- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- A-882-662/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00799-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. ir atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė:
1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 28-62(2);
2) panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 7-358;
3) panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 28-64(2);
4) panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 28-65(2);
5) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. sausio 13 d. raštą Nr. 2S-176;
6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Eur neturtinę žalą;
7) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 1 000 Eur neturtinę žalą.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 27 d. pasibaigus Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 28-30(2) skirtai nuobaudai 6 mėnesiams perkelti į kamerų tipo patalpą, pakartotinai 2014 m. lapkričio 27 d. raštišku pareiškimu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją. Nurodė, kad atsisako keltis į gyvenamąjį sektorių ir patalpas, būti su kitais nuteistaisiais. Paaiškino, kad į Vilniaus PN gyvenamąsias patalpas nenori būti perkeltas todėl, kad Vilniaus PN egzistuoja kastos ir kad būtent jam paskirtame būryje gyvena tokie nuteistieji, su kuriais jis nesutartų. Vilniaus PN atsakymo nepateikė. Vilniaus PN direktorius 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 28-62(2) už atsisakymą vykdyti nurodymą gyventi 11 būrio paskirtoje gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 skyrė nuobaudą – 4 paras uždaryti į baudos izoliatorių. Taip pat ir vėlesniais Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimais Nr. 28-64(2) ir Nr. 28-65(2) jam už atsisakymą gyventi paskirtoje gyvenamojoje patalpoje buvo skirtos nuobaudos – 10 mėnesių perkelti į drausmės grupę ir 6 mėnesius patalpinti į kamerų tipo patalpą. Nutarimuose nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 12 straipsnio 2 dalį ir 110 straipsnio 2 punktą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. atsakomybė už jos pažeidimą galima tik tuomet, kai asmuo pažeidžia reikalavimus (elgesio, režimo ir t. t.), nustatytus kituose teisės aktuose. Tačiau nutarimuose nenurodytas teisės aktas, kuris įpareigotų vykdyti nurodymą gyventi pataisos įstaigos paskirtoje gyvenamojoje patalpoje, todėl nutarimuose nepagrįstai konstatuota, kad jis pažeidė minėtas BVK nuostatas. Nutarime skirti nuobaudą būtina nurodyti konkrečius teisės aktus, jų dalis ir punktus, už kurių pažeidimą asmuo baudžiamas, kad nekiltų abejonių dėl nuobaudos skyrimo pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo. Atsakovas priimdamas įsakymus dėl jo apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose nesivadovavo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) 65 punktu, neatsižvelgė į galimą kitų nuteistųjų įtaką jam, neinformavo apie komisijos posėdį ir nepakvietė asmeniškai jame dalyvauti. Šiais veiksmais nesuteikė teisės pateikti atsisakymo būti paskirtoje gyvenamojoje patalpoje priežastis ir aplinkybes. Pataisos namų administracija, priimdama ginčijamą įsakymą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų. Priimant ginčijamą įsakymą buvo pažeisti teisingumo, teisėtumo ir humanizmo principai. Šį sprendimą jis apskundė Kalėjimų departamentui, kuris netenkino skundo. Kalėjimų departamentas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė skunde išdėstytus faktus, neapklausė jo dėl iškilusių prieštaravimų, savo išvadą grindė tik pataisos namų pareigūnų parodymais. Kalėjimų departamentas nenurodė teisės aktų, kurių pagrindu galima skirti nutarimuose skirtas nuobaudas, netyrė, ar pataisos namų administracija nepadarė procesinių pažeidimų, numatytų BVK 143 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, į nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo. Dėl pareiškėjui taikomų nuobaudų jis patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Dėl minėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą.