- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-138-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00864-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Nijolia Indreikienė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- M. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui M. B. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė teismo nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko K. S., gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o K. S. yra atsakovo sūnus; K. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą sūnui K. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 975 Eur iki kiekvieno mėnesio 15 dienos už einamąjį mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 35 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį sūnui K. S.; paskirti ieškovę nepilnamečio sūnaus K. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad šalys susipažino 2013 metų vasario mėnesį Didžiojoje Britanijoje, 2013 metų kovą pora persikraustė gyventi į bendrai nuomojamą namą. Šalims pradėjus gyventi kartu, ieškovė pasijuto nėščia. 2013 metų spalio mėnesį atsakovas paliko besilaukiančią ieškovę. Kadangi atsakovas nepripažino tėvystės, ji nustatytina teismine tvarka. Vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove Didžiojoje Britanijoje, todėl jo gyvenamoji vieta nekeistina. Ieškovė vaiką išlaiko viena, ji dirba stiliste-dizainere, jos darbo užmokestis 595,5 Eur, valstybės parama šeimai – 1 786 Eur, ji augina dar du nepilnamečius vaikus. Vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1 932,2 Eur suma, atsakovas vaiko išlaikymui privalo skirti 975 Eur sumą per mėnesį. Kadangi atsakovas niekuomet nevykdė pareigos išlaikyti sūnų, iš atsakovo priteistinas 35 100 Eur išlaikymo įsiskolinimas už trejų metų laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkantis su ieškiniu. Atsakovas teigė, kad su ieškove kartu gyveno 2013 metų kovo–birželio mėnesiais, tačiau tuo pat metu ieškovė susitikinėjo dar su dviem vyrais. Sužinojus apie ieškovės nėštumą, atsakovui kilo abejonių dėl vaiko tėvystės. Atsakovas nutraukė santykius su ieškove ir su ja susitarė, kad, gimus vaikui, bus atlikta tėvystės nustatymo procedūra. Ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl tėvystės nustatymo, neprašė teikti vaikui išlaikymą, todėl atsakovas manė, kad vaiko tėvas ne jis. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma yra nepagrįstai didelė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino atsakovą K. S. tėvu, o K. S. atsakovo sūnumi; nustatė K. S. gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. S. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. gruodžio 15 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas atsakovas sumoka iki einamojo mėnesio 15 dienos; paskyrė ieškovę nepilnamečio sūnaus K. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė ieškovei iš atsakovo 758,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Po Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos atliktos ekspertizės atsakovui sutinkant su ieškovės reikalavimu pripažinti jį vaiko tėvu, teismas pripažino atsakovą K. S. tėvu, o K. S. atsakovo sūnumi. Tarp šalių nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas K. S. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą.
Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos yra 595,5 Eur darbo užmokestis ir 1 786,5 Eur valstybės parama, ieškovė neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje, turi dar du nepilnamečius vaikus. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikta pažyma apie valstybės išmokėtą 19 828,81 GBP pašalpą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. ir mokesčių deklaracija už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. neatspindi jos šeimos tikrosios finansinės padėties bylos nagrinėjimo metu. Teismas vertino, kad ieškovė subnuomoja dalį gyvenamojo namo ir iš to gauna pajamas. Atsakovo gaunamos pajamos yra apie 500 Eur darbo užmokestis, atsakovas turi butą, įsigytą už 23 000 Eur kreditą, automobilį, taip pat kreditorinių įsipareigojimų bankui. Teismas pažymėjo, kad pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, jog atsakovas deda pastangas gauti daugiau pajamų, ieškosi geriau apmokamo darbo, jo darbo užmokestis didėja. Teismas sprendė, kad nors ieškovė nuslėpė savo tikrąją finansinę padėtį, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog jos pajamos didesnės nei atsakovo, tačiau išdėstytų aplinkybių kontekste pripažino, kad abi šalys turi galimybes lygiomis dalimis prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
