Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-40-464/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-19
Bylos Nr.: e2A-40-464/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00012-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: G. G., uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos aruodas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Arlitanus“, A. B.

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas
3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
3.1.1.2.3Teisės į tinkamą teismo procesą principas
33.1.14.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2A-40-464/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00012-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.1.7.1.5; 3.1.1.2.3; 33.1.14.10; 3.2.6.1.; 3.2.4.12; 3.3.1.20.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. (G. G.) (likviduotos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos aruodas“ teisių perėmėjo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G., perėmusio likviduotos dėl bankroto ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos aruodas“ teises, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Arlitanus“ ir A. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos aruodas“ 2024 m. sausio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovų UAB „Arlitanus“ ir A. B. solidariai priteisti 593 000 Eur skolą, 949 986 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovei UAB „Arlitanus“ nevykdant šalių 2017 m. lapkričio 14 d. sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje prisiimtų prievolių ir pažeidus mokėjimų ieškovei terminus, šalys 2019 m. sausio 25 d. pasirašė įsiskolinimų (skolų) suderinimo aktą, kuriame atsakovė pripažino 593 000 Eur skolą ir įsipareigojo ją sumokėti ieškovei šiame akte nustatyta tvarka bei terminais, paskutinės dalies mokėjimo terminas – 2019 m. liepos 5 d. Atsakovė, net ir pripažindama skolą, skolos ir palūkanų nesumokėjo, todėl ieškovė 2023 m. spalio 2 d. pateikė atsakovams (skolininkei ir jos laiduotojui) formalią pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo, o atsakovams į ją nereaguojant, kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. išdavė teismo įsakymą, tačiau, atsakovams 2023 m. gruodžio 15 d. pateikus prieštaravimus, šis įsakymas buvo panaikintas. Ieškovės teigimu, iki šio ieškinio pareiškimo atsakovė UAB „Arlitanus“ ir jos laiduotojas, atsakovas A. B., nėra grąžinę nė dalies įsiskolinimų (skolų) suderinimo aktu pripažintos skolos.

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Bankrutuojanti UAB (toliau – ir BUAB) „Baltijos aruodas“ 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikė pareiškimą dėl reikalavimo sumos patikslinimo, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Arlitanus“ ir A. B. 469 000 Eur skolą, 760 285 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

4. Patikslinto ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovė su atsakove UAB „Arlitanus“ 2017 m. lapkričio 14 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurią, kaip laiduotojas už atsakovės prievoles, pasirašė ir atsakovas A. B., dėl žemės sklypo (apie 1,5 – 1,8 ha ploto), esančio (duomenys neskelbtini), ir likusios šio žemės sklypo dalies (2,3 ha ploto) pirkimo ir pardavimo galutiniams pirkėjams, pasiskirstant gautą pelną (toliau – (duomenys neskelbtini) projektas). Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. ji sumokėjo atsakovei UAB „Arlitanus“ pavedimu iš viso 550 000 Eur, t. y. atliko sutarties 3.2.1 papunktyje įtvirtintą pareigą sumokėti piniginį įnašą už (duomenys neskelbtini) projektą, tai patvirtina UAB „Arlitanus“ buhalterinės apskaitos išrašas, ieškovės banko sąskaitų išrašai. Tačiau ieškovės ir atsakovės 2018 m. birželio 8 d. susitarimu ši jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės UAB „Arlitanus“ kaltės, atsakovei nustatytu terminu nerealizavus (duomenys neskelbtini) projekto. Atsakovė UAB „Arlitanus“ įsipareigojo grąžinti ieškovei 550 000 Eur įmokų sumą per 10 darbo dienų nuo šio susitarimo sudarymo dienos bei sumokėti 10 000 Eur kompensaciją už neįvykdytą projektą.

Šalies argumentai

5. Ieškovės teigimu, pasikeitus svarbioms aplinkybėms ir nebelikus kliūčių vykdyti (duomenys neskelbtini) projektą, šalys 2018 m. birželio 18 d. sudarė antrą jungtinės veiklos sutartį, kuria buvo atnaujinta 2017 m. lapkričio 14 d. jungtinės veiklos sutartis. 2018 m. birželio 18 d. sutartimi šalys susitarė dėl ieškovei BUAB „Baltijos aruodas“ tenkančios atlygio dalies pakeitimo, t. y. vietoje 940 000 Eur, kurie turėjo jai atitekti pagal 2017 m. lapkričio 14 d. sutartį, ieškovei tenkanti suma sumažėjo iki 910 000 Eur. Šalių susitarimu 470 000 Eur ieškovei BUAB „Baltijos aruodas“ turėjo būti sumokėti iki 2018 m. liepos 1 d., o likusi 440 000 Eur suma – iki 2018 m. liepos 15 d. Atsakovė UAB „Arlitanus“, nors ir praleisdama terminus, mokėjimus vykdė ir nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. sumokėjo ieškovei BUAB „Baltijos aruodas“ 317 000 Eur. Likusi nesumokėta suma – 593 000 Eur – ir buvo patvirtinta šalių 2019 m. sausio 25 d. sudarytu skolų suderinimo aktu, šią sumą atsakovė įsipareigojo sumokėti per skolų suderinimo akte nurodytus terminus. Atsakovė UAB „Arlitanus“ dar kurį laiką vykdė mokėjimus, visgi, kai kurių atsakovės atsiliepime nurodytų mokėjimų gavimą ieškovė neigia. Ieškovė pripažįsta už (duomenys neskelbtini) projektą 2019 ir 2021 metais gavusi papildomai 124 000 Eur, todėl šia suma mažina pagrindinį ieškinio reikalavimą iki 469 000 Eur (593 000 Eur – 124 000 Eur), taip pat tvirtina, kad atsakovams kyla pareiga papildomai sumokėti ir skolų suderinimo akte sulygtas 0,1 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną, iš viso –760 285 Eur.

