Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J. M., jos įgaliotam atstovui advokatui Olegui Drobitko, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui S. L., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. M. 2015 m. rugpjūčio 20 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį. Protokole nurodyta, kad 2015 m. balandžio 9 d. atlikus privažios žemės naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkė M.J. M. sklypo vakarinėje riboje pastatė vielos tinklo tvorą, kuri ties šiaurės - vakariniu kampu į žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teritoriją pastatyta apie 0,91 m atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, o žemės sklypo , (duomenys neskelbtini), pietvakariniame kampe pastatyta apie 0,17 m atstumu nuo sklypo ribos. Tokiu būdu užėmė privažios žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teritorijos apie 10 m². Institucija 2015 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 13SD-547-(14.13.104.)kreipėsi į J.M. M. , prašydami 2015 m. gegužės 13 d., 9 val., atvykti į dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybių nustatymo, pagal 2015 m. balandžio 9 d. surašytą Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-22-(14.13.73). M.J. M. buvo paaiškinta, kad ji savavališkai užėmė dalį privačios žemės, užtverdama tvorą. M.J. M. paprašyta iki 2015 m. birželio 25 d. atlaisvinti savavališkai užimtą privačią žemę. 2015 m. liepos 7 d. pakartotinai patikrinus sklypo, (duomenys neskelbtini), ribas, nustatyta, kad pažeidimas nepašalintas. M.J. M., savavališkai užimdama ir naudodama privačios nuosavybės teise kitam asmeniui priklausančią žemę, pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą.

M. J. M. nepripažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad ji 1978 m. nusipirko žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais statiniais, taip pat ir tvora. Statiniai ir tvora buvo įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto registre. Jos sklypo kaimynas, sklypo, (duomenys neskelbtini) savininkas K. P. ir jo sutuoktinė nuo pat sklypo įsigijimo dienos iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl jų nuosavybės pažeidimo. Šiais metais ji išardė seną vielinę tvorą ir toje pačioje vietoje pastatė naują vielinę tvorą. Nauja tvora pastatyta toje pačioje vietoje, kaip ir nugriauta senoji tvora. Apie tai, kad Žemės tarnyba atliko sklypų ribų patikrinimą, M.J. M. sužinojo tik tada, kai buvo iškviesta protokolo surašymui. Šiuo metu vyksta civilinis ginčas dėl tvoros teisėtumo ir žemės ribų atstatymo, kuriame atsakovai yra žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkai.

