- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e2A-19-343/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- P. G., notarei I
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovei R. P., ieškovės atstovei advokatei S. Ž., atsakovui K. S., atsakovo atstovui advokatui S. B., tretiesiems asmenims P. G. ir notarei I. J., jos atstovei advokatei A. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui K. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – notarė I. J. ir N. G. (teisių perėmėjas P. G.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. P. (toliau – ieškovė) ieškinyje prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2017 m. balandžio 27 d. L. L., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentą, sudarytą Kauno miesto 11-ajame notarų biure ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad L. L. buvo ieškovės teta. Jų santykiai buvo artimi, ieškovė ja rūpinosi, o jai mirus pasirūpino laidotuvėmis. 2015 metais susirgo ieškovės sesuo N. G., kuriai taip pat reikėjo pagalbos, todėl ieškovė nebegalėjo viso laiko skirti testatorei. Atsižvelgiant į tai, kad L. L. reikėjo asmens, kuris galėtų ja rūpintis visą laiką, ji 2017 metų balandžio mėnesį susitarė, kad ją prižiūrėtų ir išlaikytų atsakovas K. S. (toliau – atsakovas) su sutuoktine. L. L. 2017m. balandžio 27 d. su atsakovo sutuoktine D. S. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią atsakovui ir jo sutuoktinei atiteko L. L. butas, esantis (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad atsakovo sutuoktinė išlaikys ir rūpinsis velione iki gyvos galvos. Ieškovei L. L. 2017 metų lapkričio mėnesį papasakojo, kad ji nuvežta pas notarę pasirašė dokumentus, tačiau ji nežinojo ir nesuprato, kokie tai dokumentai, o nuo jų pasirašymo dienos niekas ja nesirūpina ir neteikia išlaikymo. Atsakovas su sutuoktine pripažino, kad L. L. nesirūpino ir net neketina vykdyti sutarties, todėl sutiko grąžinti sutarties pagrindu įgytą butą ir 2017 m. lapkričio 30 d. šalys sutartį nutraukė. Mirus L. L. ieškovė sužinojo, kad velionė 2017 m. balandžio 27 d. sudarė ne tik sutartį dėl išlaikymo, bet ir testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovui. Notarė ieškovei apie sudarytą testamentą nieko nepasakė, apie testamentą nepaklausė ir L. L., kai ji atvyko nutraukti sutarties. Nurodė, kad atsakovas ieškovei yra visiškai svetimas asmuo, o testatorė buvo klaidingai įsitikinusi, kad 2017 m. balandžio 27 d. sutartis ir ginčijamas testamentas yra vienas sandoris, todėl, nutraukdama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, galvojo, kad atsisako ir ginčijamo testamento. Ieškovės teigimu, nutraukiant sutartį, atsakovas, siekdamas nesąžiningai praturtėti, testatorei sąmoningai nepaaiškino, kad testamentas nėra 2017 m. balandžio 27 d. sutarties dalis ir sutarties nutraukimas nesąlygoja testamento panaikinimo. Ieškovės nuomone, 2017 m. balandžio 27 d. testamentas turėtų būti pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog jį ir L. L. nuo vaikystės siejo artimas ryšys, nes testatorė buvo jo krikšto motina. Atsakovas su savo šeima iki velionės mirties ja rūpinosi. Tuo tarpu jos santykiai su ieškove bei ieškovės seserimi, buvo konfliktiški. Nurodė, kad L. L. nusprendė visą savo turtą testamentu palikti atsakovui, nes jis su šeima ja rūpinosi. Taip pat buvo sutarta sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Po sandorių sudarymo atsakovo santykiai su testatore nepasikeitė, atsakovas su sutuoktine ir toliau ja rūpinosi. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovo sutuoktinei teko išvažiuoti į tolimą kelionę, šalys susitarė, kad L. L. padės ir ja laikinai pasirūpins atsakovo pusseserė L. N., su kuria testatorė susidraugavo, grįžus atsakovo sutuoktinei jų santykiai nenutrūko, todėl L. L. pasiūlė nutraukti sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, nes jai tiko L. N. teikta priežiūra. Nurodė, kad L. L. iniciatyva, šalys nuvyko pas notarę ir 2017 m. lapkričio 30 d. nutraukė sutartį, tačiau testamentas sąmoningai nebuvo nutrauktas, nes tokia buvo testatorės valia. Paaiškino, kad notarė pagarsino testamento turinį, išsiaiškino tikrąją L. L. valią, todėl nėra pagrindo teigti, kad testatorė buvo suklaidinta ir nesuprato, jog testamentas bei sutartis iki gyvos galvos yra du skirtingi dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė S. Ž. apeliacinį skundą palaikė. Teigė, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė CK 1.5 straipsnio reikalavimus. Pasisakydama dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad 2017 metų balandžio mėnesį L. L. buvo 92 metai, ja rūpinosi giminaičiai. Nuo 2016 metų ieškovė testatore pradėjo rūpintis mažiau. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. balandžio 27 d. pas notarę I. J. buvo patvirtinti du sandoriai – išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir testamentas. Teigė, jog atsakovas su sutuoktine velione visiškai nesirūpino, 2017 m. rugpjūčio 1d. velionė atsakovo neįsileido į savo namus, o 2017 m. lapkričio 30 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo nutraukta. Atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir visiškai nesiaiškino testatorės valios. Testatorė buvo suklaidinta, apgauta, o sandoris prieštarauja gerai moralei. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tą pačią dieną sudarytų sandorių esmės ir šalių valios, sudarytus sandorius teismas turėjo vertinti kompleksiškai ir atsižvelgti į tuometinį šalių susitarimą. Svarbi aplinkybė yra ta, jog velionei nebuvo išduotas joks dokumentas – nei testamentas, nei sutartis. Velionė kreipėsi į notarą, kad jai išduotų 2017 m. balandžio mėnesį pasirašytus dokumentus, tačiau vietoj to, kad išduotų testamentą ir sutartį, notarės darbuotojai užpildė prašymą, kad išduoti tik turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį. Teigė, jog tiek ieškovė, tiek liudytojai tvirtino, kad ši notarė buvo surasta S. Teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atstovės teigimu, tendencingas buvo įrodymų vertinimas ir dėl to nebuvo atskleista bylos esmė. Tokie parodymai, kai notarė neatsimena sandorio sudarymo aplinkybių, negali būti vertinami išskirtinai kaip didesnę įrodomąją reikšmę turintys įrodymai. Taip pat teismas nevertino liudytojos O. K. parodymų, kurie yra labai svarbūs šioje situacijoje. Liudytoja byloje nuosekliai patvirtino visus velionės veiksmus ieškant pasirašytų dokumentų notarinėje kontoroje, notarės ir darbuotojų veiksmus, išduodant prašomas sutartis, velionės valią, santykius su atsakovu. Teismas taip pat nevertino S. santykių su velione po 2017 m. lapkričio 30 d. sutarties nutraukimo. Atstovės teigimu, svarbi aplinkybė yra ta, jog, nors atsakovas teigė žinantis kaip palaidoti velionę, tačiau jis ne tik, kad jos nelaidojo, bet ir nedalyvavo laidotuvėse. Jis tą dieną, kai mirė velionė, nuvažiavo į notarinę kontorą išsiaiškinti ar nėra panaikintas testamentas. Svarbu ir tai, kad S. sutiko nutraukti sutartį tik tuomet, jeigu bus padengtos visos notarinės išlaidos. Atstovės teigimu, teismas taip pat nevertino telefono išklotinių, liudytojos L. N. parodymų visumos, velionės sveikatos būklės. Svarbu, jog tuo metu, kai buvo sudaryta turto perleidimo sutartis, S. velionę buvo perrašiusi pas savo gydytoją, o nutraukus sutartį – velionė grįžo pas savo gydytoją. Teismas nevertino liudytojos E. S. ir P. G. parodymų, kurie patvirtino velionės valią. Teigė, jog pas E. S. buvo buto raktai, ji velionę rado mirusią bute ir iškvietė policiją. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad S. jau yra turtą perrašęs svetimas žmogus. Atstovės teigimu, teismas neteisingai aiškino CK 1.90, 1.91 ir 1.80 straipsnius. Teigė, jog velionė buvo suklaidinta, ji galvojo, kad buvo sudaromas vienas sandoris ir niekas jos neinformavo apie tai, kad buvo sudaryti du sandoriai. Atsakovas jai buvo visiškai svetimas asmuo, todėl ji neturėjo valios palikti jam turtą. Prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje 3K-3-63/2019 dėl CK 1.81 straipsnio taikymo. Teigė, jog egzistuoja visi trys pagrindai sandorio nuginčijimui.
