- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-726-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09686-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Jolanta Gailevičienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- M. J. M.
- Atsakovas
- K. P., G. P., V. V., V. A., B. P., V. K., L. A. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, J. Ž., D. L. K., J. P., G. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. M. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. J. M. patikslintą ieškinį atsakovams K. P., G. P., V. V., V. A., B. P., V. K., L. A. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos, tvoros atstatymo, statinio nugriovimo, žemės sklypų ribų nustatymo ir paženklinimo aktų pripažinimo negaliojančiais bei sutarties modifikavimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, J. Ž., D. L. K., J. P., G. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė 2016-02-12 patikslintą ieškinį, juo prašė panaikinti 1998-12-05 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo aktą, 2006-10-10 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą, 1999-03-15 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 455 dalį, kuria V. K. ir G. P. leista pirkti 10 kv. m valstybinės žemės plotą, kuris yra tarp taškų: pirmas taškas x 6182006.13, y 320016.23; Antras taškas x 6181991.24, y 320010.61; Trečias taškas x 6182005.76, y 320017.05; Ketvirtas taškas x 6181991.07, y 320010.96; 2006-12-29 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-7016 dalį, kuria A. R. leista pirkti 24 kv. m valstybinės žemės plotą, kuris yra tarp taškų: Pirmas taškas x 6182013.03, y 320000.18; Antras taškas x 6182013.80, y 320000.38; Trečias taškas x 6182007.48, y 320017.76; Ketvirtas taškas x 6182005.76, y 320017.05; 2007-03-07 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-1212-(1.3) dalį, kuria V. A. leista pirkti 24 kv. m valstybinės žemės plotą, kuris yra tarp taškų: Pirmas taškas x 6182013.03, y 320000.18; Antras taškas x 6182013.80, y 320000.38; Trečias taškas x 6182007.48, y 320017.76; Ketvirtas taškas x 6182005.76, y 320017.05; 1999-03-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P21/99-0144 dalį, kuria atsakovei G. P. buvo parduotas 10 kv. m valstybinis žemės plotas, kuris yra tarp taškų: Pirmas taškas x 6182006.13, y 320016.23; Antras taškas x 6181991.24, y 320010.61; Trečias taškas x 6182005.76, y 320017.05; Ketvirtas taškas x 6181991.07, y 320010.96; taikyti restituciją, grąžinti atsakovei G. P. lėšas sumokėtas už 10 kv. m žemės plotą, viso 0,25 Eur, o Lietuvos Respublikai grąžinti žemės plotą, kuris yra tarp taškų: Pirmas taškas x 6182006.13, y 320016.23; Antras taškas x 6181991.24, y 320010.61; Trečias taškas x 6182005.76, y 320017.05; Ketvirtas taškas x 6181991.07, y 320010.96; panaikinti V. K. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P 21/99-0143 dalį, kuria atsakovei V. K. buvo parduotas 10 kv. m valstybinis žemės plotas, kuris yra tarp taškų: Pirmas taškas x 6182006.13, y 320016.23; Antras taškas x 6181991.24, y 320010.61; Trečias taškas x 6182005.76, y 320017.05; Ketvirtas taškas x 6181991.07, y 320010.96; taikyti restituciją, grąžinti atsakovei V. K. lėšas, sumokėtas už 10 kv. m žemės plotą, viso 0,19 Eur, o Lietuvos Respublikai grąžinti žemės plotą, kuris yra tarp taškų: Pirmas taškas x 6182006.13, y 320016.23; Antras taškas x 6181991.24, y 320010.61; Trečias taškas x 6182005.76, y 320017.05; Ketvirtas taškas x 6181991.07, y 320010.96; panaikinti V. K. kartu su L. A. K. bei sutuoktiniais K. P. ir B. P. 2004-11-12 sudarytos žemės sklypo su statiniais pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria K. P. ir B. P. parduotas 10 kv. m žemės plotas, kuris yra tarp taškų: Pirmas taškas x 6182006.13, y 320016.23; Antras taškas x 6181991.24, y 320010.61; Trečias taškas x 6182005.76, y 320017.05; Ketvirtas taškas x 6181991.07, y 320010.96; taikyti restituciją, grąžinti atsakovams K. P. ir B. P. lėšas, viso po 42,05 Eur, sumokėtas už 10 kv. m žemės plotą, o V. K. ir L. A. K. grąžinti 10 kv. m žemės plotą, kuris yra tarp taškų: Pirmas taškas x 6182006.13, y 320016.23; Antras taškas x 6181991.24, y 320010.61; Trečias taškas x 6182005.76, y 320017.05; Ketvirtas taškas x 6181991.07, y 320010.96; panaikinti 2007-04-12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1AK-7355 dalį, kuria atsakovei V. A. buvo parduotas 24 kv. m valstybinis žemės plotas, kuris yra tarp taškų: Pirmas taškas x 6182013.03, y 320000.18; Antras taškas x 6182013.80, y 320000.38; Trečias taškas x 6182007.48, y 320017.76; Ketvirtas taškas x 6182005.76, y 320017.05; taikyti restituciją, grąžinti atsakovei V. A. lėšas, sumokėtas už 24 kv. m žemės plotą, viso 11 Eur, o Lietuvos Respublikai grąžinti 24 kv. m žemės plotą, kuris yra tarp taškų: Pirmas taškas x 6182013.03, y 320000.18; Antras taškas x 6182013.80, y 320000.38; Trečias taškas x 6182007.48, y 320017.76; Ketvirtas taškas x 6182005.76, y 320017.05; panaikinti 2007-02-27 tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir A. R. sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria buvo parduotas 24 kv. m valstybinis žemės plotas, kuris yra tarp taškų: Pirmas taškas x 6182013.03, y 320000.18; Antras taškas x 6182013.80, y 320000.38; Trečias taškas x 6182007.48, y 320017.76; Ketvirtas taškas x 6182005.76, y 320017.05; taikyti restituciją, grąžinti A. R. įpėdinei V. V. lėšas, viso 25,14 Eur, sumokėtas už 24 kv. m žemės plotą, o Lietuvos Respublikai grąžinti žemės plotą, kuris yra tarp taškų: Pirmas taškas x 6182013.03, y 320000.18; Antras taškas x 6182013.80, y 320000.38; Trečias taškas x 6182007.48, y 320017.76; Ketvirtas taškas x 6182005.76, y 320017.05; panaikinti 2008-03-07 nuosavybės teisės liudijimo Nr. K1RM-2519 dalį, kuriuo pripažinta M. R. nuosavybės teisė į 24 kv. m žemės plotą, kuris yra tarp taškų: Pirmas taškas x 6182013.03, y 320000.18; Antras taškas x 6182013.80, y 320000.38; Trečias taškas x 6182007.48, y 320017.76; Ketvirtas taškas x 6182005.76, y 320017.05; panaikinti 2008-03-07 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo Nr. K1RM-2520 dalį, kuria V. V. paveldėjo 24 kv. m žemės plotą, kuris yra tarp taškų: Pirmas taškas x 6182013.03, y 320000.18; Antras taškas x 6182013.80, y 320000.38; Trečias taškas x 6182007.48, y 320017.76; modifikuoti 1994-05-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos miesto valdybos ir V. M., nurodant, jog V. M. pagal sutartį įsigijo 630 kv. m valstybinės žemės plotą, į kurį įeina ir žemės plotas tarp taškų: Pirmas taškas x 6182006.13, y 320016.23; Antras taškas x 6181991.24, y 320010.61; Trečias taškas x 6182005.76, y 320017.05; Ketvirtas taškas x 6181991.07, y 320010.96; tarp taškų: Pirmas taškas x 6182013.03, y 320000.18; Antras taškas x 6182013.80, y 320000.38; Trečias taškas x 6182007.48, y 320017.76; Ketvirtas taškas x 6182005.76, y 320017.05; bei tarp taškų: Pirmas taškas x 6181988.23, y 320009.47; Antras taškas x 6181991.24, y 320010.61; Trečias taškas x 6181987.96, y 320009.76; Ketvirtas taškas x 6181991.07, y 320010.96; leisti ieškovei atlikti detaliojo planavimo procedūrą, prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), prijungiant žemės plotą, kuris tarp taškų: Pirmas taškas x 6182006.13, y 320016.23; Antras taškas x 6181991.24, y 320010.61; Trečias taškas x 6182005.76, y 320017.05; Ketvirtas taškas x 6181991.07, y 320010.96; tarp taškų: Pirmas taškas x 6182013.03, y 320000.18; Antras taškas x 6182013.80, y 320000.38; Trečias taškas x 6182007.48, y 320017.76; Ketvirtas taškas x 6182005.76, y 320017.05; bei tarp taškų: Pirmas taškas x 6181988.23, y 320009.47; Antras taškas x 6181991.24, y 320010.61; Trečias taškas x 6181987.96, y 320009.76; Ketvirtas taškas x 6181991.07, y 320010.96; įpareigoti atsakoves V. V., M. R. bei V. A. atstatyti 1,5 m aukščio vielinę tvorą, ėjusią tarp taškų: Taškas x 6182013.80, y 320000.38; Taškas x 6182007.48, y 320017.76; įpareigoti atsakoves V. V., M. R. bei V. A. nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą į ieškovei priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), įsiterpusią pašiūrę (medinį statinį), esančią šalia taško x 6182013.03, y 320000.18; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad ieškovė kartu su V. M. 1969-05-08 sudarė santuoką. Ieškovė po vyro V. M. mirties priėmė palikimą ir pagal testamentą paveldėjo jo turtą, tarp kurio buvo statiniai ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė tapo vienintele minėto nekilnojamojo turto savininke. Gretimo Sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai K. P. ir G. P.. Gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai V. V., V. A.. Ieškovė 2015-06-09 gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-06-05 raštą Nr. 135D-768-(14.13.104.), kuriame nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje riboje yra pastatyta vielos tinklo tvora, kurią pastatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai. Tvora ties šiaurės vakariniu kampu į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją pastatyta apie 0,91 m atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribos, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini)pietvakariniame kampe tvora pastatyta apie 0,17 m atstumu nuo sklypo ribos. Privačios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra užimta apie 10 kv. m, dėl to yra pažeistas ATPK 45 straipsnis – Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti. Ieškovė teigia, kad iš šio rašto suprato, kad jos daiktinės teisės galimai pažeistos, kadangi rašte minima tvora buvo pastatyta dar buvusių, iki jos vyrui šį žemės sklypą įsigyjant, savininkų. Minėtas raštas buvo NŽT surašytas vadovaujantis NŽT 2015-04-10 žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriame nurodoma, kad dėl šių priežasčių (tvoros pastatymo) yra užimta apie 10 kv. m privačios nuosavybės (žemės). Ieškovės sutuoktinis V. M. 1978-07-31 sutartimi, būdamas santuokoje su ieškove, įsigijo gyvenamąjį namą, plytų sandėlį ir kiemo įrengimus, esančius 624 kv. m žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad namų valdos techninės apskaitos kortelėje naudojamas sklypo plotas jau nurodomas 630 kv. m, naudojamo sklypo plotas padidėjo dar iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, rekonstravus įvažiavimą į sklypą. Namų valda užėmė 630 kv. m plotą, o vielinė tvora buvo pastatyta dar 1961 metais. 1994-07-15 UAB „Valerija“ buvo parengtas ieškovės sklypo planas, sklypo plotas – 630 kv. m, planas patvirtintas LR Klaipėdos miesto vyr. architekto pavaduotojo 1994-07-15. Nurodo, kad V. M. Klaipėdos miesto valdybos žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymą pirkti 630 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1992-09-11 ieškovė, V. M. ir ieškovės sūnus sumokėjo už išperkamą 630 kv. m žemės plotą. Nurodo, kad V. M. faktiškai naudojamo sklypo ribos buvo klaidingai nustatytos 587 kv. m, todėl jam leista įsigyti nuosavybėn 587 kv. m dydžio sklypą. V. M. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsigijo 587 kv. m žemės sklypą. Nurodo, kad tvora, per kurią eina faktinė sklypų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)riba, buvo pastatyta 1961 metais. Ginčo tvora buvo atnaujinta 2013 metų gegužės mėnesį. Kaimyninio sklypo savininkai iki 2015 metų vidurio nėra reiškę jokių pretenzijų dėl tvoros, todėl kad ji nebuvo kilnojama, atnaujinta tvora liko toje pačioje vietoje. Taip pat nurodo, kad tvora, per kurią eina faktinė sklypų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)riba, buvo pastatyta 1961 metais. Atsakovai (sklypo (duomenys neskelbtini) , savininkai) neteisėtai pasistatė statinį – medinę pašiūrę, kuria užstatė ieškovei priklausantį sklypą. Atsakovai neteisėtai nugriovę ieškovei priklausančią vielinę tvorą, dalį vielinės tvoros susuko ir paliko. Ieškovė nurodo, kad tik atlikus kadastrinius matavimus ieškovė sužinojo, kad atsakovai taip pat išsipirko žemę, kurią ieškovė laikė savo nuosavybę. Iki pat NŽT reikalavimo nugriauti tvorą ieškovė nežinojo, jog žemė esanti jos tvoros pusėje jai teisiškai nepriklauso (iš (duomenys neskelbtini) pusės). Atlikus kartografinius matavimus paaiškėjo, kad ir dalis ieškovės žemės įregistruota kaip dalis sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Jokio teisinio konflikto dėl šių plotų tarp kaimyninių sklypų savininkų iki šiol nebuvo. Apie tai, kokį tiksliai ieškovės valdomą žemės plotą atsakovai yra išpirkę ieškovė sužinojo tik kreipusis į matininkus ir šiems parengus sklypo planą. Teigia, kad sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas neturėjo teisės išpirkti ginčo ploto, kadangi niekada jo nenaudojo, pardavimas prieštaravo LR Žemės reformos įstatymui ir LRV nutarimui Nr. 550, šis plotas buvo atsakovam parduotas per klaidą (netinkamai atlikus geodezinius matavimus ar įvykus klaidai, naudojant kitą koordinačių sistemą). Nurodo, kad nei nustatant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas ieškovė nebuvo kviečiama, nors kaip sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė privalėjo būti informuota ir kviečiama dalyvauti nustatant kaimyninių sklypų ribas. Ieškovė taip pat abejoja ar nustatant ribas dalyvavo ir jos sutuoktinis V. M..
