Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

8. Iš byloje ieškovo pateikto 2017 m. vasario 28 d. Daugiabučio namo priežiūros ūkio ir finansinio plano Nr. NPCK-17-00003416 matyti, kad buvo numatyta 50 000 Eur statybiniams darbams. Plane nurodytas sukauptas kaupiamųjų lėšų likutis 2017 m. sausio 1 d. sudarė 49 727,37 Eur. Iš civilinėje byloje Nr.e2-250-294/2022 pateikto įrodymo matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius, atsakydamas į daugiabučio namo butų savininkų prašymus, 2017 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. A51-74896/17 (3.3.10.2-EM4) nurodė, jog kaupiamųjų lėšų likutis 2016 m. pabaigoje sudarė 49 727,37 Eur. Kadangi aplinkybės dėl 49 727,37 Eur kaupiamųjų lėšų panaudojimo / nepanaudojimo daugiabučio namo stogo remonto darbams apmokėti nebuvo žinomos ne pareiškėjui, nei bylą iš esmės nagrinėjusiam teismui, todėl teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo išvados, jo daugiabučio namo butų savininkams pagrįstai buvo paskirstyta 104 725,45 Eur su PVM stogo remonto darbų suma pagal Rangovo UAB „Losrita“ pateiktas 4 PVM sąskaitas-faktūras Nr. 290, 229, 218, 181 negali būti laikomos nei teisėtomis, nei pagrįstomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Tokiu būdu skundžiamos nutarties išvados, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyti faktai neturi prejudicinės galios ir nesukels kitiems daugiabučio namo bendraturčiams jokių teisinių pasekmių, yra nepagrįstos ir neteisėtos bei prieštarauja pačiam įsiteisėjusiam sprendimui, kuriuo teismas pareigą nustatė ne tik pareiškėjui, bet ir visiems daugiabučio namo bendraturčiams, neatsižvelgiant į tai, kad kiti bendraturčiai byloje nedalyvavo ir į tai, kad byloje buvo žinomos aplinkybės, kad kiti daugiabučio namo bendraturčiai užginčijo 127 000 Eur vertės stogo remonto darbų sumą anksčiau civilinėje byloje Nr. e2-110-294/2023 (senas civilinės bylos Nr.e2-250-294/2022), įrodinėdami, kad UAB „Mano būstas NPC“ turėjo stogo remonto darbus atlikti už 50 000 Eur, ir tam turėjo būti panaudota namo bendraturčių sukaupta 49 727,37 Eur kaupiamųjų lėšų suma.

23. Teigė, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyti faktai yra įrodinėjimo dalykas šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-110-294/2023 (Nr. e2-250-294/2022), iškeltoje pagal dalies daugiabučio namo bendraturčių ieškinį UAB „Mano būstas NPC“, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvauja ir pareiškėjas.

24. Apie civilinės bylos Nr. e2-110-294/2023 (Nr. e2-250-294/2022) iškėlimą buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu. Visa tai rodo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje faktai dėl stogo remonto išlaidų ir paskirstytos gyventojams sumos dydžių, nustatyti pažeidžiant civilinio proceso normas, o esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais, nes jie buvo įrodinėjimo dalyko dalis ir yra reikšmingi abiejose civilinėse bylose Šie faktai sukels teisinius padarinius išnagrinėtoje byloje nedalyvavusiems ir neišnagrinėtoje byloje dalyvaujantiems daugiabučio namo bendraturčiams. Teigė, kad gali susidaryti teismų sistemoje nepateisinama situacija, kada bus priimti ir galios du, vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai dėl daugiabučio namo bendraturčių pareigos apmokėti už namo stogo remonto darbus.

25. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindų egzistavimo, jokio savarankiško įrodymų tyrimo neatliko, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės neegzistavo bylos nagrinėjimo metu ir atsirado tik po nagrinėjamos bylos užbaigimo, todėl pripažino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindų egzistavimą neįrodytu. Teigė, kad visi pareiškėjo pateikti rašytiniai dokumentai, kuriais jis grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindų egzistavimą, pagal jų sudarymo datas buvo sudaryti iki jo atžvilgiu iškeltos bylos išnagrinėjimo. Pareiškėjas prašyme aiškiai nurodė, kad šiuos įrodymus gavo iš ankščiau Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėtos civilinės bylos Nr. e2-110-294/2023 (Nr. e2-250-294/2022), kurioje jis dalyvauja kaip trečiasis asmuo ieškovų pusėje ir kuri šiuo metu dar nėra išnagrinėta.

26. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo su prašymo atnaujinti procesą pateikti dokumentai patvirtina aplinkybes, kad statybos rangos sutartis dėl namo stogo remonto su rangovu UAB „Losrita“ užsakovo UAB „Mano būstas NPC“ buvo sudaryta ne 127 000 Eur sumai, o 50 000 Eur sumai, o namo gyventojų sukauptas kaupiamųjų lėšų likutis rangos sutarties sudarymo dieniai sudarė 49 727,37 Eur. Tai rodo, kad daugiabučio namo gyventojai buvo sukaupę pakankamą piniginių lėšų sumą stogo remonto darbams apmokėti.

27. Dėl ieškovo į bylą pateikto 2018 m. gruodžio 13 susitarimo dėl mokesčio už atliktus stogo remonto darbus paskirstymo Nr. NPCV-SUT-18-0128, kurį pasirašė namo savininkų dauguma ir kuriame nurodyta, kad stogo remonto darbų suma sudarė 127 608,40 Eur, paaiškino, kad minėtas susitarimas yra tik atskirų namo bendraturčių ir namo administratoriaus susitarimas, kuris pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo reglamentavimą bei CK 4.85 straipsnio nuostatas, nėra ir negali būti prilygintas namo bendraturčių susirinkimo sprendimui, todėl jis negali būti taikomas jo nesudariusių bendraturčių atžvilgiu. Minėtas susitarimas namo administratoriaus iniciatyva buvo nutrauktas iki bylos iškėlimo teisme, todėl bylos nagrinėjimo metu jis buvo nebegaliojantis. Susitarime nebuvo aptarta kaip stogo remontui apmokėti buvo panaudota namo gyventojų sukaupta 49 727,37 Eur kaupiamųjų lėšų suma. Teismas turėjo šį susitarimą išaiškinti pagal sutarčių aiškinimo taisykles ir savo iniciatyva įvertinti šio susitarimo teisėtumą.

32. Sprendimu nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniu faktu civilinėje byloje Nr. e2-250-294/2022 dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, t. y. jie turi teisę ginčyti šio sprendimo nustatytas faktines aplinkybes, o teismas gali jas vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos civilinė.je byloje Nr. e2- 869-465/2022, tai šiose bylose priimti sprendimai negali būti laikomi konkuruojančiais, nes sukelia teisines pasekmes skirtingiems asmenims.

33. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-869-465/2022 sprendimu konstatuotos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios, nes civilinėje byloje Nr. e2-250-294/2022 dalyvaujantys asmenys civilinėje byloje Nr. e2-869-465/2022 nedalyvavo jokiu statusu. Tai reiškia, kad net pagal atskirajame skunde cituojamą praktiką, civilinėje byloje Nr. e2-250-294/2022 dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms sprendimas neturi įtakos.

34. Nurodė, kad pareiškėjas bei pirmos instancijos teismas visą informaciją apie tai, kad daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų likutis 2016 m. pradžioje sudarė 46 047,02 Eur, o ataskaitinių metų pabaigoje 49 727,37 Eur, bei informaciją apie tai, jog planuota 2017 m. panaudoti 50 000 Eur bendrastatybiniams darbams, turėjo civilinėje byloje Nr. e2-869-465/2022. Pareiškėjo argumentas, kad daugiabučio namo savininkų daugumos pasirašytas susitarimas dėl galutinės 127 608,40 Eur stogo remonto kainos, negali būti taikomas privalomu kitiems daugiabučio namo savininkams, jau buvo naudojamas civilinėje byloje Nr. e2-869-465/2022. Aplinkybė, jog susitarimas buvo nutrauktas, taip pat nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes su rašytiniais paaiškinimais buvo pateikta informaciją į civilinę bylą e2-869-465/2022 apie tai, kad susitarimas buvo nutrauktas. Kad susitarime nebuvo aptarta 49 727,37 Eur kaupiamųjų lėšų suma, taip pat nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes tai akivaizdžiai matosi iš pačio susitarimo, kuris civilinėje byloje e2-869-465/2022 ir buvo teismo vertintas. Todėl išvardinta informacija negali būti laikoma naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

