Klaipėdos apygardos teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos M. J. M. atstovui advokatui Olegui Drobitko,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus atstovei Reginai Vladykinai,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus atstovės Reginos Vladykinos ir nukentėjusiojo K. P. bei jo įgaliotos atstovės Reginos Gribauskaitės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo M. J. M. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 45 straipsnio 1 dalį nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad pagal K. P. prašymą 2015 m. balandžio 9 d. atlikus privačios žemės naudojimo patikrinimą, nustatyta, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė M. J. M. ant sklypo vakarinės ribos pastatė vielos tinklo tvorą, kuri ties šiaurės vakariniu kampu patenka į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją ir pastatyta apie 0,91 m atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietvakariniame kampe pastatyta apie 0,17 m atstumu nuo sklypo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tokiu būdu M. J. M. užėmė privačios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijos apie 10 kv. m. Institucija 2015 m. balandžio 21 d. su raštu kreipėsi į M. J. M., prašydama 2015 m. gegužės 13 d. atvykti į Instituciją dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybių nustatymo pagal 2015 m. balandžio 9 d. surašytą Žemės naudojimo patikrinimo aktą. M. J. M. buvo paaiškinta, kad ji savavališkai užėmė dalį privačios žemės, užtverdama tvorą. M. J. M. paprašyta iki 2015 m. birželio 25 d. atlaisvinti savavališkai užimtą privačią žemę. 2015 m. liepos 7 d. pakartotinai patikrinus sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribas, nustatyta, kad pažeidimas nepašalintas. Dėl šios priežasties M. J. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad M. J. M., savavališkai užimdama ir naudodama privačios nuosavybės teise kitam asmeniui priklausančią žemę, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą.

Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus atstovė (toliau Institucija) prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – M. J. M. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas priimdamas nutarimą neįsigilino į bylos aplinkybes ir savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus. Institucijos atstovės teigimu, gavusi K. P. prašymą patikslinti sklypų ribas, Institucija atliko žemės (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vakarinės ribos yra pastatyta vielos tinklo tvora, kurią pastatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai. Tvora ties šiaurės vakariniu kampu patenka į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją ir pastatyta apie 0,91 m atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietvakariniame kampe tvora pastatyta apie 0,17 m atstumu nuo sklypo ribos. Privačios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra užimta apie 10 kv. m. Pasak Institucijos atstovės, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkai žemės sklypais naudojasi pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką, ignoruoja K. P. prašyme nurodytą faktą, jog jis negali tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nes M. J. M. jau nuo 2013 m. savavališkai yra užėmusi jam priklausančio žemės sklypo dalį, bei Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktus. Nors teismas M. J. M. nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), statinys tvora įregistruotas, tačiau teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų plane (pagal kurį buvo suformuotas žemės sklypas) jokios tvoros žemės sklype pažymėtos nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Institucija, nukentėjusysis ir jo įgaliota atstovė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarimą, teigdami, kad apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą –M. J. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Kadangi apeliantų skundais iš esmės kvestionuojamas įrodymų vertinimas, juos apeliacinės instancijos teismas nagrinės ne skyrium, o kartu.

Institucija ir nukentėjusysis K. P. savo reikalavimą patraukti administracinėn atsakomybėn M. J. M. sieja su K. P., kaip žemės sklypo savininko, nuosavybės teisių pažeidimu.