Atsiliepimas
2. Atsakovė G. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį dalyje, kurioje prašoma pripažinti negaliojančia 1999-03-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties P21/99-0144 dalį, atmesti. Nurodo, kad V. M. nusipirko 587 kv. m žemės sklypą, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, todėl tose ribose ir jo turto paveldėtoja ieškovė turėtų sklypą ir naudoti. Šis sandoris įvyko pagal Klaipėdos miesto valdybos 1994-04-28 potvarkį Nr. 268. Nurodo, kad ieškovė yra nepatenkinta 1994-05-09 su jos vyru sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu, tačiau jų net neginčija. Pažymi, kad LR CK 1.125 str. įtvirtintas ieškinio senaties terminas, kuriame numatoma, kad bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Nurodo, kad su atsakove sudaryta 1999-03-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios dalis ginčijama, taigi nuo sutarties sudarymo yra praėję 16 metų, žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų ženklinimo akte 1998-12-05 yra pasirašęs ir V. M., taigi apie šią sutartį ir suformuotą žemės sklypą V. ir M. J. M. šeimai buvo žinoma seniai, todėl prašo taikyti ieškinio senatį bei šiuo pagrindu ieškinį atmesti.
3. Atsakovas K. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2004-11-12 pirkimo-pardavimo sutartimi su buvusia sutuoktine įsigijo 449/895 dalis žemės sklypo su statiniais ir jų dalimis, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad apie 2013 metų vasarą ieškovė nugriovė buvusią seną tvorą ir iš karto pastatė naują tvorą, ne pagal teisiškai valdomas sklypo ribas, net ne pagal faktiškai valdytas (ne senosios tvoros vietoje). 2015-04-09 buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad ieškovės pastatyta tvora įeina į atsakovui K. P. nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas. Ieškovė nurodo, kad 1992-09-11 V. M. pateikė prašymą pirkti 630 kv. m žemės sklypą, tačiau jokių įrodymų apie tokio prašymo faktinį egzistavimą su ieškiniu nepateikta. Nurodo, kad nėra aišku, iš ko ieškovė sprendžia, kad paskaičiuota kaina yra 630 kv. m žemės sklypą, priešingai notarine sutartimi patvirtinta, kad sumokėta 4813 rublių suma už išpirktą 587 kv. m plotą. Atsakovas žemės sklypo 449/895 dalį pirko 2004-11-12 sutartimi pagal 1998-12-15 žemės sklypo plano duomenis. Minimuose dokumentuose aiškiai yra nurodytas žemės sklypo plotas 895 kv. m, kuris sandorio sudarymo dieną buvo registruotas nekilnojamojo turto registre. Atsakovui įsigijus namų valdos dalį, jau daugiau nei 10 metų gyvenant su ieškove kaimynystėje, ji niekada nevaldė prašomo priteisti jai žemės ploto iki to laiko kol nepastatė tvoros, dėl kurios ir kilo nesutarimai. Nurodo, kad atsakovė nuosavybės teise valdo ginčo žemę pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ir nuosavybės teisės liudijimą, išduotus 2010-11-22, tačiau minimų dokumentų teisingumo nekvestionuoja. Teigia, kad ieškovė kelia reikalavimus susijusius su 1994 metų pirkimo-pardavimo sandoriu, nes teigia, kad jos miręs sutuoktinis sudarė sandorį dėl mažesnio žemės sklypo ploto nei jie faktiškai valdė, todėl akivaizdu, kad ieškinio senatis senai yra suėjusi ir tos aplinkybės, kad ieškovei nebuvo žinoma ką ji valdo su sutuoktiniu, paneigiamos byloje esamais įrodymais. Ieškovė ieškinyje teigia, kad pažeidimo ir sužinojimo momentas nesutapo, tačiau nepateikia jokių įrodymų, nors tai įrodinėti turi būtent ji. Deklaratyvus teiginys, kad ji sužinojo apie žemės plotą tik gavusi NŽT 2015-06-05 raštą prieštarauja jau vien tam, kad atsakovui įsigijus nuosavybę iki naujos tvoros užstatymo, jis ją valdė, o ne ieškovė. Naujosios tvoros dislokacijos vieta aiškiai yra perkelta, ką liudija tiek byloje esančios foto fiksacijos, tiek kiti rašytiniai įrodymai. Vien deklaratyvūs teiginiai apie sužinojimo momentą neįrodo fakto, kad ieškovei nebuvo žinoma apie tikrąsias jos valdomas žemės sklypo ribas.
4. Atsakovė V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2008-03-07 paveldėjimo teisė liudijimu, notarinio registro Nr. K1RM-2520, V. V. po A. R. mirties paveldėjo namų valdos ir žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini). Minimoje namų valdoje atsakovės gyvena jau daugiau nei 30 metų. 2007-02-27 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio reg. Nr. 1867, ir priėmimo-perdavimo aktas, notarinio reg. Nr. 1868, kurių pagrindu A. R. įgijo nuosavybės teises į 330/916 dalį 0,0916 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau-žemės sklypas). Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodo, kad 1992-09-11 V. M. pateikė prašymą pirkti 630 m² žemės sklypą, tačiau jokių įrodymų apie tokio prašymo faktinį egzistavimą su ieškiniu nepateikta. Klaidingai nurodoma, kad už žemę sumokėjo 1994-09-11, nes pagal taupomąją knygelę matyti, kad už privatizuojamą žemę (duomenys neskelbtini), sumokėta 1992-09-21. Iš ko ieškovė sprendžia, kad paskaičiuota kaina yra už 630 m² žemės sklypą nėra aišku, priešingai notarine sutartimi patvirtinta, kad sumokėta 4813 rub. suma yra už išpirktą 587 m² plotą. Notarinis sandoris yra galiojantis. Notarine sutartimi pats pirkėjas patvirtino jos turinį kaip teisingą ir teisėtą, todėl ieškovės teiginiai prieštarauja faktinei situacijai. 1994-04-28 potvarkiu Nr. 268 aiškiai buvo nuspręsta leisti išpirkti būtent 587 m² plotą su kuo sutiko ir ieškovės sutuoktinis sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį, tikėtina ir pati ieškovė, kadangi duomenų apie jos gyvenimą skyrium su V. M. nėra, priešingai ieškovė davė savo taupomąją knygelę sumokėti už išperkamą žemę, taip pat ji neginčijo ir neginčija minimo akto. Pagal Tvarką matyti, kad Miesto (rajono) valdybos potvarkis buvo priimamas po to kai pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, o duomenų apie tai, kad kažkas būtų prieštaravęs byloje nepateikta. Patikslintu ieškiniu keliamas reikalavimas panaikinti 2006-10-10 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nes ji nedalyvavo nustatant sklypo ribas. Patikslintu ieškiniu nėra nurodoma kokie teisės aktai buvo pažeisti ir kuo remiantis pastarasis aktas turi būti panaikintas. Ieškovės ieškinyje nurodomi faktai, kad tvora tarp atsakovės ir jos sklypo pastatyta 1961 metais, kad ji žemę valdo jau senai, o atsakovė su kaimyne neteisėtai ir neseniai nugriovė tvorą prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pateiktuose foto fiksacijose aiškiai matyti, kad tarp atsakovės ir ieškovės sklypo auga gyvatvorė, kuri jau sena. Gyvatvorė pažymėta ir planuose, kurie pateikti su ieškiniu. Taip pat ir sena susukta tvora yra giliai gyvatvorėje. Atsakovės žemės sklype ieškovei priklausančios tvoros niekada nebuvo. Jos strypai yra gyvatvorėje ir dabar. Užfiksuotas susuktos tvoros fragmentas yra tik dalis senosios tvoros, kurią nuardė būtent ieškovės miręs sutuoktinis. Ieškovė kelia reikalavimus susijusius su 1994 m. pirkimo-pardavimo sandoriu, nes teigia, kad jos miręs sutuoktinis sudarė sandorį dėl mažesnio žemės sklypo ploto nei jie faktiškai valdė, todėl akivaizdu, kad ieškinio senatis seniai yra suėjusi ir tos aplinkybės, kad ieškovei nebuvo žinoma, ką ji valdo su sutuoktiniu, paneigiamos byloje esamais įrodymais.
