Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S.“ ieškinį atsakovui P. K. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. DGKS-6819 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalys 2019 m. liepos 31 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas P. K. buvo priimtas nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. dirbti apdailininku UAB „S.“ su komandiruotėmis į kitas šalis (darbo sutarties 1.1, 1.2 punktai). Darbo sutartyje numatytas 725 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestis už 40 val. darbo per savaitę, 5 darbo dienų režimu (e. b. l. 42-44). 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „S.“ direktorės įsakymu P. K. laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. spalio 1 d. komandiruotas į (duomenys neskelbtini) statybos darbų atlikimui, buhalterijai pavedama apmokėti šias komandiruotės išlaidas: kelionės bilietus, kuro išlaidas, kelių mokesčius, dienpinigius (65 Eur per dieną) (e. b. l. 40). Šalių darbo santykiai tęsėsi nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. UAB „S.“ direktorės 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakymu P. K. komandiruotė (duomenys neskelbtini) nutraukiama nuo 2019 m. rugsėjo 14 d., nurodyta, jog bendra komandiruotės trukmė nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. (e. b. l. 41). 2019 m. rugsėjo 14 d. atsakovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo (e. b. l. 45).

Iš atlyginimo žiniaraščių matyti, kad atsakovui priskaičiuota darbo išmokų už rugpjūčio mėn.: 621,43 Eur darbo užmokesčio ir 845,00 Eur kitų priskaitymų (dienpinigiai), iš viso: 1466,43 Eur, atskaičiavus mokesčius, mokėtina suma už rugpjūčio mėn. - 1202,32 Eur. Už rugsėjo mėn. priskaičiuota 379,76 EUR darbo užmokesčio, 34,52 Eur atlygio už darbą švenčių dienomis, 76,98 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 455 Eur kitų priskaitymų (dienpinigiai), iš viso: 946,26 Eur, atskaičiavus mokesčius, mokėtina suma už rugsėjo mėn. 678,03 Eur. Bendra mokėtina darbo išmokų suma už visą darbo laikotarpį 1880,35 Eur (e. b. l. 38, 39, 43). Pagal išmokėjimo dokumentus atsakovui yra išmokėta pavedimais į banko sąskaitą: 2019 m. rugpjūčio 16 d. 50 Eur, 2019 m. rugpjūčio 23 d. 200 Eur, 2019 m. rugpjūčio 28 d. 200 Eur, 2019 m. rugsėjo 4 d. 300 Eur, 2019 m. rugsėjo 28 d. 199,64 Eur, t. y. iš viso: 949,64 Eur. (e. b. l. 32, 33, 34, 35, 36). Taip pat 2019 m. rugsėjo 11 d. kasos išlaidų orderiu Nr. SPR 8 parodytas išmokėjimas 930,71 Eur atlyginimo ir dienpinigių (e. b. l. 37). Taigi nurodyta, kad atsakovui iš viso sumokėta 1880,35 Eur (949,64 Eur + 930,71 Eur).

2019 m. spalio 7 d. atsakovas P. K. kreipėsi į darbo ginčų komisiją prašydamas priteisti iš UAB „S.“ 1994 Eur darbo užmokesčio ir kelionės išlaidų (e. b. l. 27-28). Skundžiamu 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu darbo ginčų komisija P. K. prašymą tenkino iš dalies, priteisė jam iš UAB „S.“ 228,96 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už 2019 m. rugsėjo mėn., 1300 Eur dienpinigių, 500 Eur netesybų neatskaičius mokesčių, o prašymo dalį dėl kelionės išlaidų kompensavimo atmetė (e. b. l. 22-26). Ieškovė ginčija darbo ginčų komisijos sprendimu priteistas darbo užmokesčio, dienpinigių ir netesybų sumas.

Darbo ginčų komisijos sprendime suabejota 930,71 Eur sumos pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. SPR 8 sumokėjimu. Teismas sutinka su darbo ginčų komisijos sprendime nurodytais argumentais ir minėto kasos išlaidų orderio neatitikimu Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėms, tačiau ieškovės 2020 m. kovo 3 d. į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 930,71 Eur suma 2019 m. rugsėjo 11 d. buvo išmokėta tiesiogiai P. K., sumokant 10 000 SEK (kas pagal valiutų kurą atitinka minėtą 930,71 Eur sumą). Taigi teismui nekyla abejonių, kad ieškovės priskaičiuota 1880,35 Eur suma už 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. buvo atsakovui išmokėta.

Darbo sutarties 6 punkte numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja komandiruotės metu pildyti darbo valandas ir duoti pasirašyti darbo objekte esančiam atsakingam asmeniui, kitu atveju darbo valandos gali būti neužskaitytos. Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) pildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius atsakovas atidirbo 284 val., tačiau į atsakovo buhalterinę apskaitą buvo įtraukta tik 231 val., todėl susidarė 228,96 Eur darbo užmokesčio nepriemoka. Su tokia darbo ginčų komisijos išvada teismas nesutinka. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų matyti, kad asmuo, turėjęs teisę pasirašyti ant atsakovo darbo apskaitos dokumentų buvo užsakovo ((duomenys neskelbtini) įmonės) atstovas. Būtent to atstovo pasirašytos darbo valandos ir, sutikslinus duomenis, kitos darbo valandos buvo užskaitytos atsakovui ir įtrauktos į 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovui nurodyta 143 val., 2019 m. rugsėjo mėn. 88 val. (e. b. l. 46, 47). Už šias valandas darbo užmokestis atsakovui yra sumokėtas. Darbo ginčų komisijos pateiktoje byloje apskritai nėra jokių duomenų apie atsakovo išdirbtas 284 val., ir apie tai, jog R. B. turėjo įgaliojimus pasirašyti kitų dirbusių kolegų darbo apskaitos dokumentuose. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju tarp šalių susiklostę darbo santykiai pasižymėjo tam tikra specifika: komandiruotas į (duomenys neskelbtini) atsakovas pagal darbo sutarties sąlygas turėjo asmeniškai pildyti darbo valandas bei prisiėmė atsakomybę, jog darbo valandos gali būti neužskaitytos, jei jų apskaita bus netinkama. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovas P. K. tinkamai įgyvendino darbo sutarties 6 p. sąlygas, laiku teikė duomenis apie išdirbtas valandas, pasirašytas tinkamo atstovo, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl 228,96 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. rugsėjo mėn. naikintina.

Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių darbinių santykių laikotarpiu galiojusio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 383 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Tuo pačiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašo 129 punkte nustatyta, kad maksimalus dienpinigių Š. K. dydis yra 65 Eur.

Šalių sudarytos darbo sutarties 1.3 punkte numatyta, kad vykstant į komandiruotes atskiru įsakymu numatomas dienpinigių dydis ir komandiruotės sąnaudos. Nesilaikant 6 punkte nurodytų sąlygų darbuotojui gali būti mokami iki 50 procentų mažesni dienpinigiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovo komandiruotės Š. K. metu buvo numatyti Apraše nustatyto dydžio dienpinigiai, o būtent 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „S.“ direktorės įsakyme nurodyta, kad atsakovui nustatoma mokėti 65 Eur per dieną dienpinigius (e. b. l. 40). Už 40 kalendorinių dienų (nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d.) P. K. komandiruotę jam priskaičiuota ir išmokėta iš viso 1300 Eur dienpinigių (845 Eur už 2019 m. rugpjūčio mėn., 455 Eur už 2019 m. rugsėjo mėn.), t. y. 50 procentų jų normos (po 32,50 Eur už dieną).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kokiu pagrindu sumažino atsakovui mokėtinus dienpinigius. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad dienpinigiai buvo sumažinti įvertinus komandiruotės sąnaudas, tačiau minėtame 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakyme konkrečiai įvardinta, jog UAB „S.“ buhalterijai yra pavedama apmokėti komandiruotės išlaidas bei dienpinigius atsakovui. DK 107 straipsnio 2 dalis numato, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomu sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad mokėtinų dienpinigių dydį atsakovui sumažino pagrįstai. 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakyme dėl P. K. komandiruotės nutraukimo dėl dienpinigių mažinimo jokių duomenų nenurodyta (e. b. l. 41). 2019 m. rugsėjo 14 d. UAB „S.“ direktorės įsakyme nurodyta, kad P. K. 2019 m. rugsėjo mėn. taikoma 50 proc. dienpinigių normos (32,50 Eur) (e. b. l. 17). Šis įsakymas ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje pateiktas nebuvo, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas buvo supažindintas su šiuo įsakymu, be to, juo priimtas sprendimas tik dėl rugsėjo mėn. dienpinigių sumažinimo, tačiau visiškai neaišku, kokiu pagrindu remiantis dienpinigiai buvo sumažinti už rugpjūčio mėn. Visos šios aplinkybės rodo, jog ieškovė atsakovui dienpinigius paskaičiavo ir išmokėjo, nesilaikydama DK, Aprašo, darbo sutarties, savo pačios 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo nuostatų, todėl darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui 1300 Eur dienpinigių ir ši sprendimo dalis paliktina galioti. Dėl atsakovo prašytų priteisti kelionės išlaidų teismas visiškai sutinka su darbo ginčų komisijos išvadomis ir dėl jų nesikartoja.

Darbo sutarčiai pasibaigus visos su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (DK 146 straipsnio 2 dalis). Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Šioje byloje nėra duomenų, kad atleidimo metu tarp šalių buvo nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Ši norma darbdaviui kylančias pasekmes – pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką – sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu. Byloje nustatyta, kad atleidžiant atsakovą nebuvo sumokėta dalis darbo užmokesčio, taip pat nesumokėti visi dienpinigiai. Pati ieškovės atstovė nurodė ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskutinis mokėjimas atsakovui buvo atliktas 2019 m. rugsėjo 28 d., t. y. praėjus dviem savaitėms po darbo santykių pabaigos. Nutraukdama darbo sutartį ieškovė turėjo pareigą su juo atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, trukdančių ieškovei su juo atsiskaityti, todėl nėra pagrindo ieškovei netaikyti sankcijos už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu (DK 147 straipsnio 2 dalis). DK 147 straipsnio 2 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis Nr. 3K-3-341/2009, 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-501-701/2016). Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina vadovautis DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Šiuo atveju, ieškovė darbo užmokesčio likutį (199,64 Eur) sumokėjo 2019 m. rugsėjo 28 d., o 1300 Eur delspinigių nėra sumokėjusi iki šiol. Kadangi laiku neišmokėta suma yra didesnė už vidutinį darbuotojo darbo užmokestį per mėnesį, netesybų dydis galėtų būti skaičiuojamas vidutinį darbo užmokestį padauginus iš maksimalaus DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto šešių mėnesių skaičiaus (teismo sprendimo priėmimo dieną pradelsta atsiskaityti 6 mėn.). Darbo ginčų komisija savo iniciatyva priteisė iš ieškovės atsakovui 500 Eur netesybų. Teismo vertinimu toks netesybų dydis yra pagrįstas įvertinus darbuotojui neišmokėtos sumos dydį bei itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Ieškovė byloje patyrė 145 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 70 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus iš dalies (tenkinus 10 proc. reikalavimų), iš atsakovo ieškovei priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. DGKS-6819 dalį dėl 228,96 Eur darbo užmokesčio priteisimo, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „S.“, į. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas 15 Eur (penkiolika Eur).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.