Teismas konstatavo, kad ieškovė nurodytai 1 932,2 Eur sūnaus poreikių tenkinimo sumai patvirtinti nepateikė įrodymų, išskyrus pažymą, kad sūnus lanko darželį 5 dienas per savaitę ir mokestis už darželio lankymą yra 172 GBD už 5 dienas. Nurodęs, kad ieškovė nepateikė dokumentų apie sumokamas sumas už vaiko sistemingą darželio lankymą, o iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dirba savo internetinėje įmonėje (duomenys neskelbtini), darbovietės ir namų adresas tas pats, ji turi galimybę vaiką prižiūrėti namuose, teismas sprendė, kad 921,83 Eur išlaidos už darželį nėra įrodytos. Vaikui priskaičiuojamą 178,65 Eur gyvenamojo namo nuomos dalį teismas vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad nuoma mokama ne už asmenį, o už namą. Teismas laikė, kad nepagrįstos po lygiai kiekvienam namiškiui padalintos komunalinės išlaidos, kadangi pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkui, o ne vaikui, be to, iš mokesčių deklaracijos matyti, kad nuoma ir komunaliniai mokesčiai priskaičiuojami į ieškovės verslo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas nepaaiškino, kokios yra kitos 59,55 Eur išlaidos, nėra duomenų apie vaiko lankomą baseiną ir patiriamas 23,82 Eur išlaidas. Motyvuodamas tuo, kad vaikas yra išlaikytinis, 595,5 Eur per metus išlaidas vaiko atostogoms teismas vertino kaip prabangos prekę. Teismas sutiko, kad beveik trejų metų vaikui yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybės, kad vaiko poreikiams reikia 1 932,2 Eur per mėnesį, ieškovė neįrodė. Teismo vertinimu, akivaizdžiai užaukštintos išlaidos maistui, drabužiams ir žaislams (šios išlaidos nepatiriamos kiekvieną mėnesį), nerealu, kad kiekvieną mėnesį vaiko vitaminams išleidžiama po 23,82 Eur, nes vaikas neturi specialiųjų poreikių, įrodymų apie tokio dydžio išlaidas nėra. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neįrodė vaiko poreikių sumos, tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, teismas pripažino, jog vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 390 Eur išlaidų suma, kuri adekvati, protinga ir būtina. Teismas nustatė, kad vaikas visiškai išlaikomas iš valstybės skiriamos pašalpos, nes ieškovė, gaudama 595,5 Eur darbo užmokestį ir išlaikydama tris vaikus, negali skirti daugiau nei po 190 Eur kiekvienam vaikui. Dėl to nėra pagrindo visą vaiko išlaikymo naštą perkelti atsakovui, priteisiant ieškovės prašomą sumą. Teismas manė, kad 190 Eur išlaikymo dydžio nustatymas įtvirtins vaiko prioritetinių teisių apsaugos ir proporcingumo principus, užtikrins jo būtinus poreikius.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė iki ieškinio pateikimo dienos pranešė atsakovui apie jo tėvystę, iki DNR ekspertizės atlikimo atsakovas žinojo, kad turi sūnų, ieškovė nors kartą bet kokiu būdu pranešė atsakovui apie jo pareigą išlaikyti sūnų. Kadangi ieškovė trejus metus nereikalavo išlaikymo iš vaiko tėvo, teismas sprendė, kad jos pajamų kartu su valstybės skiriama pašalpa užteko sūnaus išlaikymui. Vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, nurodęs, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo tik tada, kai vaikas paaugo ir sumažėjo valstybės pašalpos, ieškovė nepateikė duomenų apie vaiko poreikius ir jų tenkinimui jos skirtas lėšas, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, valstybės paramą ieškovei, aplinkybę, kad 35 100 Eur įsiskolinimo suma už trejus metus niekuo nepagrįsta, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, palikti nepakeistą kitą Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįstai spręsta, kad ieškinyje buvo keliami didesni reikalavimai nei yra vaiko poreikiai. Ieškovė neturėjo galimybės pateikti daiktų pirkimo čekių, nes tai būtų neproporcingai didinę bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, įrodinėdama vaiko poreikius, pateikė lentelę, kur apytikriai, bet tiksliai išskaidė kiekvieną išlaidų pozicijų eilutę. Teismas negali apriboti ieškovei galimybę vaiką leisti į darželį. Išlaidų faktą gali pagrįsti kvitas, kasos čekis, bet koks kitas faktą patvirtinantis dokumentas. Ieškovė pateikė ugdymo įstaigos – darželio patvirtintą raštą, kad vaikas lanko ugdymo įstaigą ir dėl to patiriamos 921,83 Eur išlaidos. Vertintina ir tai, kad darželis yra ne tik laisvalaikio užimtumo forma, bet ir ugdymo vieta. Teismas nemotyvavo, kodėl vaikas privalo būti neugdomas ugdymo įstaigoje, jei motina turi galimybes vaiką prižiūrėti ir namuose. Teismas nevertino, kokiu būdu ieškovei vienu metu reikėtų namuose ir dirbti, ir prižiūrėti vaikus, nepasisakė, kodėl atsakovas yra atleidžiamas nuo šios pareigos, visą vaiko ugdymo, priežiūros, išlaikymo ir asmeninių pajamų gavimo naštą paliekant tik ieškovei. Priklausomai nuo asmenų skaičiaus nuomojamas namas, o kuo didesnis namas, tuo didesnė ir jo kaina. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkui, o ne vaikui, nes tokiu atveju namo savininkas, nuomojantis namą, turėtų apmokėti ir šalių vaikui tenkančius komunalinius patarnavimus. Teismas turėjo bent minimalią komunalinių išlaidų dalį priskirti atsakovui, o ne visą šių paslaugų dalį palikti ieškovei.
