Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-28 · Administracinė byla Nr. I-6879-244/2015

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
I-6879-244/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00799-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska (pran.)
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-6879-244/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00799-2015-6)Procesinio sprendimo kategorija 21, 15.2.3.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui G. K., atsakovo Vilniaus pataisos namų atstovui Denisui Riabcevui (Denis Riabcev), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. skunde (b. l. 1-9) prašo: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau - Vilniaus PN) direktoriaus 2014-12-01 nutarimą Nr. 28-62(2); 2) panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 įsakymą Nr. 7-358; 3) panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 nutarimą Nr. 28-64(2); 4) panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 nutarimą Nr. 28-65(2); 5) panaikinti Kalėjimų departamento 2015-01-13 raštą Nr. 2S-176; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Eur neturtinę žalą; 7) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 1 000 Eur neturtinę žalą.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2014-11-27 pasibaigus Vilniaus PN direktoriaus 2014-05-27 nutarimu Nr. 28-30(2) skirtai nuobaudai – 6 mėnesiams perkelti į kamerų tipo patalpą, pakartotinai 2014-11-27 raštišku pareiškimu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją. Nurodė, kad atsisako keltis į gyvenamąjį sektorių ir patalpas, būti su kitais nuteistaisiais. Paaiškino, kad į Vilniaus PN gyvenamąsias patalpas nenori būti perkeltas todėl, kad Vilniaus PN egzistuoja „kastos“ ir, kad būtent jam paskirtame būryje gyvena tokie nuteistieji, su kuriais jis nesutartų. Vilniaus PN atsakymo nepateikė. Vilniaus PN direktorius 2014-12-01 nutarimu Nr. 28-62(2) už atsisakymą vykdyti nurodymą gyventi 11 būrio paskirtoje gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 skyrė nuobaudą – 4 paras uždaryti į baudos izoliatorių. Taip pat ir vėlesniais Vilniaus PN direktoriaus 2014-12-05 nutarimais Nr. 28-64(2) ir Nr. 28-65(2) jam už atsisakymą gyventi paskirtoje gyvenamojoje patalpoje buvo skirtos nuobaudos – 10 mėnesių perkelti į drausmės grupę ir 6 mėnesius patalpinti į kamerų tipo patalpą. Nutarimuose nurodyta, kad jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 12 str. 2 d. ir 110 str. 2 p. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. atsakomybė už jos pažeidimą galima tik tuomet, kai asmuo pažeidžia reikalavimus (elgesio, režimo ir t. t.) nustatytus kituose teisės aktuose. Tačiau nutarimuose nenurodytas teisės aktas, kuris įpareigotų vykdyti nurodymą gyventi pataisos įstaigos paskirtoje gyvenamojoje patalpoje, todėl nutarimuose nepagrįstai konstatuota, kad jis pažeidė minėtas BVK nuostatas. Nutarime skirti nuobaudą būtina nurodyti konkrečius teisės aktus, jų dalis ir punktus už kurių pažeidimą asmuo baudžiamas, kad nekiltų abejonių dėl nuobaudos skyrimo pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo. Atsakovas priimdamas įsakymus dėl jo apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose nesivadovavo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu, neatsižvelgė į galimą kitų nuteistųjų įtaką jam, neinformavo apie komisijos posėdį ir nepakvietė asmeniškai jame dalyvauti. Šiais veiksmais nesuteikė teisės pateikti atsisakymo būti paskirtoje gyvenamojoje patalpoje priežastis ir aplinkybes. Pataisos namų administracija, priimdama ginčijamą įsakymą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų. Priimant ginčijamą įsakymą buvo pažeisti teisingumo, teisėtumo ir humanizmo principai. Šį sprendimą skundė Kalėjimų departamentui, kuris netenkino skundo. Kalėjimų departamentas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė skunde išdėstytus faktus, nepaklausė jo dėl iškilusių prieštaravimų, savo išvadą grindė tik pataisos namų pareigūnų parodymais. Kalėjimų departamentas nenurodė teisės aktų, kurių pagrindu galima skirti nutarimuose skirtas nuobaudas, netyrė ar pataisos namų administracija nepadarė procesinių pažeidimų numatytų BVK 143 str. 2 d., kuriame nustatyta, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, į nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo. Kalėjimų departamento argumentą, kad viena iš svarių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų – asmenys su kuriais gali konfliktuoti ar kurie jam grasino, vertina kaip subjektyvų. Dėl jam taikomų nuobaudų patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Dėl minėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą.