- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- 2S-301-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09617-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-10856-901/2014 (naujas civilinės bylos Nr. 2-698-901/2015) pagal pareiškėjo Z. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo, suinteresuoti asmenys antstolis A. L., G. B., S. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Z. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio A. L. atliekamą išieškojimą šiuose vykdymo procesuose - pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-826-362/2011 vykdomosiose bylose Nr. 0159/12/00363, Nr. 0159/12/00364 ir Nr. 0159/13/01479 bei pagal 2013-09-09 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. D37-16810 vykdomojoje byloje Nr. 0159/12/00366, įskaitant draudimą antstoliui A. L. sudarinėti bet kokius sandorius, susijusius su ginčo objektu - kilnojamojo turto, priklausančio Z. B. ir G. B., disponavimu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Nurodė, kad antstolio kontoroje be piniginių lėšų išieškojimo yra vykdoma ir vykdomoji byla dėl jo ir G. B. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, priklausančio ieškovui S. K.. Pažymėjo, kad vykdymo procese 2014-10-31 antstolis priėmė patvarkymą dėl pareiškėjo kilnojamojo turto, turinčio pareiškėjui didelę asmeninę vertę, pardavimo varžytynėse. Pabrėžė, kad antstolis neteisėtai įvykdęs varžytynes artimiausiu metu planuoja perduoti nuosavybės teise šį turtą naujiems įgijėjams – varžytynių laimėtojams, tokiu būdu nepaisydamas pareiškėjo interesų ir sukeldamas žalą. Atsižvelgiant į tai, kad apie varžytynes pareiškėjas informuotas pavėluotai, todėl neturėjo galimybės tinkamai suplanuoti savo darbotvarkės tokių būdu, kad galėtų laiku apskųsti antstolio veiksmus ir/ar dalyvauti antstolio skelbtose jo turto pardavimo varžytynėse, bei į tai, kad susirgo pareiškėją atstovaujantis advokatas, kad spėtų laiku apskųsti antstolio veiksmus ar pareikšti ieškinį, pareiškėjas prašė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014-12-03 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies –taikė laikinąsias apsaugos priemones, sustabdė antstolio A. L. atliekamą išieškojimą šiuose vykdymo procesuose - pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-826-362/2011, vykdomosiose bylose Nr. 0159/12/00363, Nr. 0159/12/00364 bei Nr. 0159/12/00366, įskaitant draudimą antstoliui A. L., sudarinėti bet kokius sandorius, susijusius su ginčo objekto - kilnojamojo turto, priklausančio Z. B. ir G. B. disponavimu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Kitoje dalyje ieškovo prašymą atmetė. Teismas įpareigojo pareiškėją iki 2014-12-17 pareikšti ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ar, pasinaudojus išankstine skundo nagrinėjimo tvarka pateikti motyvuotą skundą dėl antstolio veiksmų. Įvertinęs pateiktą procesinį dokumentą, teismas nurodė, kad iš pareiškimo turinio nėra aišku, ar pareiškėjas ketina teikti ieškinį ar skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas iki šių procesinių dokumentų padavimo taikyti apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas teiks skundą dėl antstolio veiksmų, turi būti pasinaudota išankstine skundo nagrinėjimo tvarka (LR CPK 510 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į ieškovo prašyme išdėstytus argumentus, į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išvengti sprendimo vykdymo apsunkinimo dėl ginčo turto pardavimo bei neproporcingai didelių nuostolių atsiradimo tiek pareiškėjui, tiek jo nurodytiems kitiems suinteresuotiems asmenims (galimiems turto pirkėjams), į