Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-25 · Civilinė byla Nr. e2A-1351-852/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-25
Bylos Nr.
e2A-1351-852/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34032-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Verikas, Giedrė Čėsnienė, Renata Volodko
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
M. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1351-852/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34032-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.1.7.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo M. J. 275,66 Eur skolą, 42,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 11,33 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 89,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 38,22 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.), 38,22 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Skolą ieškovė kildino iš Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-ghm87x2v ir reikalavimo perleidimo sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies: pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-ghm87x2v bendrųjų sąlygų 6.1. punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal specialiosiose sąlygose numatytą 38,22 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas; priteisti ieškovei iš atsakovo M. J. 275,66 Eur skolą, 42,39 Eur palūkanas, 11,33 Eur sutarties administravimo mokesčio, 86,13 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.), 38,22 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. sausio 23 d. – 253,25 Eur; 2020 m. vasario 22 d. – 247,19 Eur; 2020 m. kovo 22 d. – 240,94 Eur; 2020 m. balandžio 22 d. – 234,49 Eur; 2020 m. gegužės 22 d. – 227,84 Eur; 2020 m. birželio 22 d. – 220,97 Eur; 2020 m. liepos 22 d. – 213,88 Eur; 2020 m. rugpjūčio 22 d. – 206,57 Eur; 2020 m. rugsėjo 22 d. – 199,03 Eur; 2020 m. spalio 22 d. – 191,25 Eur; 2020 m. lapkričio 22 d. – 183,22 Eur; 2020 m. gruodžio 22 d. – 174,93 Eur; 2021 m. sausio 22 d. – 166,38 Eur; 2021 m. vasario 22 d. – 157,56 Eur; 2021 m. kovo 22 d. – 148,45 Eur; 2021 m. balandžio 22 d. – 130,05 Eur; 2021 m. gegužės 22 d. – 129,36 Eur; 2021 m. birželio 22 d. – 119,36 Eur; 2021 m. liepos 22 d. – 109,04 Eur; 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 98,39 Eur; 2021 m. rugsėjo 22 d. – 87,40 Eur; 2021 m. spalio 22 d. – 76,06 Eur; 2021 m. lapkričio 22 d. – 64,36 Eur; 2021 m. gruodžio 22 d. – 52,29 Eur; 2022 m. sausio 22 d. – 39,83 Eur; 2022 m. vasario 22 d. – 26,97 Eur; 2022 m. kovo 22 d. – 13,71 Eur), 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (415,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 113,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje teismas ieškinio netenkino, ir iš atsakovo M. J. priteisė valstybei 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

3. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti laikantis CPK 130 straipsnyje nustatytos tvarkos, t.y. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendė, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 dalis, 285 str. 6 dalis).

4. Teismas nustatė, kad UAB „BnP Finance“ ir atsakovas M. J. 2019 m. kovo 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-ghm87x2v (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 300 Eur kreditas. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2022 m. kovo 22 d. Šią sumą pradinė kreditorė atsakovui pervedė, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu terminu negrąžino skolos ir nesumokėjo sutartų palūkanų. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei 275,66 Eur negrąžinto vartojimo kredito; byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį. Teismas taip pat nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01 bei priedas Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01, kurių pagrindu UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą M. J. dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu.

5. Teismas spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 275,66 Eur negrąžintą kreditą, konstatavo, kad pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Šiuo atveju atsakovas pažeidė sutartinę prievolę ir negrąžino 275,66 Eur vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas, todėl šį reikalavimą teismas tenkino.

6. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 42,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. sausio 23 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), konstatavo, kad šis reikalavimas yra pagrįstas. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais išaiškinimais, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 38,22 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2022 m. kovo 22 d. Sutartį nutraukus 2020 m. sausio 23 d., ieškovė paskaičiavo 42,39 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Šį reikalavimą teismas laikė pagrįstu ir jį tenkino.

7. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 11,33 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, konstatavo, kad šis reikalavimas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas pažymėjo, jog administravimo mokesčio dydis Specialiosiose sąlygose yra numatytas ir jo dydis yra 81 Eur, o Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.18 punkte numatyta, kad administravimo mokestis - tai mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties vykdymo priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą, įsiskolinimų valdymą ir kontrolę. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Vilniaus apygardos teismas yra išaiškinęs, jog administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020). Todėl teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas dėl 11,33 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2020 m. sausio 23 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, priteisimo yra pagrįstas.

