pastatas pastatytas 2006 m., negali būti toleruojama tokia situacija, jog daiktas, kuris pagal savo paskirtį turėtų būti ilgaamžis ir iš principo teikti pirkėjui naudą, jau po 6 metų pradeda pirkėjui nešti nuostolius, ne dėl jo kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, bylos aplinkybes įvertino tik formaliai, nepakankamai atsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų prasmę, dėl ko nepagrįstai liko neapgintos sąžiningo pirkėjo teisės.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo vertinant įrodymų patikimumą ir pakankamumą, nustatant darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį.

Vertinant įrodymų pakankamumą dėl pateiktos sąmatos pagrįstumo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, nukrypo nuo šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo principų.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbų rezultato trūkumų šalinimo išlaidos yra preliminarūs, tikėtini nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). Liudytojas V. K. aiškiai nurodė, jog iš pastato vieną plytą išimti įmanoma, tačiau neaišku, kaip tinkamai reikėtų įmūryti vieną plytą į sumūrytą fasado sieną. Taip pat nurodė, jog jie ekspertizės paslaugų neteikia, tik atlieka bandymus, tačiau nurodė, jog ekspertai paprastai vadovaujasi jų protokolais. Liudytojas R. D. dėl sąmatos kainos paaiškino, jog visų pirma reikia platinti pamatą, kad plytos nekabėtų ore, pamatui tvirtinti ir platinti reikia ardyti ir atstatyti aplink esančias trinkeles, o visą fasadą reikia keisti dėl kelių priežasčių: pradžioje plytos išviso nebyrėjo, po to ant vienos sienos, vėliau ir ant kitos, tas procesas su laiku progresuoja; lupant ištrupėjusias plytas vyksta grandininė reakcija, byra ir šalia esančios plytos; fasado kampai skyla dėl to, kad pašalas namą kiloja, o apdailos plytos kabo ore, kaip neturėtų būti; keisti viską reikia ir dėl to, kad pats mūrijimas būtų atliktas kokybiškai ir būtų pastatyta taip, už ką ir buvo sumokėta. Be to, taisant kitų asmenų broką, reikia keisti viską tam, kad darbams būtų galima suteikti garantiją ir vėliau, jeigu vėl atsirastų problemų, nekiltų ginčo dėl to, kas kaltas dėl darbų broko.

Nors bylos nagrinėjimo metu konstatuota, jog Pastato trūkumai apima tik dvi fasado sienas, tai neturi esminės reikšmės, kadangi kaip nustatyta anksčiau – problema egzistuoja ne dėl atskirtų plytų, o viso namo fasado mūrijimo ir vėdinimo sistemos trūkumų, dėl ko telkiasi drėgmė. Akivaizdu, jog Pastato vėdinimo sistema apima visą Pastatą ir negali būti išskirta kaip tik dviejų fasado sienų problema. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, jog finansinė našta, tenkanti ieškovui taisant Pastato trūkumus, yra labai didelė, o išsiieškoti tokio dydžio sumą iš bankrutuojančios įmonės yra mažai tikėtina. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad įmonei visų pirma buvo taikyta restruktūrizavimo procedūra, tačiau mokumo atstatyti nepavyko, iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2013-09-13 nutarties, kuri Lietuvos apeliacinio teismo buvo palikta nepakeista, matyti, jog įmonė 2013-06-30 turto turėjo 33 765 550 Lt, tačiau, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 47 010 894,23 Lt sumai, tame tarpe bendras 39 475 171,98 Lt hipoteka užtikrintas kreditorinis reikalavimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje yra pakankamai duomenų, kuriais remiantis, galima daryti pagrįstą išvadą dėl sąmatos pagrįstumo, todėl atmestini atsakovo teiginiai, jog sąmatoje nurodyta suma nepagrįsta.

Teisėjų kolegija taip pat pasisako ir dėl kai kurių atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų.

Atmestinas atsakovo argumentas, jog jis būtų galėjęs sumokėti dalį išlaidų už statybos ekspertizę. Visų pirma atsakovas klaidingai teigia, jog ieškovo apeliacinio skundo teiginys, jog atsakovas yra nemokus, neatitinka tikrovės. Kaip matyt iš bylos duomenų, atsakovui yra iškelta bankroto byla. Įmonių bankroto įstatyme vienareikšmiškai įtvirtinta, jog įmonei bankrotas keliamas tik tuomet, kai pripažįstama, jog įmonė yra nemoki. Antra, 2013-05-10 parengiamojo posėdžio metu, t.y. tuo metu, kai bankroto byla atsakovui dar net nebuvo iškelta, atsakovo atstovas pats nurodė, jog negali atsakyti dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir ar atsakovas gali sumokėti ekspertizės išlaidas, 2013-09-30 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog „nepalaiko prašymo dėl ekspertizės, nėra pigu“, 2013-11-04 posėdžio metu svarstant klausimą dėl Wienerberger AS Estia įtraukimo trečiuoju asmeniu atsakovo atstovas nurodė, jog nėra lėšų procesinių dokumentų vertimui į estų kalbą.

Taip pat šalintini kaip nepagrįsti pirmos instancijos argumentai, jog trūkumų šalinimo sąnaudos galėtų būti žymiai mažesnės nei pateikė ieškovas, kadangi ieškovas yra fizinis asmuo ir kad kai kuriuos darbus gali atlikti pats ar samdytis neprofesionalius darbuotojus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad atmetant ieškinį buvo neatsižvelgta į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, nukrypta nuo aukščiau aptartos teismų praktikos; pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai nustatė ir vertino ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Junesta“ atsakovui O. D. 135 898 Lt dydžio išlaidas, susijusias su nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimu.