- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-475-440/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Spretus“
- Atsakovas
- P. K.
- Kategorijos
- 1.3.5.3.15.1Kompensacijos tarnybinių komandiruočių atveju
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spretus“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-341-1117/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spretus“ ieškinį atsakovui P. K. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. DGKS-6819 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Spretus“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir atmesti P. K. prašymą dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimu. Nurodė, kad su P. K. yra visiškai atsiskaičiusi. Atsakovas įmonėje pradėjo dirbti 2019 m. rugpjūčio mėn., buvo siunčiamas dirbti į Švediją. Pagal darbo sutartį atsakovas turėjo pateikti duomenis apie išdirbtas valandas, pasirašytus atsakingo asmens, pagal kuriuos jam būtų mokamas darbo užmokestis ir dienpinigiai. UAB „Spretus“ nebuvo pateikti tinkamai pasirašyti darbo laiko apskaitos dokumentai, nes ant jų skiriasi parašai, o R. B. apskritai nebuvo įgaliotas pasirašinėti ant darbo laiko apskaitos ataskaitų. R. B. yra kitas įmonės darbuotojas, jie dirbo su P. K. kartu. Pagal darbo sutartį, duomenis apie išdirbtas valandas turėjo pateikti pats atsakovas su atsakingo asmens, t. y. užsakovo (užsienio bendrovės darbuotojo), parašu. Komandiruotėje P. K. buvo ilgiau nei 1 mėnesį, per tą laiką iš atsakovo tiesiogiai duomenys nebuvo gaunami, duomenis siuntė jo kolega. P. K. darbo santykių metu buvo sunkiai pasiekiamas, nepavyko su juo bendrauti telefonu ar elektroniniu paštu. Ne iš karto buvo pastebėta, kad ne visose darbo laiko ataskaitose pasirašo atsakingas asmuo, t. y. buvo valandų, pasirašytų tinkamo asmens, bet buvo ir kitų asmenų pasirašytų valandų. UAB „Spretus“ įskaitė tas valandas, dėl kurių pasirašė užsakovas ir tas valandas, kurias atsakovas tiesiogiai užtvirtino, kad tikrai išdirbo. Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytos 53 val., už kurias neva nėra sumokėta, yra pasirašytos neatsakingo asmens. Nesutinka, kad atsakovui nėra sumokėta 930,71 Eur suma pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. orderį, nes dalį sumos įmonė atsakovui pervedė per banką, o kitą dalį sumokėjo per užsakovą (10 000 SEK atitinka 930,71 Eur pagal kursą), tai patvirtina pateiktas atsakovo pasirašytas raštelis. Darbo sutartyje numatyti 65 Eur per dieną dienpinigiai. Už 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo išmokėta 845 Eur dienpinigių, o už 2019 m. rugpjūčio mėn. – 455 Eur dienpinigių. Dienpinigiai buvo mažinami dėl papildomų sąnaudų (nakvynės išlaidų), apie dienpinigių mažinimą įsakymas buvo nusiųstas užsakovui Švedijos įmonei, kad šis supažindintų P. K.. Užsakovas patvirtino, kad supažindino. Darbo sutartis su P. K. nutrūko 2019 m. rugsėjo 14 d., nes jis parašė prašymą atleisti iš darbo savo noru. Su atsakovu atsiskaitė 2019 m. rugsėjo 28 d. Atleidimo iš darbo dieną su atsakovu ieškovė neatsiskaitė, nes buvo reikalinga peržiūrėti darbo laiko apskaitą. Ieškovė nesutinka su priteistomis netesybomis, jos yra nepagrįstos.
2. Atsakovui P. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. DGKS-6819 dalį dėl 228,96 Eur darbo užmokesčio priteisimo, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.
4. Teismas nurodė, kad 2019 m. spalio 7 d. atsakovas P. K. kreipėsi į darbo ginčų komisiją prašydamas priteisti iš UAB „Spretus“ 1994 Eur darbo užmokesčio ir kelionės išlaidas. Skundžiamu 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu darbo ginčų komisija P. K. prašymą tenkino iš dalies, priteisė jam iš UAB „Spretus“ 228,96 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už 2019 m. rugsėjo mėn., 1300 Eur dienpinigių, 500 Eur netesybų neatskaičius mokesčių, o prašymo dalį dėl kelionės išlaidų kompensavimo atmetė. Ieškovė ginčija darbo ginčų komisijos sprendimu priteistas darbo užmokesčio, dienpinigių ir netesybų sumas.
