Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Lolitai Mankevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. (Š.) ieškinį atsakovui M. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) padidinti iš atsakovo M. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23914-869/2021 priteistą išlaikymą M. S., gim. 2018 m. kovo 19 d., iki vaiko pilnametystės ir priteisti iš vaiko tėvo, atsakovo iki vaiko M. S. pilnametystės kas mėnesi po 450 Eur dydžio periodinę išmoką, pervedant šią sumą į ieškovės nurodytą sąskaitą banke arba sumokant grynais pinigais, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti įstatyminei nepilnamečio atstovei, ieškovei;

2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-23914-869/2021 2.5. ir 2.6. punktuose nustatytą bendravimo tvarką, nurodant, kad:

2.5. punktas – vaiko tėvas kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis), paima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžina vaiką pirmadienį į ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios;

2.6. punktas – vaiko tėvas kiekvieną antradienį paima vaiką iš jo ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžina vaiką trečiadienį į ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios.

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. S. išlaikymui iki vaiko pilnametystės kasmėnesinį 300 Eur išlaikymą, taip pat nustatė atsakovo ir dukros bendravimo tvarką. Pasikeitus aplinkybėms, priteistas išlaikymas neatitinka vaikų poreikių, taip pat turi būti keistina ir bendravimo tvarka. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinis skyrius dukrai M. S. nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2025 m. kovo 26 d. nustatė 50 balų lengvą neįgalumo lygį, 2023 m. balandžio 19 d. specialiųjų poreikių vertinimo akto Nr. 1243 pagrindu nustatė antrojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2025 m. kovo 26 d.; nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2025 m. kovo 26 d. rekomendavo kito asmens pagalbą, nes tai padidintų žinių taikymo, bendravimo, savarankiškumo galimybes, palengvintų kasdienę veiklą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu M. S. nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2025 m. kovo 31 d. paskirta 184 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija. Ieškovė buvo priversta išeiti iš darbo, nes reikia prižiūrėti dukrą, o darbo dienomis jos lavinimui vežioti ją į raidos centrą Antakalnio poliklinikoje. Dėl darbo neteikimo sumažėjo ieškovės pajamos, o dukrai nustačius specialiuosius poreikius – padidėjo išlaidos. Ieškovė su dukra gyvena nuomojamame bute, nuoma su komunaliniais mokesčiais yra apie 550 Eur. Maistui ieškovė išleidžia apie 300 Eur, vaiko sveikatai (ugdymo ir sveikatos palaikymo išlaidos) – 50 Eur, drabužiams, avalynei – 33 Eur (400 Eur metams), baldams, patalynei, kitoms buitinėms prekėms – 20 Eur, lavinimo ir ugdymo priemonėms – 50 Eur, transporto išlaidoms – 224 Eur, mobilusis ryšys, telefonui, internetui – 15 Eur, ugdymo įstaigai (darželiui) – 80 Eur, būreliams (keramika, šokiai) – 40 Eur. Ieškovės ir atsakovo bendravimas yra apsunkintas, tiek vaiko tėvui paimant vaiką iš gyvenamosios vietos, tiek grąžinant vaiką, kyla konfliktai, todėl ieškovė siekia pakeisti šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas spręsti dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), o ieškovės prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis po 450 Eur/mėn. galėtų būti pakankamas Milanos poreikiams tenkinti. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio priteisimo turėtų būti vertinamos vaiko geriausių interesų naudai, kad jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimaliausius ir būtiniausius savo poreikius.

6. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir atstovaujamosios poziciją.

7. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie įvyksiantį teismo posėdį jam buvo pranešta parengiamojo teismo posėdžio metu. Atsakovas apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino palaikantis atsiliepimo argumentus, tačiau patikslino, kad nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakovas nori palikti dabar galiojančią bendravimo tvarką, kuri buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu. Atsakovas vykdo individualią veiklą, atlyginimas yra apie 1200 Eur per mėnesį. Atsakovas gyvena tėvų bute. Anot atsakovo, jis reguliariai moka išlaikymą vaikui. Dukra dėl lėto kalbos vystymosi lankė Antakalnio raidos kliniką, atsakovas ją veždavo pas logopedą, bet paskutiniuosius šešis mėnesius atsakovui nėra žinoma, kad vaikas lankytų šį centrą. Atsakovas bendrauja su vaiku dvi-tris dienas per savaitę po keturias valandas, šis bendravimas yra atsakovo iniciatyva. Taip pat kas antrą savaitę nuo penktadienio 16.30 val. iki sekmadienio 20 val.