5. Atsakovė V. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1979-12-10 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė įsigijo dalį namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). 2007-04-12 atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. K1AK-7355, kurios pagrindu įsigijo 586/916 dalis 0,0916 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad administraciniu aktu aiškiai buvo nuspręsta leisti išpirkti būtent 587 m² plotą su kuo sutiko ir ieškovės sutuoktinis sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį, tikėtina ir pati ieškovė, kadangi duomenų apie jos gyvenimą skyrium su V. M. nėra, priešingai ieškovė davė savo taupomąją knygelę sumokėti už išperkamą žemę. Pagal Tvarką matyti, kad Miesto (rajono) valdybos potvarkis buvo priimamas po to kai pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, o duomenų apie tai, kad kažkas būtų prieštaravęs byloje nepateikta. Ieškovės ieškinyje nurodomi faktai, kad tvora tarp atsakovės ir jos sklypo pastatyta 1961 metais, kad ji žemę valdo jau senai, o atsakovė su kaimynais neteisėtai ir nesenai nugriovė tvorą prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pateiktuose foto fiksacijose aiškiai matyti, kad tarp atsakovės ir ieškovės sklypo auga gyvatvorė, kuri jau sena. Gyvatvorė pažymėta ir planuose, kurie pateikti su ieškiniu. Gyvatvorėje (viduje) yra senosios tvoros stulpai ir surūdijusi vielinė tvora. 2006 metų žemės sklypo plane matyti, kad atsakovės sklype yra šiltnamis, per kurį pagal ieškovės teikiamą reikalavimą tariamai nuo 1961 metų eina jos tvora, tačiau faktiškai šiltnamis stovi nuo 2005 m. pavasario, jau daugiau nei dešimt metų. Teigia, kad patikslintu ieškiniu nėra nurodoma, kokie teisės aktai buvo pažeisti ir kuo remiantis pastarasis aktas turi būti panaikintas. Nurodo, kad reikalavimas atstatyti tvorą nepagrįstas ir neįrodytas, nes ieškovė teikia teismui teiginį, kad tvora neseniai nugriauta, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovės žemės sklype ieškovei priklausančios tvoros niekada nebuvo. Gyvatvorė puikiai atspindi tikrąsias ieškovės valdos ribas, nes ji pasodinta jau labai senai, kas matyti iš jos lajos ir sužėlimo. Nurodo, kad ieškovė kelia reikalavimus susijusius su 1994 m. pirkimo-pardavimo sandoriu, nes teigia, kad jos miręs sutuoktinis sudarė sandorį dėl mažesnio žemės sklypo ploto nei jie faktiškai valdė, todėl akivaizdu, kad ieškinio senatis seniai yra suėjusi.
6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais, kiek tai susiję su Nacionalinei žemės tarnybai keliamais reikalavimais, nesutinka. Nurodo, kad iš 1978-07-31 perleidimo sutarties matyti, kad S. Š. asmeniškai ir kaip rūpintoja nepilnamečio sūnaus R. Š., V. M. perleido gyvenamąjį namą, plytų sandėlį ir kiemo įrenginius, esančius 624 kv. m žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). V. M. Klaipėdos miesto valdybai 1992-03-12 pateikė prašymą nusipirkti 624 kv. m žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1992-09-12 pateikė prašymą nusipirkti 630 kv. m žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip matyti iš pateiktų prašymų, V. M. nebuvo žinomas tikslus faktiškai naudojamo žemės sklypo plotas, todėl ir buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos atlikus tapo aišku koks yra faktiškai naudojamo žemės sklypo plotas. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti V. M. iniciatyva, vadovaujantis tuo metu galiojančia Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993-03-31 įsakymu Nr. 179 „Dėl privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikos patvirtinimo“ (toliau-Metodika). Pažymi, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gretimų žemės sklypų savininkai ar naudotojai yra pasirašę, t.y. pasirašė, kad sutinka su tokiomis nustatytomis žemės sklypo ribomis. Metodikos nuostatos nereikalavo esamo ar būsimo savininko ar naudotojo parašo ant žemės sklypo plano, todėl V. M. parašo ant parengto žemės sklypo plano ir nėra. Taigi, V. M. sutiko su parengtu žemės sklypo planu, nes atliko paskesnius veiksmus, t.y. pasirašė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tuo išreikšdamas valią, kad būtent 0,0587 ha žemės sklypą norėjo įsigyti. Pažymi, kad V. M. iki savo mirties pretenzijų dėl žemės sklypo ploto nereiškė, t. y. neginčijo nei administracinių aktų, kurių pagrindu buvo suformuotas būtent tokio ploto žemės sklypas, nei pirkimo-pardavimo sutarties, kuria įsigijo žemės sklypą, kas leidžia teigti, kad V. M. į didesnį žemės sklypo plotą nepretendavo, be to pats dalyvavo ir pasirašė ant V. K. žemės sklypo ribų paženklinimo akto, kas leidžia daryti išvadą, kad sutiko su paženklintomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribomis. Ieškovė, paveldėjusi V. M. turtą, taipogi pretenzijų nereiškė dėl žemės sklypo ploto iki tol, kol Nacionalinės žemės tarnybos specialistas patikrino ieškovės žemės sklypo naudojimą, nagrinėdamas atsakovo K. P. skundą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paženklinimo akto pasirašė ne V. M., todėl nėra pagrindo teigti, kad jo parašas galimai yra suklastotas. Atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nei V. M., nei ieškovės, nei kitų besiribojančių su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), savininkų dalyvavimas nebuvo būtinas, nes šie žemės sklypai jau buvo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą modifikuoti 1994-05-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį yra praleidusi bendrąjį ieškinio senaties terminą - 10 metų (Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnis), todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma ieškinio senatis ir ieškovės ieškinio reikalavimas šiuo pagrindu turi būti atmestas. Ieškovė neginčija administracinių aktų, kurių pagrindu buvo suformuoti valstybinės žemės sklypai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o kelia reikalavimą pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis buvo parduoti žemės sklypai atsakovams, pripažinti negaliojančiais žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo ir paženklinimo aktus, t. y. teismui priėmus sprendimą tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo suformuoti žemės sklypai liks galioti. Tokia situacija negalima, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas - nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
7. Atsakovė B. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, nes ji neturi jokių sąsajų su šia byla, kadangi po skyrybų visas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko K. P..
8. Trečiasis asmuo J. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pagal istorinius ir esamus dokumentus niekada nebuvo jokios tvoros, jokios gyvatvorės toje vietoje, kur 2013 metais ieškovė pastatė neprojektinę tvorą, kurios pietinis galas valstybės žemėje, o šiaurinis galas pastatytas gretimame (duomenys neskelbtini)žemės sklype, sujungtas su statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu tame žemės sklype.
