- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- eTA-973-520/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04019-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2019 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 2S-4531 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Kalėjimų departamento nutarimas); 2) panaikinti atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 28-595 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – Vilniaus PN nutarimas; Nutarimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 17 val. Vilniaus PN bendrabučio laiptinėje kelių asmenų buvo užpultas, sužalotas ir paliktas gulėti ant grindų. Nesulaukęs pagalbos jis nuėjo pas prižiūrėtojus ir paprašė, kad iškviestų jam pagalbą. Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje jam buvo nustatytas nosies lūžis bei kairės pusės šonkaulių sumušimai. Pareiškėjui grįžus į Vilniaus PN, jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Po laikino izoliavimo nuo kitų asmenų (2 paras) Vilniaus PN administracija dėl pareiškėjo saugumo nurodė jam eiti į 3 būrį, tačiau pareiškėjas atsisakė tai daryti, nes jis bijojo dėl savo saugumo. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, jog jis prieš kelias dienas buvo užpultas, o 2 ir 3 būriai yra toje pačioje patalpoje (tas pats bendrabutis, ta pati laiptinė).
3. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN direktorius 2019 m. rugsėjo 11 d. priėmė nutarimą Nr. 28-595 „Dėl nuteistojo nubaudimo“. 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjo atstovė pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris ginčijamu 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 2S-4531 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nusprendė, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjui skirtą nuobaudą.
4. Pareiškėjas nesutiko su Kalėjimų departamento nutarime padaryta išvada, kad nėra duomenų apie galimą grėsmę nuteistojo sveikatai ir / ar gyvybei jam atliekant bausmę 3 būryje, ir pažymėjo, jog Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. pažyma Nr. 63-172 yra surašyta neteisingai. Pareiškėjas nurodė, kad prieš 2 paras jis buvo sužalotas kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnyje, kuriame jis (pareiškėjas) pripažintas nukentėjusiuoju.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo teigimu, jis pagrįstai atsisakė eiti į to paties būrio patalpas, kuriose jis buvo sužalotas. Pareiškėjas atsisakė eiti į jam paskirtą būrį savo paaiškinime nenurodydamas konkrečios priežasties, tačiau Vilniaus PN administracija, žinodama apie 2019 m. rugsėjo 19 d. įvykį, turėjo įvertinti aplinkybes, jog prieš pareiškėją gali būti vėl smurtaujama.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus PN I-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas 2019 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniu pranešimu Vilniaus PN direktoriui pranešė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d., 18.10 val., į jį kreipėsi pareiškėjas ir pranešė, kad susižalojo krisdamas nuo laiptų. Pareiškėjas buvo nuvestas į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai. 2019 m. rugsėjo 7–10 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas ir laikomas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Vilniaus PN 2019 m. rugsėjo 9 d. direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo perkeltas iš 2 nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 201 į 3 nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 211. 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas (paaiškinimas), kuriame jis nurodė savo atsisakymo eiti į jam paskirtą būrį priežastis, tačiau nenurodė, jog prieš kelias paras jis buvo sužalotas kitų nuteistųjų ir kad būtent dėl to jam reikalinga psichologo ar psichiatro pagalba. 2019 m. rugsėjo 10 d., pasibaigus laikino izoliavimo laikui, pareiškėjas pareiškė, kad atsisako būti jam administracijos paskirtame būryje. 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius pateikė pažymą, jog nėra duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei Vilniaus PN 3-ame nuteistųjų būryje. Skundžiamu Vilniaus PN nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 20 parų.
8. Atsakovo teigimu, pareiškėjui buvo suteikta galimybė apsiginti, tačiau jis atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, nenurodydamas konkrečių ir faktais pagrįstų tokio atsisakymo priežasčių. Pareiškėjas savo paaiškinime abstrakčiai paminėjo galimą pareigūnų spaudimą, nenurodydamas, kokie pareigūnai, kada, kodėl ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis galbūt neteisėtai veikė prieš pareiškėją. Taip pat pareiškėjas niekaip nekonkretizavo savo paaiškinimo, jog jis paskirtame būryje gali būti sužalotas. Jis nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis atsisakė eiti į jam paskirtą būrį, todėl nesudarė galimybių Vilniaus PN pareigūnams jų patikrinti, tinkamai įvertinti bei priimti atitinkamą sprendimą. Be to, pareiškėjas neišreiškė noro būti pristatytas į Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdį, kuriame jis galėjo pateikti paaiškinimą ir realizuoti savo teisę į gynybą.