Niekuo nesiremiant ir nesivadovaujant, padaryta išvada, kad 190 Eur išlaikymo dydžio nustatymas įtvirtins vaiko prioritetinių teisių apsaugos ir proporcingumo principus, užtikrins jo būtinus poreikius. Teismas patvirtino, kad šalių vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingi 380 Eur, tačiau net teismui laikant, jog vaikui pakanka tik pavalgyti, apsirengti ir pan., vis vien išeina, kad vaiko poreikiai sudaro mažiausiai 600 Eur. Teismas nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl jis 300 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą sumažino iki 190 Eur.
Nemotyvuotai pripažinta, kad vien tik pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, jog atsakovas deda pastangas gauti daugiau pajamų, ieškosi geriau apmokamo darbo ir jo darbo užmokestis didėja, nors jis sudaro tik kiek daugiau nei pusę Lietuvoje mokamo vidutinio darbo užmokesčio.
Šališka ir nepagrįsta, prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015) išvada, kad ieškovė trejus metus nereikalavo išlaikymo iš vaiko tėvo, o jos pajamų kartu su valstybės skiriama pašalpa užteko vaiko išlaikymui. Teismas visą išlaikymo teikimo vaikui pareigą perkėlė ieškovei ir tretiesiems asmenims, nemotyvuotai atleisdamas atsakovą, kuris pirmiausia privalėjo teikti išlaikymą, nuo šios pareigos. Atsakovas teisme patvirtino, kad jis gyveno su ieškove, šalims išsiskyrus, atsakovas žinojo, kad ieškovė laukiasi. Taigi atsakovas žinojo apie gimusį vaiką, atsakovas neneigė, kad neteikė išlaikymo, nes dėl nežinomų priežasčių jis galvojo, jog vaikas ne jo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Ieškovė nepateikė dokumentų (kasos čekių, kvitų arba bankinių pavedimų), kurie patvirtintų, jog ieškovė realiai patiria išlaidas už sūnaus darželio lankymą. Pateikta darželio pažyma nepatvirtina, kad ieškovė mokėjo ir moka mokestį už darželio lankymą. Ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl objektyviai negalėjo į bylą pateikti tokių dokumentų. Tikėtina, jog ieškovė vaiką prižiūri ir augina namuose, todėl 921,83 Eur išlaidos už darželį nėra įrodytos. Priežastis, jog reikalinga pateikti į lietuvių kalbą išverstus dokumentus, o vertimas padidins bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindas neteikti tokių dokumentų, nes kitus dokumentus ieškovė išvertė į lietuvių kalbą ir pateikė į bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai vertino subnuomos aplinkybę, kaip patvirtinančią atsakovo argumentą apie ieškovės nuomos išlaidų neturėjimą, ir atmetė ieškovės teiginius dėl nuomos mokesčio dydžio.
Atsakovo gaunamos pajamos yra apie 500 Eur darbo užmokestis (atsakovas siekia karjeros, nes tam yra galimybės, jeigu jis ir toliau dirbs toje pačioje įmonėje), jis turi butą, įsigytą už 23 000 Eur kreditą, automobilį. Visos šios aplinkybės įvyko iki buvo neginčijamai nustatyta, jog atsakovas yra K. S. tėvas. Tai patvirtina, kad atsakovas deda pastangas gauti pajamų, planuoja gauti jų daugiau.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
Ieškovė nepateikė įrodymų, kiek ir kokių turėjo realių sūnaus išlaikymo išlaidų, kokia dalimi ji pati prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, nes akivaizdu, kad didžioji išlaikymo dalis sūnui buvo teikiama valstybės pašalpos pavidalu. Ieškovė savo reikalavimą grindžia skaičiavimais dėl reikalingo išlaikymo, į išlaikymo sumą įskaičiuodama nepagrįstas sumas, pavyzdžiui, darželio mokesčius (vaikas darželį nepradeda lankyti tik gimęs, be to, nėra įrodymų, kad sūnus lankė darželį pirmuosius trejus metus), papildų ir vitaminų vartojimą, baseiną, atostogas (vaikams iki 2 metų dažnai nekainuoja kelionės ar apgyvendinimo paslaugos), kitas tariamas išlaidas, kurių objektyviai negalėjo būti tokio amžiaus vaikui. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir užkirto kelią ieškovei be pagrindo prisiteisti sumas, kurių ji pati nepatyrė, išlaikydama sūnų. Ieškovė nepateikė duomenų, kokias išmokas ji gavo iš valstybės, gimus sūnui iki šiam sukako treji metai, tačiau teismas atsižvelgė į ieškovės pateiktus vėlesnius duomenis, kurie patvirtina, kad ieškovė, kaip vieniša motina, vaikų išlaikymui gavo pašalpas, kurių dalį turėjo skirti sūnaus išlaikymui. Ieškovė negali reikalauti priteisti didesnių sumų, negu ji pati galėjo skirti sūnaus išlaikymui. Pateikti ieškovės skaičiavimai neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
14. Ieškovė kreipėsi į teismą, be kitų reikalavimų prašydama priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą sūnui K. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 975 Eur iki kiekvieno mėnesio 15 dienos už einamąjį mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 35 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį sūnui K. S.
15. Pirmosios instancijos teismas nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisė po 190 Eur, atmetė reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo. Šias sprendimo dalis skundžia ieškovė (apeliantė), prašydama šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio
16. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.
17. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.); taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
18. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės (apeliantės) ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad ieškovės pateikti įrodymai neatspindi jos tikrosios finansinės padėties.
20. Nors ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek galima suprasti iš prašymo apeliaciniame skunde, teigia, kad vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 1 950 Eur suma, nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ji neįrodė visos minėtos sumos reikalingumo būtinų vaiko poreikių patenkinimui. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais.
21. Kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos pateiktą pažymą apie tai, kad sūnus lanko darželį ir apie mokesčio mokėjimą už darželio lankymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik apeliantės pateikta pažyma nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad vaikas nuolat lanko darželį ir kad už visą laiką buvo mokami mokesčiai, kad ieškovė nuolat patiria 921,83 Eur išlaidas nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodymai apie mokesčių sumokėjimą (kvitai, čekiai, mokėjimo pavedimai ir kt.) nėra pateikti. Nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad teismas nurodė, jog ieškovė privalo vaiką prižiūrėti namuose, jo neugdyti ugdymo įstaigoje. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų spręstina, kad teismas kritiškai vertino ieškovės pateiktą pažymą, atkreipdamas dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovė dirba savo internetinėje įmonėje, kurios adresas ir namų adresas sutampa, todėl tikėtina, kad vaikas gali būti prižiūrimas ir namuose. O tai reiškia, kad nepatiriamos tuo metu išlaidos už darželį.
22. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino vaikui priskaičiuojamą 178,65 Eur gyvenamojo namo nuomos dalį, nepagrįstai nurodė, kad pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkui, o ne vaikui, kas, anot apeliantės, nagrinėjamu atveju reikštų, jog namo savininkas, nuomojantis namą, turėtų apmokėti ir ieškovės bei atsakovo vaikui tenkančius komunalinius patarnavimus. Apeliantė nurodo, kad komunalinius patarnavimus neįmanoma išskirti kiekvienam šeimos nariui, tačiau vaikui daug daugiau reikalinga komunalinių paslaugų nei suaugusiam asmeniui. Teismas turėjo bent minimalią komunalinių išlaidų dalį priskirti atsakovui, o ne viską palikti tik ieškovei. Su apeliantės teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.
23. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad už gyvenamojo namo nuomą moka 600 svarų (714,60 Eur) per mėnesį, tačiau pateikė nuomotojo patvirtinimą, kad už kalendorinį mėnesį mokama 1 850 svarų mokestis. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, sutikusiam su atsakovu, jog pagrindinė namo nuomininkė, t. y. ieškovė, dalį namo subnuomoja ir iš to gauna pajamas ir tikėtina, kad gaunamos pajamos iš subnuomos padengia jos patiriamas nuomos išlaidas.
24. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą (ieškovė gauna 595,5 Eur darbo užmokestį ir1 786,5 Eur valstybės paramą, registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių vienam tėvas įsipareigojęs teikti 150 Eur išlaikymą, atsakovo gaunamos pajamos yra 500 Eur darbo užmokestis, turi butą, įsigytą už 23 000 Eur kreditą, automobilį, kreditorinių įsipareigojimų bankui), atsižvelgęs į nedidelį vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metai), į tai, kad jis neturi specialiųjų poreikių, kad ieškovė nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio, konstatavo, jog vaiko išlaikymui per mėnesį abu tėvai turėtų skirti 390 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Iš nustatytos išlaikymo sumos spręstina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
25. Nesutiktina su apeliante, kad, pašalinus pozicijas, kurios teismui sukėlė abejones, vaiko poreikius sudaro 600 Eur. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės ieškinyje pateiktoje mėnesio išlaidų skaičiuotėje nurodyta bendra išlaidų suma 1 932,20 Eur, tačiau, suskaičiavus nurodytas išlaidas, jos sudaro 1 827,59 Eur. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir nurodytas 671,68 Eur išlaidas per metus (47,64 Eur į mėnesį) laisvalaikio praleidimui. Šios, kaip ir kitos išlaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais.
26. Priežastis, jog reikalinga byloje pateikti į lietuvių kalbą išverstus dokumentus, t. y. vertimas dar padidins bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindas neteikti įrodymų.
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
28. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko sprendimo priėmimo metu buvusią tėvo, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
29. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
30. Ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui 35 100 Eur įsiskolinimą (už trejus metus po 975 Eur). Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė atsakovui pranešė apie tėvystę ir atsakovo pareigą išlaikyti sūnų, nereikalavo išlaikymo iš vaiko tėvo, todėl sprendė, kad ieškovei pakako lėšų vaikui išlaikyti.
31. Pažymėtina, kad vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
32. Nagrinėjamu atveju vaiko kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, bet 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu. Tačiau ir šiuo atveju tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos vis tiek atsirado nuo vaiko gimimo dienos (CK 3.137 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo šalių sūnaus gimimo dienos, nepaisant to, kad atsakovas apie savo tėvystę nežinojo ar kad ieškovė nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo.
33. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikui nuo jo gimimo. Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus.
34. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
35. Nutarties 21-26 punktuose minėta, kad ieškovė neįrodė jos prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio (po 975 Eur). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytu 190 Eur dydžiu, kuris sietinas su orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi, t. y. su minimalia mėnesine alga. Per ieškovės prašomą priteisti išlaikymą trejų metų laikotarpį keitėsi minimali mėnesinė alga, todėl teisėjų kolegija priteistino išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja pagal atitinkamais laikotarpiais buvusią nustatytą mėnesinę algą: nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. – 289,62 Eur, nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. –300 Eur, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 325 Eur. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – 350 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur. .
36. Ieškovė į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 15 d., todėl priteistinas įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2013 m. gruodžio 15 d. (CK 3.200 straipsnis). Nuo 2013 m. gruodžio 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. įsiskolinimas 1 375,69 Eur (289,62 Eur : 2) x 9,5 mėnesio)); nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. – 1 350 Eur (300 Eur : 2) x 9 mėnesių)); nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 975 Eur (325 Eur : 2) x 6 mėnesių)); nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – 1 050 Eur (350 Eur : 2) x 6 mėnesių)); nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. – 1 045 Eur (380 Eur : 2) x 5,5 mėnesio)). Iš viso 5 795,69 Eur.
37. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. sprendimas keistinas – panaikintina sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam šalių sūnui ir ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies – priteisiama 5 795,69 Eur įsiskolinimas nepilnamečio sūnaus išlaikymui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi keičiamas pirmosios instancijos sprendimas, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos.
39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės bylinėjimosi išlaidomis pripažino 1 905 Eur sumą (330 Eur už DNR ekspertizę, 75 Eur už dokumentų vertimus ir 1 500 Eur už advokato teisines paslaugas). Byloje nėra ginčo dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidos sumos, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 905 Eur sumą.
40. Ieškovė reiškė keturis reikalavimus – dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo. Pirmasis ir antrasis reikalavimai buvo patenkinti 100 proc., trečiasis reikalavimas – 19,49 proc., ketvirtasis reikalavimas – 16,51 proc., todėl iš viso nagrinėjamoje byloje buvo patenkinta 59 proc. (100+100+19,49+16,51/4) ieškovės reikalavimų. Remiantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 1 123,95 Eur (1 905 Eur x 59/100). Valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis padidintinas iki 212,45 Eur (41 Eur x 75/100 + 190 Eur x 12 mėn. x 3/100 x 75/100 + 5 795,69 x 3/100 x 75/100, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5, punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).
41. Šalys nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės A. S. reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam šalių sūnui K. S., šioje dalyje priimti sprendimą ieškovės A. S. reikalavimą tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 795,69 Eur įsiskolinimą nepilnamečio sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ją išdėstant taip:
Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 123,95 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 212,45 Eur žyminį mokestį.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.