35. Atkreipė dėmesį, kad pareiškime turėjo būti motyvuotai nurodoma, kodėl naujai atsakovo sužinotų aplinkybių pobūdis sudaro tokį žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio sprendimo išvada, kad daugiabučio namo gyventojų dauguma sutiko, jog stogo remonto darbų suma sudarė 127 608,40 Eur. Pareiškime visiškai nepaaiškinama kaip ir kokiu būdu pateikti dokumentai ir juose esanti informacija paneigia sprendime padarytą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

38. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apelianto prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Proceso atnaujinimo institutas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas, peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.

40. Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).

41. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kitas iš proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Būtent nurodytais pagrindais apeliantas grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

42. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais (jei sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas).

43. Vertinant proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pažymėtina, jog pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.).

45. Pripažįstama, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1385-302/2020).

46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas civilinėje byloje, kurią prašo atnaujinti, buvo atsakovu (dalyvaujančiu byloje asmeniu), taigi neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad kiti asmenys, pvz. kiti daugiabučio namo butų savininkai, dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu nesikreipė. Pareiškėjas, teigdamas, kad į bylą nepagrįstai nebuvo įtraukti kiti daugiabučio namo butų savininkai, siekia apginti ne savo, o, jo manymu, į bylą nepagrįstai neįtrauktų asmenų teises. Kadangi pareiškėjas nėra tinkamas subjektas, kuris galėtų grįsti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu yra nepagrįstas.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė kitus argumentus, kodėl netenkina prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (t. y., kad nei 2022 m. birželio 17 d. sprendime, nei 2022 m. lapkričio 22 d. nutartyje nėra tiesiogiai pasisakyta dėl keturiolikos daugiabučio namo butų savininkų materialiųjų teisių ar pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo ir minėtiems asmenims priimtais procesiniais sprendimais nėra nustatytos jokios pareigos ir įsipareigojimai; kad civilinėje byloje Nr. e2-869-465/2022 nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje Nr. e2-250-294/2022 dalyvaujantiems asmenims), tačiau priėjo pagrįstos išvados netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą nurodytu pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

48. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

49. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

50. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą dėl apelianto nurodyto pagrindo - naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes tokios aplinkybės nenustatytos.

52. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjant bylą nebuvo žinomos aplinkybės kokia apimtimi UAB „Mano būstas NPC“ iniciatyva buvo rengiamas konkursas statybos darbams įsigyti daugiabučiame name ir už kokią kainą su rangovu buvo sudaryta statybos rangos sutartis, aplinkybės apie UAB „Mano būstas NPC“ papildomus susitarimus su rangovu, kurie turėjo įtakos statybos darbų apimčiai ir jų kainai bei aplinkybes, kaip apie tai buvo informuoti daugiabučio namo butų savininkai, ir ar tam buvo gautas savininkų pritarimas.

53. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais jis grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo egzistavimą, pagal jų sudarymo datas buvo sudaryti iki prašomos atnaujinti bylos išnagrinėjimo. Taigi nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės atsirado po nagrinėjamos bylos užbaigimo.