8. Tarnybos atstovė teismo posėdyje pritarė vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos pakeitimui, pažymėjo ieškovės pareigą dėti pastangas susirasti darbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos pakeitimo

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu buvo patvirtinta abiejų nepilnamečio vaiko M. S. tėvų sulygta atsakovo ir dukros bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis), paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 punktas); taip pat atsakovas kiekvieną savaitę sekmadienį iki 15 val. informuoja ieškovę nurodydamas, kuriomis kitos savaitės dienomis bendraus su nepilnamečiu vaiku, t. y. nurodo konkrečias savaitės dienas ir vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos bei grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.6 punktas).

10. Motyvuodama, kodėl ieškovė siekia pakeisti šią tvarką numatant, kad atsakovas kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis), paima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžina vaiką pirmadienį į ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios; vaiko tėvas kiekvieną antradienį paima vaiką iš jo ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžina vaiką trečiadienį į ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios, ieškovė nurodė, kad dėl konfliktiškų santykių su atsakovu ji nori išvengti susitikimų su juo; taip pat dažni atvejai, kuomet atsakovas pažada vaikui jį pasiimti, tačiau neatvyksta, pamiršta.

11. Atsakovas prieštarauja jo ir vaiko bendravimo tvarkos pakeitimui dalyje dėl vaiko grąžinimo trečiadieniais į ugdymo įstaigą. Anot atsakovo, jis negalės vykdyti šio įpareigojimo dėl darbinės veiklos, taip pat nenori traumuoti vaiko, nes jis, būdamas su atsakovu, dažnai prašosi pas motiną, todėl ilginti bendravimo laiką nėra poreikio.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatytas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

14. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

15. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

16. Tarnybos nuomone, ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, tokia tvarka būtų pakankama užtikrinti pastovų, nuoseklų ryšio ir santykių tarp atsakovo ir vaiko palaikymą.

17. Atsakovo paaiškinimu, šiuo metu jis bendrauja su vaiku dvi-tris dienas per savaitę po keturias valandas darbo dienomis, taip pat kas antrą savaitę nuo penktadienio 16.30 val. iki sekmadienio 20 val. Lyginant šiuo metu galiojančią atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką ir ieškovės prašomos nustatyti tvarkos sąlygas matyti, kad ja siekiama prailginti vaiko tėvo bendravimą atsakovui tenkantį bendrauti sekmadienį, t. y. grąžinti vaiką ne sekmadienio vakare, o pirmadienio ryte į ugdymo įstaigą, taip pat įtvirtinti atsakovo pareigą būti su vaiku kiekvieno antradienio vakarą, naktį ir vaiką grąžinant trečiadienį į ugdymo įstaigą.

18. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), tikslaus darbo grafiko jis neturi. Atsakovas teisme negalėjo pateikti objektyvių argumentų, kodėl dėl darbinės veiklos jis negalėtų vežioti vaiko trečiadienį į ugdymo įstaigą; jis tiksliai nenurodė, kada prasideda jo darbo valandos. Papildomų nepatogumų patyrimas negali pateisinti atsakovo negalėjimą grąžinti vaiką kartą per savaitę į ugdymo įstaigą. Atsakovas, būdamas suaugęs žmogus privalo savo gyvenimo būdą suderinti su vaiko priežiūra, kas yra kiekvieno žmogaus, auginančio vaiką, kasdienybė.

19. Atsakovas praleidžia su vaiku ženkliai mažiau laiko nei ieškovė – tik kas antrą savaitgalį, dvi-tris darbo dienas vakarais. Tačiau kiekvieno iš tėvų bendravimas su vaiku turi būti nukreiptas į maksimalaus bendro laiko su vaiku praleidimą (už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Atsakovo argumentas apie vaiko nuolatinį norą grįžti pas mamą nėra priežastis, dėl kurios negalimas atsakovo bendravimas su vaiku antradieniais su nakvyne. Vaiko tėvas turi taip organizuoti jų bendro laiko praleidimą, kad vaikas nejaustų diskomforto nuo išsiskyrimo su motina.

20. Sutiktina su ieškove, Tarnyba, kad tarp vaiko tėvų vyraujant konfliktiškiems santykiams, atsakovo įpareigojimas grąžinti vaiką į ugdymo įstaigą leistų jų išvengti.