5. Teismas pažymėjo, kad darbo ginčų komisijos sprendime suabejota 930,71 Eur sumos pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. SPR 8 sumokėjimu. Teismas sutiko su darbo ginčų komisijos sprendime nurodytais argumentais ir minėto kasos išlaidų orderio neatitiktimi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėms, tačiau ieškovės 2020 m. kovo 3 d. į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 930,71 Eur suma 2019 m. rugsėjo 11 d. buvo išmokėta tiesiogiai P. K., sumokant 10 000 SEK (tai pagal valiutų kurą atitinka minėtą 930,71 Eur sumą). Taigi teismui nekilo abejonių, kad ieškovės priskaičiuota 1880,35 Eur suma už 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. buvo atsakovui išmokėta.
6. Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad pagal Švedijoje pildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius atsakovas atidirbo 284 val., tačiau į atsakovo buhalterinę apskaitą buvo įtraukta tik 231 val., todėl susidarė 228,96 Eur darbo užmokesčio nepriemoka. Su tokia darbo ginčų komisijos išvada teismas nesutiko. Teismas nurodė, kad asmuo, turėjęs teisę pasirašyti atsakovo darbo apskaitos dokumentus, buvo užsakovo (Švedijos įmonės) atstovas. Būtent šio atstovo pasirašytos darbo valandos ir, sutikslinus duomenis, kitos darbo valandos buvo įskaitytos atsakovui ir įtrauktos į 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai teismui patvirtino, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovui nurodyta 143 val., 2019 m. rugsėjo mėn. 88 val. Už šias valandas darbo užmokestis atsakovui yra sumokėtas. Teismas vertino, kad darbo ginčų komisijos pateiktoje byloje visiškai nėra jokių duomenų apie atsakovo išdirbtas 284 val., ir apie tai, jog R. B. turėjo įgaliojimus pasirašyti kitų dirbusių kolegų darbo apskaitos dokumentuose. Šiuo atveju tarp šalių susiklostę darbo santykiai pasižymėjo tam tikra specifika: komandiruotas į Švediją atsakovas pagal darbo sutarties sąlygas turėjo asmeniškai pildyti darbo valandas bei prisiėmė atsakomybę, jog darbo valandos gali būti neįskaitytos, jei jų apskaita bus netinkama. Byloje esantys duomenys teismui nepatvirtino, kad atsakovas P. K. tinkamai įgyvendino darbo sutarties 6 p. sąlygas, laiku teikė duomenis apie išdirbtas valandas, pasirašytas tinkamo atstovo, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl 228,96 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. rugsėjo mėn. teismas panaikino.
7. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos darbo sutarties 1.3 punkte numatyta, kad vykstant į komandiruotes atskiru įsakymu numatomas dienpinigių dydis ir komandiruotės sąnaudos. Nesilaikant 6 punkte nurodytų sąlygų darbuotojui gali būti mokami iki 50 procentų mažesni dienpinigiai. Nagrinėjamu atveju atsakovo komandiruotės Švedijos Karalystėje metu buvo numatyti apraše nustatyto dydžio dienpinigiai, o būtent 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Spretus“ direktorės įsakyme nurodyta, kad atsakovui nustatoma mokėti 65 Eur per dieną dienpinigius. Už 40 kalendorinių dienų (nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d.) P. K. komandiruotę jam priskaičiuota ir išmokėta iš viso 1300 Eur dienpinigių (845 Eur už 2019 m. rugpjūčio mėn., 455 Eur už 2019 m. rugsėjo mėn.), t. y. 50 procentų jų normos (po 32,50 Eur už dieną).
8. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė, kokiu pagrindu sumažino atsakovui mokėtinus dienpinigius. 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakyme konkrečiai įvardyta, jog UAB „Spretus“ buhalterijai yra pavedama apmokėti komandiruotės išlaidas bei dienpinigius atsakovui. Teismas pripažino, kad ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad mokėtinų dienpinigių dydį atsakovui sumažino pagrįstai: 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakyme dėl P. K. komandiruotės nutraukimo dėl dienpinigių mažinimo jokių duomenų nenurodyta, o 2019 m. rugsėjo 14 d. UAB „Spretus“ direktorės įsakyme nurodyta, kad P. K. 2019 m. rugsėjo mėn. taikoma 50 proc. dienpinigių normos (32,50 Eur). Šis įsakymas ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje pateiktas nebuvo, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas buvo supažindintas su šiuo įsakymu, be to, juo priimtas sprendimas tik dėl rugsėjo mėn. dienpinigių sumažinimo, neaišku, kokiu pagrindu remiantis dienpinigiai buvo sumažinti už rugpjūčio mėn. Visos šios aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, jog ieškovė atsakovui dienpinigius apskaičiavo ir išmokėjo, nesilaikydama DK, aprašo, darbo sutarties, savo pačios 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo nuostatų, todėl pripažino, kad darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui 1300 Eur dienpinigių ir šią sprendimo dalį teismas paliko galioti. Dėl atsakovo prašytų priteisti kelionės išlaidų teismas visiškai sutiko su darbo ginčų komisijos išvadomis ir jų nekartojo.
9. Byloje teismas nustatė, kad atleidžiant atsakovą nebuvo sumokėta dalis darbo užmokesčio, taip pat nesumokėti visi dienpinigiai. Paskutinis mokėjimas atsakovui buvo atliktas 2019 m. rugsėjo 28 d., t. y. praėjus dviem savaitėms po darbo santykių pabaigos. Nutraukdama darbo sutartį ieškovė turėjo pareigą su juo atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Nesant duomenų, jog atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, trukdančių ieškovei su juo atsiskaityti, teismas ieškovei taikė sankciją už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu (DK 147 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs, kad ieškovė darbo užmokesčio likutį (199,64 Eur) sumokėjo 2019 m. rugsėjo 28 d., o 1300 Eur delspinigių nėra sumokėjusi iki šiol, atsižvelgdamas į tai, kad neišmokėta suma yra didesnė už vidutinį darbuotojo darbo užmokestį per mėnesį, sprendė, kad netesybų dydis galėtų būti skaičiuojamas vidutinį darbo užmokestį padauginus iš maksimalaus DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto šešių mėnesių skaičiaus (teismo sprendimo priėmimo dieną pradelsta atsiskaityti 6 mėn.). Darbo ginčų komisija savo iniciatyva priteisė iš ieškovės atsakovui 500 Eur netesybų. Teismas pripažino, kad toks netesybų dydis yra pagrįstas įvertinus darbuotojui neišmokėtos sumos dydį bei itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos nekeitė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Spretus“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 23 d. sprendimo dalis dėl 1300,00 Eur dienpinigių ir 500,00 Eur netesybų priteisimo arba panaikinus šias sprendimo dalis bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nesutikdama su dienpinigių priteisimu, tvirtina, kad šiuo atveju iš atsakovo pusės buvo pažeisti pagrindiniai individualių darbo santykių srityje taikomi sąžiningumo, bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti teise principai. Atsakovas kryptingai vengė bet kokio patvaresnio kontakto su ieškovė, tuo sukeldamas nepagrįstas vykdomo darbo administravimo sąnaudas. Iki šiol atsakovas ieškovei taip ir nepatvirtino, jog jis gyveno (duomenys neskelbtini) netoli tuometinės darbo vietos ir kelionės sąnaudos sudarydavo tik autobuso bilietas. Ieškovas per trečiuosius asmenis atsakovą buvo informavęs apie sprendimą sumažinti komandiruotpinigius, tačiau tinkamų teismui ar darbo ginčų komisijai įrodymų pateikti neturi galimybės. Apeliantės įsitikinimu, toks atsakovo elgesys neatitinka įprastai apdairaus ir atidaus asmens elgesio standartą ir dėl šios aplinkybės skundžiamame teismo sprendime iš viso nėra pasisakyta.