8. Teismas spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 89,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą kredito sumą (275,66 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.), vertino, kad šis reikalavimas yra pagrįstas iš dalies. Teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo 89,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą kredito sumą 275,66 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.). Teismas pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 38,22 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (275,66 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1983-910/2020; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020 ir kt.). Teismas nustatė, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 88,65 Eur (dalis buvo sumokėtos atsakovo (ieškovė neginčijo), o įsiskolinimas – 42,39 Eur, buvo priteistas šiuo sprendimu už akių. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 208,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 23 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.) sudarytų 119,67 Eur (208,32 Eur - 88,65 Eur). Tačiau kaip nurodyta, sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 119,67 Eur sumos. Taigi, teismo vertinimu, tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 38,22 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. sausio 23 d. – 253,25 Eur; 2020 m. vasario 22 d. – 247,19 Eur; 2020 m. kovo 22 d. – 240,94 Eur; 2020 m. balandžio 22 d. – 234,49 Eur; 2020 m. gegužės 22 d. – 227,84 Eur; 2020 m. birželio 22 d. – 220,97 Eur; 2020 m. liepos 22 d. – 213,88 Eur; 2020 m. rugpjūčio 22 d. – 206,57 Eur; 2020 m. rugsėjo 22 d. – 199,03 Eur; 2020 m. spalio 22 d. – 191,25 Eur; 2020 m. lapkričio 22 d. – 183,22 Eur; 2020 m. gruodžio 22 d. – 174,93 Eur; 2021 m. sausio 22 d. – 166,38 Eur; 2021 m. vasario 22 d. – 157,56 Eur; 2021 m. kovo 22 d. – 148,45 Eur; 2021 m. balandžio 22 d. – 130,05 Eur; 2021 m. gegužės 22 d. – 129,36 Eur; 2021 m. birželio 22 d. – 119,36 Eur; 2021 m. liepos 22 d. – 109,04 Eur; 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 98,39 Eur; 2021 m. rugsėjo 22 d. – 87,40 Eur; 2021 m. spalio 22 d. – 76,06 Eur; 2021 m. lapkričio 22 d. – 64,36 Eur; 2021 m. gruodžio 22 d. – 52,29 Eur; 2022 m. sausio 22 d. – 39,83 Eur; 2022 m. vasario 22 d. – 26,97 Eur; 2022 m. kovo 22 d. – 13,71 Eur) ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2022 m. kovo 22 d.), negali viršyti 119,67 Eur sumos. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.), kurių suma – 86,13 Eur ((7,87 Eur : 30 d. x 29 d.) + 7,67 Eur + 7,47 Eur + 7,25 Eur + 7,03 Eur + 6,81 Eur + 6,58 Eur + 6,34 Eur + 6,09 Eur + 5,83 Eur + 5,57 Eur + 5,30 Eur + 5,01 Eur + (4,72 Eur : 30 d. x 10 d.), taip pat 38,22 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė fiksuota suma prašė priteisti 89,19 Eur negautas pajamas, o teismo priteista fiksuota negautų pajamų suma sudaro 86,13 Eur, tačiau teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas yra tenkinamas už tą patį laikotarpį.

9. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 38,22 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško skolos grąžinimo, kurioms taiko tą patį dydį (38,22 procentų) kaip ir mokėjimo palūkanoms. Teismas nurodė, kad pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 38,22 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai buvo atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 38,22 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 38,22 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Teismas pažymėjo, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, todėl vartojimo kredito sutarties sąlygą, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

10. Teismas nurodė, kad tenkina ieškovės reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą (415,51 Eur (275,66 Eur + 42,39 Eur + 11,33 Eur + 86,13 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes šis reikalavimas yra pagrįstas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

11. Taip pat teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Teismas vertino, kad iš šešių materialiųjų reikalavimų iš esmės patenkinti penki, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 113,33 Eur (136 Eur (15 Eur žyminis mokestis + 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą) / 6 x 5)) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą už akių dalyje dėl 514,88 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti iš atsakovo M.J. 89,19 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; pakeisti sprendimą dalyje dėl 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 EUR), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-03-22), priteisimo, ir priteisti iš atsakovo 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 EUR), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-03-22); pakeisti sprendimą dalyje dėl 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 EUR), nuo sutarties termino pabaigos (2022-03-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti iš atsakovo 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 EUR), nuo sutarties termino pabaigos (2022-03-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 136,00 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

13. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai apibrėžė ieškovės negautų pajamų dydį. Teigia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Paaiškina, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Nors teismas tai pamini, tačiau visiškai neatsižvelgia į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Paaiškina, kad Sutarties 1.9. p. nurodoma, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Taip pat sutarties 1.31 p. numatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t.y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Pavyzdžiui, Sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike nurodyta, jeigu atsakovas laiku ir nustatytais terminais būtų padengęs šeštąją 16,37 EUR mėnesinę įmoką, tai ja jis būtų padengęs 5,34 EUR kredito, 8,78 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, 2,25 EUR Sutarties administravimo mokesčio. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (208,32 EUR) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, taip pat - kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs šeštąją įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 38,22 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena sekančia įmoka, kadangi pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 38,22 proc. ar didesnių palūkanų srautas. Šiuo atveju, atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik penkias įmokas pagal dar galiojusį sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo penktosios įmokos sumokėjimo dienos nekinto ir nekinta, t.y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 38,22 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Apeliantės vertinimu, ji turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi jis po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Ieškovė paaiškina, kad VKĮ 17 str. 1 d. nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Aiškinant šią normą būtina atkreipti dėmesį į du svarbius aspektus: 1) VKĮ 17 str. 1 d. įtvirtinta norma skirta sutartims, kai jos dar nėra nutrauktos ar nėra pasibaigęs jų įvykdymo terminas; 2) apeliantės negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad sutartis yra nutraukta, geranoriškai yra pagrįsti skaičiavimo metodu, kad negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą. Apeliantė taip pat pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 208,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 81,00 Eur sutarties administravimo mokestį.

14. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškovės negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kodėl teismas sutarties termino pabaigos datą kartu laiko ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Pažymi, kad apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Teigia, kad būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą.

15. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo pateiktu negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodu ir terminu. Paaiškina, kad ieškinyje negautos pajamos (nuostoliai) buvo paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-03-22) procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2022-03-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atvejais apeliantė negali nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos. Ieškovė pažymi, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 38,22 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, kreditoriaus teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo kreditoriaus negautas pajamas.

16. Apeliantė prašo peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir, apeliacinį skundą tenkinus, priteisti visas ieškovės patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme bei išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

17. Atsakovas M. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Faktinės bylos aplinkybės

20. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo, kaip vartotojo, teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta Sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

21. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo M. J. 2019 m. kovo 22 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-ghm87x2v, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 300 Eur kreditas. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2022 m. kovo 22 d. Byloje nustatyta, kad atsakovui nevykdant įsipareigojimų, 2020 m. sausio 7 d. pranešimu pradinė kreditorė UAB ,,BnP Finance“ informavo atsakovą, kad nuo 2020 m. sausio 23 d. vienašališkai nutraukia su juo sudarytą sutartį. Taip pat byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01 bei priedas Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01, kurių pagrindu UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą M. J. dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

22. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 275,66 Eur negrąžinti kredito, 42,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 11,33 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 89,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 38,22 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.), 38,22 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

23. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 275,66 Eur negrąžinto kredito, 42,39 Eur palūkanas, 11,33 Eur sutarties administravimo mokesčio, 86,13 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.), 38,22 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (415,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 113,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje teismas ieškinio netenkino. Teismas taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-ghm87x2v bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 38,22 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

24. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 89,19 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, dėl 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 EUR), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-03-22) ir nuo sutarties termino pabaigos (2022-03-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.

25. Atsižvelgiant į tai, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesta ieškovės ieškinio dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius)

26. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 89,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 38,22 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.).

27. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

28. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. sausio 23 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

29. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

33. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 38,22 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. kovo 22 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).

34. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 208,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, o kadangi iki Sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 23 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 88,65 Eur (iš kurių 46,26 Eur atsakovas buvo sumokėjęs (to ieškovė neginčijo), o įsiskolinimas – 42,39 Eur, buvo priteistas teismo sprendimu už akių), laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 23 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.) sudaro 119,67 Eur (208,32 Eur - 88,65 Eur). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir pateiktais skaičiavimais.

35. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 38,22 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.

36. Kaip jau buvo minėta, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti kaip negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta metinė palūkanų norma yra 38,22 proc., taip pat numatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė turėjo pagrindą gauti 208,32 Eur palūkanų, iš kurių 46,26 Eur atsakovas yra sumokėjęs, o 42,39 Eur suma už laikotarpį iki sutarties nutraukimo yra priteista teismo sprendimu. Ieškovė 38,22 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašė priteisti už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš sutarties specialiosiose sąlygose pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti, t. y. daugiau nei 208,32 Eur. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki kreipimosi į teismą dienos bei nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. kovo 22 d.), skaičiavo ne pagal negrąžinto kredito sumą, kaip prašė ieškovė, t. y. ne kaip sutartyje sulygtą procentą (38,22 proc.) nuo negrąžintos kredito sumos skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos, bet kaip sutartyje sulygtą procentą (38,22 proc.) nuo kiekvienos pradelstos mokėti įmokos pagal grafiką, skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos.

37. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas atitinka formuojamą aukštesnės instancijos teismų praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria ir taip pat laikosi šios praktikos.

38. Apeliantės abstraktūs samprotavimai, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos (275,66 Eur), savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.

39. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti taip pat ir 38,22 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (275,66 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. kovo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovas jai suteiktos vartojimo kredito sumos negrąžins net ir po sutarties termino pasibaigimo, tai neteisėti veiksmai bus tęsiami, bus prarandama galimybė skolinti pinigus už tokią pačią, ar net didesnę palūkanų normą, ir nebus gaunamos pajamos. Apeliantės vertinimu, ji į šį reikalavimą įdėjo papildomą saugiklį, kad negautos pajamos (nuostoliai) būtų skaičiuojamos ne ilgiau kaip iki visiško kredito grąžinimo dienos, todėl atsakovas išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas ieškinio reikalavimas, savo esme esantis reikalavimu dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, buvo pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Todėl Sutarties 6.1 punktas, numatantis atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydį, taikomą pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 38,22 procentų dydžio metinę palūkanų normą, vertintinas kaip nesąžininga, todėl netaikytina Sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

41. Teisėjų kolegija vertina, jog atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42. Apeliantė prašo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas, jei apeliacinės instancijos teismas pakeistų ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Tačiau kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeičiamas, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir pagrįstai ieškovės prašomas priteisti išlaidas sumažino proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams (CPK 93 str.).

43. Atmetus apeliacinį skundą taip pat nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą dėl apeliacinės instancijos teisme jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko