- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-05
- Bylos Nr.
- e2-646-1028/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05448-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- T. M.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Diana Latotina-Micevičė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškiniu prašė:
1) Nustatyti, kad atsakovas T. M. yra ieškovės sūnaus J. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas;
2) Nustatyti vaiko J. V. gyvenamąją vietą su mama A. V.;
3) Priteisti iš atsakovo T. M. vaikui J. V. 2890,37 Eur (posėdžio metu nurodė mažinanti įsiskolinimo skaičiavimą) išlaikymo įsiskolinimą už 13 mėnesių, t. y. nuo vaiko gimimo. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti pervestas į ieškovės A. V., atsiskaitomąją sąskaitą esančią Swedbank (duomenys neskelbtini);
4) Priteisti iš atsakovo T. M., vaikui J. V. po 250 Eur (posėdžio metu padarė nuolaidą ir prašė po 200 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki tol, kol vaikas sulauks pilnametystės, pervedant lėšas į ieškovės A. V. atsiskaitomąją sąskaitą esančią Swedbank (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
5) Nustatyti, kad vaikui J. V. skirtas išlaikymui lėšas uzufrukto teise tvarkys jos motina A. V.;
6) Priteisti iš atsakovo T. M. valstybei už suteiktas ieškovei advokato paslaugas, kurios bus tikslinamos teismo posėdžio metu.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2021 metų rugsėjo mėnesį per Facebook programą. Šalys iki susilaukiant vaiko kartu negyveno. Apytiksliai po pusmečio nuo pažinties, t.y. nuo 2022 m. pavasario, šalys susitikdavo kiekvieną savaitgalį bei turėjo lytinių santykių. Po pusantrų metų artimo bendravimo, t.y. (duomenys neskelbtini), gimus sūnui J. šalys ir toliau iki 2024-04-01 tęsė savaitgalinį bendravimą, o nuo 2024 m. balandžio iki 2024 m. gegužės mėnesio galo gyveno kartu pas atsakovo tėvus, tačiau įvykus konfliktui šalys išsiskyrė. Atsakovas ieškovę ir vaiką supažindino su savo tėvais, niekada vaiko tėvystės neneigė, tačiau iki šiolei oficialiai tėvystės nepripažįsta, reikiamos paramos neteikia. Ieškovė pažymi, kad su atsakovu niekada nebuvo susituokusi, tačiau nuo 2022 metų artimai bendravo, turėjo lytinių santykių. Šalių draugystę gali paliudyti atsakovo artimieji giminaičiai (tėvai) taip pat pridedama nuotrauka, kurioje matyti, kad atsakovas fotografuojasi kartu su ieškove ir vaiku. Atsakovas apie gimusį vaiką žino. Ieškovė mano, kad sūnui J. yra būtina skirti per mėnesį ne mažiau kaip 650 Eur sumą siekiant užtikrinti vaiko poreikius, tačiau dėl savo finansinės padėties ieškovė ne visada pajėgi tenkinti vaiko poreikius. Į šią suma įeina: Maistas (mišinukai ir kitas maistas) - 170 Eur; Sauskelnės - 70 Eur; Lavinimo priemonės, žaislai - 30 Eur; Vaistai, vitaminai - 15 Eur; Pramogos, laisvalaikio praleidimo išlaidos (gimtadieniai ir kitos šventės) - 40 Eur; Rūbai - 60 Eur; Avalynė (žieminė, rudeninė, vasarinė, pavasarinė) - 40 Eur; Kitų būtinų daiktų vaikui įgijimas (pvz:. vežimėliai, išmanieji įrenginiai, paspirtukas, dviratukas ir kt.) - 30 Eur; Namų ūkio apyvokos reikmenys, vaiko baldai bei būsto remontas - 30 Eur; Higieninės prekės - 20 Eur; Priemonės namų ūkio priežiūrai - 10 Eur; Internetas ir televizija 40 Eur, 2 gyv., viso 20 Eur; Transporto išlaidos (samdomas transportas vežant vaiką pas gydytojus ir apsipirkti) - 30 Eur; Komunaliniai patarnavimai ir kiti mokesčiai susiję su namų buitimi vidutiniškai sudaro: būsto nuoma - 25 Eur; elektra - 30 Eur; dujos - 6 Eur; šildymas kietu kuru metams vidutiniškai sudaro 700 Eur, o 1 mėnesiui vidutiniškai sudaro - 58 Eur; atliekų tvarkymo išlaidas metams vidutiniškai sudaro 140 Eur, o 1 mėnesiui vidutiniškai sudaro 11 Eur - viso vidutiniškai per mėnesį penkių asmenų šeimai sudaro 130 Eur, o vienam asmeniui tenkanti dalis sudaro 65 Eur; Kitos nenumatytos išlaidos (siuvėjų paslaugos, daiktų remonto paslaugos ir kt.) - 20 Eur. Iš viso preliminariai reikėtų 650,00 Eur. Atsižvelgiant į nurodytus preliminarius paskaičiavimus ieškovė nurodo, kad dalis vaiko išlaidų yra dengiama valstybės skiriama išmoka vaikui 152,90 Eur, o likusią (vidutiniškai 500 eur) turi dalintis abu tėvai, ko pasekoje iš atsakovo yra prašoma 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovė mano, kad šiuo metu iš atsakovo prašomas 250 Eur išlaikymo dydis bus pakankamas siekiant patenkinti vaiko būtinas vystymosi sąlygas, t.y. poreikius maistui, aprangai, medikamentams, higienos, ugdymo priemonėms, pramogoms, gyvenamajai patalpai išlaikyti bei kitoms reikmėms. Išlaikymą ieškovė prašo priteisti iš visų atsakovo gaunamų pajamų. Mano, kad toks išlaikymo būdas šiuo metu geriausiai atitiks vaiko poreikius bei interesus, o taip pat, bus proporcingas atsakovo finansinei padėčiai, kadangi atsakovas jauno amžiaus, gali dirbti ir turėti pajamas. Ieškovės šeimos mėnesinės pajamos vidutiniškai sudaro 582,59 Eur, t.y. valstybės skiriama išmoka vaikui 152,90 Eur, socialinė pašalpa 44 Eur ir vaiko priežiūros išmoka 385,69 Eur. Iš šių pajamų ieškovė turi išlaikyti vaiką bei išsilaikyti pati. Atsakovo pajamos ieškovei yra nežinomos, tačiau žinoma, kad atsakovas yra dirbantis. Ieškovė mano, kad tėvų teisės ir pareigos yra lygios, tad atsakovas privalo prisidėti prie vaiko J. išlaikymo ir turėtų skirti po 250 Eur dydžio periodines išmokas kas mėnesį savo sūnaus išlaikymui nuo ieškininio reikalavimo teismui pateikimo iki jo pilnametystės. Kadangi ieškovė tvarkys visas vaikui išlaikyti skirtas lėšas, prašo teismo nustatyti ieškovei uzufrukto teisę tvarkyti priteistą iš vaiko tėvo išlaikymą. Atsakovas reikiamo dydžio išlaikymo neteikia, todėl prašo teismo vadovaujantis CK 3.200 str. priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant už 13 mėnesių, t.y. nuo vaiko gimimo, ir išminusuojant per tą laiką atsakovo minimaliai pervestas išlaikymo sumas, t.y. 359,63 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas taip pat turi būti skaičiuojamas po 250 Eur. Viso įsiskolinimas susidaro (250 Eur x 13 mėn.) - 359,63 Eur, viso 2890,37 Eur. Ieškovė prašo teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, kadangi tėvas tinkamai vaiku nesirūpina, neskiria reikiamo išlaikymo bei nuo 2024 metų birželio mėnesio su vaiku bendrauja retai, pas vaiką buvo atvykęs iki 5 kartų, ko pasekoje vaikas atsakovo neidentifikuoja kaip artimo žmogaus. Kadangi nuo vaiko gimimo jis gyvena tik su mama (išskyrus 2024 metų balandžio ir gegužės mėnesiais), tėvas vaiko gyvenime dalyvauja retai, tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavęs stiprus tarpusavio ryšys, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susipažino apytikriai 2021 m. rugsėjo mėnesį ir vėliau palaikė draugiškus bei artimus santykius, tačiau gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė, negyveno kaip šeima ir jos kurti planų neturėjo. Apytikriai 2023 m. balandžio mėn. Atsakovas sužinojo, jog ieškovė laukiasi, tačiau tuo metu jie jau kurį laiką artimai nebendravo, ryšio beveik nepalaikė. Sužinojus, jog ieškovė laukiasi (tuometiniu ieškovės teigimu) atsakovo vaiko santykius atkūrė, tačiau ir toliau gyveno atskirai. Po vaiko J. V. (toliau – vaikas) gimimo praėjus kuriam laikui, 2024 m. kovo mėn. atsakovas ir ieškovė apsigyveno nuomojamame bute, kur ieškovė ir vaikas buvo pilnai išlaikomi atsakovo. Gyvenant kartu tarp šalių neretai vyko konfliktai, kurių vieno metu ieškovė pareiškė, jog atsakovas nėra vaiko tėvas, to pasekmėje išsikraustė (maždaug 2024 m. spalio mėn., pradžioje), o tuo pačiu užkirto kelią atsakovui bendrauti su vaiku. Atsakovas tėvystės oficialiai nėra pripažinęs, nes vaiko tėvystės pripažinimo procedūros atsakovui nebuvo žinomos. Tik gimus vaikui, šalims dar gyvenant atskirai, ieškovė savo nuožiūra įregistravo vaiką savo pavarde be duomenų apie tėvą. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė nors ir netiksliai nurodydama gyvenimo kartu laikotarpį, pati teigia, jog šalys tam tikrą laiką gyveno kartu. Taigi reikalavimas priteisti išlaikymą už visą laikotarpį nuo vaiko gimimo akivaizdžiai yra neteisėtas, nes šalims gyvenant kartu ji su vaiku buvo pilnai išlaikoma atsakovo (pati niekur nedirbo ir nedirba), todėl atsakovui nekiltų pareigos mokėti išlaikymą antrą kartą už laikotarpį kai šalys gyveno kartu. Atsakovui yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, nuo 2024-06-05 atsakovas nebedirba, o iki tol jis buvo pajėgus generuoti nedideles pajamas (Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ir Pažyma apie darbuotoją įmonėje pridedama), todėl nustačius, jog jis yra vaiko tėvas, prašomas priteisti išlaikymo dydis jam būtų objektyviai per didelis.
4. Ieškovė pateikė dubliką kuriame nurodė, kad patikslina išlaikymo įsiskolinimo sumą bei pasisako dėl atsakovo T. M. atsiliepime pateiktų aplinkybių. Nurodė, kad atsiliepime nurodyta informacijos neatitinka tikrovės. 2024-04-18 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimu Nr. SPVS-424 dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo ieškovė su vaiku (duomenys neskelbtini) apgyvendinta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o 2024-06-12 Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktu Nr. 6LPN-73 ieškovei leista su vaiku išvykti į savo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai atsakovas byloje teikia klaidingus duomenis apie tai, kad šalys kartu gyveno nuo 2024-03-03 iki „maždaug“ 2024 m. spalio mėnesio. Pažymėtina, kad šalys kartu gyveno nuo 2024-03-03 iki 2024-04-10 ir tai patvirtina tiek ieškovės, tiek ir vaiko teisių pateikiami dokumentai. Ieškovė A. V. taip pat patikslina ieškinyje nurodytas ieškinio aplinkybes dėl gyvenimo laikotarpio kartu su atsakovu T. M., t.y. ieškinyje nurodyta, kad nuo 2024 m. balandžio iki 2024 m. gegužės mėnesio galo šalys gyveno kartu pas atsakovo tėvus, tačiau įvykus konfliktui šalys išsiskyrė. Dėl šių aplinkybių ieškovė teismą informuoja, kad dėl patirtų išgyvenimų rengiant ieškinį suklydo apie gyventą kartu su atsakovu laikotarpį, tačiau šias aplinkybes byloje patikslina byloje pateikiami dokumentai, todėl prašo jais vadovautis. Atsakovas T. M. nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas nuo vaiko gimimo, kadangi šalys kurį laiką gyveno kartu. Dėl šių atsakovo teiginių pažymėtina, kad šalių gyvenimas kartu pagal byloje pateikiamus dokumentus buvo nuo 2024-03-03 iki 2024-04-10, t.y. 38 dienos (vienas mėnuo ir viena savaitė). Pagal byloje pateikiamus dokumentus matyti, kad nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas vaiko išlaikymui ieškovei yra pervedęs tik 359,63 Eur. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta sutiktina, kad iš prašomos išlaikymo įsiskolinimo sumos, kuris skaičiuotas kas mėnesį po 250 Eur ir išminusavus atsakovo pervestą išlaikymą 359,63 Eur, viso ieškinyje nurodyta skola 2890,37 Eur, galima papildomai išminusuoti už laikotarpį, kuomet šalys gyvenamo kartu, kas už 38 dienas dar sudarytų 316,67 Eur, tad viso išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2573,70 Eur. Atsakovas turėtų pateikti į bylą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentus, kuriuose yra nurodytas jo darbo apribojimų mastas, nurodyti duomenys, kokios priežastis lėmė jo išėjimą iš darbo bei kokios jo pastangos susirasti naują darbą. Atsakovas deklaruoja sunkią finansinę padėtį, tačiau nesikreipia dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo, o kreipiasi į privačius advokatus, tad akivaizdu, kad finansinė padėtis nėra sudėtinga. Mano, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra vaikui reikalingas, todėl atsakovas turi dėti maksimalias pastangas bei prisidėti reikiama vaikui išlaikymo suma. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašo net mažesnio išlaikymo nei teismų praktikoje nustatytas minimalus vaikui teiktinas išlaikymas. Atsižvelgiant į aukščiau šiame dublike išdėstytas faktines aplinkybes, ieškovė teismą informuoja, kad palaiko savo ieškininius reikalavimus tik patikslina išlaikymo įsiskolinimo sumą, t.y. prašo priteisti 2573,70 Eur.
5. Atsakovas teismui pateikė tripliką kuriame nurodė, kad pati ieškovė negali tiksliai nurodyti datų, kada gyveno su atsakovu, todėl dirbtinai modeliuoja itin trumpą gyvenimo kartu trukmę. Atsakovas neneigia, jog ieškovė po vieno iš konfliktų kurį laiką buvo apsigyvenusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o po kitų konfliktų trumpam dar ir kitur, tačiau tai nepaneigia tolimesnio šalių gyvenimo kartu ir fakto, jog atsakovas išlaikė ieškovę ir ieškovės vaiką. Atsakovas būtų sutikęs įregistruoti vaiką kaip savo, jei savalaikiai būtų išsamiai paaiškinta reali situacija, tačiau vėliau, ieškovei ėmus kelti abejones dėl vaiko tėvystės, savanoriškas tėvystės pripažinimas tapo neįmanomas. Atsakovui yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, tai patvirtina su atsiliepimu į ieškinį pateiktas Asmens su negalia pažymėjimas. Jokių papildomų pažymų atsakovas neketina teikti, nes būtent šis pažymėjimas realiai atspindi atsakovo ribotą darbingumą. Ieškovė reikalauja tam tikro dydžio išlaikymo iš atsakovo, tačiau pamiršta, kad pastoji privalo prie vaiko išlaikymo prisidėti ne mažesne nei prašoma iš atsakovo suma. Ieškovės teigimu vien vaiko išlaikymui reikalinga 650 Eur suma (be pačios ieškovės pragyvenimo išlaidų), kadangi ieškovės pateiktų pažymų duomenimis per 11 mėnesių ji yra gavusi įvairių su vaiku susijusių išmokų viso 5 413,43 Eur sumai, kurią padalijus iš 11 mėn. gaunama 492,13 Eur. Taigi natūraliai kyla klausimas, kaip ieškovė „viena išlaikydama“ vaiką (jos teigimu nepadedama atsakovo) sugeba vaiko išlaikymui išleisti 650 Eur pati gaudama apytikriai 492,13 Eur per mėnesį. Taigi, ieškovės teiginiai apie tariamą atsakovo neprisidėjimą prie vaiko išlaikymo visą laikotarpį nuo vaiko gimimo paneigti faktiniais duomenimis dėl ieškovės kitų pajamų, nei vaiko išmokos, neturėjimo. Jei pastaroji teigia, kad atsakovas neišlaikė jos ir vaiko bei ji su juo negyveno, pastaroji turėtų pateikti įrodymus iš kokių pajamų ji visą tą laikotarpį gyveno ir išlaikė save bei vaiką (kuriam jos teigimu reikalinga 650 Eur), kur gyveno, kokiomis lėšomis apmokėjo ieškinyje nurodytas vaiko išlaikymo sumas. Akivaizdu, jog prašomomis vaiko išlaikymo sumomis ieškovė siekia pasidengti savo pačios pragyvenimo išlaidas. Tai matyti iš to, jog į vos vienerių metų amžiaus vaiko išlaikymo išlaidas įtrauktos interneto, televizijos išlaidos, išmaniųjų įrenginių išlaidos, įtraukti ir tokie daiktai (dviratukas, paspirtukas), kurių tokio amžiaus vaikas objektyviai dar negali naudoti ir nesinaudoja. Toks ieškovės elgesys niekaip nesuderinamas su geriausiais vaiko interesais. Atsakovo patiriamos teisinės išlaidos jam, kaip darbo neturinčiam asmeniui yra didelė našta, tačiau jis privestas ginti savo teises padedamas advokato, kuriuo visiškai pasitikti, o ne bet kokio valstybės skirto pagalba. Tokį atsakovo atstovavimą užtikrina atsakovo motina. Atsakovas yra suinteresuotas nustatyti vaiko tėvystę ir paaiškėjus, jog jis yra vaiko tėvas, atsakovas sutiktų prisiimti įsipareigojimus dėl vaiko išlaikymo (dėl dydžio pasisakys vėliau, galbūt po tėvystės nustatymo).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad prašo iš atsakovo priteisti vaikui 200,00 eurų išlaikymą. Šiuo metu gauna vaiko pinigus ir išmoką, apie 178,00 Eur, ir iš sodros alimentų 131,00 Eur. Jos pajamos sudaro vaiko priežiūros išmoka už kitą dukrą - 552,00 Eur iš sodros. Gauna 118 Eur išmoką J., iki 18 metų. Iki gruodžio gyvens krizių centre, po to grįš į socialinį būstą, kurio nuoma 25 Eur ir 130 Eur komunaliniai. Antras vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Turi paskolą. Atsakovo įsiskolinimą dabar skaičiuoja irgi po 200 Eur per mėnesį. Atsakovas gyvenant kartu buvo nupirkęs maisto, pinigų grynais nedavė. Atsakovas dabar telefonu sakė, kad yra užsienyje, dirba. Tik vieną mėnesį bute gyveno su atsakovu, po to – krizių centre. Ieškovės atstovė nurodė, kad išminusuojant ieškinyje nurodytą sumą, t.y. 359,63 Eur, prašo priteisti 2240,37 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo dėl tėvystės nėra, sutinka, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovo sveikatos būklė neleidžia atsakovui ištisai dirbti ar susirasti geriau apmokamą darbą. Diagnozuota psichinė liga sunkios formos, turi vartoti vaistus, liga paūmėja, darbingumo lygis 40 procentų. Atsakovas galėtų prisidėti mokėdamas po 100,00 Eur išlaikymo. Dėl įsiskolinimo, atsakovas kol jie gyveno kaip šeima stengėsi išlaikyti šeimą, tuo metu įsiskolinimo nebuvo. Nesutinka su ieškovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu. Atsakovas grynais pinigais duodavo. Dėl sveikatos būklės ir nustatyto nedarbingumo atsakovas neturi galimybės įsidarbinti. Atsakovu rūpinasi jo motina.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovė šiuo metu su vaikais gyvena Šiaulių miesto šeimos centre. Atsakovo nurodoma 100,00 Eur dydžio išlaikymo suma nepadengtų net būtinųjų vaiko poreikių, todėl suma yra per maža.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
9. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys turi vaiką J. V., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašą; vaiko gimimo įrašo nuorašą; VSDFV Panevėžio sk. pažymą; Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų sk. pažymą apie išmokas; Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų sk. pranešimą dėl išmokos skyrimo; VĮ Registrų centro išrašą apie turtą, deklaruotą gyv. vietą; VĮ Regitra pažymą; nuotrauką; ieškovės sąskaitos išrašą nuo 2023-01-01 iki 2024-10-07; mediacijos pažymą; VGTPT sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo; 2024-04-18 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo; 2024-06-12 Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktą; gimimo įrašą; sprendimą skirti vaiko išlaikymo išmoką; antstolio patvarkymą. Atsakovas pateikė pažymą apie darbo užmokestį; pažymą apie darbuotoją įmonėje; Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (su mokėjimais); asmens su negalia pažymėjimo ir paso kopijas; informaciją apie gydymąsi VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre; pažymą apie sveikatos būklę; medicininius dokumentus. Teismo išreikalauti duomenys apie atsakovo sveikatos būklę, šalių turtinę padėtį.