M. J. M. įgaliotas atstovas advokatas O. Drobitko paaiškino, kad M. J. M. kaimynų žemės sklypo dalies neužėmė, ji žemės sklypą nusipirko 1978 metais, tvora buvo pastatyta dar anksčiau -1961 metais. Tvora yra įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto registre, todėl vertimas ją nugriauti yra privačios nuosavybės pažeidimas. Patikrinimas buvo atliktas kaimynų iniciatyva. Kai M. J. M. sužinojo apie šią situaciją, kreipėsi su ieškiniu į teismą. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atsakovė civilinėje byloje. Atstovas advokatas O. Drobitko prašė bylą nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas S. L. paaiškino, kad jis atliko patikrinimą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribų. Patikrinimo metu dalyvavo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkas K. P., tačiau gretimo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio tvoros pastatymo teisėtumą jis tikrino, savininkai nedalyvavo. Patikrinimo metu S. L. nustatė, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatyta nauja tvora, kuri vienoje pusėje į kaimynų sklypą, (duomenys neskelbtini), įsikišusi 91 centimetrą, o kitoje - 17 centimetrų.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 13AT-6-(14.13.78.) nurodyta, kad 2015 m. balandžio 9 d. atliktas privačios žemės patikrinimas ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-22-(14.13.73.), patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinėje riboje pastatyta vielos tinklo tvora, kuri ties šiaurės vakariniu kampu į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją pastatyta apie 0,91 m atstumu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, o pietvakariniame kampe į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją pastatyta apie 0,17 m atstumu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, todėl privataus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užimta apie 10 m². Tvorą pastatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė M. J. M.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 13SD-547-(14.13.104.) buvo kreiptasi į M. J. M. prašant 2015 m. gegužės 13 d. atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybių nustatymo pagal 2015 m. balandžio 9 d. surašytą Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-22-(14.13.73.). M. J. M. paaiškinta, kad ji užėmė kaimynų žemės sklypo dalį, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. birželio 5 d. raštu Nr. 13SD-768-(14.13.104.) jos buvo paprašyta iki 2015 m. birželio 25 d. atlaisvinti savavališki užimtą privataus žemės sklypo dalį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistams 2015 m. liepos 17 d. pakartotinai atlikus privataus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą nustatyta, kad pažeidimas nepašalintas, surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-52-(14.13.73.), todėl M. J. M. 2015 m. rugpjūčio 20 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, M. J. M. paaiškino, kad tvora stovi nuo 1961 metų, t. y. dar iki jai įsigyjant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ji žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo 1978 m. liepos 31 d., taip pat nurodė, kad šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų. Administraciniu nurodymu pasiūlyta per dešimt darbo dienų sumokėti 145 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų) dydžio baudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje, padarymą. (b. l. 3-6).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-22-(14.13.73.) užfiksuota, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinėje riboje pastatyta vielos tinklo tvora, kurią pastatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, tvora pastatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose: šiaurės vakariniame kampe tvora pastatyta apie 0,91 m nuo ribos į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, pietvakariniame kampe – apie 0,17 m, tokiu būdu užimta apie 10 m² privataus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (b. l. 7-9).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. liepos 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-52-(14.13.73.) užfiksuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 13SD-768-(14.13.104.) M. J. M. buvo prašyta iki 2015 m. birželio 25 d. atlaisvinti užimtą privačią žemę, tačiau pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad tvora nepašalinta ir neperkelta, t. y. pažeidimas nepašalintas. (b. l. 10-12).

Valstybinės žemės naudojimo prie (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu esanti situacija užfiksuota fotolentelėse, kuriose užfiksuota vielos tinklo tvora tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). (b. l. 13).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. balandžio 9 d. rašte Nr. 13SD-768-(14.13.104.) M. J. M. prašoma iki 2015 m. birželio 25 d. atlaisvinti užimtą privačią žemę. (b. l. 14).

K. P. 2015 m. kovo 16 d. Prašyme dėl ribos tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), patikslinimo prašoma patikrinti žemės sklypo ribą, nurodama, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė M. J. M. 2013 metais gegužės mėnesį atnaujino tvorą ir gali būti, kad pažeidė ribą. (b. l. 18).

Iš VĮ Registrų centro 2015 m. balandžio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 21/1000, matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), statinys tvora yra įregistruotas. (b. l. 21-23).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. M. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio. 1 dalyje, sudėties. Administracinėn atsakomybėn traukiama M. J. M. neneigė Institucijos atlikto žemės sklypo patikrinimo akto rezultatų, tačiau tvirtino, kad žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), su visais statiniais ir tvora ji nusipirko dar 1978 m. ir jį naudojo nedarydama jokių pakeitimų. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklype, unikalus Nr. 2101-0002-0048, gyvenamojo namo su inžinieriniais statiniais ir kiemo statiniais (tvora, kiemo aikštelė) statyba užbaigta 1975 m. Užbaigtumo procentas – 100 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas 70 proc. (b.l. 21-25). Nors sklypo ir statinių įregistravimas atliktas pagal kadastrinius matavimus, tačiau išraše nenurodyta, kada šie matavimai atlikti. Nuosavybė priklauso J. M., paveldėjimo teisės pagal testamentą, pagrindu, nuo 2010-11-23. 2015 m. balandžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus patikrinimo akte Nr. 13ŽN-22-(14.13.73) konstatuota, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinėje riboje, pastatyta vielos tinklo tvora, kurią pastatė žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkė. Tvora yra pastatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribose(šiaurės vakarinėje pusėje, kampe, dalis tvoros įlenda į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), apie 0,91 m, o pietvakariniame kampe tvora įlenda apie 0,17 m atstumu į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritoriją (b.l. 7-8). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus atstovas S. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis tikslaus sklypo matavimo neatliko, tik išmatavo, kad pastatyta tinklo tvora užima dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijos. Teismų informacinės duomenų bazės LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal civilinės ieškovės M.J. M. civilinį ieškinį atsakovams K. P., G. P., V. V., M. R., V. A., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos, tvoros atstatymo, statinio nugriovimo bei sutarties modifikavimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad velionis ieškovės vyras V. M. 1978-07-31 d. įsigijo gyvenamąjį namą, plytų sandėlį ir kiemo įrengimus, esančius 624 m² žemės sklype, (duomenys neskelbtini). 1992-09-11 d. V. M. Klaipėdos msieto valdybos žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymą pirkti 630 m² žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1994-03-28 AB „(duomenys neskelbtini)“ išmatavo faktiškai naudojamą sklypą, nustatė sklypo ribų koordinates ir paruošė sklypo ribų planą. 1994-04-28 d. Klaipėdos miesto valdyba potvarkiu Nr. 268, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ p. 6. p. 6.1.1.1. ir Klaipėdos miesto valdybos 1994-04-28 posėdžio protokolu Nr. 8, patvirtino faktiškai naudojamas namų valdų žemės sklypų ribas ir leido įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise asmenims pagal potvarkio priedus Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat įpareigojo Žemėtvarkos tarnybą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis. V. M. faktiškai naudojamo sklypo ribos buvo klaidingai (kaip dabar paaiškėjo) nustatytos 587 m², todėl jam leista įsigyti nuosavybėn 587 m² dydžio sklypą. V. M. 1994-05-09 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsigijo 587 m² žemės sklypą. „Registrų centras“ registruota sklypų riba eina tarp taškų plane pažymėtų Nr. 5 (x 6182014.19, y 319997.33) ir 6 (x 6182006.13, y 320016.23), ieškinio tikslas yra registruotą sklypų ribą perkelti į faktinę sklypų ribą, kuri buvo nustatyta dar 1961 metais, t.y. į tvora nustatytą ribą, ėjusią tarp taškų plane pažymėtų Nr. 16 (x 6182013.80, y 320000.38) ir 17 (x 6182007.48, y 320017.76).

Remdamasis ištirtais bylos duomenimis, teismas daro išvadą, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkai žemės sklypais naudojasi pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio normoje nurodyto žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas turi būti vertinamas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kuris negali būti ištaisytas įprastinėmis privačių asmenų teisių gynimo priemonėmis – reiškiant pretenziją, ieškinį, šiuo atveju byloje yra duomenys ir iš LITEKO sistemos duomenų aišku, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal M. J. M. ieškinį dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos, tvoros atstatymo, statinio nugriovimo bei sutarties modifikavimo. Teismas, mano, kad kol neišspręstas ginčas dėl žemės sklypų ribų ir neatlikti žemės sklypų geodeziniais matavimai, todėl nėra pagrindo taikyti M. J. M. atžvilgiu administracinę atsakomybę, kuri turėtų būti ultima ratio (paskutinė priemonė) ginčui išspręsti. Kadangi yra galimybė ginčą išspręsti civiline tvarka, teismas konstatuoja, administracinės atsakomybės taikymas M. J. M. atžvilgiu būtų perteklinė priemonė. Konstatuotina, kad nustatytas M. J. M. pažeidimas nesukėlė tokių padarinių, kurie būtų pagrindas taikyti M. J. M. atžvilgiu administracinę atsakomybę. Teismo manymu, civilinio proceso tvarkos taikymas yra visiškai pakankama priemonė, užtikrinant žemės sklypų savininkų ginčo sprendimą. Konstatuotina, kad bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo įrodyta, jog M. J. M. padarė pažeidimą, dėl kurio jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla M. J. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant M. J. M. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.