21. Apibendrindamas, teismas konstatuoja esant pagrindui tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarkos koregavimo, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių 2.5 ir 2.6 punktus nustatant, kad atsakovas kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžina vaiką pirmadienį į ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios (sutarties 2.5 punktas); vaiko tėvas kiekvieną antradienį paima vaiką iš jo ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžina vaiką trečiadienį į ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios (sutarties 2.6 punktas).

22. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Taigi, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 22 punktą).

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų

23. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

24. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė koreguoti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

25. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

26. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

27. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-37-687/2018 22, 23 punktus).

28. Teismas byloje nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23914-869/2021 buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, kurios 2.3 punktas numatė atsakovo pareigą mokėti nepilnamečiam šalių vaikui M. S. kas mėnesį 300 Eur periodinę išmoką.

29. Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių (ne)pasikeitimo

31. Teismo posėdžio metu ieškovė (jos atstovas) patvirtino, kad reikalavimą padidinti vaikui priteisto išlaikymo dydį grindžia dviem pagrindais: pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais ir pablogėjusia ieškovės turtine padėtimi – dukrai nustačius specialiuosius poreikius, ieškovė neturi galimybės dirbti. Taigi ieškovė, prašydama padidinti teismo patvirtintą atsakovo vaikui teikiamą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, – esminį vaiko poreikių padidėjimą ir savo turtinės padėties pablogėjimą (CPK 178 straipsnis).

32. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

33. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

34. Teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 708,4 Eur). Todėl laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 708 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažiau nei 354 Eur.

35. Šio sprendimo 33 punkte cituotas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad ieškovė atleidžiama nuo pareigos teikti detalius įrodymus dėl 354 Eur išlaidų, skiriamų dukrai. Tačiau ieškovės prašomas priteisti išlaikymas viršija orientacinę minimalią išlaikymo sumą. Tuo atveju, kai prašoma išlaikymo suma viršija nustatytą minimalų, orientacinį išlaikymo dydį, šalis turi pagrįsti vaiko poreikius. Atitinkamai tėvas (motina), įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, taip pat turi pateikti teismui šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis.

36. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu atsakovui nustatyta prievolė teikti nepilnametei dukrai 300 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. CK 3.208 straipsnis numato, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ši teisės norma yra imperatyvi ir galioja nepriklausomai nuo to, ar šalys buvo dėl jos susitarusios, įtvirtindamos nepilnamečiam vaikui mokamą išlaikymą.

37. CK 3.208 straipsniu Vyriausybei pavesta nustatyti tvarką, kuria turi būti indeksuojamos priteisto periodinio išlaikymo išmokos. Vykdydama šią įstatyme įtvirtintą pareigą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą (šiuo metu aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 16 d.), kuriame nurodyta, jog indeksavimas – periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas) (iš esmės analogiškai šiuos klausimus reglamentavo ir originali Aprašo redakcija).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020; 20 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas, įtvirtinantis išlaikymo teikimą, įsiteisėjo 2021 m. spalio 15 d., todėl nuo 2022 m. vasario 1 d. indeksavimas išlaikymo dydžiui, nepraėjus 6 mėnesių nuo išlaikymo priteisimo, neturi būti taikomas (Aprašo 7 punktas). Pagal cituotą teisinį reglamentavimą, išlaikymo išmokos turėtų būti indeksuojamos nuo 2023 m. vasario 1 d. (taikant 2022 m. 121,7 vartotojų kainų indeksą; oficialios statistikos interneto svetainės duomenys). 2023 m. vasario 1 d. – 2024 m. vasario 1 d. taikant 121,7 koeficientą, atsakovo mokamas išlaikymas turėtų padidėti iki 365,1 Eur; 2024 m. vasario 1 d. iki dabar (koeficientas 101,2) – 369,5 Eur.

41. Ieškovė patikslintame procesiniame dokumente ir teismo posėdyje nurodo, kad ji su dukra gyvena nuomojamame bute, nuoma su komunaliniais mokesčiais sudaro apie 550 Eur (275 Eur vaikui). Vaiko maistui ieškovė išleidžia apie 300 Eur, vaiko ugdymo ir sveikatos palaikymo išlaidoms – 50 Eur, drabužiams, avalynei reikia skirti apie 33 Eur (400 Eur metams), baldams, patalynei, kitoms buitinėms prekėms – 20 Eur, lavinimo ir ugdymo priemonėms – 50 Eur, transporto išlaidoms (kuras, draudimas) – 224 Eur, mobilusis ryšys, telefonui, internetui – 15 Eur, ugdymo įstaigai (darželiui) – 80 Eur, būreliams (keramika, šokiai) – 40 Eur; viso – 1362 Eur per mėnesį.

