Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-31-911/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-26
Bylos Nr.: e2-31-911/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01625-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Serdiukienė
Ieškovas: K. P.
Atsakovas: M. J. T.
Trečiasis asmuo: G. P.
Advokatai: Sigita Stukaitė

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2-31-911/2020Proceso Nr. 2-06-3-01625-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.1.7.6.; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,dalyvaujant ieškovui K. P., jo atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei,atsakovei M. J. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo K. P. patikslintą ieškinį atsakovei M.J. T., trečiajam asmeniui G. P. dėl neteisėtai pastatytos tvoros pašalinimo ir teritorijos sutvarkymo, įpareigojimo sukalti riboženklius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu pašalinti savavališkai pastatytą tvorą nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkant teritoriją: pašalinant tvorą ir bet kokias konstrukcijos sudedamąsias dalis, užsėjant žolę; įpareigoti atsakovę per 15 dienų nuo tvoros pašalinimo dienos savo sąskaita iškviesti kvalifikuotą matininką ir sukalti riboženklius ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, besiribojančios su atsakovei priklausančiu žemės sklypu, iš anksto informavus raštu ieškovą apie riboženklių atstatymo laiką ir fiksuojant tai antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu/aktu; nustatyti, kad atsakovei per 15 dienų nuo tvoros pašalinimo ir teritorijos sutvarkymo dienos nesukalus riboženklių, turi būti skaičiuojama 50 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki riboženklių sukalinimo dienos, kuri skiriama ieškovo naudai; nustatyti, kad atsakovei per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu nepašalinus savavališkai pastatytos tvoros nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nesutvarkant teritorijos, ieškovas turi teisę nugriauti tvorą, ją utilizuoti, sutvarkyti teritoriją, o patirtas išlaidas išieškoti iš atsakovės, kuri įpareigotina patirtas išlaidas padengti. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 449/895 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 1998 m. gruodžio 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktu, kurį pasirašė gretimų sklypų savininkai, buvo pažymėtos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. 2013 m. vasarą atsakovė, būdama gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, nugriovė tarp žemės sklypų buvusią seną tvorą bei pastatė naują, tačiau tai padarė neatsižvelgdama į teisiškai valdomas sklypo ribas. 2015 m. kovo 16 d. ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Klaipėdos mieto ir Neringos skyrių (toliau - NŽT), prašydamas patikrinti žemės sklypo ribas tarp ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. 2015 m. balandžio 9 d. patikrinimo metu nustatyta, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinėje riboje yra pastatyta vielos tinklo tvora, kurią pastatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai; tvora ties šiaurės vakariniu kampu į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją pastatyta apie 0,91 m atstumu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietvakariniame kampe tvora pastatyta apie 0,17 m atstumu nuo sklypo ribos; privačios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra užimta apie 10 m² (0,1 a). Atsakovė apie minėtą patikrinimą buvo informuota, jos buvo prašoma iki 2015 m. birželio 25 d. atlaisvinti savavališkai užimtą privačią žemę. 2015 m. liepos 17 d. NŽT pakartotinai patikrinus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pažeidimas nepašalintas, todėl atsakovei 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalį, kuris panaikintas bylą nutraukus teisme, kadangi atsakovė 2015 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti sandorius ir pakeisti jos valdomo žemės sklypo ribas. Atsakovės reikalavimus teismas atmetė, konstatavęs, kad atsakovė pastatydama tvorą ieškovui priklausančiame žemės sklype, neatsižvelgė į jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas ir tokiais savo veiksmais padidino savo žemės sklypą ieškovo sąskaita. 2017 m. rugsėjo 14 d. ieškovas kreipėsi į NŽT, prašydamas pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau 2017 m. spalio 17 d. raštu ieškovo prašymas netenkintas, jam pasiūlyta savo teises ginti civiline tvarka. Ieškovas nurodo, kad jis kreipėsi į atsakovę, prašydamas nugriauti tvorą, tačiau atsakovė su prašymu nesutiko. 