54. Nagrinėjamu atveju, prašomą atnaujinti bylą išnagrinėję teismai nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė dėl stogo remonto darbų: iš 2014 m. gruodžio 11 d. protokolo Nr. NPC-15-SP041 matyti, kad šalia kitų svarstytinų klausimų 4-uoju darbotvarkės klausimu svarstytas stogo remonto, projekto kainų aptarimo klausimas ir nutarta užsakyti pastato stogo remonto projektą, tuo tarpu iš 2017 m. birželio 19 d. protokolo Nr. NPC-201 matyti, jog 3.2 klausimu buvo spręsta dėl stogo keitimo darbų ir tam pritarė 41 iš 42 balsavusių (1 buvo prieš). Teismas padarė išvadą, kad dėl stogo remonto darbų buvo nuspręsta balsų dauguma. Teismai nurodė, kad byloje pateiktas ir 2018 m. gruodžio 13 d. susitarimas Nr. NPCV-SUT-18-0128, iš kurio matyti, jog atliktų stogo darbų suma yra lygi 127608,40 Eur, sukauptų lėšų suma nėra pakankama darbams apmokėti, o susitarimą patvirtino balsų daugumą (29 iš 56). Taip pat pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartyje byloje esančiais duomenimis nenustatė, jog sprendimai dėl stogo remonto darbų bei darbų kaina yra nuginčyti, todėl laikė, kad atsakovas turi pareigą mokėti su stogo remonto darbais susijusius ir ieškovės paskaičiuotus mokesčius.

55. Pareiškėjas iš esmės remiasi aplinkybe, kad pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai turi esminę reikšmę įsiteisėjusių teismo procesiniuose sprendimuose padarytoms išvadoms, kad namo stogo remontas atliktas tinkamai bei kokybiškai, todėl namo savininkai sutinka ir neginčija, jog stogo remonto darbų suma sudarė 127 608,40 Eur, teisėtumui ir pagrįstumui.

56. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškime visiškai yra nepaaiškinama, kaip su pareiškimu teikiami įrodymai gali pakeisti susitarime išreikštos daugiabučio namo gyventojų daugumos valią sutikti, jog stogo remonto darbų suma sudarė 127 608,40 Eur, vertinimą. Minėta, kad nurodytas susitarimas nebuvo ginčijamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog pareiškime turėjo būti motyvuotai nurodoma, kodėl naujai atsakovo sužinotų aplinkybių pobūdis sudaro tokį žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio sprendimo išvada, kad daugiabučio namo gyventojų dauguma sutiko, jog stogo remonto darbų suma sudarė 127 608,40 Eur.

57. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog prašomoje atnaujinti byloje su ieškovės rašytiniais paaiškinimais buvo pateikta administratoriaus (ieškovės) veiklos ataskaita Nr. NPCK-187-0003415 už 2016 m., iš kurios duomenų matyti, kad daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų likutis 2016 m. pradžioje sudarė 46 047,02 Eur, o ataskaitinių metų pabaigoje 49 727,37 Eur. Taip pat buvo pateikta administratoriaus (ieškovės) veiklos ataskaita už 2017 m., iš kurios duomenų matyti, kad 2017 m. planuota panaudoti 50 000 Eur bendrastatybiniams darbams. Taigi pareiškėjo nurodyti duomenys apie kaupiamąsias lėšas nėra naujai paaiškėjusios, jos buvo žinomos nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą.

58. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad veiksmų surinkti įrodymus pareiškėjas ėmėsi tik išnagrinėjus bylą, o teisminio proceso metu nedėjo pakankamai pastangų įrodymo pareigai tinkamai atlikti. Taigi negalima daryti išvados, kad pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės jam negalėjo būti žinomos priimant sprendimą. Taigi apelianto nurodomų aplinkybių negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis. Proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu galimas tik tuo atveju, kai nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui iš tikrųjų nebuvo ir negalėjo būti žinomos.

59. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog jo nurodomos aplinkybės gali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, t. y. egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, apeliantui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, apeliantui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui bei turi esminę reikšmę bylos išsprendimui.

60. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl pagrįstai atmetė prašymą dėl proceso atnaujinimo.

61. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

62. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 98 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo dydžio, tačiau, atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą, į sprendžiamam klausimui reikalingą teisės aktų bei teismų praktikos analizę, į tai, kad civilinėje byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės klausimai, nebuvo reikalinga atlikti teismų praktikos analizės, o atsiliepimo parengimas pagal jo turinį ir apimtį nepareikalavo didelių laiko sąnaudų, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, priteistinos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo parengimą mažinamos iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, naudai 300 Eur (tris šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.