10.2. Nesutikdama su netesybų priteisimu, apeliantė nurodo, kad nesąžiningas elgesys darbo santykiuose gali pasireikšti ne tik išimtinai darbdavio, bet ir darbuotojo veiksmais. Teismas skundžiamame sprendime nepateikė teisinio vertinimo, kiek abi darbo šalys buvo viena kitos atžvilgiu sąžiningos ir kokios šalies veiksmai nulėmė šio ginčo atsiradimą. Atsakovas, puikiai žinodamas, jog jo darbo laiko apskaita bei pats buvimas darbo vietoje yra patvirtinamas didžiąja dalimi tik darbo laiko apskaitos lapais, tyčia juos ieškovui siųsdavo iš kito, nei darbdavio nurodyto, elektroninio pašto. Po išvykimo į naują darbo objektą atsakovas faktiškai nutraukė komunikaciją su ieškove, neįgalioto asmens pagalba siuntė savo darbo laiko apskaitos lapus. Apeliantės įsitikinimu, teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl bendradarbiavimo prievolės šalių atžvilgiu. Teismas visiškai nevertino atsakovo veiksmų, piktybiško jo neveikimo. Darbdavys susidurdamas su tokiu piktybišku atsakovo elgesiu ir manipuliavimu, pagrįstai priėmė sprendimą sumažinti teisės aktuose nustatytą komandiruotpinigių dydį, nes iki šiol neturi duomenų, kiek laiko dirbo atsakovas ir kokias patyrė su komandiruote susijusias išlaidas, jokių su darbu susijusių dokumentų bei darbo įrankių iki šiol atsakovas nepristatė bei nenurodė savo aktualių kontaktinių duomenų.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. liepos 31 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas P. K. buvo priimtas nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. dirbti (duomenys neskelbtini) su komandiruotėmis į kitas šalis (darbo sutarties 1.1, 1.2 punktai). Darbo sutartyje numatytas 725 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestis už 40 val. darbo per savaitę, 5 darbo dienų režimu (e. b. l. 42–44). 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Spretus“ direktorės įsakymu P. K. laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. spalio 1 d. komandiruotas į Švediją statybos darbams atlikti, buhalterijai pavedama apmokėti šias komandiruotės išlaidas: kelionės bilietus, kuro išlaidas, kelių mokesčius, dienpinigius (65 Eur per dieną) (e. b. l. 40). Šalių darbo santykiai tęsėsi nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. UAB „Spretus“ direktorės 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakymu P. K. komandiruotė Švedijoje nutraukiama nuo 2019 m. rugsėjo 14 d., nurodyta, jog bendra komandiruotės trukmė nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. (e. b. l. 41). 2019 m. rugsėjo 14 d. atsakovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo (e. b. l. 45). Iš atlyginimo žiniaraščių matyti, kad atsakovui priskaičiuota darbo išmokų už rugpjūčio mėn.: 621,43 Eur darbo užmokesčio ir 845,00 Eur kitų priskaitymų (dienpinigiai), iš viso: 1466,43 Eur, atskaičiavus mokesčius, mokėtina suma už rugpjūčio mėn. – 1202,32 Eur. Už rugsėjo mėn. priskaičiuota 379,76 EUR darbo užmokesčio, 34,52 Eur atlygio už darbą švenčių dienomis, 76,98 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 455 Eur kitų priskaitymų (dienpinigiai), iš viso: 946,26 Eur, atskaičiavus mokesčius, mokėtina suma už rugsėjo mėn. 678,03 Eur. Bendra mokėtina darbo išmokų suma per visą darbo laikotarpį 1880,35 Eur (e. b. l. 38, 39, 43). Pagal išmokėjimo dokumentus atsakovui yra išmokėta pavedimais į banko sąskaitą: 2019 m. rugpjūčio 16 d. 50 Eur, 2019 m. rugpjūčio 23 d. 200 Eur, 2019 m. rugpjūčio 28 d. 200 Eur, 2019 m. rugsėjo 4 d. 300 Eur, 2019 m. rugsėjo 28 d. 199,64 Eur, t. y. iš viso: 949,64 Eur. (e. b. l. 32, 33, 34, 35, 36). Taip pat 2019 m. rugsėjo 11 d. kasos išlaidų orderiu Nr. SPR 8 parodytas išmokėjimas 930,71 Eur atlyginimo ir dienpinigių (e. b. l. 37). Taigi nurodyta, kad atsakovui iš viso sumokėta 1880,35 Eur (949,64 Eur + 930,71 Eur).
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė skundžia sprendimo dalis dėl 1300,00 Eur dienpinigių ir 500,00 Eur netesybų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus nagrinėja tik skundžiamo teismo sprendimo dalyse.
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
16. Apeliantė nesutikdama su 1300,00 Eur dienpinigių priteisimu, tvirtina, kad šiuo atveju iš atsakovo pusės buvo pažeisti pagrindiniai individualių darbo santykių srityje taikomi sąžiningumo, bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti teise principai. Apeliantės įsitikinimu, toks atsakovo elgesys neatitinka įprastai apdairaus ir atidaus asmens elgesio standarto, o šios aplinkybės teismas skundžiamame sprendime neaptarė. Darbdavys nesutikdamas su 500,00 Eur netesybų priteisimu, apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas skundžiamame sprendime nepateikė teisinio vertinimo, kiek abi darbo šalys buvo viena kitos atžvilgiu sąžiningos ir kokios šalies veiksmai nulėmė šio ginčo atsiradimą. Apeliantės nuomone, teismas visiškai nevertino atsakovo veiksmų, piktybiško jo neveikimo.
