Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų Z. B. ir G. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. L. ir S. K. dėl antstolio A. L. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas antstolio A. L. patvarkymas, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo Z. B. skundą dėl antstolio veiksmų.

Apie gautą skundą dėl antstolio A.s L. veiksmų, jo nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta pareiškėjams, pareiškėjo atstovui, antstoliui, suinteresuotam asmeniui (9-10 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundą pagal pateiktus rašytinius duomenis, taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, todėl skundas netenkintinas.

Iš antstolio A. L.patvarkymo, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti Z. B. skundą dėl antstolio veiksmų, pateikto vykdomojoje byloje Nr. 0159/12/00366 nustatyta, jog antstolis A.L. priėmė vykdymui Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-826-362/2011 dėl Z. B. ir G. B. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio S. K.. 2013-11-18 buvo surašytas Turto aprašas Nr. AN066697, kuriuo aprašytas Z. B. ir G. B. priklausantis ir gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) esantis turtas. 2013-11-19 Turto arešto aktu Nr. AN066964 buvo areštuota dalis 2013-11-18 Turto apraše Nr. AN066697 aprašyto turto saugotoju paskiriant išieškotoją - S. K.. 2014-03-26 buvo surašytas Turto arešto aktas Nr. AN082625, kuriuo buvo areštuotas ir įvertintas Z. B. ir G. B. priklausantis ir gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esantis kilnojamasis turtas, kadangi skolininkai per tris mėnesius (nuo 2013-11-18) nepasiėmė kilnojamojo turto. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 766 straipsnio 1 dalis numato, kad iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis. Pareiškėjas 2013-12-10 skundu skundė 2013-11-18 antstolio atliktą priverstinį iškeldinimą, 2013-11-18 turto aprašą Nr. AN066697 ir 2013-11-19 Turto arešto aktą Nr. AN066964, prašė iškeldinimo ir turto aprašymo bei arešto procedūras pripažinti neteisėtomis. Šiaulių apylinkės teismas 2014-01-03 nutartimi jo skundą atmetė, Šiaulių apygardos teismas 2014-03-27 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-03 nutartį paliko nepakeistą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnis). Taigi pareiškėjai privalo išsikelti ir pasiimti savo turtą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 766 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, jog jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, jis realizuojamas, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui. Pareiškėjų turtas S. K. perduotas saugoti 2013-11-18, trys mėnesiai suėjo 2014-02-18. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo teisę ir realią galimybę ne vieną kartą pasiimti savo turtą, ne kartą apie tai buvo įspėtas tiek antstolio, tiek paties turto saugotojo, bet to LR CPK nustatytais terminais nepadarė, todėl antstolis pagrįstai areštavo pareiškėjų kilnojamąjį turtą ir pradėjo jo realizavimo procedūrą.

Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su areštuoto turto įkainojimu. LR CPK 681 straipsnyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Kaip jau minėta aukščiau, skolininkams daugiau nei tris mėnesius (nuo 2013-11-18) nepasiėmus kilnojamojo turto, 2014-03-26 buvo surašytas Turto arešto aktas Nr. AN082625 ketinant realizuoti iškeldintų asmenų per tris mėnesius nepaimtą kilnojamąjį turtą. LR CPK normos nenumato antstoliui pareigos prieš atliekant turto areštą apie tai atskirai informuoti skolininkus. 2014-03-26 Turto arešto aktas Nr. AN082625 buvo išsiųstas registruotomis pašto siuntomis vykdomųjų bylų šalims, kaip numatyta LR CPK 679 straipsnyje, kad jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta. LR CPK 604 straipsnis numato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (2014-03-26 Turto arešto aktas pareiškėjo atstovui advokatui M. R. įteiktas 2014-03-31) (500-501 b. l. v. b. IV t.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo turto įvertinimo yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas prieštaravimus dėl turto vertės gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Prieštaravimų dėl turto įkainojimo, prašymo skirti ekspertizę antstolio A. L. kontoroje nebuvo gauta ir tik 2014-05-06 buvo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų. Pažymėtina, jog pareiškėjai skunde nenurodė jokių motyvuotų argumentų, kodėl įvertinto kilnojamojo turto vertė neatitinka rinkos kainų, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o tik motyvavo tuo, kad antstolio nurodytos vertės per mažos, neįmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumos, būtinos ekspertizės atlikimui, todėl pareiškėjų argumentai dėl turto įkainojimo nepagrįsti ir atmestini. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014-03-26 Turto arešto akte Nr. AN082625 turto arešto mastas nurodytas 10 115,75 Lt, o Centrinės hipotekos įstaigos 2013-03-27 pranešime apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre nurodytas turto arešto mastas 44256,95 Lt, t. y., padarytas rašymo apsirikimas įregistruojant turto arešto aktą turto arešto aktų registre.

Teismas taip pat pasisako, kad 2014-03-26 Turto arešto aktas buvo surašytas nepažeidžiant LR CPK 675 str., 678 str. bei LR Antstolių įstatymo 30 str. įtvirtintų reikalavimų. LR CPK 675 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas Turto arešto aktą. Pagal LR CPK 678 straipsnyje išdėstytus reikalavimus keliamus Turto arešto akto turiniui ir formai, 2014-03-26 Turto arešto aktas visiškai atitinka. Turto areštas buvo surašytas skolininkams nedalyvaujant ir, vadovaujantis LR CPK 679 straipsnio nuostatomis, registruotomis pašto siuntomis buvo išsiųstas vykdomųjų bylų šalims (502-505 b. l. v. b. IV t.), taip pat pareiškėjo atstovui bei yra įteiktas tinkamai (500-501 b. l. v. b. IV t.). Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Turėdamas įgaliojimą, padėjėjas veikia antstolio vardu, rengia ir pasirašo patvarkymus, procesinių veiksmų atlikimo aktus, įteikia ar perduoda dokumentus, konsultuoja fizinius bei juridinius asmenis. Antstolio padėjėjas M. J., surašydamas 2014-03-26 Turto arešto aktą Nr. AN082625, veikė antstolio vardu, savo kompetencijos ribose bei vadovaudamasis LR CPK normomis bei Antstolių įstatymu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentas, kad antstolio padėjėjas negalėjo surašyti Turto arešto akto, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad antstolis pažeidė ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu. LR CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. LR CPK 682 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo, o įstatymo įtvirtinta, kad antstolis skiria ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (LR CPK 681 straipsnio 1 dalis). Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, tačiau kaip antstolis nurodė, jam tokių abejonių nekilo. Įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, t.y. teisę veikti savo nuožiūra, bet nenumato jo pareigos skirti ekspertizę. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, patvirtinančių 2014-03-26 Turto arešto aktu aprašytų daiktų vertę, o tik bendrai nurodė, jog jų rinkos vertė yra didesnė. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad civiliniame procese, kurio sudėtinė dalis yra ir vykdymo procesas, galioja rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis). Tai reiškia, kad šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto skundo, nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog antstolio areštuoti daiktai buvo įkainoti netinkamai. Pareiškėjas antstolio neprašė skirti ekspertizės, todėl antstolis šiuo atveju neturi jokio pagrindo pervertinti areštuoto turto, tuo labiau, kad kitokio areštuoto turto įkainojimo tvarkos LR CPK nenumato.

Antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Įgyvendindamas įstatymo suteiktą teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą.

Kadangi teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs teisės normas, nenustatyta, kad 2014-03-26 Turto arešto aktas buvo surašytas pažeidžiant LR CPK bei LR Antstolių įstatyme įtvirtintus reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjų Z. B. ir G. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.