42. Nors suprantama, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas ir pan., ir šių aplinkybių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

43. Teismui ieškovės pateikta 2022 m. gruodžio 29 d. buto nuomos sutartis patvirtina ieškovės paaiškinimus apie buto nuomą ir nuomos mokestį – 400 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuomos sandoris yra išviešintas oficialiame registre, todėl, kaip teigia ieškovė, 50 Eur mokestis valstybei mokamas ieškovės, o ne nuomotojo, todėl nuomos mokestis yra 450 Eur. Ieškovė į bylą pateikė AB Vilniaus šilumos tinklų sąskaitas, priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytais 275 Eur buto nuomos ir komunaliniais mokesčiais, tenkančiais vaiko išlaikymui.

44. Ieškovė pažymi skirianti vaiko maitinimui 300 Eur per mėnesį. Teismo manymu, šias išlaidas būtina vertinti kartu su ieškovės nurodytomis išlaidomis darželiui – 80 Eur. Kaip matyti iš biudžetinės įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ kvitų, šalių nepilnametis vaikas lopšelį-darželį lankė 18-21 darbo dienas (2023 m. liepos mėn. – 2023 m. gruodžio mėn.), t. y. pilną kalendorinį mėnesį. Ugdymo įstaigoje vaikui visą dieną suteikiamas pilnavertis maitinimas. Todėl spręstina, kad 300 Eur maistui nurodyta suma yra per didelė ir yra pagrindas ją sumažinti iki 150 Eur (1800 Eur per metus; iš kiekvieno tėvo – po 75 Eur per mėnesį).

45. Nepaisant to, kad į bylą yra pateikti čekiais iš parduotuvių, pagal juos negalima padaryti besąlygiškos išvados, kad ieškovė vaiko maistui skiria būtent jos nurodytą sumą. Čekiuose užfiksuota informacija yra bendro pobūdžio, nėra informatyvi dėl negalimumo nustatyti, kas ir kieno poreikiams pirko nurodytus produktus, kiek iš jų skirta vaikui.

46. Atsakovas neginčija 80 Eur išlaidų ugdymui. Ieškovės biudžetinės įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ kvitai patvirtina ugdymo paslaugų kainą, todėl ši suma pripažintina pagrįsta (kiekvienam tėvui tenkanti dalis – 40 Eur).

47. Prašydama padidinti atsakovo teikiamo išlaikymo dydį, ieškovė apeliavo į tai, kad dukra pradėjo lankyti būrelius. Ieškovės paaiškinimai, biudžetinės įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ kvitas patvirtina būreliams reikalingas išlaidas – 40 Eur.

48. Transporto išlaidoms ieškovė teigia patirianti 224 Eur per mėnesį sąnaudas (kuras, automobilio draudimas). Šį teiginį ieškovė grindžia kvitais iš degalinių, kurie, kaip ir čekiai iš maisto parduotuvių, savaime nepatvirtina ieškovei šioms išlaidoms skiriant būtent tokią sumą. Pagal pateiktus kvitus, dyzelinas perkamas kas antrą-trečią dieną po 25-37 litrus, o tai yra pakankamai dideli kuro kiekiai. Ieškovė argumentavo tokias išlaidas patirianti vaiką vežant į (duomenys neskelbtini) raidos centrą. Tačiau duodama paaiškinimus, ieškovė parodė, kad užsiėmimai šiame centre jau nevyksta apie tris mėnesius. Todėl nėra aišku, kokių aplinkybių yra sąlygotos tokios ieškovės nurodytos išlaidos kurui bei nurodyto dyzelino kiekio sunaudojimas. Be to, pirminiame ieškinyje ieškovė prie šių išlaidų nurodė 100 Eur, kodėl jos padidėjo iki 224 Eur ieškovė neišaiškino. Draudimo suma ieškovės nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Neabejotina, kad kelionė nuosavu automobiliu yra komfortiškesnė, tačiau šias išlaidas galima optimizuoti pasirenkant visuomeninį transportą, ypač, kad ieškovė darbinėje veikloje nėra užimta ir gali skirti tam pakankamai laiko. Todėl nepritartina ieškovei, kad jos nurodytos 224 Eur išlaidos transportui yra pagrįstos. Teismo vertinimu, yra pagrindas jas mažinti iki 100 Eur (1200 Eur per metus; kiekvieno tėvo dalis – 50 Eur).

49. Išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai (ugdymo ir sveikatos palaikymo išlaidos) – 50 Eur per mėnesį (bendrai abiem tėvams; 600 Eur metams), drabužiams, avalynei – 33 Eur (apie 400 Eur metams), baldams, patalynei, kitoms reikmėms – 20 Eur (240 metams), mobiliajam ryšiui, telefonui – 15 Eur (180 Eur), įvertinus tai, kad ieškovė nurodė esant vaikio poreikiui pirkti įvairias lavinimo priemones, padedančias atstatyti kalbos sutrikimą, vertintinos kaip protingo dydžio bei reikalingos vaiko raidai.

50. Išlaidos lavinimo ir ugdymo priemonėms – 50 Eur (metams 600 Eur), nėra pagrįsto dydžio. Ieškovė išlaidas ugdymui nurodė ir prie sveikatos išlaidų. Atsižvelgiant į šį susidubliavimą, įrodymų teismui apie jų patyrimą nepateikimą, tačiau vertinant tai, kad vaikui būtina skirti lėšas jo vystymuisi, laisvalaikiui, spręstina, kad jos turi būti mažintinos iki 25 Eur (300 Eur per metus).

51. Teismui uždavus klausimą ieškovei, ar ji patiria išlaidas, susijusias su vaikui nustatytais specialiais poreikiais, jei patiria, tai kokias, ieškovė nurodė tokių išlaidų neturinti. Jos paaiškinimu, visi specialūs užsiėmimai su vaiku (psichologas, logopedas) buvo apmokami valstybės lėšomis, ieškovei papildomai už juos mokėti nereikėjo.

52. Apibendrinant pripažintina, kad šiuo metu šalių dukrai išlaikyti reikalinga 1078 Eur (539 Eur iš kiekvieno tėvo).

53. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad nuo pradinio išlaikymo patvirtinimo priteisimo būtų atsiradę specialiųjų vaiko poreikių. Kaip minėta, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino nepatirianti papildomų išlaidų vaikui nuo 2023 m. kovo 27 d. nustačius antrojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros poreikį. Kitaip tariant, ieškovė nepagrindė, kaip iš esmės kito vaiko poreikiai nuo to momento, kai teismas sprendimu patvirtino atsakovo teikiamo išlaikymo dydį. Šiuo aspektu ieškovė tik pažymėjo, kad vaikas pradėjo lankyti būrelius, tačiau tai negali būti vertinama kaip esminis pokytis.

57. Teismas sutinka su ieškove, kad siekiant užtikrinti vaiko sklandžią raidą, pašalinti tam tikrus sveikatos sutrikimus, vaikui būtina lankyti specialius užsiėmimus, vežimas į kuriuos reikalauja ieškovės laiko ir pastangų. Tačiau, išanalizavęs procedūrų intensyvumą, teismas nepritaria ieškovei, kad dėl minėtos aplinkybės ieškovė visiškai neteko galimybės vykdyti darbinę veiklą, gauti pajamas. Tokią poziciją išdėstė ir Tarnybos atstovė teisme, pažymėjusi, kad ieškovė turi dėti pastangas įsidarbinti.

58. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, užsiėmimai su vaiku raidos centre vyko nuo 2 iki 8 dienų per mėnesį (priklausomai nuo mėnesio), po 45 min. (buvo dvi procedūros iš eilės). Toks grafikas, taip pat įvertinus ir nuvykimo į gydymo įstaigą laiką (tuo atveju, jei darbdaviai, kaip teigia ieškovė, netoleravo ieškovės darbo vietos palikimą vaiką vežant į reabilitacijos centrą), leidžia ieškovei dirbti nepilnu etatu, ne visą darbo dieną, tačiau ieškovė neįrodė, kad dėjo pastangas susirasti tokį darbą. Be to, ieškovė teisme pažymėjo, kad apie tris mėnesius vaikas specialistus lanko tik darželyje. Per šį laikotarpį ieškovė nėra niekur įsidarbinusi, nors objektyvių kliūčių jau kurį laiką tam nėra. Vaikui nustatyti kalbos sutrikimai nereikalauja nuolatinės vaiko slaugos, t. y. vaikui nereikalinga nuolatinė motinos priežiūra, jis pastoviai lanko darželį, todėl vaiko buvimo darželyje metu ieškovė turi galimybę dirbti.

