Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-346-1060/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-03-27
Bylos Nr.: 2A-346-1060/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00108-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Vyliaudaitė, Tomas Romeika, Anita Sereikienė
Atsakovas: L. R., D. R.
Ieškovas: P. R., I. R.

Kategorijos

2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-346-1060/2025Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00108-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.6.29.1; 3.3.1.18.2. (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. R. ir D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. R. ir I. R. patikslintą ieškinį atsakovams D. R. ir L. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai P. R. (toliau – ir ieškovas) ir I. R. (toliau – ir ieškovė) (abu kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė priteisti ieškovui iš atsakovo D. R. (toliau – ir atsakovas) 1 480,00 Eur skolą, iš atsakovės L. R. (toliau – atsakovė) 4 345,00 Eur skolą, priteisti ieškovei iš atsakovo 5 970,00 Eur skolą, iš atsakovės 5 815,00 Eur skolą, priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pagal atsakovų D. R. ir L. R. (toliau kartu – atsakovai) žodinius prašymus įvairiais laikotarpiais iš šeimos santaupų, kurios ieškovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra paskolinę tuo metu atsakovams reikalingas pinigų sumas. Ieškovai su atsakovais susitarė, kad paskolintas pinigines lėšas atsakovai ieškovams grąžins pagal pareikalavimą. Ieškovai atsakovams 2022 m. rugsėjo 30 d. pranešė, kad šie nuo pretenzijos gavimo dienos per 30 kalendorinių dienų privalo grąžinti paskolintas pinigų sumas. Skolos nebuvo grąžintos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, priteisė ieškovei I. R. iš atsakovo D. R. 5 970,00 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. sausio 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 559,24 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė ieškovei I. R. iš atsakovės L. R. 5 815,00 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. sausio 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 518,76 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė ieškovui P. R. iš atsakovo D. R. 1 480,00 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. sausio 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 330,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė P. R. iš atsakovės L. R. 4 345,00 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. sausio 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 969,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovo D. R. 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovės L. R. 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei I. R. 7,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. birželio 8 d. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:

3.1. Žodžiu sudaryta paskolos sutartis gali būti galiojanti, tačiau kilus ginčui, ieškovai turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tiek pinigų perdavimą, tiek atsakovų įsipareigojimą juos grąžinti. Banko pavedimai patvirtina pinigų gavimo faktą, tačiau savaime neįrodo paskolos santykių. Byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas per „Skype“ ir „Messenger“ nepatvirtina aiškios paskolos sutarties egzistavimo – nebuvo susirašinėjimų, kuriuose atsakovai pripažintų skolą ar tartųsi dėl jos grąžinimo. Tačiau susirašinėjime užfiksuota, kad atsakovai prašė pinigų ir dėkojo už jų pervedimą, kas gali rodyti, jog pinigai buvo skolinami. Atsakovai nurodė, kad pinigai buvo skiriami šeimos poreikiams, tačiau nepateikė įrodymų, kad tai buvo dovana ar parama.

Šalies argumentai

3.2. Ieškovai teigė, kad atsakovai turėjo finansinių sunkumų, todėl skolinosi pinigus. Tai patvirtino ir antstolio pažyma, kurioje matyti, kad atsakovas ilgą laiką vykdė įsipareigojimų mokėjimus. Atsakovas pardavė sodybą ir pervedė ieškovei 12 000,00 eurų, tačiau teismas sprendė, kad tai nebuvo skolos grąžinimas, nes šalys po to dar tarėsi dėl skolos grąžinimo.

3.3. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau teismas nustatė, kad ieškovai apie teisės pažeidimą sužinojo tik 2022 m., kai atsakovai galutinai atsisakė grąžinti pinigus. Kadangi senaties terminas skaičiuojamas nuo momento, kai asmuo suprato, jog jo teisės buvo pažeistos, teismas pripažino, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovai L. R. ir D. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus jų dydį patvirtinančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas priėmė ieškovų banko sąskaitų išrašus ir jais rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, tačiau jie nėra išversti į lietuvių kalbą.

1.2. Teismas turėjo konkrečiai nustatyti, kokiu tikslu ieškovai pinigines lėšas siuntė atsakovams. Ieškovai suteiktos paskolos faktą įrodinėjo ne atliktais mokėjimo pavedimais, bet pateiktais į bylą ne lietuvių kalba pačių banko sąskaitos išrašais ir susirašinėjimo žinutėmis išimtomis iš konteksto. Byloje ieškovė patvirtino, kad pinigų niekada neprašė atsakovė, visada pinigų prašydavo tik atsakovas. Ieškovas nurodė, kad piniginės lėšos buvo siunčiamos sodybos įrengimui, o sodybos perrašymas sūnui buvo tik formalus. Taigi, pinigų mokėjimo momentu ieškovai laikė save teisėtais nekilnojamo turto savininkais, kurie turi pareigą išlaikyti, gerinti ir mokėti mokesčius už nekilnojamąjį turtą. Tad pinigines lėšas siuntė ne pinigų paskolinimo tikslu, o tikslu išlaikyti savo nekilnojamą turtą. Piniginės lėšos buvo siunčiamos ir šeimos buities pagerinimui, o ne skolinamos atsakovams. Byloje buvo pateikta daug šalių susirašinėjimų apie vaistų, cigarečių bei pirties įrangos pirkimą, nurodant pinigų sumas bei atliekamus pavedimus.

1.3. Ieškovas nurodė, kad už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo gauta 37 000,00 Eur. Iš šios sumos 1 000,00 Eurų buvo sumokėta nekilnojamojo turto brokeriui. 15 000,00 Eurų buvo skirta vekselio padengimui. 7 000,00 Eurų buvo skirta antstoliui, o likusi suma, sudaranti 12 000,00 Eurų yra pervesta ieškovams už investicijas į nekilnojamąjį turtą. Ieškovė ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškiniu yra prašoma priteisti jos bei jos sutuoktinio investicijas į nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu atsakovas visus susitarimus įvykdė, nekilnojamas turtas buvo parduotas, o pinigines lėšas ieškovai gavo. Ieškiniu prašoma priteisti skolos suma yra labai panaši, kas tik patvirtina ieškovų nesąžiningumą, kuomet siekiama antrą kartą gauti pinigines lėšas.

1.4. Ieškovas visą bylos nagrinėjimą keitė savo paaiškinimus, kokiu tikslu buvo skolinamos piniginės lėšos, pradžioje teigė, kad piniginės lėšos buvo skirtos antstolių skoloms padengti, vėliau vekselio grąžinimui. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad mokėjimai iš jo sąskaitos buvo atliekami komunalinių paslaugų apmokėjimui už nekilnojamąjį turtą, o vėliau jau nurodė, kad jis niekada nesutiko, kad komunaliniai mokesčiai būtų mokami iš jo banko sąskaitos. Tuo tarpu atsakovai neigia, kad skolinosi pinigus, byloje nėra įrodymų apie paskolos suteikimą. Piniginės lėšos buvo vedamos konkrečiu tikslu – investicijoms į sodybą ir jos išlaikymui.

1.5. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai pagal atsakovų žodinius prašymus įvairiais laikotarpiais iš bendrų šeimos santaupų, kurios jiems priklausė bendrąja jungtine nuosavybe, yra paskolinę atsakovams tuo metu reikalingas pinigų sumas. Tad iš ieškinio sudaro įspūdis, kad skolinamos piniginės lėšos buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ieškovai prašė pinigines lėšas priteisti asmeniškai kiekvienam. Nėra aišku kokiu pagrindu šias prievoles ieškovai laiko asmeninėmis atsakovų prievolėmis.

1.6. Teismas nepagrįstai netaikė senaties termino daliai ieškovų reikalavimų. Net ir preziumuojant, kad buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal ieškovų teiginius paskolos sutartis buvo sudaryta 2012 m. sausio 12 d. (kuomet buvo atliktas pirmasis pavedimas). Nesant jokių duomenų apie susitarimus, nėra aišku koks buvo sutartas paskolos grąžinimo terminas. Atsakovų manymu, paskolos grąžinimui turi būti taikomas senaties terminas ir paskolos, kurios buvo suteiktos daugiau nei prieš 10 metų nuo ieškinio pateikimo neturi būti grąžinamos dėl senaties termino.

Atsiliepimas

5. Ieškovai P. R. ir I. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodoma, kad priešingai nei teigiama skunde, sąskaitų išrašų vertimai buvo pateikti. Atsakovai patys pripažino gavę pervestas pinigų sumas, o jų banko sąskaitų išrašuose šios sumos atsispindi. Jie neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo kitokie santykiai (verslo, investiciniai ar paramos). Teismas nustatė, kad nors nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, paskolos faktą patvirtina kiti įrodymai, įskaitant šalių susirašinėjimus ir atsakovų elgesį. Šalių tarpusavio susirašinėjimai rodo, kad pinigai buvo skolinami, nes ieškovė nurodydavo, kad siunčia „sutartus pinigus“, o atsakovė už juos dėkodavo. Atsakovų pozicija byloje keitėsi, jie iš pradžių teigė, kad tai buvo dovana, vėliau – kad pinigai skirti įvairioms išlaidoms (sodybos priežiūrai, maistui ir pan.). Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai neįrodė, jog jie neprivalo grąžinti pinigų, o ieškovai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pinigai buvo skolinami. Skunde minimos lėšos už cigaretes ir vaistus nebuvo ieškinio dalykas, todėl šie argumentai yra nesusiję su byla. Be to, ieškovai šių sumų nereikalauja, todėl šie argumentai yra nereikšmingi bylai. Dėl sodybos išlaidų – atsakovas buvo jos savininkas ir privalėjo pats ją išlaikyti, todėl nepagrįsta tikėtis, kad tai darys ieškovai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai nebuvo įsipareigoję padengti atsakovų turto išlaikymo išlaidų. Dėl ieškinio senaties – teismas nustatė, kad ieškovai kreipėsi dėl skolos grąžinimo tik tada, kai suprato, jog atsakovai neketina grąžinti skolos, todėl senaties terminas nebuvo praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovų patikslintas ieškinys dėl skolos priteisimo pagal paskolos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl netinkamo paskolos teisinių santykių kvalifikavimo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai pagrįsti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

9. Ieškovai P. R. ir I. R. yra atsakovo D. R. tėvai. Atsakovė L. R. yra atsakovo D. R. sutuoktinė. Ieškovė I. R. 2012 m. sausio 12 d. – 2018 m. birželio 28 d. laikotarpiu pervedė į banko sąskaitą atsakovui D. R. 5 970,00 Eur (t. 1, b. l. 24-110, t. 3, b. l. 35-49). Ieškovė I. R. 2015 m. gruodžio 3 d. – 2020 m. sausio 9 d. laikotarpiu pervedė į banko sąskaitą atsakovei L. R. 5 815,00 Eur (t. 3, b. l. 50-52, t. 6, b. l. 33). Ieškovas P. R. 2014 m. rugsėjo 8 d. – 2015 m. spalio 23 d. laikotarpiu pervedė į banko sąskaitą atsakovui D. R. 1 480,00 Eur (t. 1, b. l. 111-152, t. 3, b. l. 53-54). Ieškovas P. R. 2015 m. gruodžio 15 d. – 2019 m. gruodžio 2 d. laikotarpiu pervedė į banko sąskaitą atsakovei L. R. 4 345,00 Eur (t. 1, b. l. 111-152, t. 3, b. l. 53-54). Pinigai pervesti įvairiomis sumomis, dažniausiai po 50,00 Eur. Didžiausia pervesta suma 2017 m. birželio 15 d. – 1 500,00 Eur. Pinigų pervedimo metu ieškovai gyveno ir dirbo Airijoje, atsakovai – Lietuvoje. 2020 m. spalio 16 d. advokatės D. J. kontoroje ieškovai ir atsakovas pasirašė pakvitavimą dėl piniginių lėšų gavimo, kuriuo patvirtino, kad atsakovas iš ieškovų gavo 15 000,00 Eur grynaisiais pinigais grąžinti turimiems asmeniniams įsiskolinimams, o ieškovai pareiškė, jog nereikalauja, kad atsakovas ateityje grąžintų nurodytą sumą (t. 5, b. l. 70). Atsakovas 2020 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 12 000,00 Eur skolą už parduotą turtą (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 71). Ieškovai 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsakovams pretenziją dėl pinigų grąžinimo ir prašė per 30 kalendorinių dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos grąžinti 2006 m. – 2020 m. paskolintus pinigus (t. 1, b. l. 14 – 18). 2022 m. spalio 27 d. atsakovai pateikė ieškovams atsiliepimą į pretenziją, kurioje nurodoma, kad ieškovai nepateikė jokių susitarimų, kurie pagrįstų paskolos sutartinius santykius ir paneigtų dovanojimo sutartinius santykius (t. 1, b. l. 19).