6. Ieškovė BUAB „Baltijos aruodas“ 2025 m. kovo 5 d. dar kartą patikslino savo ieškinio reikalavimus, prašydama iš atsakovų UAB „Arlitanus“ ir A. B. solidariai priteisti 467 000 Eur skolą, 107 926 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

7. Antrajame ieškinio patikslinime ieškovė pripažino gavusi dar 2 000 Eur, todėl mažinanti reikalavimą dėl skolos priteisimo iki 467 000 Eur, taip pat priteisti ir 107 926 Eur delspinigius, pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo nenurodydama nei tokio reikalavimo pagrindo, nei delspinigių apskaičiavimo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-530-1187/2025 dėl juridinio asmens pabaigos pripažino ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Baltijos aruodas“ veiklą pasibaigusia ir nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

Šalies argumentai

9. Vilniaus apygardos teismui 2025 m. rugsėjo 12 d. buvo pateiktas G. G. prašymas dėl proceso šalies (ieškovo) pakeitimo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Prašyme nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 6 d. tarp pradinės ieškovės ir G. G. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis. Reikalavimų perleidimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 93 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13 dalies, pagal kurias juridinio asmens turtą, kuris liko patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, nemokumo administratorius perduoda juridinio asmens dalyviams vadovaudamasis konkretaus juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu, normas. Todėl pradinė ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi, neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido G. G. pradinės ieškovės turtines teises, įskaitant ir išvestines bei šalutines, reikalauti iš UAB „Arlitanus“ sumokėti skolą, kuri yra susidariusi pagal pradinės ieškovės ir UAB „Arlitanus“ sudarytas sutartis, t. y. 2017 m. lapkričio 14 d. jungtinės veiklos sutartį, 2018 m. birželio 8 d. jungtinės veiklos sutartį, 2018 m. birželio 18 d. jungtinės veiklos sutartį, 2019 m. sausio 25 d. įsiskolinimų (skolų) suderinimo aktą bei kitus dokumentus, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Prašymas dėl šalies nagrinėjamoje byloje pakeitimo buvo išspręstas tą pačią dieną, t. y. 2025 m. rugsėjo 12 d., teisėjo priimta tokio turinio rezoliucija: „Prašymą patenkinti. Pakeisti pradinį ieškovą UAB „Baltijos aruodas“ materialinių ir procesinių teisių perėmėju G. G.“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo G. G. (LUAB „Baltijos aruodas“ teisių perėmėjo) ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Arlitanus“ 4 840 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas visų pirma nurodė, kad pradinė ieškovė LUAB „Baltijos aruodas“ pareiškė reikalavimus priteisti 469 000 Eur skolą (pradinis reikalavimas 593 000 Eur) ir 760 285 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas (pradinis reikalavimas 949 986 Eur). Abu reikalavimai yra kildinami tiesiogiai iš 2019 m. sausio 25 d. pradinės ieškovės ir atsakovų UAB ,,Arlitanus“ bei A. B. pasirašyto įsiskolinimų (skolų) suderinimo akto.

13. Teismas nustatė, kad pradinė ieškovė LUAB „Baltijos aruodas“ pervedė atsakovei UAB „Arlitanus“ 871 625 Eur, kuri pervedė LUAB „Baltijos aruodas“ 634 625 Eur, t. y. skirtumas yra 237 000 Eur. Dalis pradinės ieškovės pavedimų atsakovei UAB „Arlitanus“ buvo atlikti iki jungtinės veiklos sutarties dėl (duomenys neskelbtini) projekto sudarymo (2017 m. lapkričio 14 d. su 2018 m. birželio 18 d. pakeitimais), o tai įrodo, kad 2017 m. spalio 24 d. ir 2017 m. spalio 27 d. pavedimai buvo atlikti ne pagal 2019 m. sausio 25 d. įsiskolinimų suderinimo akte minimą (duomenys neskelbtini) projekto sutartį, bet pagal ,,LIDL“ sutartį, t. y. 2017 m. spalio 25 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Arlitanus“ įsipareigojo LUAB „Baltijos aruodas“ lėšomis padėti atkurti nuosavybės teises pretendentams į žemės sklypus, supirkti iš pretendentų jiems atkurtas žemės sklypų dalis, kurias LUAB „Baltijos aruodas“ ketino parduoti ,,LIDL“ ir šalys turėjo pasidalinti gautą pelną. Pagal šią sutartį LUAB „Baltijos aruodas“ įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 1 d. pervesti atsakovei UAB „Arlitanus“ 100 000 Eur atlyginimą už jos pagal sutartį teikiamas paslaugas ir 150 000 Eur pervesti atsakovei UAB „Arlitanus“, kurie buvo skirti bendrovės pretendentams sumokamiems avansams, kuriais turėjo būti užtikrintas būsimų pirkimo–pardavimo sutarčių su LUAB „Baltijos aruodas“ sudarymas. Iš LUAB „Baltijos aruodas“ pervestos 871 625 Eur sumos 250 000 Eur buvo pervesti pagal atsakovės UAB „Arlitanus“ įvykdytą 2017 m. spalio 25 d. sutartį, o pagal (duomenys neskelbtini) projekto sutartį (2017 m. lapkričio 14 d. su 2018 m. birželio 18 d. pakeitimais) UAB „Arlitanus“ gavo 440 000 Eur ir visus juos grąžino, papildomai sumokėdama šalių susitarime numatytą 10 000 Eur baudą ir 3 000 Eur palūkanas.

14. Teismas pažymėjo, kad, skirtingai negu atsakovai, pradinė ieškovė nevertina visumos santykių, kurie susiklostė tarp šalių pagal atskiras 2017 m. spalio 25 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. jungtinės veiklos sutartis, todėl vadovaujasi tik įsiskolinimų (skolų) suderinimo aktu, kurį sudarant nebuvo įtrauktos visos atsakovės UAB „Arlitanus“ iki 2019 m. sausio 25 d. pradinei ieškovei LUAB „Baltijos aruodas“ pagal 2017 m. lapkričio 14 d. jungtinės veiklos sutartį grąžintos lėšos, taip pat į jį buvo įtrauktas 2017 m. spalio 25 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu LUAB „Baltijos aruodas“ pervestas atlyginimas UAB „Arlitanus“ ir bendrovės pretendentams už žemę sumokėti avansai. Atsakovai logiškai paaiškino, kad dėl nurodytų priežasčių LUAB „Baltijos aruodas“ niekuomet nesikreipė į teismą, nes UAB „Arlitanus“ visas pagal (duomenys neskelbtini) projekto sutartį gautas sumas buvo grąžinusi 2019 m. gruodžio 19 d. ir vienintelis klausimas buvo dėl baudos ir palūkanų mokėjimo.

15. Teismas aptarė atsakovų teiginius, kad pagal atsakovės UAB ,,Arlitanus“ apskaitoje nurodytus mokėjimus pradinei ieškovei, 2018 m. liepos 21 d. 50 000 Eur mokėjimą už atsakovę UAB ,,Arlitanus“ atliko UAB ,,RealEasy“ (2018 m. liepos 17 d. ir 2017 m. liepos 20 d. pavedimai po 20 000 Eur) ir E. M. B. (10 000 Eur pavedimas iš jau uždarytos Luminor Bank, akcinės bendrovės, sąskaitos). Pagal apskaitoje nurodytą 2020 m. gegužės 25 d. pirkimą už 181 500 Eur sumą pinigai nebuvo nei sumokėti, nei grąžinti (išrašyta kreditinė sąskaita). Pradinės ieškovės LUAB „Baltijos aruodas“ direktoriaus prašymu keli mokėjimai (lėšų grąžinimas už (duomenys neskelbtini) projektą) buvo atlikti į jo asmeninę sąskaitą (pavedimų paskirtyje nurodyta mokėjimo paskirtis Baltijos aruodai už (duomenys neskelbtini) projektą), o 2024 m. vasario 22 d. „atsakovo atlikto 5 000 Eur mokėjimą už ieškovą UAB ,,ABC Autodalys“ (UAB ,,Baltijos aruodas“ direktoriaus prašymas pridedamas)“ (pastaba: kabutėse nurodyta tiksli teismo sprendimo 35 punkto citata).