Žemesnės instancijos teismas
9. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nutartimi atsakovė M. R. civilinėje byloje pakeista jos teisių perėmėja atsakove V. V..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei V. A. iš ieškovės M. J. M. 687 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovei V. K. iš ieškovės M. J. M. 310 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei V. V. iš ieškovės M. J. M. 687 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui K. P. iš ieškovės M. J. M. 1506,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10.1. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalauti modifikuoti 1994-05-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ,
10.2. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė visų kitų ieškinyje pateiktų išvestinių reikalavimų pagrįstumo, todėl juos atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – M. J. M. patikslintą ieškinį (buvo keistas pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo) tenkinti visiškai; iš atsakovų apeliantės M. J. M. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas; svarstyti galimybę paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.
11.1. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ji apie teisės pažeidimą žinojo gerokai ankščiau nei 2015-04-10, kaip ji nurodo sužinojimo momentą, nes tik po Nacionalinės žemės tarnybos atlikto patikrinimo ji buvo pajėgi apie tai sužinoti. Nurodo, kad teismas privalėjo nustatyti, kada apeliantė sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistas jos teises ir atlikti kiekvieno iš pareikšto reikalavimo atžvilgiu.
11.2. Teismas netinkamai nurodė keliamus reikalavimus dėl apeliantės reikalavimų atsakovo Pakalniškio atžvilgiu, o būtent tai, kad apeliantė įrodinėjo jog ginčo rekonstruota tvora yra pastatyta toje pačioje vietoje kaip senoji ir ji neužvaldė Pakalniškiui priklausančios žemės, nes pastarasis tik po dviejų metų nuo tvoros rekonstrukcijos pradėjo reikšti pretenzijas.
11.3. Apeliaciniu skundu nesutinkama su tuo, kad tvora tarp apeliantės ir atsakovių Viršilienės ir Anzelienės savavališkai nebuvo perkelta, kadangi nuotraukose matyti savavališkai susukta metalinė tvora ir tuo apeliante kaltina atsakoves bei reikalauja įpareigoti atstatyti.
11.4. Apeliante nurodo, kad prašoma nugriauti pašiūrė yra akivaizdžiai įsiterpusi į jai priklausančią žemę ir teismas netinkamai vertino bylos duomenis, todėl priėmė neteisėtą sprendimą..
11.5. Apeliantė mano, kad teismas neįvertino aplinkybių, kad apeliante statinius ir žemę įsigijo su sutuoktiniu būnant santuokoje ir turtas laikytinas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ko pasėkoje ji turėjo būti dalyvė gretimų sklypų ribų paženklinimo procedūrose ir dėl to, kad dalyvavo tik jos sutuoktinis ginčo ribų paženklinimo aktai pripažintini negaliojančiais.
11.6. Apeliantė teigia, kad prašomi panaikinti administraciniai aktai buvo sudaryti pagal neteisėtus ribų paženklinimo aktus ir jie airi būti panaikinti.
11.7. Apeliantė teigia, kad jos reikalavimai administracinių aktų ir sandorio naikinimo turi būti tenkinami, kadangi atsakovai niekada nevaldė jiems nuosavybės teise priklausančių žemės plotų, neturėjo teisės jų išpirkti, pardavimai prieštaravo LR Žemės reformos įstatymui ir LRV nutarimui Nr. 550, ginčo plotas atsakovams buvo parduotas per klaidą.
11.8. Nesutinka apeliantė su išvadomis, kad turi būti naikinamas administracinis aktas, kuriuo remiantis sudaryta ginčo 1994-05-09 pirkimo-pardavimo sutartis, nes žemė parduota pagrįstai, tačiau tik plotas blogas ir todėl nėra pagrindo ginčyti potvarkio.
11.9. Apeliantė apeliaciniu skundu teigia, kad jos reikalavimas modifikuoti 1994-05-09 pirkimo- pardavimo sutartį sietinas su tuo, kad ji jau keturiasdešimt metų valdo didesnį plotą nei faktiškai įgytas, yra sumokėjusi už jį bei valia buvo įgyti didesnį.
Atsiliepimas
12. Atsakovai K. P. (per atstovę), V. K., V. V., V. A. atsiliepime nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo skundo netenkinti.
12.1. Mano, kad apeliaciniame skunde nenurodytą jokių faktinių ar teisinių (CPK 330 str.) argumentų leidžiančių teigti, kad sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas, taip pat nenurodyta absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.).
13. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo skundo netenkinti.
13.1. Mano, kad teismas, įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs proceso šalis bei liudytojus padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).
13.2. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį teigė, kad visus veiksmus priimant sprendimus, susijusius su valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), privatizavimu atliko griežtai laikantis teisės aktų, reglamentuojančių žemės įsigijimą, reikalavimų. Šį teiginį patvirtina tas faktas, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai nesikreipė į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo ir tik Nacionalinei žemės tarnybai atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą, t. y. nustačius, kad ieškovė savavališkai užėmė apie 10 m² privačios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ieškovė nusprendė kreiptis į teismą su ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
15. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise 2010-11-22 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo ir 2010-11-22 nuosavybės teisės liudijimo pagrindu priklauso 0,0587 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir V. M. santuoką sudarė 1969-05-08. Minėtą turtą ieškovė paveldėjo po savo sutuoktinio V. M. mirties (duomenys neskelbtini). 1978-07-31 sutartyje nurodyta, kad S. Š. perleidžia V. M. 624 kv. m žemės sklypą. Ieškovės pateiktoje Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta, kad ieškovės sutuoktinio bendras naudojamo žemės sklypo plotas 630 kv. m. Iš LTSR Klaipėdos inventorizacijos tech. biuro plano matyti, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), plotas 624 kv. m. 1992-03-12 V. M. pateikė pareiškimą Klaipėdos miesto valdybai, kuriuo prašo leidimo nusipirkti 624 kv. m žemės plotą, kuriame yra nuosavas namas ir ūkinės patalpos. 1992-09-11 V. M. pateikė prašymą Klaipėdos miesto valdybai parduoti jam 6,30 ha žemės sklypą. 1993-09-29 Klaipėdos miesto (rajono) valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime apie privalomą sumokėti 1993 metais žemės mokestį V. M. paskaičiuotas žemės mokestis už 0,0630 ha ploto žemės sklypą. 1994-04-28 Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu V. M. buvo leista išpirkti 0,0587 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1994-05-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi V. M. nupirko 587 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2000-09-25 buvo sudarytas hipotekos sandoris, kuriame nurodyta, kad įkeičiamo turto – žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,0587 ha (587 kv. m). Valstybinės mokesčių inspekcija laikotarpiu nuo 2001 metų iki 2010 metų V. M. žemės mokestį skaičiavo už 0,0587 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei už 0,0587 ha ploto minėtą žemės sklypą žemės mokestis buvo skaičiuojamas nuo 2011 metų iki 2015 metų. Atsakovams K. P. ir G. P. nuosavybės teise priklauso 0,0895 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). 1998-12-05 žemės sklypo ribų paženklinimo aktu buvo pažymėtos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), minėtame akte pasirašė gretimų sklypų savininkai, tarp jų ir V. M.. 1999-02-09 Klaipėdos mero potvarkiu Nr. 85 buvo patvirtinti prašomo parduoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)duomenys, t. y. nustatyta, kad parduodamo žemės sklypo plotas 0,0895 ha. 1999-03-15 LR Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu V. K. buvo leista pirkti 0,0449 ha minėtos valstybinės žemės sklypo, o G. P. 0,0446 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė G. P. minėto žemės sklypo dalį, sudarančią 446 kv. m įgijo 1999-03-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė V. K. minėto žemės sklypo dalį, sudarančią 449 kv. m įgijo 1999-03-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovai K. P. ir B. P. 2004-11-12 žemės sklypo su statiniais pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš V. K. ir L. A. K. įgijo 449/895 dalis 0,0895 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovėms V. V. ir V. A. nuosavybės teise priklauso 0,0916 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (lauko tualetas, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat V. A. priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). 2006-10-10 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu buvo nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. 2006-12-29 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu nustatyti 0,0916 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), parduodamų dalių dydžiai, atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančią pastato dalį: V. A. – 0,0586 ha, A. R. – 0,0330 ha, bei parduota minėta žemės sklypo dalis A. R.. 2007-02-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu A. R. nupirko valstybei priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 330/916 dalį. 2007-03-07 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu parduota V. A. minėta valstybinės žemės sklypo dalis (t. 1, b. l. 184-188). 2007-04-12 sutarties pagrindu atsakovė V. A. nupirko valstybei priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0586 ha ploto dalį. 2008-03-07 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimu atsakovė V. V. paveldėjo iš A. R. ½ dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), 330/916 dalių. 2008-03-07 nuosavybės teisės liudijimu M. R. patvirtintos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalies nuosavybės teisė į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 330/916 dalis, visas žemės sklypas turi 0,0916 ha ploto (t. 1, b. l. 137-138). (duomenys neskelbtini) mirus M. R., jai priklausančią minėto žemės sklypo dalį paveldėjo V. V. pagal 2016-09-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Rangovas UAB „Metallum novum“ ir ieškovė sudarė 2013-04-29 darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo rangovas įvykdė suderintus senos tvoros rekonstrukcijos darbus: senus tvoros elementus pašalinant, jų vietoje įtaisant naujus elementus (17,5 m), adresu (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 10). Ieškovė gavo 2015-06-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštą dėl žemės naudojimo patikrinimo, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarinėje riboje yra pastatyta vielos tinklo tvora, kurią pastatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai. Tvora ties šiaurės vakariniu kampu į žemės sklypo (duomenys neskelbtini)teritoriją pastatyta apie 0,91 m atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribos, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini)pietvakariniame kampe tvora pastatyta apie 0,17 m atstumu nuo sklypo ribos. Privačios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra užimta apie 10 kv. m, dėl to yra pažeistas ATPK 45 straipsnis – Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti. 2015-07-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad 2015-06-05 raštu prašyta J. M. iki 2016-06-25 atlaisvinti užimtą privačią žemę, tačiau patikrinus, ar prašymas įvykdytas, paaiškėjo, kad tvora nėra pašalinta ar perkelta (perstatyta) į savo žemės sklypą – pažeidimas nepašalintas. Ieškovei 2015-08-20 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublik?s administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3657-795/2015 nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant M. J. M. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-12 nutartimi nutarė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus atstovės R. V. ir nukentėjusiojo K. P. bei jo įgaliotos atstovės R. G. apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-16 nutarimą palikti nepakeistą. 2015-12-17 antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad žemės sklypus, esančius adresais: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), skiria vielinė žalios spalvos tvora. Sklypus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), skiria medinė tvora. Atsakovas K. P. 2004-11-12 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 449/895 dalis 0,0895 ha bendro ploto žemės sklypo su statiniais ir jų dalimis, esančius (duomenys neskelbtini), iš atsakovų V. K. ir L. A. K., kurie žemę valdė 1999-03-24 pirkimo-pardavimo iš valstybės sandorio pagrindu. 2013 metų vasarą ieškovė nugriovė buvusią seną tvorą ir iš karto pastatė naują tvorą. Iš pateiktų nuotraukų (t. 6, b. l. 136, 138) matyti, kad tvoros dislokacijos vieta buvo pakeista, matyti 6 taško perkėlimas į pageidaujamą 18 pagal 1 tome 40-41 lapuose pateiktą ieškovės planą. Senosios tvoros kampinis stulpas buvo 91 cm atstumu nuo K. P. valdomo garažo sienos, kadangi apėjimas aplink namą yra būtinas, naujosios tvoros kampinis stulpas buvo pastatytas lygiai su siena. 1979-12-10 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė V. A. įsigijo dalį namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), o 2007-04-12 atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo 586/916 dalis 0,0916 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2008-03-07 paveldėjimo teisė liudijimu V. V. po A. R. mirties paveldėjo namų valdos ir žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini). 2008-03-07 nuosavybės teisės liudijimu M. R. buvo nustatyta nuosavybės teisė į ½ dalį 330/916 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. R. mirties, kurią po R. mirties paveldėjo V. V.. Žemės sklypas buvo suformuotas atsižvelgiant į gretimų žemės sklypo savininkų turimus sklypus, kurie jau buvo registruoti viešame registre ir 2007-02-27 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu A. R. įgijo nuosavybės teises į 330/916 dalį 0,0916 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurios 0,0024 ha siekia prisijungti prie savo sklypo ieškovė.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
16. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Byloje kilo ginčas dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, tvoros atstatymo, statinio nugriovimo bei sutarties modifikavimo. Ieškovės pagrindinis reikalavimas grindžiamas teiginiu, jog ieškovės vyras iš valstybės nusipirko mažesnį plotą (587 kv. m), nei faktiškai valdė (630 kv. m), todėl ribų paženklinimo aktai turi būti naikinami, valstybinės žemės prikimo pardavimo sutartis, ir atitinkami ieškovės bei gretimų sklypų savininkų nuosavybės teisės įgijimo ar perleidimo sandorai bei administraciniai aktai modifikuojami. Taip pat ieškovė prašo įpareigoti gretimo sklypo savininkus atstatyti nugriautą tvorą ir pašalinti pašiūrę, kuri įsiterpia į ieškovės žemės sklypo dalį.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
18. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ji apie teisės pažeidimą žinojo gerokai ankščiau nei 2015-04-10, kaip ji nurodo sužinojimo momentą, nes tik po Nacionalinės žemės tarnybos atlikto patikrinimo ji buvo pajėgi apie tai sužinoti. Taip pat nurodo, kad teismas privalėjo nustatyti, kada apeliantė sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistas jos teises ir tą atlikti pagal kiekvieną iš pareikštų reikalavimų.
19. Ieškinio senatis — tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas kad apeliantė praleido ieškinio senaties terminą žemės pirkimo–pardavimo sandoriui nuginčyti, įvertino visas aplinkybes, susijusias su žemės sklypo įsigijimu ir valdymu. Teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad apeliantė turėjo galimybę sužinoti apie jos sutuoktinio vardu įsigytą ir įregistruotą žemės sklypą nuo 1994 m. gegužės 10 d., t. y. kai duomenys apie žemės sklypą buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre, o ieškinį teismui apeliantė pateikė tik 2015 metais liepos mėnesį, t. y. praėjus 21 metams po sandorio sudarymo, todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog iki žemės naudojimo patikrinimo apeliantė neturėjo pagrindo manyti, kad jos teisės yra pažeistos.
20. Nepagrįstas apeliantės teiginys ir dėl aplinkybių susijusių su žemės sklypo plotu, t. y., kad jai nebuvo žinoma, kokį žemės plotą valdo. Ieškovė nei dokumentais, nei liudytojų parodymais nepaneigė fakto, kad jai buvo žinoma, kad valdo 0,0587 ha žemės sklypą, o ne 0,0630 ha, kaip bando įrodyti. Šią aplinkybę įrodo byloje esantys dokumentai: 2000 m. rugsėjo 25 d. sudarytas hipotekos sandoris, kuriame jos valdomo žemės sklypo plotas nurodytas - 0,0587 ha, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas, kuriame nurodyta, kad apeliantė nuo 2001 m. iki 2015 m. mokėjo už 0,0587 ha žemės sklypą, o ne už 0,0630 ha, 2010 m. lapkričio 22 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimas ir 2010 m. lapkričio 22 d. nuosavybės teisės liudijimas, iš kurių matyti, kad apeliantei priklauso 0,0587 ha žemės sklypas, gyvenamas namas ir kt. pastatai.