teisingumo ir protingumo pricipus, ginant viešąjį interesą, teismas pripažino, kad laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio priėmimo taikyti būtina. Taip pat konkrečiu atveju teismas vertino, kad pareiškėjo prašymas stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0159/13/01479 dėl 2202,74 Lt skolos išieškojimo iš Z. B. 3 eilės išieškotojo VSDFV Šiaulių skyriaus naudai pagal 2013-09-09 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. D37-16810, kuri yra visai nesusijusi su vykdomuoju raštu Nr. 2-826-362/2011, yra perteklinis. Teismas pažymėjo, kad remiantis minėtu vykdomuoju dokumentu Nr. 2-826-362/2011 yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/1200366 dėl Z. B. ir G. B. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovui S. K. Taip pat vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0159/12/00363 ir Nr. 0159/12/00364 dėl nuostolių, kaip nepagrįstai gaunamo praturtėjimo, po 1000,00 Lt kas mėnesį nuo 2010-12-28 iki atsakovų Z. B. ir G. B. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 223,00 Lt bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio išieškojimo. Atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, teismas vykdymą stabdė tik minėtose vykdomosiose bylose Nr. 0159/1200366, Nr. 0159/12/00363 ir Nr. 0159/12/00364.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pareiškėjas prašyme teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė melagingą informaciją apie tai, jog apie varžytynių paskelbimą nebuvo tinkamai informuotas bei negalėjo jose dalyvauti. Pranešimai apie 2014-10-30 ir 2014-10-31 varžytynes buvo išsiųsti registruotomis pašto siuntomis pareiškėjo nurodytu adresu ir laikomi įteiktais pagal LR CPK 604 straipsnį, praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Informacija apie varžytynes buvo paskelbta viešai specialiajame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt. Patvarkymai dėl varžytinių paskelbimo registruotomis pašto siuntomis taip pat išsiųsti pareiškėjo atstovui advokatui M. R., bei įteikti pasirašytinai. Be to, pareiškėjas Z. B. pats 2014-11-18 buvo atvykęs į antstolio kontorą bei domėjosi vykdomųjų bylų vykdymu ir galimybe dalyvauti jam su sutuoktine priklausančio ir parduodamo turto varžytynėse.
2. Vykdomosios bylos pareiškėjo ir jo sutuoktinės atžvilgiu yra vykdomos nuo 2012-04-05. Pareiškėjas jau ne vieną kartą yra skundęs antstolio veiksmus bei prašęs pripažinti iškeldinimo procedūrą, turto aprašo surašymo, nekilnojamojo turto įkainojimo bei arešto procedūras neteisėtomis, tačiau teismai pareiškėjo skundų netenkino. Pareiškėjas varžytynėse parduodamų daiktų per įstatymo nustatytą terminą, ne vieną kartą turėdamas teisę ir realią galimybę, nepasiėmė. Vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjų kilnojamojo turto antstolis nepažeidė jokių LR CPK normų, veikė teisėtai ir pagrįstai.
3. Pareiškėjas skundo dėl antstolio veiksmų iki šiol nėra pateikęs, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių - stabdyti vykdomo išieškojimo. Teismui sustabdžius (uždraudus) antstolio vykdymo veiksmus, yra pažeisti išieškotojo teisėti interesai bei lūkesčiai, kad įsiteisėję ir privalomi teismo sprendimai būtų kuo greičiau įvykdyti, ir nebūtų nepagrįstai vilkinamas vykdymo procesas. Teismas neturėjo jokio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmų, atliekamų vykdant pagal įsiteisėjusią teismo nutartį išduotus vykdomuosius dokumentus. Deklaratyvūs teiginiai dėl neva galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nesudarė pagrindo varžyti operatyvų įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymą.
