Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmantei Kurmienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui R. M., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu, kuris sutampa su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Procesinių dokumentų atsakovas iš pašto neatsiėmė, todėl jie laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovui buvo siųstas teismo šaukimas, tačiau duomenų apie tai, kad jis įteiktas iki šios dienos nėra. Skambinant atsakovui nurodytu telefonu operatorė informavo, kad adresatas yra nepasiekiamas, nors atsakovas yra atsiliepęs telefonu ir sekretorei nurodęs, kad procesinius dokumentus jam siųsti ieškovės nurodytu adresu. Šaukimas į posėdį atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Jovyta Piekienė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui buvo pateikta išvada, kurioje buvo išdėstytos žinios apie šeimą. Pažymėjo, kad atsakovo Skyriaus atstovams taip pat nepavyko surasti. Pas ieškovę buvo lankytasi namuose. Nustatyta, kad ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame bute, kuriame yra visi komunaliniai patogumai. Būste buvo matomi vaiko žaislai, knygelės, butas tvarkingas ir švarus. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko mama turi sudariusi tinkamas sąlygas augti vaikui, kad mažametė gyvena jos rūpinama ir ugdoma nuo gimimo, sudariusi tinkamas sąlygas augti vaikui, bei į tai, kad tėvas nerodo net iniciatyvos bendrauti su vaiku, Skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, o iš tėvo priteistas išlaikymas bei nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. A. ir atsakovas R. M. yra nepilnametės dukros B. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos nebuvo sudarę. Po dukros gimimo šalys gyveno kartu iki 2020 m. gegužės mėnesio pradžios.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

8. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl byloje nesant duomenų, kad vaiko mama S. A. neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko mama S. A. atitiks geriausius nepilnametės interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko B. M. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (vaiko mama) S. A. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

9. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

10. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

11. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).

12. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

13. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių dukra yra penkerių metų amžiaus. Ji lanko Plungės lopšelį – darželį „Saulutė“. Ieškovė S. A. prašo iš atsakovo priteisti dukros Brigitos išlaikymui po 300 Eur per mėnesį. Ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia bent jau apie 730 Eur, kuriuos sudaro: maistas 250 Eur, asmens higienos priemonės 40 Eur; vitaminai, vaistai 30 Eur; vaiko laisvalaikiui 30 Eur; sezoniniams rūbams, avalynei, žaislams 170 Eur; mokestis už darželį 70 Eur; vaikui tenkanti nuomos dalis 100 Eur; vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis 40 Eur. Iš byloje pateiktos buto nuomos sutarties matyti, kad ieškovė nuomojasi būstą gyvenimui adresu A. Vaišvilos g. 5-18, Plungė; nuomos mokestis mėnesiui 200 Eur. Iš lopšelio – darželio pažymos matyti, kad mėnesio mokestis už darželį yra 73,50 Eur.

16. Vertinant ieškovės vaiko poreikiams nurodytas išlaidas (asmens higienos priemonės 40 Eur; vitaminai, vaistai 30 Eur; vaiko laisvalaikiui 30 Eur; mokestis už darželį 70 Eur; vaikui tenkanti nuomos dalis 100 Eur; vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis 40 Eur), teismas jas laiko pagrįstomis, tačiau vertinant išlaidas maistui ir drabužiams, teismas konstatuoja, jog jie nurodyti per dideli, atsižvelgiant į mažą mergaitės amžių ir į tai, kad mergaitė lanko darželyje, kuriame teikiamas maitinimas. Teismas sprendžia, kad 190 Eur suma maistui per mėnesį yra pakankama penkerių amžiaus mergaitei, ši suma laikoma reikalinga ir protinga. Taip pat teismas sprendžia, kad penkerių metų amžiaus mergaitei 100 Eur suma sezoniniams rūbams, avalynei yra pakankama ir protinga suma. Pažymėtina, kad šiuo atveju nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės higienai, ugdymui ir pan. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nepilnametės Brigitos poreikius užtikrina 600 Eur suma per mėnesį.

17. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

18. Remiantis ieškovės S. A. į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad ieškovė nuo 2022 m. vasario 1 d. buvo registruota užimtumo tarnyboje. Sodra duomenimis ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 850 Eur. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi.

19. Atsakovas R. M. pažymų apie gaunamas pajamas bei turimą turtą nepateikė, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar dėl kitų priežasčių negalėtų teikti vaikui reikiamo dydžio išlaikymo sumos. CPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas savo iniciatyva viešuosiuose registruose patikrino informaciją apie šalių turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra ūkininkas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dešimt turtinių vienetų, taip pat registruoti penkiolika juridinių faktų, t. y. atsakovas nuomojasi žemę iš valstybės. Duomenų apie gaunamas nėra. Jo vardu registruotos trys transporto priemonės.

20. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės atstovės, Skyriaus atstovės paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaiko amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, teismas sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo nepilnamečiui vaikui, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo R. M. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros Brigitos išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis). Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šioje byloje svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnametė šalių dukra gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė kasdieninė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas.

21. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

22. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

23. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

24. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 841 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kadangi šalys susitarė, kad joms išsiskyrus atsakovas kas mėnesį dukros išlaikymui nuo 2020 metų gegužės mėnesio mokės ieškovei po 200 Eur. Iš ieškovės byloje pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2020 metų birželio mėnesio iki 2022 metų liepos mėnesio dukros išlaikymui skyrė 4865 Eur, nors pagal šalių sutartą sumą viso išlaikymo suma iki ieškinio teismui pateikimo dienos turėjo būti 5600 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteisiamas 841 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos – 2022 m. rugsėjo 16 d. (200 Eur x 28 mėn. = 5600 Eur; 200 Eur : 30 d. x 16 d. = 106 Eur; 5600 Eur + 106 Eur – 4865 Eur (kuriuos atsakovas skyrė vaiko išlaikymui) = 841 Eur) (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

25. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką atsižvelgiant į nepilnametės dukros interesus ir jos amžių, vaiko ir atsakovo ryšio nebuvimą – atsakovas mergaitę matė per jos ketvirtąjį gimtadienį.

26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovo ir nepilnametės dukros ryšys yra silpnas, atsakovas nepalaiko nuolatinio ir pastovaus ryšio su dukra, į vaiko amžių, į tai, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, ši bendravimo tvarka nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, yra optimali ir įvykdytina, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas pilnai ir atsakovui nepareiškus prieštaravimų dėl nurodytos bendravimo tvarkos, ji nustatytina pagal ieškovės ieškinyje nurodytą tvarką, t. y. atsakovas R. M. galės bendrauti su nepilnamete dukra pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 21 val., mamos gyvenamojoje vietoje iki vaikui sukaks septyni metai; po to tėvas galės bendrauti su nepilnamete dukra pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 21 val., apie pageidavimą bendrauti pranešdamas dukros mamai prieš dvi dienas SMS žinute (CK 3.170 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

28. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 81 Eur (300 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc. (byla pateikta elektronine forma)), o žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą – 19 Eur (841 Eur x 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo.

29. Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (50 procentų). Advokato užmokestis šioje byloje yra 366,67 Eur. Patenkinus ieškinį pilnai, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės B. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės B. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 16 d., iki B. M. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 841 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) išlaikymo įsiskolinimo.

Nepilnametės B. M., gimusios (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovę S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra B. M., gimusia (duomenys neskelbtini) – atsakovas R. M. galės bendrauti su nepilnamete dukra pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 21 val., mamos gyvenamojoje vietoje iki vaikui sukaks septyni metai; po to tėvas galės bendrauti su nepilnamete dukra pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 21 val., apie pageidavimą bendrauti pranešdamas dukros mamai prieš dvi dienas SMS žinute.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 366,67 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.