ATPK 45 straipsnio l dalis numato atsakomybę už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą ir užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Pagal formuojamą teismų praktiką taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Iš byloje esančios medžiagos ir iš administracinėn atsakomybėn traukiamos M. J. M. ir nukentėjusiojo K. P. paaiškinimų matyti, kad tarp šių asmenų vyksta ginčas dėl žemės sklypo ribų. Nukentėjusysis K. P. ir Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą tvirtina, kad M. J. M. – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkė, pastatė vielos tinklo tvorą, kuri patenka į K. P. žemės sklypo teritoriją, t. y. M. J. M. kaltinama tuo, jog savavališkai užėmė apie 10 kv. m. K. P. žemės sklypo teritorijos. M. J. M. neigia jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, teigdama, kad 1978 m. ji nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, su visais jame esančiais statiniais, taip pat ir tvora. Statiniai ir tvora buvo įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto registre. Jos sklypo kaimynas sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas K. P. ir jo sutuoktinė nuo pat sklypo įsigijimo dienos iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl jų nuosavybės pažeidimo. Šiais metais ji išardė seną vielinę tvorą ir toje pačioje vietoje pastatė naują vielinę tvorą. Nauja tvora pastatyta toje pačioje vietoje, kaip ir nugriauta senoji tvora. Jokių pakeitimų ji neatliko. Dėl ginčo išsprendimo su ieškiniu kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal civilinės ieškovės M. J. M. civilinį ieškinį atsakovams K. P., G. P., V. V., M. R., V. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos, tvoros atstatymo, statinio nugriovimo bei sutarties modifikavimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad ieškovės vyras V. M. 1978 m. įsigijo gyvenamąjį namą, plytų sandėlį ir kiemo įrenginius, esančius 624 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 1992-09-11 V. M. Klaipėdos miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybai pateikė prašymą pirkti 630 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 1994-03-28 AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ išmatavo faktiškai naudojamą sklypą, nustatė sklypo ribų koordinates ir paruošė sklypo ribų planą. 1994-04-28 Klaipėdos miesto valdyba potvarkiu Nr. 268, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 6 p. 6.1.1.1 papunkčiu ir Klaipėdos miesto valdybos 1994-04-28 posėdžio protokolu Nr. 8, patvirtino faktiškai naudojamas namų valdų žemės sklypų ribas ir leido įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise asmenims pagal potvarkio priedus Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat įpareigojo Žemėtvarkos tarnybą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis. V. M. faktiškai naudojamo sklypo ribos buvo klaidingai (kaip dabar paaiškėjo) nustatytos, sklypo plotas–587 kv. m., todėl jam leista įsigyti nuosavybėn 587 kv. m. dydžio sklypą. V. M. 1994-05-09 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsigijo 587 kv. m. žemės sklypą. Registrų centre registruota sklypų riba eina tarp taškų, plane pažymėtų Nr. 5 (x 6182014.19, y 319997.33) ir Nr. 6 (x 6182006.13, y 320016.23). Ieškinio tikslas yra registruotą sklypų ribą perkelti į faktinę sklypų ribą, kuri buvo nustatyta dar 1961 m., t. y. į tvora nustatytą ribą, ėjusią tarp taškų, plane pažymėtų Nr. 16 (x 6182013.80, y 320000.38) ir Nr. 17 (x 6182007.48, y 320017.76). K. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, pateikdamas savo argumentus.

Iš aptartų aplinkybių matyti, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kiekviena iš šalių sprendžia, kad turi atitinkamų teisių sklype. Tai tik patvirtina išvadą, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje neįmanoma daryti vienareikšmės išvados dėl ginčo šalių teisių ir pareigų, nes tiek M. J. M., tiek K. P. suvokimas apie jų subjektines teises į ginčo žemės sklypą yra grindžiamas tam tikra teisine argumentacija, dokumentais. Tačiau nepaneigus M. J. M. pozicijos civiliniam procesui būdingais metodais, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad jos veiksmai atitinka savavališko privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo požymius. Nei Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo pateiktas bendrosios kompetencijos teismo įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo būtų buvę anksčiau išspręsti ginčai tarp M. J. M. ir K. P., kurie tiesiogiai susiję su aptariamo administracinio teisės pažeidimo objekto – žemės sklypo priklausomybe. Institucija nepateikė visiškai jokių M. J. M. neabejotinų tyčios įrodymų. Institucijos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis tikslaus sklypo matavimo neatliko, tik nustatė, kad pastatyta tinklo tvora užima dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijos (b. l. 76). Taigi akivaizdu, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodytas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia, t. y. neišsprendus civilinio ginčo nėra įrodyta, kad M. J. M. aiškiai suprasdama, kad K. P. yra ginčo žemės sklypo dalies savininkas, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja privatų sklypą.

Pažymėtina ir tai, kad, net ir pripažinus naudojimosi žeme neteisėtumą, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų įmanoma priversti pažeidėją atlaisvinti žemę ir perduoti ją savininkams. Esant tokiai situacijai, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

K. P. ir jo įgaliota atstovė skunde nurodo, kad apylinkės teismas neapklausė K. P. ir neinformavo jo apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tokiu būdu pažeisdamas nukentėjusiojo procesines teises. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. ATPK 273 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Institucija, nagrinėjanti bylą, turi nustatyti, ar administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala konkrečiam subjektui, ir užtikrinti, kad toks asmuo būtų informuojamas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam K. P. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą nepranešė ir teismo posėdyje jo neapklausė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, kadangi apygardos teismas šią apylinkės teismo klaidą ištaisė, surengdamas teismo posėdį ir suteikdamas nukentėjusiajam teisę duoti paaiškinimus. Todėl nepripažintina, kad jo procesinės teisės šioje byloje buvo pažeistos. Pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra, nes pats teismo sprendimas – nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą yra teisėtas ir pagrįstas.

Darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagristai nutraukė administracinio teises pažeidimo bylą M. J. M. pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį, nesant jos veiksmuose administracinio teises pažeidimo sudėties. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus atstovės Reginos Vladykinos ir nukentėjusiojo K. P. bei jo įgaliotos atstovės Reginos Gribauskaitės apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.