17. Visų pirma, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinį skundą draudžiama grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Įvertinus pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio bei apeliacinio skundo turinį akivaizdu, kad apeliaciniame skunde ieškovė nurodo naujas aplinkybės ir argumentus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.
18. Antra, pasisakydama dėl esminių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013).
20. Šalių pasirašytos darbo sutarties 6 punkte numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja komandiruotės metu pildyti darbo valandas ir duoti pasirašyti darbo objekte esančiam atsakingam asmeniui, kitu atveju darbo valandos gali būti neįskaitytos. Teismo proceso metu ieškovė pripažino, kad asmuo, turėjęs teisę pasirašyti atsakovo darbo apskaitos dokumentus, buvo užsakovo (Švedijos įmonės) atstovas. Būtent šio atstovo pasirašytos darbo valandos ir, sutikslinus duomenis, kitos darbo valandos buvo įskaitytos atsakovui ir įtraukiamos į darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovui nurodyta 143 val., 2019 m. rugsėjo mėn. 88 val. Už šias valandas darbo užmokestis atsakovui yra sumokėtas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad R. B. turėjo įgaliojimus pasirašyti kitų dirbusių kolegų darbo apskaitos dokumentuose. Taigi, byloje nesant priešingų įrodymų negalima daryti vienareikšmės išvados dėl atsakovo darbo sutarties 6 punkto sąlygų netinkamo įgyvendinimo.
21. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių apeliantės nurodomas aplinkybės, kad atsakovas piktybiškai vengė bendravimo su darbdaviu, kad darbo laiko apskaitos lapus tyčia ieškovui siuntė iš kito, nei darbdavio nurodyto, elektroninio pašto, kad neįgalioto asmens pagalba siuntė savo darbo laiko apskaitos lapus, kad apeliantas iki šiol neturi duomenų, kiek laiko dirbo atsakovas ir kokias patyrė su komandiruote susijusias išlaidas.
22. Teisėjų kolegija pažymi, jog darbo teisėje darbdaviui kyla didesnė įrodinėjimo pareiga, tačiau tai nereiškia, jog darbuotojas visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos. Darbdavys turi didesnę įrodinėjimo pareigą vien todėl, jog tam tikrais atvejais būtent jis disponuoja tam tikras aplinkybes įrodančiais rašytiniais dokumentais. Nagrinėjamu atveju darbdavė jokiais specifiniais įrodymais, kurie patvirtintų jos poziciją, nedisponuoja, todėl apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia pateiktą apeliacinį skundą (CPK 178 straipsnis, CPK 410-415 straipsniai).
23. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis).
24. Pagal DK 25 straipsnio 1 dalį, darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti pateikta teisinga, nemokamai ir darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais.
25. Vadovaujantis DK 25 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai DK, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.
26. Šiuo atveju darbdavys, kaip apeliantas, nepateikė jokių įrodymų, kad jis susidūręs su piktybišku atsakovo elgesiu, įstatymo nustatyta tvarka būtų kreipęsis į atsakovą dėl tinkamo darbo sutarties sąlygų vykdymo. Apeliaciniame skunde pati apeliantė pripažįsta, kad ieškovė per trečiuosius asmenis atsakovą buvo informavusi apie sprendimą sumažinti komandiruotpinigius, tačiau tinkamų teismui ar darbo ginčų komisijai įrodymų pateikti neturi galimybės. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje darbdavė turėjo galimybę taikyti darbo kodekse numatytas drausminančias sankcijas, tačiau įrodymų, kad tokių veiksmų darbdavė ėmėsi, byloje taip pat nėra. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių darbuotojo kaltės turinį, apeliantė nepagrįstai remiasi įtvirtintos pareigos darbo santykių šalims elgtis sąžiningai, laiku pranešti apie aplinkybes, kurios turi įtakos darbo sutarties sudarymui vykdymui. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija turi pagrindo spręsti, kad DK 24 straipsnio 1 dalyje numatytos šalių sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiauti teise pareigos nebuvo laikytasi ne tik išskirtinai iš darbuotojo, bet ir darbdavio pusės.
27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Taigi konkrečiu atveju iš esmės sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra tikslinga teismo išdėstytų argumentų kartoti. Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir nesuteikia pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
29. Byloje įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą, todėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.