10. Ieškovė ieškiniu reikalavo nustatyti, kad atsakovas yra J. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.).
11. Nagrinėjamu atveju atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino savo tėvystę vaikui J. V., ieškovės teismui 2025-01-06 pateiktame gimimo įraše atsakovas yra įrašytas vaiko tėvu, vaikui suteikta J. M. pavardė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė šio reikalavimo nebepalaikė, dėl ko byla šioje dalyje nutrauktina.
12. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, šalys sutaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, vaikas nuolat ir gyvena su ieškove, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
13. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo po 200 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas gali ir sutinka mokėti po 100,00 Eur.
14. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvai turi teisę ir pareigą išlaikyti vaikus, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).
15. Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.
16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
17. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
18. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
19. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
21. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
23. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (kasacinio teismo 2010-01-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010).
24. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (kasacinio teismo 2006-09-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2006).
25. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (kasacinio teismo 2020-10-28 nutartis byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
26. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovė buvo dirbanti, tačiau šiuo metu nedirba, nes augina vaikus. Ieškovės pajamos iš įvairių socialinių išmokų nėra didelės. Atsakovas kiekvieną mėnesį gauna apie 450 Eur VSDFV išmokų, kartas nuo karto dirba, nors nereguliariai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas tai aiškino atsakovo liga, kuri riboja jo galimybes sistemingai dirbti ir užsidirbti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas turi psichinės sveikatos sutrikimų, kurie manytina gali įtakoti jo galimybes dirbti. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad tinkamai, sistemingai gydantis nėra galimybės kontroliuoti savo ligą ir turėti stabilesnius, ilgiau išlaikomus darbo santykius. Atsakovui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, dėl paranoidinės šizofrenijos, jis buvo gydytas psichiatrijos stacionaruose, nors gydymas nebūna ilgalaikis. Atsakovas kol kas oficialiai neturi ir kitų išlaikytinių, nors tikėtina, kad ateityje gali būti, jog bus nustatyta ir atsakovo tėvystė antrojo vaiko su ieškove atveju. Tačiau šiuo metu tokios aplinkybės dar nėra, todėl ji vertintina, kai ir jei bus keliamas klausimas dėl išlaikymo dydžio ne vienam, o dvejiems vaikams.
27. Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio ar itin mažo priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui. Be to, kaip minėta, pagal teismų praktiką asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Objektyvūs veiksniai ginčo atveju yra atsakovo sveikatos būklė. Tuo tarpu subjektyvūs veiksniai – paties atsakovo pastangos, noras, požiūris į galimybę gauti daugiau pajamų ginčo atveju verčia daryti išvadą, kad atsakovas kažką dirbti geba, yra dirbęs, tačiau tikėtinai nepakankamai atsakingai vertina savo pareigą dirbti ir uždirbti pajamų, kad ir nenuolatinių, vaiko išlaikymui.
28. Be to, kaip minėta, teismų praktikoje laikoma, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tuo tarpu gaunamos mažos pajamos ginčo atveju negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas išlaikymo teikimo prasme į sunkią padėtį patenka ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl jo neatsakingo, nerūpestingo gyvenimo būdo, neprisiimant deramos atsakomybės dėl savo veiksmų, dėl kurių į pasaulį atėjo šalių bendras vaikas. Todėl atsakovas negali pagrįstai remtis sunkia turtine padėtimi, prašydamas mažesnio išlaikymo vaikui, nes pagal teismų praktiką, vadovaujantis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, prioritetas turi būti teikiamas vaiko teisių ir interesų užtikrinimui, o visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
29. Be to, ir ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra standartinis, prašoma priteisti tik 200 Eur, kai šiuo metu normaliomis aplinkybėmis priteisiamas išlaikymo dydis paprastai būna 300-350 Eur. Taigi, ieškovė, prašydama tik 200 Eur, faktiškai jau atsižvelgia į atsakovo sveikatos būklę ir turtinę situaciją, darydama didelę nuolaidą.
30. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra gera. Tačiau ieškovė net negali dirbti, kadangi augina du vaikus. Tuo tarpu atsakovas gauna kad ir nedidelę, bet pakankamą 450 Eur VSDFV išmoką, iš kurios gali būti skiriamas išlaikymas vaikui, o dėl didesnių pajamų atsakovas turi stengtis dirbti ir užsidirbti papildomų lėšų savo poreikiams tenkinti, nes tikėtina, jog likusių 250 Eur atsakovui pragyvenimui gali būti per mažai. Kita vertus, prašomo išlaikymo suma nesiekia pusės atsakovo pajamų, o vaikas bet kuriuo atveju turi būti išlaikomas. Be to, atsakovas pateikė nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad jis gebėjo nuomotis būstą ir mokėti net 350 Eur nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, vadinasi, pajamų, kad ir galbūt nereguliarių, jam užtenka. Taip pat vėliausiais VSDFV duomenimis atsakovas nuo 2025-09-27 įsidarbino UAB "(duomenys neskelbtini)", kas reiškia, kad atsakovas kažkiek tikrai gali dirbti, kai to nori.
31. Byloje taip pat reikalinga nustatyti vaikų poreikių apimtį. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 600-700 Eur, o neretai ir žymiai daugiau. Atsižvelgiant į pastaruoju metu kilusį infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais galima visiškai sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 200-250 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, ugdymo/mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti tikrai nedidelę sumą, net ir atsižvelgiant į vaikų amžių. Savaime suprantamų vaikų poreikių išsamiau analizuoti nėra reikalo, tačiau iš esmės vertintina, kad ieškovė išlaidas, reikalingas vaikui, pagrindė. Be to, pagal nurodytą teismų praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
32. Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2025 m. MMA sudaro 1038 Eur, po mokesčių apie 777 Eur, o nuo 2026 m. MMA sudarys 1153 Eur, po mokesčių apie 846 Eur. Ieškovė prašo gerokai mažiau nei pusės nurodytos sumos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ir vaiko pinigai ne visada atimami iš būtinųjų vaiko poreikių patenkinimo sumos, kadangi turi būti užtikrinami ne vien būtiniausi vaiko poreikiai. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo pragyvenimo lygio brangimą.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į vaiko amžių, infliacijos lygį, ieškovės ir atsakovo faktinę turtinę padėtį ir galimybes užsidirbti, yra pagrindas iš atsakovo priteisti 200 Eur periodinį išlaikymą vaikui.
34. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.).
35. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).
36. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2240,37 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikui, už 13 mėnesių nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo 2024-11-11. Posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę mažina išlaikymo įsiskolinimo kasmėnesinę sumą iki 200 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad per laiką nuo vaiko gimimo atsakovas ieškovei pervedė 359,63 Eur. Ieškovė dublike taip pat sutiko, kad galima neskaičiuoti įsiskolinimo už 38 dienas, kai šalys gyveno kartu (316,67 Eur, jei skaičiuoti įsiskolinimą po 250 Eur). Ieškovė pateikė 2024-04-18 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo, iš kurio matyti, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) apsigyveno VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas pateikė duomenis, kad nuomojosi butą nuo 2024-03-03. Ieškovės teigimu šalys kartu gyveno tik šį laikotarpį. Atsakovas kitų įrodymų, kad šalys sistemingai ir nuolat gyveno kitais laikotarpiais, ir atsakovas šiais laikotarpiais išlaikė šeimą, nepateikė. Iš banko pavedimų ieškovei, atsakovo teiginių apie tai, kad dėl sveikatos negali dirbti, duomenų apie atsakovo darbo atvejais gautų pajamų dydį ir negalima daryti tokios išvados, kad atsakovas nuolat turėjo pakankamai pajamų ir buvo apskritai pajėgus teikti reikšmingesnes išlaikymo vaikui sumas.
37. Nurodoma 200 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimo suma taip pat nelaikytina per didele, kadangi ir 2023-2024 metais teismų praktikoje išlaikymas jau buvo priteisiamas didesnis. Nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo taip pat nėra pagrindo, kadangi nėra įrodymų, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė pakankamą išlaikymą ar apskritai jį teikė. Vis dėlto, atsižvelgiant į atsakovo situaciją, išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina iki 150 Eur per mėnesį. Tai darytina ne dėl to, kad ieškovė neįrodė reikalavimo, o atsakovo interesais, kad atsakovo situacija netaptų per sunki, taip pat atsižvelgiant į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad šalys tam tikrais neilgais laikotarpiais ir vėliau palaikė tarpusavio santykius, kas yra kažkiek tikėtina, atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes ir gimusį antrą, galimai bendrą šalių vaiką.
38. Vienos dienos metinis išlaikymo dydis, skaičiuojant po 150 Eur mėnesiui, būtų 4,93 Eur. Nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024-11-10 yra 397 dienos. Nuo 2024-03-03 iki 2024-04-15, kada šalys gyveno kartu, yra 44 dienos. Atitinkamai įsiskolinimas skaičiuotinas už 353 dienas, kas sudaro 1740,29 Eur. Atėmus banko pavedimais gautą 359,63 Eur sumą lieka 1380,66 Eur. Tokia išlaikymo įsiskolinimo suma ir priteistina iš atsakovo.
Kiti klausimai.
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).
40. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų mokėjimo, o valstybė patyrė 963,43 Eur išlaidų advokatui už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei. Atsakovas byloje patyrė 968,00 Eur išlaidų advokatui. Teismo pašto išlaidos sudaro 50,51 Eur.
41. Atsakovas tėvystę pripažino bylos nagrinėjimo metu, todėl šis reikalavimas išspręstas ieškovės naudai. Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo ieškovė bylos nagrinėjimo metu sumažino savo reikalavimus, tačiau ne dėl to, kad jie nebuvo pagrįsti, o atsižvelgiant į vykusias derybas dėl taikos sutarties ir atsižvelgiant į atsakovo deklaruojamą sveikatos būklę. Iš esmės ieškovės reikalavimai buvo pagrįsti, o išlaikymo įsiskolinimas sumažintas teismo iniciatyva, siekiant išlaikyti šalių pusiausvyrą ir nesukurti pernelyg didelės naštos atsakovui, atsižvelgiant į jo situaciją. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes bylinėjimosi išlaidos skirstytinos ne matematiškai, o laikant, kad byla iš esmės išspręsta ieškovės naudai. Tačiau atsižvelgtina į bylos bendrą rezultatą ir iš atsakovo priteistinos pašto bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos 30 proc. Žyminis mokestis priteistinas pagal faktiškai priteisiamas sumas, o atsakovo išlaidų advokatui dalis iš ieškovės nepriteistina, atsižvelgiant į ieškovės minimalias pajamas, auginamus vaikus ir tai, kad atsakovas pats kaltas dėl bylos iškėlimo, kadangi neteikė išlaikymo.
42. Atitinkamai iš atsakovo valstybei priteistinas 85,00 Eur (54 Eur+31 Eur) žyminis mokestis, 674,40 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, 35,36 Eur pašto išlaidų.
43. 2025 m. kovo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui J. M., po 250 Eur, keistinos į 200 Eur per mėnesį sumą, o įsiteisėjus teismo sprendimui panaikintinos.
44. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą (CPK 10 str. 2 d.).
45. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų apie atsakovo sveikatą, nustatytina, kad bylos medžiaga yra nevieša.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti vaiko J. M. gyvenamąją vietą su ieškove A. V..
Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2024-11-11 iki kol vaikas sulauks pilnametystės, pervedant lėšas į ieškovės A. V. atsiskaitomąją sąskaitą esančią Swedbank (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. M. vaikui J. M. 1380,66 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti pervestas į ieškovės A. V. atsiskaitomąją sąskaitą esančią Swedbank (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad vaikui J. M. skirtas išlaikymui lėšas uzufrukto teise tvarkys jo motina A. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Bylą dalyje dėl atsakovo T. M. tėvystės sūnaus J. M. nustatymo nutraukti.
Priteisti iš atsakovo T. M. valstybei 85,00 Eur žyminį mokestį, 674,40 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, 35,36 Eur pašto išlaidų.
2025 m. kovo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. M., po 250 Eur, pakeisti į 200 Eur per mėnesį sumą, o įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti.
Nustatyti, kad bylos medžiaga yra nevieša.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.