Dėl paskolos teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

10. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovai pinigines lėšas siuntė ne pinigų paskolinimo tikslu, o tikslu išlaikyti sodybą, buities pagerinimui, vaistų, cigarečių bei pirties įrangos pirkimui. Apeliantai laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiu tiksiu ieškovai pinigines lėšas siuntė atsakovams.

11. Ieškovai priešingai nurodo, kad pinigai buvo skolinami. Tokį pinigų pervedimo tikslą patvirtina byloje pateiktas susirašinėjimas, kuriame ieškovė nurodydavo, kad siunčia „sutartus pinigus“, o atsakovė už juos dėkodavo. Kadangi atsakovas buvo sodybos savininkas, jam teko pareiga apmokėti turto išlaikymo išlaidas.

12. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

13. Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios reikšmingos faktinės aplinkybės. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 25–27 punktai).

14. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).

15. Kasacinio teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

16. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties ir (ar) kitokia rašytine forma išreiškusios valią dėl paskolos sutarties sudarymo. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl prašomos priteisti sumos dydžio ir dėl pinigų perdavimo ir gavimo fakto. Apeliantai apeliaciniame skunde kelia klausimą, kad dėl dalies banko išrašų nėra pateiktas vertimas į lietuvių kalbą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis klausimas nėra aktualus teisingam bylos išsprendimui, nes, pirma, atsakovai pripažįsta pinigų sumos pervedimo ir dydžio faktą (CPK 187 straipsnis); antra, atsakovė pateikė savo banko išrašus, iš kurių atitinkamai matosi gautų pinigų sumos ir gavimo faktas (t. 4, b. l. 86, 93, 98, 114).

17. Tarp šalių kilo ginčas ar pinigai buvo perduoti kaip paskola, t. y. ar atsakovai priimdami pinigus įsipareigojo juos grąžinti. Taigi, šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovų valinio veiksmo – įsipareigojimo gautus pinigus grąžinti, fakto, nustatymu. Ieškovai turėjo procesinę naštą įrodyti, kad atsakovams buvo perduotas paskolos dalykas, kartu įrodant esminę paskolos sutarties sąlygą – atsakovų įsipareigojimą grąžinti gautus pinigus, nes būtent šiuo pagrindu ieškovai reiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo.

18. Byloje faktui, kad atsakovai įsipareigojo grąžinti gautus pinigus, įrodyti ieškovai rėmėsi paaiškinimais, liudytojų parodymais, pateikė susirašinėjimą, kuriame matoma, kad ieškovė nuosekliai pervesdavo pinigus atsakovams už sunaudotą sodyboje elektrą, konteinerius po to, kai atsakovė nusiųsdavo mokėjimo knygelės ir sąskaitos duomenis ieškovei; ieškovė pervesdavo pinigus anūkams, jų lavinimui; ieškovė pervesdavo pinigus atsakovams, kad šie nupirktų vaistų, maisto, cigarečių ir atsiųstų į Airiją (t. 2. b. l. 6-67, 94-109, t. 3, b. l. 8-31, t. 4, b. l. 27-29, t. 5, b. l. 26-34, 79, t. 6, b. l. 27-29, 33, 73).

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad susirašinėjime nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai prašė paskolinti pinigus, sudaryti paskolos sutartį, numatė terminus pinigų grąžinimui, taip pat nėra jokių susirašinėjimų, kad ieškovai prašė grąžinti skolą, o atsakovai sutiko ar nesutiko, nėra nurodytos jokios skolos sumos, šiuose susirašinėjimuose, taip pat šalių elektroniniame susirašinėjime nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pinigai atsakovams yra perduodami neatlygintinai kaip dovana ar parama.