21. Kolegijos vertinimu, teismas tinkamai konstatavo, kad „<...>ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrindas iš esmės grindžiamas teiginiu, jog ieškovės vyras iš valstybės nupirko mažesnį plotą (587 kv. m), nei faktiškai valdė (630 kv. m.), todėl ribų paženklinimo aktai turi būti naikinami, valstybinės žemės prikimo pardavimo sutartis, ir atitinkami ieškovės bei gretimų sklypų savininkų nuosavybės teisės įgijimo ar perleidimo sandorai bei administraciniai aktai modifikuojami<...>“, todėl didžioji dalis reikalavimų yra išvestiniai iš pagrindinio – siekio modifikuoti apeliantės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo remiantis nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas turėjo prievolę nustatinėti sužinojimo momentą kiekvienam reikalavimui atskirai, juo labiau, kad teismas ir netaikė ieškinio senaties kiekvienam iš reikalavimų. Be to teismas procesiniu sprendimu, be ieškinio senaties taikymo, išsamiai pasisakė dėl pareikštų reikalavimų (pilna apimtimi) nepagrįstumo ir atmetė juos kaip neįrodytus.
22. Išvardintos aplinkybės ir esantys byloje duomenys paneigia apeliantės teiginius, kad ji tik atvykus matininkams ir faktiškai išmatavus jos sklypo ribas galėjo sužinoti apie tariamai jos pažeistas teises, kadangi faktinis sklypo valdymas atsispindi nuotraukose ir jis yra toks, koks yra registruotas viešame registre, tokį įsigijo apeliantė ir jos miręs sutuoktinis.
Dėl tvoros tarp apeliantės ir atsakovo Pakalniškio
23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai nurodė keliamus reikalavimus dėl apeliantės reikalavimų atsakovo Pakalniškio atžvilgiu, o būtent tai, kad apeliantė įrodinėjo jog ginčo rekonstruota tvora yra pastatyta toje pačioje vietoje kaip senoji ir ji neužvaldė Pakalniškiui priklausančios žemės, nes pastarasis tik po dviejų metų nuo tvoros rekonstrukcijos pradėjo reikšti pretenzijas.
24. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, kadangi apeliantės teiginiai neatitinka tikrosios faktinės situacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nekėlė reikalavimo dėl tvoros dislokacijos vietos (ne)keitimo, todėl iš esmės nepareikštų reikalavimų apimtyje teismas neturi pagrindo pasisakyti ir / ar pateikti savo vertinimą. Kaip teisingai nurodo atsakovai, tvoros buvimo vieta buvo analizuojama tik siekiant nustatyti valdymo faktą, t. y. ar valdė apeliantė atsakovui Pakalniškiui priklausantį žemės plotą.
25. Kaip nustatyta anksčiau, atsakovas Pakalniškis 2004-11-12 pirkimo–pardavimo sutartimi, įsigijo 449/895 dalis 0,0895 ha bendro ploto žemės sklypo su statiniais ir jų dalimis, esančius (duomenys neskelbtini)iš atsakovų V. K. ir L. A. K., kurie žemę valdė 1999-03-24 pirkimo–pardavimo iš valstybės sandorio pagrindu. Sandoris sudarytas pagal žemės sklypo planą ir ribų paženklinimo aktą (I tomas 93-97 psl.), pastarąjį apeliantė prašė panaikinti. Kaip nurodoma skundžiamame sprendime, apeliantė prašė panaikinti 1998-12-05 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo aktą, nes nurodė abejojanti, ar nustatant ribas dalyvavo ir velionis jos vyras V. M., abejojo jo parašo tikrumu. Kaip žinia, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinį (CPK 12, 178 straipsniai). Kolegija sutinka su teismo išvada, kad ieškovė savo prielaidų nepagrindė leistinais įrodymais. Atsakovė V. K. 2016-04-07 teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. M. pasirašė ant ribų paženklinimo akto. Byloje nenustatyta duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių dėl V. M. parašo ant ribų ženklinimo akto tikrumo, todėl šį ieškinio reikalavimą teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą.
26. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė pastatė naują tvorą, kuri matoma eilėje foto fiksacijų, esančių byloje, tame tarpe ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Akivaizdus tvoros dislokacijos vietos pakeitimas atsispindi VI tome 132–141 puslapiuose esančiuose nuotraukose, kuriose akivaizdžiai matyti 6 taško perkėlimas į pageidaujamą 18 pagal I tome, 34, 35 lape pateiktą ieškovės planą. Dėl to ieškovės tvoros perkėlimas užimant didesnį atsakovo plotą (kaip nustatyta pažeidimo akte), nesukuria ieškovei teisėtų materialiųjų lūkesčių tai įteisinti jos norimu būdu.
27. Dėl teiginių apie atsakovo Pakalniškio pretenzijų pareiškimo laiką, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pretenzijas dėl naujosios tvoros atsakovas apeliantei reiškė iš karto, kai tik sužinojo apie tvoros perkėlimą, tai jis ir kiti liudytojai patvirtino bylos nagrinėjimo metu, ir tik apeliantei visiškai nereaguojant į atsakovo pretenzijas, pastarasis kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl savo pažeistų teisių.
28. Apeliantės nurodomi faktai, kad tvora tarp atsakovo ir jos sklypo pastatyta 1961 metais, kad ji jo žemę valdo jau seniai, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui įsigijus namų valdos dalį, jau daugiau nei 10 metų, gyvenant su apeliante kaimynystėje, ji niekada nevaldė prašomo priteisti jai žemės ploto iki to laiko, kol nepastatė tvoros, dėl kurios ir kilo nesutarimai. Bylos duomenys aiškiai pagrindžia faktą, kad naujoji tvora pastatyta ne toje pačioje vietoje kaip buvusioji, todėl apeliantės tariamas atsakovo Pakalniškio žemės valdymas atmestinas kaip neįrodytas ir tai atsispindi skundžiamame sprendime.
29. Dėl apeliantės nurodomos aplinkybės susijusios su vandentiekiu, pažymėtina, kad vandentiekis yra apeliantės žemės sklypo ribose pagal registruotas viešame registre žemės sklypo ribas, kurias ji ginčija, t. y. vandentiekis įrengtas pagal išviešintas registruose ribas. Atsakovai teisūs teigdami, jog kitaip ir negalėjo būti suprojektuota. Taigi apeliantės pastarieji teiginiai atmestini kaip prieštaraujantys faktinei situacijai, kadangi vandentiekis yra jos žemės sklypo ribose.
Dėl tvoros tarp apeliantės ir atsakovių Anzelienės ir Viršilienės
30. Apeliaciniu skundu nesutinkama su tuo, kad tvora tarp apeliantės ir atsakovių Viršilienės ir Anzelienės savavališkai nebuvo perkelta, kadangi nuotraukose matyti savavališkai susukta metalinė tvora ir tuo apeliante kaltina atsakoves bei reikalauja jas įpareigoti tvorą atstatyti.
31. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliante neįrodė, ir byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų nustatyta, kas ir kada nuvyniojo sklypus skyrusią vielinę tvorą, todėl įpareigoti atsakoves atlikti ieškovės nurodytus veiksmus nėra teisinio pagrindo. Tai reiškia, kad pažeidimo faktas nėra nustatytas. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.136 straipsnio 1 dalis).
Dėl pašiūrės nugriovimo
31. Apeliantė nurodo, kad prašoma nugriauti pašiūrė yra akivaizdžiai įsiterpusi į jai priklausantį žemės sklypą ir teismas netinkamai vertino bylos duomenis, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
32. Kaip žinia, ieškovė, tvirtindama, kad pašiūrės dislokacija pažeidžia jos, kaip savininkės teises, privalo šią aplinkybę įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovei sukonkretinti ieškinio reikalavimus ir juos suformuoti tokiu būdu, kad jie būtų identifikuojami bei galimi realiai įvykdyti. Iš ieškovės reikalavimo (tiek pagrindo, tiek dalyko) neaišku ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama, kokia konkrečiai nurodyta pašiūrės dalis yra ieškovės žemės sklype ir kokiu būdu pažeidžia jos nuosavybės teises. Sprendime konstatuota, kad apeliante pirmosios instancijos teisme nepaneigia to fakto, kad neaišku kokia pašiūrės dalis galbūt įsiterpusi į sklypą, nei nuotraukos, nei planai nepatvirtina laikino statinio įsiterpimo į jai priklausančią žemę. Tokių duomenų nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CK 1.137 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės
33. Apeliaciniu skundu teigiama, kad teismas neįvertino aplinkybių, kad apeliantė statinius ir žemę įsigijo su sutuoktiniu esant santuokoje ir turtas laikytinas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ko pasekoje ji turėjo būti dalyvė gretimų sklypų ribų paženklinimo procedūrose ir dėl to, kad dalyvavo tik jos sutuoktinis ginčo ribų paženklinimo aktai pripažintini negaliojančiais.
34. Teisėjų kolegija šiuo klausimu visiškai pritaria atsakovų pateiktai pozicijai bei nesutinka su apeliantės teiginiu. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu“. Taigi ribų paženklinimo akte (jam notaro tvirtinimas nėra reikalingas) pakanka vieno iš sutuoktinių parašo ir jokie papildomi kito sutuoktinio patvirtinimai nėra reikalingi.
Dėl sklypų ribų ženklinimo
35. Apeliantė teigia, kad prašomi panaikinti administraciniai aktai buvo sudaryti pagal neteisėtus ribų paženklinimo aktus ir jie turi būti panaikinti.
36. Kaip jau nurodyta anksčiau, 1998-12-05 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo akto teisėtumo apeliantė nepaneigė, M. parašas nėra nuginčytas.
37. Vertinant 2006-10-10 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo akto teisėtumą, sutiktina su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad 2006-10-10 žemės sklypo paženklinimo akte esantys duomenys neatitinka tikrovės. Bylos nagrinėjimo metu tokių duomenų nenustatyta (CPK 178 straipsnis). Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, reglamentuojančius kadastrinių matavimų atlikimą nebuvo pagrindo kviesti gretimų sklypų savininkų, nes aktas buvo sudaromas pagal likusį plotą po visų gretimų sklypų kadastrinių matavimų (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1 .p. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) 32.1.1.1. punktas numatė „kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius“. Taigi, sutiktina su atsakovais, jog kadangi aktas buvo sudaromas pagal likusį plotą (visi aplinkui esantys sklypai buvo privatizuoti ir jų ribos geodeziniais prietaisais išmatuoti bei registruoti nekilnojamojo turto registrą), riboženkliai kitų sklypų buvo vietoje ir aiškūs, tai pagal galiojančius teisės aktus nebuvo pagrindo kviesti ieškovės ar jos sutuoktinio. Kolegijos nuomone teismas išsamiai pasisakė šių reikalavimų atžvilgiu, o apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių ar teisinio pagrindo, kuo remiantis turi būti naikintina ši sprendimo dalis.
Dėl sandorių negaliojimo
38. Apeliantė teigia, kad jos reikalavimai dėl administracinių aktų ir sandorio naikinimo turi būti tenkinami, kadangi atsakovai niekada nevaldė jiems nuosavybės teise priklausančių žemės plotų, neturėjo teisės jų išpirkti, pardavimai prieštaravo Žemės reformos įstatymui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 550, ginčo plotas atsakovams buvo parduotas per klaidą.
39. Išanalizuoti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai išsipirko tai, ką faktiškai valdė, nuotraukos atspindi tai, kad ginčo teritorijoje želdiniai yra senai susodinti, faktinis sklypų valdymas akivaizdus. Byloje buvo nustatyta, kad apeliantė niekada nevaldė sklypo tokiomis ribomis, kaip reiškia reikalavimą. Faktą, kad ji nevaldė sklypo tokia apimtimi, kokia prašo pripažinti, pagrindžia tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas, tiek nuotraukos, kuriose matyti nusistovėjęs žemės ribų valdymas pagal viešame registre registruotas žemės sklypų ribas.
Dėl sutarties modifikavimo
40. Apeliantė apeliaciniu skundu teigia, kad jos reikalavimas modifikuoti 1994-05-09 pirkimo- pardavimo sutartį sietinas su tuo, kad ji jau keturiasdešimt metų valdo didesnį plotą nei faktiškai įgytas, yra sumokėjusi už jį bei jos valia buvo įgyti didesnį sklypą.
41. Šiuo aspektu pakartotinai pasisakytina, kad apeliantė niekada nevaldė ir nevaldo 630 m2 ploto žemės sklypo. Apeliantės tikslas yra padidinti jos valdomą žemės sklypo plotą nuo 587 m² iki 630 m². Tą apeliantė siekia padaryti aplinkinių žemės sklypo savininkų nuosavybės teisės sąskaita. Tuo tikslu keliamas reikalavimas panaikinti administracinius aktus, eilę sandorių bei taikyti restituciją natūra. Akcentuotina, kad 1994-05-09 buvo sudaryta ieškovės paveldėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kurią sudarė jos sutuoktinis. Teismas ištyrė duomenis ir pagrįstai nustatė, jog minėta sutartis sudaryta vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų pagrindu, kurie reglamentavo žemės sklypų įsigyjamą privatinės nuosavybės teise, t. y. Žemės reformos įstatymu, 1991-08-02 Nr. 1-1607; LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtinta valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vadovaujantis 1994-04-28 Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu Nr. 268 buvo 1994-05-09 sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio reg. Nr. 1-3107, kurios pagrindu ieškovės sutuoktinis nupirko / privatizavo 587 m² žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė nurodo, kad 1992-09-11 V. M. pateikė prašymą pirkti 630 m² žemės sklypą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad asmens prašymas neįpareigoja jį tenkinti tokia apimtimi kokia jis pareikštas, nėra ir nebuvo teisės akto, įpareigojusio valstybines institucijas tai daryti. Administraciniu aktu aiškiai buvo nuspręsta leisti išpirkti būtent 587 m² plotą, su kuo sutiko ir apeliantės sutuoktinis sudarydamas pirkimo–pardavimo sandorį. Pagal LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtinta valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką matyti, kad Miesto (rajono) valdybos potvarkis buvo priimamas po to, kai pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, o duomenų apie tai, kad kažkas būtų prieštaravęs byloje nepateikta.
42. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.