2018 m. sausio 3 d. ieškovas kreipėsi į NŽT, prašydamas atlikti patikrinimą, ar (duomenys neskelbtini), žemės savininkų pastatyta tvora vis dar yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 8 d. NŽT atliko minėtą patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad tvora, kuri užfiksuota ir 2015 m. balandžio 10 d. žemės naudojimo patikrinimo akte vis dar yra įrengta žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji kartu su sutuoktiniu V. M. 1978 m. liepos 31 d. sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą, plytų sandėlį ir kiemo įrengimus, esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 624 m². 1982 m. Klaipėdos m. DŽDT jiems išduotas leidimas papildomai naudotis 6 m², iš viso 630 m² žemės sklypu. Namų valdos techninėje apskaitos kortelėje nurodoma, kad žemės sklype yra kiti statiniai: 1) vielinė tvora - statybos metai 1961 m.; 2) betoninių plytelių šaligatvis - statybos metai 1962 m.; 3) metaliniai vartai - statybos metai 1975 m. Šie duomenys registruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Po sutuoktinio V. M. mirties atsakovė priėmė palikimą ir pagal testamentą paveldėjo jo turtą, kurį taip pat sudarė žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). 2013 m. atsakovė nusprendė atnaujinti susidėvėjusią tvorą. Darbai buvo atlikti pagal senosios tvoros buvimo vietą, panaudojant naujas medžiagas - vielos tinklą. 2015 m. birželio 9 d. atsakovė gavo NŽT 2015 m. birželio 5 d. raštą, kuriame nurodoma, jog patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinėje riboje yra pastatyta vielos tinklo tvora, kurią pastatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai; tvora ties šiaurės vakariniu kampu į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją pastatyta apie 0,91 m atstumu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, o žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), pietvakariniame kampe tvora pastatyta apie 0,17 m atstumu nuo sklypo ribos; privačios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra užimta apie 10 kv.m, dėl to yra pažeistas ATPK 45 straipsnis. 2015 m. liepos 7 d. NŽT surašė pakartotinį žemės naudojimo patikrinimo aktą ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3657-795/2015 bylą nutraukė, atsakovės veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties. NŽT atstovas S. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis tikslaus žemės sklypo matavimo neatliko, tik išmatavo, kad pastatyta tinklo tvora užima dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą paliko nepakeistą. 2018 m. vasario 8 d. NŽT atliko dar vieną patikrinimą, kurio metu nustatė, jog tvora, užfiksuota 2015 m. balandžio 10 d. žemės naudojimo patikrinimo akte, tebestovi ir anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės nepasikeitusios. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nuo pat sklypo įsigijimo dienos iki 2015 m. nereiškė jokių pretenzijų dėl tvoros, kaip neva jo teises pažeidžiančio objekto. Ieškovas pateiktą ieškinį grindžia 1998 m. gruodžio 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktu, kuriuo buvo pažymėtos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Vis dėlto, nei atsakovė, nei jos sutuoktinis V. M. minėto akto nepasirašė. Ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo teiginius, kad riba, skirianti šalių žemės sklypus eina tarp taškų 1 (x 24647,78/ y 6510,11) ir 2 (x 24662,90/ y 6515,08). Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data yra 1994 m. gegužės 9 d., o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data yra 1998 m. gruodžio 15 d. Iš ieškovo pateikto koordinačių žiniaraščio matyti, kad vykdant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matavimus buvo naudojama Klaipėdos m. vietinė koordinačių sistema. Matavimai atlikti tuo metu naudojamais prietaisais - teodolitu ir rulete. Žemės sklypo ribos nebuvo transformuotos į LKS-94 koordinačių sistemą. Todėl manytina, kad ieškovo nurodyti duomenys nėra tikslūs ir galimai jų nustatymas 1998 m. neatitiko faktinio naudojimosi žemės sklypais, kur sklypų ribą žymėjo tvora, pastatyta 1961 m. Pažymėtina, kad nuo tvoros pastatymo 1961 m., jos linija visada buvo tiesiai su ieškovo garažo kampu. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti daug vėliau, t.y. 1994 m. gegužės 9 d. ir 1998 m. gruodžio 15 d., akivaizdu, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikę „Korporacija matininkai“ būtų atžymėję ar iškėlę klausimą dėl to, jog ginčo tvora kerta bendrą žemės sklypų ribą ir įsiterpia į ieškovui priklausantį žemės sklypą, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovė taip pat pažymi, jog nors ieškovas remiasi NŽT 2015 m. balandžio 10 d. patikrinimo aktu, tačiau nėra aišku, kaip specialistas S. L. nustatė akte nurodytas aplinkybes. Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A2.2.-3657-795/2015 nustatė, kad S. L. tikslaus sklypo matavimo neatliko, tik išmatavo, kad pastatyta tinklo tvora užima dalį žemės sklypo teritorijos. Be to, matavimai buvo atlikti naudojantis įranga - rulete, kuri nėra laikytina tinkama matavimo priemone. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atliktų matavimų tikslumo.

3. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė patikslintą ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad 2013 m. vasarą atsakovė nugriovė tarp jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvusią tvorą ir pastatė naują, tačiau naujoji tvora pastatyta neatsižvelgiant į žemės sklypų ribas ir patenka į ieškovui priklausantį žemės sklypą. Šiuo atveju tvora turi stovėti tarp 1998 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo plane, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, esančių taškų 1 ir 2, tačiau yra faktiškai tarp minėtame žemės sklypo plane esančių taškų 1 ir 3.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad 2013 m. ji pakeitė tarp jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvusią seną tvorą ir pastatė naują. Naujoji tvora buvo pastatyta toje pačioje vietoje kaip ir senoji bei atitinka šalių žemės sklypų ribą, t.y. naujoji tvora nepatenka į ieškovo žemės sklypo ribas. Pažymėjo, kad ties tvora yra nutiesti jai reikalingi komunikacijos tinkai – vandentiekis, elektra ir pan., todėl tvorą perkėlus jos žemės sklypo link, nurodytos komunikacijos atsidurs ieškovo žemės sklype.

5. Trečiajam asmeniui G. P. siunčiant paštu teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau trečiasis asmuo per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą patikslintą ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui K. P. nuosavybės teise priklauso 449/895 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o trečiajam asmeniui, G. P., nuosavybės teise priklauso 446/895 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei M. J. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). NŽT 2015 m. balandžio 9 d. žemės naudojimo akto patikrinimo duomenimis nustatyta, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinėje riboje yra pastatyta vielos tinklo tvora, kurią pastatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė; tvora yra pastatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose: šiaurės vakarinėje pusėje (kampe) tvora įlenda į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), apie 0,91 m, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietvakariniame kampe tvora įlenda (pastatyta) apie 0,17 m atstumu į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją; dėl šių priežasčių (tvoros pastatymo) yra užimta apie 10 m² privačios nuosavybės (žemės). NŽT 2015 m. liepos 17 d. žemės naudojimo akto patikrinimo duomenimis nustatyta, kad tvora nėra pašalinta ar perkelta (perstatyta) į savo žemės sklypą, pažeidimas nepašalintas. 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3657-795/2015 administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, atsakovės veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi byloje Nr. ATP-48-382/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą paliko nepakeistą. 2017 m. gruodžio 5 d. ieškovas pateikė atsakovei reikalavimą iki 2017 m. gruodžio 31 d. nugriauti atsakovės pastatytą tvorą, esančią ieškovui priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2017 m. gruodžio 6 d. pranešimu su ieškovo reikalavimu nesutiko. NŽT 2018 m. vasario 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad tvora, kuri užfiksuota ir 2015 m. balandžio 10 d. žemės naudojimo patikrinimo akte vis dar yra įrengta žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 19 d. ieškovas pateikė atsakovei reikalavimą iki 2018 m. kovo 2 d. nugriauti atsakovės pastatytą tvorą, esančią ieškovui priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl įpareigojimo pašalinti tvorą

7. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu pašalinti savavališkai pastatytą tvorą nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkant teritoriją: pašalinant tvorą ir bet kokias konstrukcijos sudedamąsias dalis, užsėjant žolę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

8. Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

9. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas ieškiniu siekia, kad būtų nugriautas jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribose esantis atsakovės pastatytas statinys, darytina išvada, kad ieškovas negatoriniu ieškiniu siekia atkurti iki jo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t.y. tokią padėtį, kai jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose atsakovės savavališkai pastatytos tvoros nebuvo. Pažymėtina, jog, kaip minėta, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus – kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, bet neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, šiuo atveju ieškovas turi tik įrodyti, kad jis yra žemės sklypo, kurio dalyje yra atsakovei priklausantis statinys, savininkas, o tokio statinio buvimas šiame sklype, atsakovei neturint teisės naudotis sklypo dalimi, pažeidžia ieškovo teises. Kad statinio statyba atitiko teisės aktų reikalavimus, inter alia, kad atsakovė turėjo teisę naudoti nuosavybės teise jai nepriklausančio žemės sklypo dalį statiniui pastatyti ir naudoti, turi įrodyti atsakovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020).

10. Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 630 m², o ne 587 m². Be to, atsakovė naująją tvorą pastatė senosios tvoros vietoje, t.y. tvoros į ieškovo žemės sklypą neperkėlė. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-310-889/2016 pagal ieškovės M. J. M. (dabar – T.) patikslintą ieškinį atsakovams K. P., G. P., V. V., V. A., B. P., V. K., L. A. K., Lietuvos Respublikai, NŽT dėl žemės pirkimo -pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos, tvoros atstatymo, statinio nugriovimo, žemės sklypų ribų nustatymo ir paženklinimo aktų pripažinimo negaliojančiais bei sutarties modifikavimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, J. Ž., D. L. K., J. P., G. L.. Atsakovė (ieškovė) M. J. T. civilinėje byloje Nr. e2-310-889/2016 pareikštu ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė panaikinti 1998 m. gruodžio 5 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo aktą, panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 1993 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 455 ir 1999 m. kovo 24 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P21/99-0144 dalis, kurių pagrindu atsakovės V. K. ir G. P. nuosavybės teise įsigijo 10 m² valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), tarp taškų 1, 7 ir 6 pagal 2015 m. liepos 22 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą (byla Nr. e2-310-889/2016, b. l. 34-39, t. 1) bei taikyti restituciją, panaikinti V. K. ir L. A. K. bei K. P. ir B. P. 2004 m. lapkričio 12 d. žemės sklypo su statiniais pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria K. P. ir B. P. parduotas 10 m² žemės plotas bei taikyti restituciją, modifikuoti 1994 m. gegužės 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos miesto valdybos ir V. M., nurodant, jog V. M. įsigijo 630 m² valstybinės žemės plotą. Pažymėtina, kad pareikštą ieškinį atsakovė M. J. T. grindė aplinkybe, kad jai nuosavybės teise priklauso 630 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o ne 587 m², t.y. kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas turi būti 630 m², o ne 587 m². Atsakovė taip pat teigė, kad 2013 m. ji pakeitė tarp jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvusią seną tvorą ir pastatė naują. Naujoji tvora buvo pastatyta toje pačioje vietoje kaip ir senoji bei atitinka šalių žemės sklypų ribą.

12. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu atsakovės (ieškovės) M. J. T. ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-726-460/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad atsakovė (ieškovė) M. J. T. prašė panaikinti 1998 m. gruodžio 5 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo aktą, nurodydama, kad abejoja, ar nustatant ribas dalyvavo ir jos sutuoktinis V. M., bei abejojo jo parašo tikrumu, tačiau savo prielaidų nepagrindė leistinais įrodymais. Teismas nurodė, kad atsakovė (ieškovė) M. J. T. pastatė naują tvorą, kuri matoma eilėje foto fiksacijų, esančių byloje, tame tarpe ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Akivaizdus tvoros dislokacijos vietos pakeitimas atsispindi VI tome 132–141 puslapiuose esančiuose nuotraukose, kuriose akivaizdžiai matyti 6 taško perkėlimas į pageidaujamą 18 pagal I tome, 34, 35 lape pateiktą planą. Dėl to atsakovės (ieškovės) M. J. T. tvoros perkėlimas užimant didesnį ieškovo (atsakovo) K. P. plotą (kaip nustatyta pažeidimo akte), nesukuria jai teisėtų materialiųjų lūkesčių tai įteisinti jos norimu būdu. Atsakovės (ieškovės) M. J. T. nurodomi faktai, kad tvora tarp ieškovo (atsakovo) K. P. ir jos sklypo pastatyta 1961 m., kad ji jo žemę valdo jau seniai, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui (atsakovui) K. P. įsigijus namų valdos dalį, jau daugiau nei 10 metų, gyvenant su atsakove (ieškove) M. J. T. kaimynystėje, ji niekada nevaldė prašomo priteisti jai žemės ploto iki to laiko, kol nepastatė tvoros, dėl kurios ir kilo nesutarimai. Bylos duomenys aiškiai pagrindžia faktą, kad naujoji tvora pastatyta ne toje pačioje vietoje kaip buvusioji, todėl atsakovės (ieškovės) M. J. T. tariamas ieškovo (atsakovo) K. P. žemės valdymas atmestinas kaip neįrodytas.