4. Elektroninės varžytynės Nr. 57762, Nr. 57763, Nr. 57679, Nr. 57680 ir Nr. 57681 yra įvykusios, jose paskelbti laimėtojai. Į antstolio depozitinę sąskaitą už varžytynėse parduotą turtą gautos lėšos yra paskirstytos ir turėtų būti pervestos išieškotojui bei prie vykdomo išieškojimo prisijungusiems antstoliams. Antstolis, teismui priėmus skundžiamą nutartį, privalėjo sustabdyti išieškotų lėšų išmokėjimą, o teisėtai varžytynėse turtą įsigiję asmenys negali disponuoti kilnojamais daiktais. Teismui skundžiama nutartimi sustabdžius vykdymo veiksmus ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones grubiai ir neproporcingai pažeidžiami išieškotojo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens antstolio A. L. atskirąjį skundą, išieškotojas S. K. nurodė, kad atskirasis skundas yra pagrįstas. Pažymėjo, jog pats pareiškėjas teismui pateiktame prašyme patvirtino, jog jam buvo žinoma apie antstolio viešai vykdomas varžytines, todėl teismas jau šioje proceso stadijoje galėjo nustatyti, kad jokia teisės akto norma nebuvo pažeista, ir aplinkybės susijusios su varžytinių paskelbimu nelaikytinos pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas prašyme nenurodė, kokiu konkrečiu pagrindu jis teiks ieškinį ar skundą (vienintelis jo (nepagrįstas) argumentas - nežinojimas apie vykstančias varžytines), nenurodė, kokius reikalavimus jis ieškinyje kels. Z. B. prašyme užsiminė apie asmeninius daiktus, tačiau iš varžytinių buvo pardavinėjami ir neasmeniniai daiktai. Dėl to teismas turėjo pripažinti, kad pareiškėjo prašymas yra nekonkretus, neleidžiantis pagrįstai varžyti kitų asmenų teises. Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias priemones visiems veiksmams susijusiems su visu kilnojamuoju turtu, tuo nepagrįstai suvaržė asmenų, kurie įsigijo neasmeninius daiktus, teises. Be to, teismams jau anksčiau buvo pateikti įrodymai (civilinė byla Nr. 2-4746-907/2014), kurie buvo įvertinti ir teismų priimtuose sprendimuose, kad asmeninius daiktus Z. B. vengė pasiimti 7 mėnesius. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuo pat turto arešto datos (2013-11-19), nekėlė klausimo dėl to, kad jam kokie nors daiktai būtų asmeniškai vertingi. Esant tokiam Z. B. prašymui, nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių negalima iš karto paduoti ieškinio, tačiau gresia pavojus, jog kita šalis gali tuo pasinaudoti, būtina nedelsiant užtikrinti suinteresuoto asmens interesus ir sutrukdyti atsakovui išnaudoti laiką iki ieškinio pareiškimo tam, kad būtų apsunkintas būsimo galimai atsakovui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-268/2013). Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę jo interesams, ir sumokėti pusės LR CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Toks prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį (LR CPK 147 straipsnio 3 dalis). Nurodytų teisės normų sisteminė analizė suteikia pagrindo išvadai, jog laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, jog egzistuoja tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., t. y. šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą, todėl turi itin atidžiai vertinti pateiktus faktus ir aplinkybes (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2015/2014).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas iki ieškinio ar skundo dėl antstolio veiksmų pareiškimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio A. L. vykdomosiose bylose Nr. 0159/12/00363, Nr. 0159/12/00364, Nr. 0159/13/01479 bei Nr. 0159/12/00366. Prašymą motyvavo aplinkybėmis, kad ruošiasi pateikti ieškinį dėl antstolio neteisėtai įvykdytų pareiškėjui priklausančio kilnojamojo turto varžytynių, tačiau dėl užimtumo ir jo atstovo advokato M. R. ligos šiuo metu negali paruošti argumentuoto ir įrodymais pagrįsto ieškinio, be to dalies įrodymų dar nėra gavęs ir planuoja juos gauti artimiausiu metu. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad grėsmę jo teisėtiems interesams ir jau sukeltos žalos faktą patvirtina aplinkybės, jog antstolis neteisėtai įvykdęs pareiškėjui priklausančio kilnojamojo turto varžytynes, turtą ruošiasi perduoti nuosavybės teise šį turtą varžytynių metu įsigijusiems pirkėjams (1-4 b.l.). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išvengti neproporcingai didelių nuostolių atsiradimo tiek pareiškėjui, tiek turtą įsigijusiems tretiesiems asmenims, bei vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies bei įpareigojo pareiškėją iki 2014-12-17 pareikšti ieškinį ar pasinaudojus išankstine skundo nagrinėjimo tvarka pateikti motyvuotą skundą dėl antstolio veiksmų. Iš byloje pateiktų antstolio A. L. 2014-10-31 bei 2014-10-31 patvarkymų dėl varžytynių paskelbimo Nr. AN112873, Nr. AN112868, Nr. AN112837, Nr. AN112622, Nr. AN112606, Nr. AN112605, Nr. AN112604, Nr. AN112602 matyti, kad antstolio kontoroje buvo vykdomos pareiškėjui bei jo sutuoktinei G. B. priklausančių kilnojamųjų daiktų (namų interjero detalių, indų, rūbų, knygų, vonios kambario baldų ir kt.) varžytynės. Varžytynių pagal patvarkymus Nr. AN112873, Nr. AN112868, Nr. AN112837 numatyta pabaigos data 2014-11-20, pagal patvarkymą Nr. AN112622 - 2014-11-30, pagal patvarkymus Nr. AN112606, Nr. AN112605, Nr. AN112604, Nr. AN112602- 2014-11-19 (5-20 b.l.). Iš antstolio pateikto atskirojo skundo matyti, kad dalies kilnojamojo turto varžytynės įvyko, jose paskelbti laimėtojai (30 b.l.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme 2014-12-22 priimtas ieškovo Z. B. ieškinys atsakovui antstoliui A. L., tretiesiems asmenims G. B., V. B. ir S. K. dėl neteisėtų antstolio veiksmų sukeltų pasekmių panaikinimo ir žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-698-901/2015). Parengiamasis teismo posėdis numatytas 2015-03-12 9 val., ieškovas įpareigotas patikslinti ieškinio reikalavimus. Atskirąjį skundą pateikęs antstolis A. L. teigia, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiami išieškotojo interesai, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl neteisėtų varžytynių yra nepagrįsti, kad pareiškėjas neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei nenurodė pagrįstų priežasčių, pateisinančių ieškinio atidėjimą.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo motyvus bei aplinkybę, kad konkrečiu atveju teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą vertino neturėdamas išsamių duomenų apie būsimo ieškinio motyvus, konkrečius reikalavimus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas konkrečioje situacijoje pagrįstai atsižvelgė į kilusio ginčo pobūdį dėl galimai neteisėtai antstolio varžytynių vykdymo, į tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kilo objektyvi ir reali grėsmė, jog iš varžytynių parduotas turtas bus perduotas tretiesiems asmenims, ir tokiu būdu bus apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, ir tuo pagrindu sustabdė antstolio veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0159/12/00363, Nr. 0159/12/00364, Nr. 0159/13/01479 bei Nr. 0159/12/00366. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, kad dėl jį atstovaujančio advokato ligos nebuvo galimybės prašymo pateikimo metu kartu paruošti ir ieškinio, nors ir nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau kitų aplinkybių kontekste nesuteikia pagrindo išvadai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai. Kaip jau minėta, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškinys buvo pareikštas ir priimtas Šiaulių apylinkės teisme 2014-12-22. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju nesprendė antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, nenagrinėjo ginčo iš esmės bei atitinkamai netyrė ir nevertino ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, o sprendė tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, kaip to reikalauja LR CPK nuostatos (LR CPK 144 straipsnis).
Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, pagal tuo metu byloje esančius duomenis tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, ginčo dalykas, pirmosios instancijos teismui suteikė pagrindo išvadai, jog egzistuoja tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas bei, kad konkrečiu atveju atsižvelgus į tai, jog varžytynės jau yra įvykusios, kyla reali grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nutartis neužkerta kelio tiek atsakovui antstoliui A. L., tiek trečiajam asmeniui S. K. (išieškotojui vykdomosiose bylose) pateikus papildomus duomenis ir argumentus, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo LR CPK nustatyta tvarka (LR CPK 148 straipsnis, 149 straipsnis, 150 straipsnis). Be to LR CPK 146 straipsnio 1 dalis numato teismui galimybę šalies prašymu pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Asmenys, siekdami įrodyti, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, kaip minėta, gali pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį.
Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.