16. Pasak teismo, atsižvelgiant į pradinei ieškovei 2024 metais iškeltą bankroto bylą, atsakovų teigimu, dėl sąskaitos arešto pati ieškovė negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ar mokėti atlyginimo bendrovės vadovui, todėl lėšas siekė gauti į asmeninę bendrovės vadovo banko sąskaitą, arba atsiskaityti su konkrečiais kreditoriais. Dėl nurodytų priežasčių pradinė ieškovė ir atsakovai 2024 m. balandžio 23 d. sudarė taikos sutartį, dėl kurios sudarymo derybos vyko dar prieš šios bylos iškėlimą ir bylos proceso metu. Po civilinės bylos iškėlimo šalys vykdė tiesiogines derybas dėl taikos sutarties sudarymo, nes viena kitai turėjo turtinio pobūdžio pretenzijas bei buvo sudariusios įvairius, vienas kitam prieštaraujančius susitarimus ir aktus.

17. Be to, šalių atstovai 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė tarpusavio įsipareigojimų vykdymo aktą (žr. teismo sprendimo 37 punktą, į kurį yra perkeltas visas šio akto tekstas), kuris, teismo nuomone, įrodo, kad šalys 2019 metais buvo sudariusios vienas kitam prieštaraujančius aktus. Teismas padarė išvadą, kad 2024 m. balandžio 23 d. sudaryta taikos sutartis (žr. teismo sprendimo 38 punktą, į kurį perkeltas taikos sutarties tekstas) tarp pradinės ieškovės LUAB „Baltijos aruodas“ ir atsakovės UAB „Arlitanus“ pasirašyta įgaliojimus turinčių vadovų. Ši teismo išvada grindžiama tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi LUAB „Baltijos aruodas“ iškėlė bankroto bylą; Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė LUAB „Baltijos aruodas“ vadovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla ir atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą.

18. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimų faktiniu pagrindu yra nurodytas 2019 m. sausio 25 d. įsiskolinimų (skolų) suderinimo aktas, kuriuo buvo sukurtos naujos savarankiškos piniginės prievolės. Atsakovų nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą nuspręsti, kad šis aktas neatspindi pradinės ieškovės LUAB „Baltijos aruodas“ ir atsakovės UAB „Arlitanus“ sutarčių pagrindu atsiradusių piniginių prievolių vykdymo balanso. Šiuo aktu šalys neprisiėmė papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu ir aktas savarankiškų teisių ir pareigų šalims nesukūrė. Remdamasis šiuo argumentu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pateiktais išaiškinimais, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį pareiga pateikti teismo sprendimo motyvus negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, teismas ieškinį atmetė ir paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Ieškovas G. G. (ieškovės LUAB „Baltijos aruodas“ teisių perėmėjas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų UAB „Arlitanus“ ir A. B. 467 000 Eur skolą, 107 926 Eur delspinigius bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik atsakovų argumentais ir nevertino byloje esančių įrodymų, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai yra atsiskaitę su LUAB „Baltijos aruodas“. Ieškovo reikalavimai pareikšti pagal 2019 m. sausio 25 d. aktą, kuris sudarytas išimtinai dėl antrosios jungtinės veiklos sutarties tinkamo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas dėl jungtinės veiklos sutarčių, 2018 m. birželio 8 d. susitarimo, akto bei LUAB „Baltijos aruodas“ ir atsakovės UAB „Arlitanus“ banko sąskaitų išrašų, taip pat dėl skolos susiformavimo aplinkybių nepasisakė, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

19.2. 2017 m. lapkričio 14 d. mokėjimo pavedimas buvo atliktas pagal 2017 m. lapkričio 14 d. jungtinės veiklos sutartį, bet ne pagal 2017 m. spalio 25 d. jungtinės veiklos sutartį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai nuolat keitė savo poziciją dėl iš LUAB „Baltijos aruodas“ gautų lėšų, ir sprendime vadovavosi atsakovo tripliko citatomis. 2017 m. lapkričio 14 d. 60 000 Eur mokėjimas pavedimu buvo atliktas pagal ginčo jungtinės veiklos sutartį, LUAB „Baltijos aruodas“ sumokėjo UAB „Arlitanus“ pagal jungtinės veiklos sutartį visą 550 000 Eur sumą, o ne 440 000 Eur, kurios negalima apskaičiuoti vertinant išimtinai mokėjimo pavedimus su mokėjimo paskirtyse nurodyta 2017 m. lapkričio 14 d. jungtinės veiklos sutartimi.

Žemesnės instancijos teismas

19.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ir į sprendimą pažodžiui perkėlė 2019 m. gruodžio 20 d. susitarimą bei 2024 m. balandžio 23 d. taikos sutartį, šie duomenys negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai dėl juose nurodytos LUAB „Baltijos aruodas“ sumokėtos sumos. Susitarimas ir taikos sutartis neatitinka LUAB „Baltijos aruodas“ banko sąskaitos duomenų. Nebuvo pagrindo vadovautis šiais duomenimis ir dėl to, kad jie pateikti po užbaigto pasirengimo bylą nagrinėti iš esmės. 2019 m. gruodžio 20 d. susitarimo aplinkybės prieštaravo 2018 m. birželio 8 d. susitarimo, 2018 m. birželio 18 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2019 m. sausio 25 d. įsiskolinimų (skolų) suderinimo akto turiniui. 2024 m. balandžio 23 d. taikos sutarties pasirašymo faktas yra nepatikimas ir dėl LUAB „Baltijos aruodas“ buvusio direktoriaus K. K. 2025 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų ir jo parodymų ikiteisminiame tyrime. 2019 m. gruodžio 20 d. susitarimo sudarymas nėra patvirtintas. 2024 m. balandžio 23 d. taikos sutartis negali turėti jokios teisinės reikšmės, net jeigu K. K. ją būtų pasirašęs, kadangi ji nebuvo pateikta teismui tvirtinti, pačios šalys patvirtino, kad taikos sutartis nebuvo sudaryta ir neturi jokio teisinės galios. Atsakovai tai patvirtino 2025 m. gegužės 20 d. teismo posėdžiu metu ir 2025 m. gegužės 19 d. pareiškime. Nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai yra visiškai atsiskaitę pagal 2018 m. birželio 18 d. jungtinės veiklos sutartį ir įsiskolinimų (skolų) suderinimo aktą.

19.4. Pagrindas priteisti skolą iš atsakovų yra ne tik 2018 m. birželio 18 d. jungtinės veiklos sutarties neįvykdymas, bet ir 2019 m. sausio 25 d. įsiskolinimų (skolų) suderinimo aktas, kuris vertintinas kaip savarankiškas sandoris, sukuriantis atsakovams prievoles. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šiame akte įtvirtintas UAB „Arlitanus“ skolos pradinei ieškovei LUAB „Baltijos aruodas“ likutis 2019 m. sausio 25 d. neatitiko 2018 m. birželio 18 d. jungtinės veiklos sutarties skolos balanso. Atsakovė UAB „Arlitanus“ 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. birželio 18 d. jungtinių veiklos sutarčių neįvykdė, todėl turėjo grąžinti pagal 2018 m. birželio 18 d. jungtinės veiklos sutarties 6.3 papunktį numatytas lėšas. Iki 2019 m. sausio 25 d. UAB „Arlitanus“ atliko 317 000 Eur mokėjimo pavedimus į LUAB „Baltijos aruodas“ banko sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant, kad mokėjimai atliekami pagal (duomenys neskelbtini) projektą. Todėl šio akto sudarymo metu UAB „Arlitanus“ skola pradinei ieškovei LUAB „Baltijos aruodas“ buvo 593 000 Eur.

19.5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2019 m. sausio 25 d. akto turinio ir nevertino, ar šalys susitarė dėl papildomų prievolių viena kitos atžvilgiu, nors tai buvo vienas iš esminių pradinės ieškovės argumentų. Toks aktas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, gali būti laikomas savarankišku sandoriu, o jo pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo teisę spręsti dėl skolos iš atsakovų priteisimo. Atsakovai neprašė akto pripažinti negaliojančiu, jo neginčijo, vadinasi, jį pripažino.

19.6. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvados yra identiškos atsakovų procesiniams dokumentams, todėl neatliktas savarankiškas aplinkybių vertinimas ir tyrimas, neįsigilinta į bylos aplinkybes. Skundžiamas sprendimas neatitinka Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų (toliau – Sprendimų kokybės standartai) 2.6, 5.5, 5.6 ir 5.7 papunkčių nuostatų. Skundžiamo sprendimo 27–36 punktai yra nukopijuoti iš atsakovų tripliko bei 2025 m. vasario 25 d. prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo. Atsakovų pozicija vietomis yra perfrazuota, tačiau paliktos atsakovų padarytos gramatinės klaidos bei proceso šalies dokumentui aktualūs išsireiškimai, susiję su pridedamais dokumentais. Skundžiamas sprendimas yra be motyvų, tai sudaro savarankišką absoliutaus jo negaliojimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo. Pirmosios instancijos teismo procesas nėra užbaigtas, t. y. nėra priimtas sprendimas, atitinkantis imperatyvius teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus.

19.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nesprendė klausimo dėl delspinigių iš atsakovų priteisimo. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir tenkinus ieškinį, ieškovui priteistini 107 926 Eur delspinigiai, sutarti 2019 m. sausio 25 d. aktu. Atsakovai bylos nagrinėjimo iš esmės metu neginčijo ieškovo pareikšto reikalavimo dėl delspinigių pagrįstumo.

Atsiliepimas

20. Atsakovai UAB „Arlitanus“ ir A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo G. G. (ieškovės LUAB „Baltijos aruodas“ teisių perėmėjo) apeliacinį skundą atmesti. Nurodo tokius argumentus:

20.1. Ieškovas ir jo atstovai nedalyvavo bylos dalyku esančiuose procesuose, todėl įrodinėja aplinkybes, kurių nežino. Pradinė ieškovė LUAB „Baltijos aruodas“ ir UAB „Arlitanus“ buvo sudariusios ne vieną sutartį, įskaitant 2017 m. lapkričio 14 d. (pakeistą 2018 m. birželio 18 d.) ir 2017 m. spalio 25 d. jungtinės veiklos sutartis, pagal kurias šalis siejo priešpriešiniai įsipareigojimai. Pagal abi sutartis LUAB „Baltijos aruodas“ įsipareigojo skirti (pervesti) UAB „Arlitanus“ finansavimą (pinigines) lėšas, už kurias UAB „Arlitanus“ turėjo sudarinėti su (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą ir dviejų žemės sklypų savininkais preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis bei sumokėti sutartyse numatytus avansus, užtikrinti būsimų pagrindinių sutarčių su LUAB „Baltijos aruodas“ sudarymą. Sutartys sudarytos ir vykdytos tuo pačiu metu (2017–2018 metais), atitinkamai, ir mokėjimo pavedimai, kurių bendra suma 871 625 Eur, pradinės ieškovės LUAB „Baltijos aruodas“ atlikti pagal abi sutartis. Pagal 2017 m. spalio 25 d. jungtinės veiklos sutartį LUAB „Baltijos aruodas“ iki 2017 m. gruodžio 1 d. turėjo pervesti UAB „Arlitanus“ 250 000 Eur, iki 2018 m. kovo 1 d. – 100 000 Eur, iki 2018 m. balandžio 1 d. – 100 000 Eur. LUAB „Baltijos aruodas“ pripažino, kad šią sutartį atsakovė UAB ,,Arlitanus“ įvykdė ir kad pagal šią sutartį LUAB „Baltijos aruodas“ pervedė UAB ,,Arlitanus“ 250 000 Eur.

20.2. Pagal 2017 m. lapkričio 14 d. jungtinės veiklos sutartį LUAB „Baltijos aruodas“ iki 2017 m. gruodžio 1 d. turėjo pervesti UAB „Arlitanus“ 100 000 Eur, papildomi 450 000 Eur, skirti (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams, turėjo būti pervesti sudarant su pretendentais preliminarias būsimų žemės sklypų pardavimo sutartis. Šios sutarties atsakovė UAB „Arlitanus“ neįvykdė, nes neatsirado jungtinės veiklos sutartyje nurodyti būsimi žemės sklypai. UAB „Arlitanus“ sudarinėjo preliminarias sutartis su (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentais, mokėjo jiems avansus už būsimų žemės sklypų pardavimą, bet nuosavybės teisės sutartyje numatytoje teritorijoje nebuvo atkurtos, todėl šalys turėjo nutraukti 2017 m. lapkričio 14 d. jungtinės veiklos sutartį, o UAB „Arlitanus“ turėjo nutraukti su pretendentais sudarytas preliminarias sutartis, susigrąžinti jiems sumokėtus avansus ir pervesti lėšas pradinei ieškovei LUAB „Baltijos aruodas“. UAB „Arlitanus“ pervedė LUAB „Baltijos aruodas“ 634 625 Eur. Skirtumas tarp šalių tarpusavio pervedimų – 237 000 Eur. LUAB „Baltijos aruodas“ mokėjo pagal dvi sutartis (250 000 Eur pagal įvykdytą 2017 m. spalio 25 d., likusi suma pagal kitas sutartis), UAB „Arlitanus“ grąžino pinigus tik pagal 2017 m. lapkričio 14 d. sutartį.

20.3. Įsiskolinimų (skolų) suderinimo aktas nėra savarankiškas sandoris. Tai yra 2017 m. lapkričio 14 d. sutarties priedas, kuris fiksuoja sutarties vykdymo aplinkybes. Aktą parengė pradinė ieškovė LUAB „Baltijos aruodas“ ant buhalterinės apskaitos programos pateiktų duomenų išrašo, kuriame užfiksuoti visi jai iki akto sudarymo momento atsakovės UAB „Arlitanus“ atlikti lėšų pervedimai. Buhalterinės apskaitos programos duomenys neatskiria mokėjimų pagal skirtingas sutartis, tik pagal lėšų gavėją. Dėl to akte, kuris aprašytas kaip 2017 m. lapkričio 14 d. sutarties vykdymo aktas, buvo įtraukti ir 250 000 Eur, kuriuos LUAB „Baltijos aruodas“ pervedė pagal 2017 m. spalio 25 d. sutartį. Šalys vėliau sudarė 2019 m. gruodžio 20 d. aktą pagal 2017 m. spalio 25 d. sutartį, kuriame užfiksavo, kad LUAB „Baltijos aruodas“ pagal 2017 m. spalio 25 d. sutartį yra pervedusi 250 000 Eur. Kadangi buvo dvi skirtingos sutartys, mokėjimai pagal abi sutartis vykdyti tuo pačiu metu, vieną sutartį atsakovas įvykdė, o kitos ne. Todėl siekiant nustatyti atsakovo įsipareigojimų dydį visas sutartis, mokėjimus pagal juos ir tų sutarčių priedus reikia vertinti sistemiškai. Taip šias aplinkybes įvertino ir pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad aktas neatspindi šalių sutarčių pagrindu atsiradusių piniginių prievolių vykdymo balanso, kad aktu šalys neprisiėmė papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu ir kad aktas savarankiškų teisių ir pareigų šalims nesukūrė. Tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pareikštų reikalavimų (ginčo dalyko) ir bylos ribų

21. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019, 43 punktas).

22. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus ir prasidėjus bylos procesui (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Sąlygos patikslintam ieškiniui pateikti nurodytos CPK 141 straipsnio 1 dalyje – pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), kartu derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas ir tokiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl 107 926 Eur delspinigių iš atsakovų priteisimo, nors atsakovai šio reikalavimo pagrįstumo nė neginčijo. Apeliaciniame skunde prašoma priimti naują sprendimą ir priteisti apeliantui, ieškovės LUAB „Baltijos aruodas“ teisių perėmėjui, 467 000 Eur skolą ir 107 926 Eur delspinigius, taip pat procesines palūkanas.

24. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, apsibrėždamas ginčo dalyką, nurodė, kad pradinė ieškovė UAB „Baltijos aruodas“ yra pareiškusi reikalavimus priteisti 469 000 Eur skolą (pradinis reikalavimas 593 000 Eur) ir 760 285 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas (pradinis reikalavimas 949 986 Eur) (žr. skundžiamo sprendimo 20 punktą). Pažymėtina, kad sprendime nėra nuorodos, kad teismas ginčą nagrinėja pagal 2025 m. kovo 5 d. į bylą pateiktą ir tą pačią dieną teisėjo rezoliucija priimtą dar vieną ieškinio reikalavimų patikslinimą, kuriame pradinė ieškovė, pripažinusi 2 000 Eur skolos dalies gavimą, prašė jai priteisti solidariai iš abiejų atsakovų mažesnę, t. y. 467 000 Eur skolą, bei, pakeitusi ankstesnį reikalavimą dėl 760 285 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanų priteisimo, prašė jai priteisti 107 926 Eur delspinigius, nors jų reikalavimo pagrindo pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo neįvardijo ir nepateikė šios sumos apskaičiavimo pagrindimo, o pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas šio procesinio dokumento priėmimo klausimą, jokių šio pareiškimo trūkumų neidentifikavo ir termino jiems pašalinti nenustatė.

25. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintas proceso teisės normas, be kita ko, dispozityvumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principus, nes sprendimą priėmė pagal 2024 m. rugpjūčio 22 d. procesiniame dokumente suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas, nors teismo vėliau į bylą priimtu 2025 m. kovo 5 d. procesiniu dokumentu ginčo ribos buvo modifikuotos. Atitinkamai, konstatuotas proceso teisės pažeidimas gali turėti įtakos ir ginčo teisingam išsprendimui, juolab kad iš skundžiamame sprendime nurodytų motyvų bei skaičiavimų iš viso nėra galimybės patikrinti, ar teismas įskaitė pradinės ieškovės 2025 m. kovo 5 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo nurodytą kaip gautą 2 000 Eur skolos dalį, aptardamas šalių priešpriešinių prievolių vykdymą, ar neįskaitė, o apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas iš viso neatliko savarankiško įrodymų tyrimo ir vertinimo, apsiribodamas atsakovų procesinių dokumentų citatomis.

26. Pažymėtina, kad nurodyto proceso teisės pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, kadangi jis susijęs su procesiniais veiksmais, kuriuos turi atlikti būtent pirmosios instancijos teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui bei nagrinėdamas ją iš esmės. Vien dėl šio pažeidimo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl reikalavimo faktinio pagrindo ir šalių teisinių santykių kvalifikavimo

27. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas pirmosios instancijos teismo netinkamai identifikuoto pradinės ieškovės pareikšto reikalavimo faktinio pagrindo klausimas. Apelianto teigimu, jo reikalaujamos skolos priteisimui aktualus yra tik 2018 m. birželio 18 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2019 m. sausio 25 d. įsiskolinimų (skolų) suderinimo akto, kuris gali būti vertinamas kaip savarankiškas sandoris, sukuriantis atsakovams prievoles, (ne)įvykdymo klausimas, bet ne kitų šalių sudarytų sandorių vykdymo klausimai, o pirmosios instancijos teismas to neįvertino. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo argumentai šiuo aspektu yra nepakankami ir neleidžiantys padaryti vienareikšmiškos išvados, ar 2019 m. sausio 25 d. įsiskolinimų (skolų) suderinimo aktą teismas vertino kaip vykdytiną susitarimą (sandorį), sukuriantį šalims kurias nors teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismas, nors ir turėjo pareigą visų pirma kvalifikuoti ginčą, nepadarė jokios savarankiškos teisinės išvados dėl to, kokie santykiai siejo šalis, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą, kokias konkrečiai teises ir pareigas turėjo šalys pagal ieškovės nurodytus sandorius ir teisės aktus, ar šių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, ar susitarimai buvo įvykdyti (neįvykdyti), ar santykiai nebuvo nutrūkę ar pasibaigę kitais pagrindais, vien besąlygiškai pritaręs atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytiems teiginiams bei jų pozicijai, kad 2019 m. sausio 25 d. aktas neatitinka atsiradusių šalių piniginių prievolių ir pagal kitus jų sandorius vykdymo balanso.

28. Pažymėtina, sandoriais gali būti laikomi bet kokie šalių susitarimai, įskaitytinai ir skolų suderinimo ar jų užskaitymo aktai. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vienos ar kelių asmenų pasirašyto dokumento teisinį kvalifikavimą ir teisinę reikšmę apsprendžia jo turinys, kuris nurodo dokumento paskirtį. Kilus ginčui dėl dokumento turinio ir paskirties, tirtina ir spręstina, kokie buvo jį pasirašiusių asmenų ketinimai ir kokių tikslų jie siekė pasirašydami dokumentą. Dokumentai, kuriais jį pasirašę asmenys siekia sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, neatitinkantys įstatymų reikalavimų, gali būti pripažinti niekiniais arba nuginčijamais (CK 1.78 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-219/2015). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pacitavęs šioje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2011 pateiktus išaiškinimus, kad vien sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria, ar kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl užskaitymo aktų reikšmės, laikosi praktikos, jog tokie aktai yra įrodymai, patvirtinantys šalių susitarimą dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio, todėl šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus, dėl šių išaiškinimų reikšmės nagrinėjamam ginčui išspręsti nepasisakė.

29. Siekdamas įvertinti ieškinio reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų į juos pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti taip pat ir įsiskolinimų (skolų) suderinimo akto turinį bei nustatyti, ar aktu šalys viena kitos atžvilgiu siekė prisiimti ir prisiėmė papildomų įsipareigojimų, kurie nebuvo nustatyti šiame akte nurodytoje 2018 m. birželio 18 d. jungtinės veiklos sutartyje, ar juo nebuvo modifikuota pati sutartis, ir tik tada daryti atitinkamas išvadas, ar 2019 m. sausio 25 d. aktas gali būti laikomas savarankišku (nauju) sandoriu, ar jis turėtų būti vertinamas kaip tarp šalių egzistavusių piniginių prievolių balansą pagal jame nurodytą 2018 m. birželio 18 d. jungtinės veiklos sutartį konstatuojantis dokumentas, o jeigu dar ir pagal kitas sutartis, tokią savo poziciją turėjo pagrįsti įrodymų analize.

30. Skundžiamo sprendimo argumentas, kad atsakovų nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog aktas neatspindi LUAB „Baltijos aruodas“ ir UAB „Arlitanus“ sutarčių pagrindu atsiradusių piniginių prievolių vykdymo balanso (žr. skundžiamo sprendimo 41 punktą), iš esmės reikštų, kad pirmosios instancijos teismas arba kvestionuoja šio akto, kaip sandorio, teisėtumą ir pagrįstumą, tiesiogiai to nenurodydamas, arba faktiškai pripažįsta šį aktą nauju sandoriu, turinčiu sureguliuoti ne tik jame įvardytos 2018 m. birželio 18 d. sutarties, bet ir kitų šalių susitarimų (sutarčių) vykdymą. Antra vertus, sekančiu sakiniu teismas prieštarauja pats sau, teigdamas, kad aktu šalys neprisiėmė papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu ir todėl savarankiškų teisių bei pareigų šalims šis dokumentas joms nesukūrė (nors prieš tai yra padaryta priešinga išvada, t. y. kad aktu apimamas visų, ir jame tiesiogiai neįvardytų santykių sureguliavimas). Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 41 punkte nurodyta argumentacija yra vienintelis pirmosios instancijos teismo aiškiai nurodytas ieškinio atmetimo pagrindas. Vadinasi, ieškinys buvo atmestas prieštaringų ir neįtikinamų argumentų pagrindu, todėl dar ir dėl šios priežasties skundžiamas teismo sprendimas nėra nei teisėtas, nei pagrįstas.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išvada, jog aktu šalys neprisiėmė papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu ir aktas savarankiškų teisių bei pareigų šalims nesukūrė, padaryta vadovaujantis atsakovų paaiškinimais, nenustačius bylos faktinių aplinkybių, neanalizavus pradinės ieškovės argumentų, neatlikus byloje esančių įrodymų visumos analizės. Pirmosios instancijos teismas į skundžiamą sprendimą perkėlė šalių 2019 m. gruodžio 20 d. sudaryto tarpusavio įsipareigojimų vykdymo akto pagal 2017 m. spalio 25 d. jungtinės veiklos sutartį tekstą (žr. skundžiamo sprendimo 37 punktą), tačiau neanalizavo ir neaptarė, kokią įtaką 2019 m. sausio 25 d. skolų įskaitymo akto pagrįstumui jis turi. Taip pat pirmosios instancijos teismas į skundžiamą sprendimą perkėlė ir šalių 2024 m. balandžio 23 d. taikos sutartį (žr. skundžiamo sprendimo 38 punktą), tačiau nepasisakė, kokią reikšmę ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimui teismas įžvelgė, perkeldamas taikos sutartį į skundžiamą sprendimą. Be to, sutikdamas su atsakovų pozicija dėl poreikio išspręsti ir kitų šalių buvusių santykių tinkamo įvykdymo klausimą, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir į tokią aplinkybę, kad nagrinėjimo dalyką byloje sudarė pradinės ieškovės pareikšti reikalavimai tik dėl vienos sutarties neįvykdymo. Atsakovai jokių priešpriešinių reikalavimų ieškovei nepareiškė, jos prievolių neįvykdymo ir jų įskaitymo į atsakovų prievoles, akto pripažinimo negaliojančiu klausimų nekėlė.

Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą

32. Didžiąją dalį apelianto apeliacinio skundo argumentų sudaro kritika teismo sprendimo turiniui, jo motyvavimui ir argumentavimui. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, jame vadovaujamasi vien atsakovų argumentais, pažodžiui ir su klaidomis perkeltais iš atsakovų teiktų procesinių dokumentų, sprendimas neatitinka Sprendimų kokybės standartų 2.6, 5.5, 5.6 ir 5.7 papunkčių nuostatų, visa tai sudaro absoliutų jo negaliojimo pagrindą, nurodytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

33. Reikalavimus teismo sprendimo turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis. Nurodęs, kokias aplinkybes nustatė, teismas turi pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentuoti, kuriuos įrodymus atmeta ir kodėl, taip pat nurodyti įstatymus ir (ar) kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei nurodyti kitus teisinius argumentus. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą (CPK 263 straipsnis).

34. Kasacinis teismas, aiškindamas pastarąją nuostatą, yra nurodęs, jog joje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 73 punktas; 2026 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-943/2026, 38 punktas).

35. Kasacinis teismas nuosekliai pasisako ir tokiu aspektu, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas; 2026 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-943/2026, 26 punktas). Primenama, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija (žr. EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-943/2026, 25 punktas).

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į reikalavimus, nustatytus baigiamajam bylos aktui – teismo sprendimui, šių reikalavimų paskirtį bei jų svarbą, įgyvendinant teisingumą, į aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, ir įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovų pateiktų procesinių dokumentų turinį, visiškai sutinka su apelianto pozicija, kad bylą nagrinėjęs teismas abiejų šalių argumentų analizės bei savarankiško byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatliko. Visų pirma, tokią išvadą leidžia padaryti jau aptartos šioje nutartyje aplinkybės, susijusios su ginčo dalyko netinkamu identifikavimu ir paskutinio teismo priimto ieškinio patikslinimo neišnagrinėjimu.

37. Motyvuojamoje skundžiamo teismo sprendimo dalyje nėra nustatytos nagrinėtinam ginčui aktualios faktinės aplinkybės. Vietoje jų, po netinkamai nurodyto ieškinio reikalavimo, nurodomi atsakovų ir pradinės ieškovės argumentai (didžioji dalis skirta būtent atsakovų argumentų aprašymui), atsakovo A. B. ir liudytojo K. K. paaiškinimai, cituojama kasacinio teismo praktika dėl akto vertinimo ir padaroma vienam iš cituotų išaiškinimų prieštaraujanti išvada (žr. skundžiamo sprendimo 21–26 punktus). Skundžiamo sprendimo 27–31 punktuose yra įrašyti atsakovų tripliko argumentai (el. bylos 2 t., b. l. 192–193), kurie atkartoti pažodžiui, nurodant, kad šias aplinkybes nustatė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamo sprendimo 32 punkto dalyje ,,Šalių ginčas kilo dėl to, kad UAB ,,Arlitanus“ reikalavo iš LUAB ,,Baltijos aruodas“ pagal 2017 m. spalio 25 d. sutartį priklausančios pelno dalies ir dėl to, kad <...>“ toliau yra dėstomi atsakovų tripliko argumentai (el. bylos 2 t., b. l. 193), o likusi šio punkto dalis, t. y. ,,LUAB ,,Baltijos aruodas“ netinkamai vertina ir priskiria konkrečių sutarčių vykdymui atliktus tarpusavio mokėjimus“ iš esmės yra perfrazuota to paties atsakovų tripliko dalis: ,,<...> patys LUAB ,,Baltijos aruodas“ nelabai susigaudo savo sudarytose sutartyse, jų vykdyme, LUAB ,,Baltijos aruodas“ atstovai bylose nežino šalių siejusių santykių ir jų sudarytų susitarimų <...>“.

38. Skundžiamo sprendimo 33 punkto argumentų dalis ,,Teismo vertinimu, skirtingai negu atsakovai LUAB ,,Baltijos aruodas“ nevertina visumos santykių, kurie susiklostė tarp šalių pagal atskiras 2017 m. spalio 25 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. jungtinės veiklos sutartis <...>“ nors ir pateikta kaip pirmosios instancijos teismo įvertinimas, likusi šio punkto dalis yra atsakovų tripliko argumentų tęsinys. Skundžiamo sprendimo 34 punkto dalis ,,Atsakovai logiškai paaiškino, kad <...>“ yra pridėta prie atsakovų tripliko argumentų, nurodant kaip sutikimą su tripliko argumentais. Skundžiamo sprendimo 35 punkto dalis ,,Kaip nurodė atsakovai, pagal UAB ,,Arlitanus“ apskaitoje nurodytus mokėjimus LUAB ,,Baltijos aruodas“ patvirtinančius dokumentus, atsakovų teigimu, <...>“ yra pirmosios instancijos teismo pridėta prie atsakovų pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo nurodytų paaiškinimų, kadangi likusi šio punkto dalis yra pažodžiui atkartoti atsakovų paaiškinimai (el. bylos 4 t., b. l. 6). Be to, atsakovai minėtame prašyme paaiškinimus pagrindžiančius teiginius grindė pridedamais dokumentais, kuriuos pirmosios instancijos teismas į skundžiamą sprendimą taip pat perkėlė pažodžiui – ,,išrašyta kreditinė sąskaita pridedama“, ,,LUAB ,,Baltijos aruodas“ direktoriaus prašymas pridedamas“.

39. Skundžiamo sprendimo 36 punkto dalis, t. y. ,,Atsižvelgiant į ieškovui 2024 m. iškeltą bankroto bylą, darome prielaidą, kad ieškovo sąskaitos buvo areštuotos, pats ieškovas negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ar mokėti atlyginimo bendrovės vadovui, todėl siekė lėšas gauti arba į asmeninę bendrovės vadovo banko sąskaitą, arba atsiskaityti su konkrečiais kreditoriais.“, yra tęsinys atsakovų argumentų, nurodytų pateiktame prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo. Skundžiamo sprendimo 36 punkto toks teiginys, kad ,,Dėl nurodytų priežasčių ieškovas ir atsakovai 2024 m. balandžio 23 d. sudarė taikos sutartį, dėl kurios sudarymo derybos vyko tiek prieš šios bylos iškėlimą, tiek proceso metu, <...>“, yra iš atsakovų tripliko pažodžiui atkartotas teiginys, kuriame atsakovai nurodė, kad ,,Dėl nurodytų priežasčių ieškovas ir atsakovai 2024 m. balandžio 23 d. sudarė taikos sutartį, dėl kurios sudarymo derybos vyko tiek prieš šios bylos iškėlimą, tiek proceso metu, tačiau šalių atstovai byloje tose derybose nedalyvavo“ (el. bylos 2 t., b. l. 193). Kita skundžiamo sprendimo 36 punkto dalis, t. y. ,,Po civilinės bylos iškėlimo šalys vykdė tiesiogines derybas dėl taikos sutarties sudarymo, nes abi šalys viena kitai turėjo turtinio pobūdžio pretenzijas bei buvo sudariusios įvairius, vienas kitam prieštaraujančius susitarimus ir aktus.“, taip pat 37 punkto dalis ,,Be to, šalių atstovų 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė tarpusavio įsipareigojimų vykdymo aktą, kuris įrodo, kad šalys 2019 metais buvo sudariusios vienas kitam prieštaraujančius aktus.“ yra atsakovų prašymo dėl dokumentų pateikimo pažodžiui atkartoti teiginiai (el. bylos 3 t., b. l. 91). Į 37 punktą yra visiškai perkeltas šalių 2019 m. gruodžio 20 d. tarpusavio įsipareigojimų vykdymo aktas (el. bylos 3 t., b. l. 93). Skundžiamo sprendimo 38 punktas yra iš dalies perkelta 2024 m. balandžio 23 d. šalių sudaryta taikos sutartis (el. bylos 3 t., b. l. 94–95).

40. Skundžiamo sprendimo 39 punkte nurodyta apie Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi LUAB ,,Baltijos aruodas“ iškeltą bankroto bylą, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria K. K. atskirasis skundas dėl minėtos nutarties panaikinimo atmestas. Taip pat nustatyta, kad 2024 m. balandžio 23 d. šalių sudaryta taikos sutartis pasirašyta įgaliojimus turinčių vadovų. Skundžiamo sprendimo 40 punkte cituota kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo. Taigi, visuose šiuose aukščiau minėtuose skundžiamo sprendimo punktuose, pirmosios instancijos teismas nėra atlikęs jokių proceso šalių argumentų ir (ar) įrodymų vertinimo, juose padrikai išdėstytas atsakovų procesinių dokumentų turinys.

41. Skundžiamo sprendimo 41 punkte, be kita ko, pažymėta, kad atsakovų nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog aktas neatspindi atsakovų LUAB ,,Baltijos aruodas“ ir UAB ,,Arlitanus“ sutarčių pagrindu atsiradusių piniginių prievolių vykdymo balanso. Aktu šalys neprisiėmė papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu ir aktas savarankiškų teisių ir pareigų šalims nesukūrė, todėl, vadovaujantis šiuo argumentu, ieškinys buvo atmestas. Skundžiamo teismo sprendimo 42 punkte cituojama EŽTT praktika, pagal kurią nėra reikalaujama detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o skundžiamo sprendimo 43 punkte nusprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neatliekant jų pagrįstumo vertinimo.

42. Visa tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatliko jokio savarankiško aplinkybių ir įrodymų identifikavimo bei įvertinimo. Visi argumentai, kurie pateikti kaip pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir (ar) teismo argumentai, faktiškai yra atsakovų paaiškinimų ir tripliko argumentų fragmentai, kurie arba perfrazuoti, arba atkartoti pažodžiui, sukeičiant atsakovų argumentų eiliškumą tarp skirtingų procesinių dokumentų, paliekant tas pačias gramatines klaidas ir nuorodas į atsakovų pridedamus dokumentus. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, ieškinio reikalavimus, dalies jų iš viso nenagrinėjęs (žr. šios nutarties 23–25 punktus), atmetė.

43. Pagal Sprendimų kokybės standartų 2.6 papunktį teismas, motyvuodamas priimtą sprendimą, gali pritarti vienam ar keliems sprendime jau užfiksuotiems proceso dalyvio argumentams ir jų dar kartą nekartoti, tačiau iš teismo sprendimo turi būti matoma, kad teismas atliko savarankišką vertinimą. Sprendimų kokybės standartų 5.5 papunktyje nustatyta, kad teismo motyvai turi būti aiškiai atskiriami nuo šalių paaiškinimų, vertinimų, samprotavimų ar byloje esančių įrodymų turinio, o 5.6 papunktyje įtvirtinta, kad paminėjęs ar pacitavęs tam tikrą įrodymą ar kitą informaciją, teismas paprastai atskleidžia, kokią reikšmę ar prasmę jis suteikia jai (pvz., nurodoma, kad teismas laiko, jog tam tikro asmens parodymo citata įrodo konkrečią faktinę aplinkybę). Iš sprendimo motyvų turi būti aišku, kodėl tam tikra informacija buvo minima ar cituojama. Formalus įrodymų ir (ar) jų turinio, teisės aktų nuostatų ar struktūrinių dalių numerių išvardijimas nėra pakankamas. Iš sprendimo motyvų turi būti matomas teismo atliktas teisinis vertinimas, įrodymų analizė ir įvertinimas (pvz., jų pakankamumas, įtikinamumas, reikšmė bylos baigčiai). Sprendimų kokybės standartų 5.7 papunktyje nustatyta, kad, nesant svarbių priežasčių, į teismo sprendimą neperrašomi procesiniai dokumentai, teismo posėdžio protokole ar kaltinamajame akte užfiksuoti liudytojų ir kitų asmenų parodymai ar kita bylos medžiaga. Cituojama tik tai, kas turi esminę reikšmę bylai, ir tik tiek, kiek reikia bylai išspręsti ir sprendimui pagrįsti.

44. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ir tokius apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka Sprendimų kokybės standartų 2.6, 5.5, 5.6 ir 5.7 papunkčių reikalavimų, t. y. jame nėra atliktas savarankiškas argumentų vertinimas, nėra pateiktų pirmosios instancijos teismo motyvų, apsiribojant atsakovų argumentų išvardinimu, kurie pateikti atsakovų procesiniuose dokumentuose, perrašant jų turinį pažodžiui. Nepateikus teisinio vertinimo dėl esminių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas iš esmės negali atlikti skundžiamo sprendimo pagrįstumo kontrolės funkcijos ir patikrinti išvados, kad ieškinys yra atmestinas, teisingumo.

45. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK įtvirtinti dviejų rūšių procesiniai pažeidimai, kurie skiriasi vieni nuo kitų sukeliamais procesiniais teisiniais padariniais. Pirmoji procesinių pažeidimų rūšis yra pažeidimai, laikytini pagrindu panaikinti teismo procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme tik tuomet, kai dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, t. y. šiuo atveju būtina nustatyti atitinkamo procesinio pažeidimo įtaką materialiam bylos rezultatui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Antroji procesinių pažeidimų rūšis yra esminiai procesiniai pažeidimai, sietini su pagrindinių civilinio proceso principų nepaisymu. Nustačius šiuos pažeidimus nėra reikšminga, ar būtent dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nes laikoma, kad jie lemia pirmosios instancijos teismo proceso neteisėtumą ir absoliutų priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 27 punktas; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, 81 punktas).

46. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai neatsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, neatskleidė bylos esmės ir pažeidė pamatinę teismo pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti ir šioje bei kitose nutarties dalyse aptarti proceso teisės pažeidimai teikia prielaidą konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir skundžiamą teismo sprendimą panaikinti. Teismo sprendimo panaikinimas dėl esminių civilinio proceso taisyklių pažeidimo suponuoja išvadą dėl tinkamo proceso byloje nebuvimo, todėl procesas pakartotinas, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su tuo, kad nepagrįstai konstatuotos atsakovų atsiskaitymo aplinkybės, kadangi atsakovai nuolat keitė savo poziciją dėl gautų lėšų, o susitarimas ir taikos sutartis nėra patikimi įrodymai, akte įtvirtinta skola atitiko mokėjimų likutį ir antrąją jungtinės veiklos sutartimi sutartą skolos dydį. Tokių argumentų ir aplinkybių vertinimas turėtų būti atliekamas bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Pripažinęs, kad skundžiamas sprendimas panaikinamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio

48. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, apeliantui grąžinamas remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3, 5 dalys).

49. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, dėl to turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti ieškovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 287 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. spalio 30 d. banko ,,BNP Paribas Bank Polska“ mokėjimo pavedimu.

Teisėjai Marius BajorasDalia KačinskienėAlma Urbanavičienė