13. Taigi, nors nagrinėjamu atveju atsakovė pareikštą ieškinį ginčija nurodydama, kad nei ji, nei jos sutuoktinis nesudarė 1998 m. gruodžio 5 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo akto, tačiau minėtas aktas yra galiojantis ir nenuginčytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu jos reikalavimą dėl 1998 m. gruodžio 5 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo akto panaikinimo atmetė. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo atsakovė M. J. T. bei ieškovas K. P., taip pat pripažintos nepagrįstomis atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, t.y. teismas konstatavo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 587 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad atsakovė perkėlė tarp jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvusią tvorą, taip užimdama dalį ieškovui priklausančio žemės sklypo.

14. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat nurodo, kad ties tvora yra nutiesti jai reikalingi komunikacijos tinkai – vandentiekis, elektra ir pan., todėl tvorą perkėlus jos žemės sklypo link, nurodytos komunikacijos atsidurs ieškovo žemės sklype. Vis dėlto, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-726-460/2017 konstatavo, kad vandentiekis yra atsakovės (ieškovės) M. J. T. žemės sklypo ribose pagal registruotas viešame registre žemės sklypo ribas, kurias ji ginčija, t. y. vandentiekis įrengtas pagal išviešintas registruose ribas. Atsakovai teisūs teigdami, jog kitaip ir negalėjo būti suprojektuota. Taigi atsakovės (ieškovės) M. J. T. teiginiai atmestini kaip prieštaraujantys faktinei situacijai, kadangi vandentiekis yra jos žemės sklypo ribose. Kitų duomenų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su komunikacijos tinklais, ji teismui nepateikė.

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė įrengė tvorą jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose, taip užkirsdama kelią ieškovui šia sklypo dalimi naudotis pagal paskirtį. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos atliktų veiksmų teisėtumą.

16. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovė įpareigotina per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savo lėšomis ir darbu savavališkai pastatytą tvorą, esančią ieškovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose, pašalinant ją bei jos konstrukcijos sudedamąsias dalis. Teismas pažymi, jog, pagal 1998 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, kuris VĮ „Registrų centras“ įregistruotas 2004 m. spalio 25 d., ginčo tvora yra tarp taškų 1 (koordinatės X:24647.78, Y:6510.11) ir 3 (koordinatės X:24662.71, Y:6515.97), ir tokiu būdu įsiterpia į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo ieškinio reikalavimo dalį, susijusį su įpareigojimu atsakovę užsėti žolę, teismas vertina kaip perteklinį bei kaip tiesiogiai nesusijusį su esmine ieškinio reikalavimo dalimi dėl atsakovės savavališkai pastatytos tvoros pašalinimo.

17. Įvertinus ieškinyje keliamų reikalavimų pobūdį, siekiant užtikrinti kuo greitesnį sprendimo įvykdymą ir vadovaujantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, tačiau siekiant nepažeisti atsakovės teisių ir teisėtų interesų, ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo tenkinamas iš dalies, nustatoma, kad nurodytu terminu neįvykdžius teismo sprendime 16 punkte numatytų įpareigojimų atsakovei skiriama 2 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną.