20. Pirmosios instancijos teismas išvadai dėl paskolos teisinių santykių kvalifikavimo pagrįsti rėmėsi ieškovų paaiškinimais, pagal kuriuos atsakovas prašė paskolinti pinigų, nes tuo metu turėjo skolų. Atsakovo skolos faktui pagrįsti pateikta antstolio A. Š. pažyma (t. 4, b. l. 208). Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad atsakovo 2020 m. rugsėjo 17 d. 12 000,00 Eur pervedimas ieškovei pardavus sodybą nėra skolos grąžinimas, nes vėlesnis dokumentas, t. y. 2020 m. spalio 16 d. advokatės D. J. kontoroje pasirašytas pakvitavimas patvirtina, kad šalys sprendė skolų klausimą, kuris buvo neišspręstas atsakovui neigiant skolas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad atsakovui buvo padovanota sodyba, jis buvo jos savininkas ir privalėjo pats rūpintis sodybos priežiūra, apsauga, išlaikymu, todėl ir turėjo patirti nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, jog šalis siejo neatlygintiniai (dovanojimo, paramos) teisiniai santykiai.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų dėl atsakovų įsipareigojimo grąžinti gautus pinigus fakto nustatymo vertinimu. Bylos duomenys patvirtina, kad šalis siejo draugiški šeimyniniai santykiai, kurie vėliau dėl šalims žinomų ir neatskleistų priežasčių tapo konfliktiški. Šalių susirašinėjimuose nėra jokių duomenų apie atsakovų nurodymą pervesti pinigus kaip paskolą, atsakovų įsipareigojimą pervestus pinigus grąžinti. Priešingai, iš susirašinėjimo galima matyti, kad šalių santykiai pasižymi itin tvirtu abipusiu rūpesčiu šalių tiek emocine, fizine ir buitine gerove, abipuse padėka dėl rūpinimosi ir atsakovų padėka už gautus pinigus. Ieškovė rašo be priežasties: „Labas rytas pinigėlius išsiunčiau“. Atsakovė atrašo: „Labas rytas! Ačiū labai labai Tikrai yra už ką.. Mums labai tie pinigėliai praverčia, jaučiasi tos papildomos įplaukos.. Labai daug investuojam į vaikus, jų treniruotes, isvykas ir tobulejima… Aciu Jums” (pastaba: kalba netaisyta). Bylos medžiagą sudaro 6 bylos tomai, kurios didžiąją dalį sudaro būtent tokio pobūdžio stenografuotos ir originalios „Skype“ ir „Messenger“ žinutės. Pirmosios instancijos teisme atsakovas paaiškino, kad pardavęs sodybą, 12 000,00 Eur pervedė į ieškovės sąskaitą už ieškovų investicijas į sodybą. Ieškovė šios aplinkybės neneigė. Byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad sodyboje gyveno šalių giminaičiai, kuriems buvo leista gyventi ieškovės valia. Pirmosios instancijos teismas paminėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas nesutiko, kad jam nuosavybės teise priklausančioje sodyboje gyventų kiti asmenys ir ėmėsi veiksmų juos iškeldinti. Aplinkybę, kad atsakovams buvo sunki finansinė padėtis patvirtina antstolio A. Š. pažyma. Ši aplinkybė buvo žinoma ieškovams.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įstatymas taip pat nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 50 punktas).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys, kad ieškovai pervedė pinigus, atsakovai juos gavo, dėkojo už jų gavimą, sodyba priklausė atsakovui, ieškovės valia gyveno sodyboje giminaičiai ir atsakovo turtinė padėtis buvo sunki dėl jo turimų įsipareigojimų, pagal jų turinio loginį ryšį su šios bylos įrodinėjimo dalyku nepatvirtina atsakovų įsipareigojimą grąžinti pervestus pinigus. 2020 m. spalio 16 d. advokatės D. J. kontoroje pasirašytas ieškovų ir atsakovų pakvitavimas dėl piniginių lėšų gavimo, patvirtina, kad atsakovas iš ieškovų gavo 15 000,00 Eur grynaisiais pinigais grąžinti turimiems asmeniniams įsiskolinimams, o atsakovai įsipareigojo nereikalauti grąžinti šios sumos. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą rėmėsi šiuo dokumentu ir pažymėjo, kad atsakovo 2020 m. rugsėjo 17 d. 12 000,00 Eur pervedimas ieškovei pardavus sodybą nėra skolos grąžinimas, nes vėlesnis dokumentas, t. y. 2020 m. spalio 16 d. pasirašytas pakvitavimas patvirtina, kad šalys sprendė skolų klausimą, kuris buvo neišspręstas atsakovui neigiant skolas. Taigi, 2020 m. spalio 16 d. pakvitavimas patvirtina, kad tarp šalių jau buvo kilęs ginčas dėl santykių kvalifikavimo, bet nepatvirtina, kad atsakovas neigdamas skolas netiesiogiai patvirtino, kad jis yra paskolos gavėjas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pinigai nebuvo skolinami, atsakovas grąžino 12 000,00 Eur atsakovei už investicijas į sodybą.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pinigų perdavimas pats savaime neįrodo paskolos teisinių santykių atsiradimo fakto, kadangi prievolės, susijusios su pinigų davimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos narius siejo pagal prigimtį tarpusavio santykiai pagrįsti abipuse pagarba, pasitikėjimu ir rūpestingumu. Faktas, kad vaikai tampa pilnamečiai, nepanaikina aukštutinės giminystės linijos ir jos pagrindu susiklosčiusių vaikų ir tėvų paprotinių tarpusavio santykių. Ieškovų pateikti duomenys – pinigų pervedimas nedidėlėmis sumomis sistemingai beveik aštuonerius metus, giminaičių apgyvendinimas atsakovui priklausančioje sodyboje ieškovės valia ir atsakovui tam neprieštaraujant, investavimas į atsakovui nuosavybės teise priklausančią sodybą, investicijų grąžinimas ieškovams, būtent ir patvirtina, kad šalis siejo draugiški šeimyniniai santykiai ir ieškovai savo valiniais veiksmais išreiškė savo prigimtinę pareigą rūpintis vaikais, anūkais, kas pagal savo esmę neatitinka paskolos teisiniams santykiams kvalifikuoti būdingų teisinių požymių, tačiau atitinka dovanojimo teisinius santykius, kai viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis).

25. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, nustatė netinkamai paskirstęs tarp šalių įrodinėjimo naštą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus selektyviai, ir išvadą dėl atsakovų įsipareigojimo grąžinti gautus pinigus fakto nustatymo padarė ne iš įrodymų visumos vertinimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje ieškovai neįrodė, kad suteikė atsakovams paskolą, t. y. nepateikė objektyvių ir įtikinamų duomenų, kurie patvirtintų, kad pinigai atsakovams buvo perduoti kaip paskola, o atsakovai įsipareigojo ją grąžinti. Ieškovų perduoti pinigai atsakovams pagrindžia patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių (ieškovų ir atsakovų) valia, tiek atsakovų įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką (pinigus) paskolos davėjų (ieškovų) nuosavybėn.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Teisėjų kolegijos vertinimu į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

28. Apibendrindama nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl šių priežasčių apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovams (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu: konsultacijos (200,00 Eur), procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose (800,00 Eur), procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose (500,00 Eur), iš viso 1 500,00 Eur (t. 6, b. l. 88, 89, 146, 147). Atsakovų nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškovų ieškinį atmetus, atsakovų naudai iš kiekvieno ieškovo atskirai priteisiamas po 750,00 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

31. Iš ieškovų priteisiamos valstybės patirtos 26,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno ieškovo po 13,28 Eur (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

32. Atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo 396,00 Eur žyminį mokestį (t. 6, l. 183). Atsakovų naudai iš kiekvieno ieškovo atskirai priteisiamas po 198,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) išlaidas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) išlaidas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) išlaidas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) išlaidas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylikos eurų ir dvidešimt aštuonių centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš ieškovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylikos eurų ir dvidešimt aštuonių centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,00 Eur (septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. birželio 8 d.

Priteisti atsakovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,00 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti atsakovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,00 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti atsakovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,00 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti atsakovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,00 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaAnita SereikienėAgnė Vyliaudaitė