59. Tai, kad dukra reikalauja daug motinos dėmesio vakarais, nėra įtikinamas paaiškinimas, kodėl darbo valandomis ieškovė negali dirbti.

60. Ieškovės paaiškinimais, šiuo metu ji gauna apie 300 Eur nedarbo išmokos (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis iki 2024 m. lapkričio 5 d. išmoka yra 273,64 Eur). Kaip matyti iš 2022 m. sausio 20 d. pažymos apie ieškovės darbo užmokestį, iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo priėmimo ieškovės 2021 m. liepos mėn. uždarbis siekė 534 Eur, 2021 m. rugpjūčio mėn. – 520,84 Eur, 2021 m. rugsėjo mėn. 285,24 Eur ir 76,93 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmoka. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalies nuostata, teismas susipažino su SoDra duomenimis ir nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. ieškovė įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jos pajamos šioje darbovietėje sudarė 2021 m. rugsėjo 22 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d. 87,55 Eur (neatskaičius mokesčių), 2021 spalio mėn. – 61,14 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skirti 140,23 Eur (neatskaičius mokesčių).

62. Atsižvelgdamas į šią išvadą, teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo teikiant dukrai išlaikymą.

63. Be to, nėra nustatyta ir ženkliai geresnė atsakovo, palyginus su ieškovės, turtinė padėtis. Nekilnojamojo turto duomenimis, abu vaiko tėvai nekilnojamojo turto neturi. Pagal VĮ „Regitra“ išrašą, kiekvieno iš jų vardu registruota po vieną transporto priemonę.

64. Abiem tėvams kas mėnesį skiriant vaiko išlaikymui po 369,5 Eur, taip pat vaikui kas mėnesį gaunant 349 Eur valstybės paramos, bendra vaiko išlaikymui skirtina suma per mėnesį šiuo metu yra 1088 Eur. Ieškovė, vaikui neturint ypač rimtų sveikatos sutrikimų, negali visą jo išlaikymo naštą perkelti tik atsakovui.

65. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei atsakovas nevykdo visų santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutartimi, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, prisiimtų įsipareigojimų, o būtent – teikia ne visos apimties išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ieškovė turi teisę reikalauti šio įsipareigojimo priverstinio vykdymo, tačiau savaime šis faktas nesąlygoja išlaikymo padidinimo.

66. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė esant pagrindui šiuo metu keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu patvirtintą atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

68. CPK 79 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

69. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 17 d., 2024 m. gegužės 30 d. sprendimais ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant ją nuo bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas, mokėjimo. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudaryta 2024 m. birželio 17 d., patvirtina, kad valstybė patyrė 776,66 Eur išlaidų užtikrinant ieškovei advokato paslaugas.

70. Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidų patyrimą nepateikė.

71. Sprendžiant, kokia apimtimi tenkinamas ieškinys, nustatyta, kad ieškovė prašė padidinti esamą vaikui priteistą išlaikymą – šis reikalavimas netenkintinas. Ieškovės prašymas pakeisti vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką tenkintinas visiškai. Taigi ieškinys tenkintas 50 proc.

72. Ieškinį tenkinus 50 proc., valstybei iš atsakovo priteistina 388,33 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

73. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, įstatymu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimus buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 151 Eur (skaičiuojama nuo anksčiau nustatyto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo ((450 Eur – 300 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.; už bendravimo tvarkos pakeitimą – 110 Eur), iš kurių 76 Eur (50 proc.) priteistini iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

74. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 46,29 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį 50 proc., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 23,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

75. Viso atsakovo mokėtina suma valstybei sudaro 487 Eur (žyminio mokesčio dalis, išlaidos už ieškovei suteiktas teisinės pagalbos paslaugas, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23914-869/2021 ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo sutarties 2.5 punktą jį išdėstant taip: vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis), paimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžindamas vaiką pirmadienį į ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23914-869/2021 ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo sutarties 2.6 punktą jį išdėstant taip: vaiko tėvas kiekvieną antradienį paima vaiką iš jo ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir grąžina vaiką trečiadienį į ugdymo įstaigą iki užsiėmimų pradžios.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. S. į valstybės biudžetą 487 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.