Dėl įpareigojimo sukalti riboženklius

18. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę per 15 dienų nuo tvoros pašalinimo dienos savo sąskaita iškviesti kvalifikuotą matininką ir sukalti riboženklius ant ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, besiribojančios su atsakovei priklausančiu žemės sklypu, iš anksto informavus raštu ieškovą apie riboženklių atstatymo laiką ir fiksuojant tai antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu/aktu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1998 m. gruodžio 5 d. buvo sudarytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo aktas. Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1996 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 88 patvirtintos Riboženklių apsaugos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 2.1. punkte nustatyta, kad riboženklius saugo ir prižiūri žemės sklypo savininkas (naudotojas). Nustačius sklypo ribas bei jas paženklinus vietovėje, matavimus vykdęs asmuo surašo ribų paženklinimo ir ženklų perdavimo apsaugai aktą (1 priedas). Aktą pasirašo matavimus vykdęs asmuo, žemės sklypo savininkas (naudotojas) ir gretimų sklypų savininkai (naudotojai). Ženklas perduodamas apsaugai žemės sklypo savininkui (naudotojui). Tuo atveju, kai riboženklis ženklina kelių savininkų (naudotojų) sklypus, jis apsaugai perduodamas tam savininkui, kuriam pirmajam apmatuojamas sklypas. Žemės sklypo savininkas (naudotojas, nuomininkas) savo ūkine veikla neturi pažeisti arba sunaikinti riboženklių (Instrukcijos 2.4., 2.5., 2.6. punktai). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 patvirtintų žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte numatyta, kad žemės sklypo, išskyrus kelio ir geležinkelio kelio žemės sklypo, ribos ženklinamos riboženkliais. Žemės sklypo ribos riboženkliais ženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba atstatomi sunaikinti ar sugadinti anksčiau paženklinto žemės sklypo riboženkliai. Už riboženklių apsaugą, priežiūrą, ribinių linijų miško žemėje prakirtimą ir atnaujinimą yra atsakingas žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas. Žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ir šių Taisyklių nustatyta tvarka (Instrukcijos 8, 9 punktai).

19. Atsižvelgus į tai, kad 1998 m. gruodžio 5 d. buvo sudarytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo aktas, kurio sudarymo metu galiojo Instrukcijos nuostatos, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos buvo pažymėtos riboženkliu. Kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, atsakovei perkėlus ginčo tvorą į ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, minėtas riboženklis neišliko. Esant šioms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad riboženklis buvo sunaikintas dėl atsakovės veiksmų, t.y. jai perkeliant ginčo tvorą.

20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovė įpareigotina per 15 dienų nuo teismo sprendimo dalies, kuria ji įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, esančią ieškovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose, įvykdymo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovui bei trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą riboženkliais.

21. Teismas pažymi, jog nors ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę apie žemės sklypų ženklinimo riboženkliais laiką iš anksto informuoti raštu ieškovą ir fiksuoti tai antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu/aktu, tačiau minėti veiksmai turi būti atliekami teisės aktų, galiojančių jų atlikimo metu, nustatyta tvarka. Šiuo atveju aplinkybę, ar ieškovo dalyvavimas žemės sklypų ženklinimo riboženkliais metu yra būtinas, nustatys šių veiksmų metu galiojantys teisės aktai. Atitinkamai, teisės aktai nenumato reikalavimo, nurodytą ženklinimą fiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tokio įpareigojimo nustatymas nepagrįstai apsunkintų atsakovės padėtį ir sukeltų jai papildomas išlaidas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, šis ieškovo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

22. Ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę pats savo iniciatyva kreiptis į antstolį, kad šis atliktų žemės sklypų ženklinimo riboženkliais faktinių aplinkybių konstatavimą.

23. Įvertinus ieškinyje keliamų reikalavimų pobūdį, siekiant užtikrinti kuo greitesnį sprendimo įvykdymą ir vadovaujantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, tačiau siekiant nepažeisti atsakovės teisių ir teisėtų interesų, ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo tenkinamas iš dalies, nustatant, kad nurodytu terminu neįvykdžius teismo sprendime numatytų įpareigojimų, atsakovei skiriama po 1 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną.

24. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 1 254,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 1 179,75 Eur už advokato teisinę pagalbą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovo ieškinys iš esmės yra pagrįstas. Byloje nustatyta, kad atsakovė savavališkai pastatė ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklype tvorą, todėl ji privalo ją pašalinti. Teismas sprendžia, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 1 254,75 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę M. J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, esančią ieškovui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribose, pašalinant ją bei jos konstrukcijos sudedamąsias dalis. Nustatytu terminu įpareigojimų neįvykdžius, skirti atsakovei M. J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną.

Įpareigoti atsakovę M. J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 15 dienų nuo teismo sprendimo dalies, kuria ji įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, esančią ieškovui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribose, įvykdymo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti atsakovei M. J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei trečiajam asmeniui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą riboženkliais. Nustatytu terminu įpareigojimų neįvykdžius, skirti atsakovei M. J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės M. J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 254,75 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Serdiukienė