9. Atsakovo įsitikinimu, Vilniaus PN administracija pareiškėjui nuobaudą skyrė teisėtai ir pagrįstai. Nuobaudos rūšis parinkta tinkamai, ji nėra per griežta. Skundžiamas Vilniaus PN nutarimas priimtas atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktu pareigūno tarnybiniu pranešimu, jame nurodytos pareiškėjo pažeistų teisės aktų nuostatos.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą tenkino, t. y. panaikino skundžiamus Vilniaus PN nutarimą ir Kalėjimų departamento nutarimą.
11. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d., 18.10 val., į Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus specialistą kreipėsi pareiškėjas ir pranešė, kad susižalojo krisdamas nuo laiptų. Pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 7-352 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ Vilniaus PN direktorius, atsižvelgęs į Vilniaus PN Drausmės komisijos 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą (protokolo Nr. 41-122), perkėlė pareiškėją iš 2-201-09 gyvenamosios patalpos į 3-211-08 gyvenamąją patalpą. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė prašymą–paaiškinimą, kuriame nurodė, jog atsisako eiti į jam paskirtą 3 būrį, kadangi pareigūnai nori jį pažeminti, todėl yra įsitikinęs, jog patirs psichologinį spaudimą. 2019 m. rugsėjo 10 d. paaiškinime Vilniaus PN direktoriui pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 10 d. jis buvo paskirtas į 3 būrio 11 sekcijos 8 vietą, į šį būrį atsisako eiti, kadangi mano, jog gali būti sužalotas, sutrikdyta sveikata. 2019 m. rugsėjo 11 d. surašyta Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma Nr. 63-172, kurioje buvo nurodyta, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei Vilniaus PN 3 nuteistųjų būryje. 2019 m. rugsėjo 11 d. įvyko Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdis, kurio metu nuspręsta siūlyti Vilniaus PN direktoriui pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas 20 parų. Skundžiamu Vilniaus PN nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 20 parų. Kalėjimų departamento nutarimu paskirta nuobauda palikta galioti.
12. Teismas pabrėžė, kad nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo.
13. Teismo vertinimu, liudytojų D. S. ir V. J. parodymai patvirtino, kad pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 7 d. buvo sutrikusi sveikata (arba susižalojo, arba buvo sužalotas), todėl jis buvo izoliuotas, t. y. siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų, pareiškėją perkėlė į kamerų tipo patalpas. Dėl to, kad pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 7 d. buvo sutrikdyta sveikata, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris yra sustabdytas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas laisvės atėmimo vietoje ir rašydamas prašymus jį laikyti kitoje negu buvo sužalotas vietoje, buvo nenuoseklus, tačiau tai yra suprantama, nes pareiškėjas galbūt jautė grėsmę. Be to, pareiškėjas tiek 2019 m. rugsėjo 9 d., tiek 2019 m. rugsėjo 10 d. aiškiai reiškė poziciją, kad jam nėra saugu būti toje vietoje, kur, jo nuomone, buvo sužalotas. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog, esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl nusikalstamos veikos padarymo, pareiškėjas, esą, nemotyvuotai prašė jo nelaikyti toje pačioje vietoje, kur buvo sužalotas, kad, esą, jam negresia joks pavojus.
14. Įvertinęs į tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o pareiškėjas sutiko persikelti į 5 būrį, teismas sprendė, jog Vilniaus PN bei Kalėjimų departamentas netinkamai vertino aplinkybes, nes neįvertino faktinės aplinkybės, jog dėl galimo pareiškėjo sužeidimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad pareiškėjas pagrįstai jaučia grėsmę savo fizinei ir psichinei sveikatai, kad būtent dėl to laisvės atėmimo vietos administracija netinkamai realizavo pareigą užtikrinti laisvės atėmimo vietoje esančio asmens saugumą, o priešingai – pareiškėją nubaudė. Atsižvelgęs į tai, teismas panaikino ginčijamus Kalėjimų departamento ir Vilniaus PN nutarimus.
III.
15. Atsakovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
16. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Vilniaus PN dinaminei apžiūrai ir pranešė, jog susižalojo krisdamas nuo laiptų. Apie jokį jam gresiantį pavojų pareiškėjas pareigūnui nenurodė, neprašė jo pagalbos, priešingai, nurodė susižalojęs dėl savo paties neatsargumo. Pareiškėjas buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai, t. y. pareigūnas operatyviai ėmėsi visų būtinų veiksmų. Teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai nurodė, kad jie neturėjo jokių duomenų, jog pareiškėjui paskirtame 3 būryje grėsė pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Šią aplinkybę patvirtino ir Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma Nr. 63-172. Vilniaus PN direktorius 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 7-352 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“, atsižvelgęs į Vilniaus PN Drausmės komisijos sprendimą, perkėlė pareiškėją iš 2 būrio į 3 būrį. Vilniaus PN Drausmės komisija sudaryta iš asmenų, kurie geriausiai žino tiek kriminogeninę situaciją įstaigoje, tiek nuteistųjų tarpusavio santykius.
Atsiliepimas
17. Atsakovas nurodo, kad teismas akcentavo pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. paaiškinimuose pateiktus teiginius, tačiau pareiškėjas juose nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, grėsmių jo sveikatai ar gyvybei, neįvardijo jokių asmenų, kurie jam grasina ar daro kitokį neigiamą poveikį. Atsakovo nuomone, šie paaiškinimai yra neinformatyvūs, juose pateikiami abstraktūs teiginiai, kurie nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus PN nutarimą.
18. Atsakovo teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji nuolat siekia manipuliuoti situacija, klaidinti pareigūnus, siekdami sau palankių sprendimų. Jie siekia būti tam tikruose būriuose, kuriuose yra jų draugai, pažįstami ar kitais ryšiais susiję asmenys, kad kartu su jais galėtų vykdyti neteisėtas veikas. Vilniaus PN Drausmės komisija nuolat vertina šiuos nuteistųjų ryšius, perkelia juos į tuos būrius, kuriuose ta įtaka būtų kiek įmanoma mažesnė.
19. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas privalėjo vykdyti Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 7-352 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“, kuriuo jis buvo paskirtas į 3 nuteistųjų būrį. Jis, nesutikdamas su minėtu įsakymu, turėjo galimybę teisinėmis priemonėmis jį ginčyti, kreiptis į Kalėjimų departamentą ir tik jį panaikinus jo nevykdyti. Kadangi pareiškėjas pasirinko neteisėtą elgesio modelį, jam visiškai pagrįstai buvo paskirta nuobauda.
Šalies argumentai
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
21. Pareiškėjas R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pareigūnai operatyviai ėmėsi visų būtinų veiksmų, ir pažymi, jog jam nebuvo suteikta visa pagalba. Šiuo atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. pareigūnams nekilo jokių abejonių, jog pareiškėją sužalojo kiti asmenys. Pareiškėjo teigimu, atsakovo argumentus, kad Vilniaus PN administracija neturėjo duomenų apie pareiškėjui galinčią kilti grėsmę, paneigė teismo nustatytos aplinkybės, t. y. liudytojų D. S. bei V. J. parodymai.
23. Pareiškėjas nesutinka, kad Vilniaus PN Drausmės komisija geriausiai žino situaciją tarp nuteistųjų, todėl pagrįstai nusprendė perkelti jį į 3 būrį. Pareiškėjas, bijodamas pakartotinio smurto, atsisakė eiti į jam paskirtą būrį nenurodydamas konkrečių to priežasčių, tačiau Vilniaus PN administracija, žinodama apie 2019 m. rugsėjo 7 d. incidentą, turėjo įvertinti aplinkybes apie iškilusią grėsmę pareiškėjo saugumui ir sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Bylos esminis dalykas – atsakovo Vilniaus PN 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 28-595, kuriuo pareiškėjui R. J. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 20 parų dėl to, kad pareiškėjas, atsisakydamas eiti gyventi į 3 nuteistųjų būrį, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Vilniaus PN 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymo „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ reikalavimus, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skundu taip pat prašė panaikinti ir Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 30 d. sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo.
25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs proceso šalių argumentus dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nubaustas nepagrįstai, nes pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 7 d. buvo sutrikusi sveikata (arba susižalojo, arba buvo sužalotas), todėl jis buvo izoliuotas, t. y. siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų, pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas; dėl to, kad pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 7 d. buvo sutrikdyta sveikata, pradėtas ikiteisminis tyrimas, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytai vadai, jog galbūt buvo padarytas nusikaltimas prieš pareiškėją. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas tiek 2019 m. rugsėjo 9 d., tiek 2019 m. rugsėjo 10 d. paaiškinimuose aiškiai reiškė poziciją, kad jam nėra saugu būti toje vietoje, kur buvo sužalotas, nesutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas, esą, nemotyvuotai prašė jo nelaikyti toje pačioje vietoje, kur buvo sužalotas, kad, esą, jam negresia joks pavojus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas pagrįstai jaučia grėsmę savo fizinei ir psichinei sveikatai, nes laisvės atėmimo vietos administracija netinkamai realizavo pareigą užtikrinti laisvės atėmimo vietoje esančio asmens saugumą.
26. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad teismo posėdyje apklausti pareigūnai patvirtino, jog neturėjo jokių duomenų, kad pareiškėjui paskirtame 3 nuteistųjų būryje būtų grėsęs pavojus jo sveikatai ar gyvybei; pareiškėjas į 3 nuteistųjų būrį buvo perkeltas atsižvelgiant į Drausmės komisijos sprendimą; pirmosios instancijos teismo akcentuotuose pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. paaiškinimuose pareiškėjas nėra nurodęs jokių išskirtinių aplinkybių, grėsmių jo sveikatai ar gyvybei, neįvardija asmenų, kurie jam grasina ar daro kitokį neigiamą poveikį; pirmosios instancijos teismas nevertino, kad nuteistieji nuolat siekia manipuliuoti situacija, klaidinti pareigūnus, siekdami sau palankių sprendimų; pareiškėjas privalėjo vykdyti Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 7-325, tačiau pasirinko neteisėtą elgesio modelį, todėl pagrįstai buvo nubaustas. Prie atsakovo apeliacinio skundo prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas.
27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pažymi, kad nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2016; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018; kt.).
28. Nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Skiriant nuteistuosius į būrius, turi būti atsižvelgta į gyvenamojo ploto normos užtikrinimą nuteistiesiems, tačiau privalu įvertinti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat turi būti laikomasi BVK 70 straipsnyje nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-753-756/2017; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1526-520/2019; kt.).
29. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar pareiškėjas pagrįstai atsisakė vykdyti Vilniaus PN administracijos nurodymą vykti į 3 nuteistųjų būrį, t. y. ar pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis negalėjo būti paskirtas į tą būrį ir gyventi tame būryje, nes turėjo pagrįstą baimę, kad yra iškilusi grėsmė jo saugumui bei sveikatai (bijojo pakartotinio smurto), o tai buvo žinoma atsakovui, yra pagrįsta.
30. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pripažįstant, kad pareiškėjo nurodytą aplinkybę, dėl kurios jis atsisakė vykti į 3 nuteistųjų būrį, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
31. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
32. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus įrodymus, t. y. šių įrodymų visumą, sprendė, kad Vilniaus PN netinkamai realizavo pareigą užtikrinti laisvės atėmimo vietoje esančio pareiškėjo saugumą, nes netinkamai vertino aplinkybes, kad dėl galimo pareiškėjo sužeidimo jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad pareiškėjas pagrįstai jaučia grėsmę savo fizinei ir psichinei sveikatai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir atskirus atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus įrodymus, t. y. pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 7 d. nurodymą, kad susižalojo krisdamas nuo laiptų; pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. paaiškinimų turinį.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kitus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo aptartus bei įvertintus įrodymus (liudytojų D. S. bei V. J. parodymus; Vilniaus PN 1-ojo SVS vyriausiųjų specialistų 2019 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 39-208 ir 2019 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 39-209 (1), kuriais siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų, pareiškėjas laikinai buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas; 2019 m. rugsėjo 13 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 07-0-00019-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuriame pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju), daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad pareiškėjas pagrįstai atsisakė eiti į 3 nuteistųjų būrį. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. paaiškinimuose taip pat reiškė poziciją, jog jam nėra saugu būti toje vietoje, kur jis buvo sužalotas.
34. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).
35. EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams).
36. Nagrinėjamu atveju atsakovas, turėdamas duomenis apie 2019 m. rugsėjo 7 d. įvykį, kurio metu pareiškėjui sutrikdyta sveikata, pareiškėjo paaiškinimus apie jam gresiantį pavojų jo sveikatai, nesiėmė priemonių, kad būtų išsiaiškintos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nurodoma grėsme dėl įvykio, kurio metu sutrikdyta jo sveikata, todėl nepagrįstai Nutarimu nubaudė pareiškėją. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas, atsisakydamas eiti 3 nuteistųjų būrį, siekė manipuliuoti situacija, klaidino pareigūnus, siekdamas sau palankių sprendimų.
37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas bei trečiojo suinteresuoto asmens prisidėjimas prie atsakovo apeliacinio skundo atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinio skundo atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.