Šalies argumentai
5. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad mirusioji buvo jos teta – tėvo sesuo. Nuo mažens jie visi bendravo ir niekada santykiai nebuvo nutrūkę. Ieškovė velionę palaidojo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas S. B. teigė, jog sutarties tikslas buvo išlaikyti iki gyvos galvos. Sutartimi atsakovas su sutuoktine įsipareigojo aprūpinti mirusiąją. Testamento tikslas buvo kitas – juo velionė paliko visą turtą, koks jis bebūtų mirties dieną S., o sutartimi – labai aiškus turtas – butas, kuris pereina už tai, kad S. išlaiko iki mirties L. L. Atstovas nesutiko su tuo, jog abiejų sandorių tikslas buvo užtikrinti išlaikymą L. Teigė, jog atsakovas yra mirusiosios krikšto sūnus, jie nebuvo svetimi žmonės. Laikėsi pozicijos, jog ieškovė neįrodė, kad mirusiajai nebuvo išduoti dokumentai. Atkreipė dėmesį, jog velionė jau anksčiau buvo sudariusi testamentą pas tą pačią notarę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, byloje pateiktų dokumentų pagrindu nustatė, kad testamentas buvo sudarytas laisva valia. Ieškovė neįrodė, kad testamentas būtų buvęs įtakotas kokių nors išorės neleistinų veiksmų. Teigė, jog neįrodyta, kad santykiai buvo blogi. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo krikšto tėvas, kai dar buvo gyvas, sakė, kad jam paliks turtą testamentu. Atsakovo žmona buvo išvykusi į užsienį.
8. Trečiojo asmens notarės I. J. atstovė advokatė A. Ž. teismo posėdžio metu teigė, jog 2017 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir testamentas. Šių sandorių negalima vertinti kompleksiškai, nes, juos tvirtinant, L. L. buvo perskaityti abu sandoriai ir išaiškinta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį turtas įgijėjams pereina tuoj pat, o pagal testamentą po mirties. L. L. buvo išaiškintos šių sandorių sąlygos, turinys, esmė ir ji, išreikšdama savo valią, juos pasirašė. Nurodė, jog 2017 m. lapkritį mirusioji prašė išduoti sutarties dublikatą, o ne dokumentus. 2017 m. lapkričio 30 d. buvo sudarytas susitarimas nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Akcentavo aplinkybę, jog notarė savo veiklą vykdo pagal Notariato įstatymą, todėl jei notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja teisės aktams, notaras tokio sandorio nesudarys. Teigė, kad jeigu asmuo prašo išduoti dublikatą, tai ir išduodama tai ko prašo. Priešingai nei teigė ieškovės atstovė – notarė neturi pareigos išduoti ir kitus dokumentus, kurie yra notarų biure.
9. Trečiasis asmuo notarė I. J. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad yra įprasta, jog asmenys vieno apsilankymo metu sudaro kelis sandorius. Paaiškino, jog notarė visada, prieš sudarant sutartis ar testamentus, su asmeniu bendrauja, pagarsina dokumento turinį ir atiduoda dokumentą jį sudariam asmeniui. Tuo tarpu, jeigu kyla abejonių dėl asmens gebėjimo suvokti sudaromos sutarties pasekmes, ji jos netvirtina. Šiuo atveju L. L. buvo veiksni ir suprato savo veiksmų esmę, todėl sutartis ir testamentas buvo patvirtinti.
Šalies argumentai
10. Trečiasis asmuo N. G. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog trečiasis asmuo N. G. mirė. Jos teisių perėmėjas yra P. G., kuris Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi į šią civilinę bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo P. G., pasisakydamas dėl bylos aplinkybių, teigė, jog tai yra tikra apgaulė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 185,80 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš ieškovės valstybei priteisė 29,13 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodė, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
12. Teismas, spręsdamas dėl testamento negaliojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu, konstatavo, jog ieškovė šio testamento negaliojimo pagrindo ir atsakovo ar jo sutuoktinės D. S. piktavališko susitarimo su notare neįrodė. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovą ar jo sutuoktinę su notare būtų sieję kokie nors ryšiai. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės tvirtinimą, jog notarė, tikėtina, neperskaitė L. L. testamento, neišaiškino jo turinio ar testamentą nuslėpė nuo jos, ir jai nieko nenutuokiant padavė pasirašyti jį kartu su išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, kaip jos priedą. Teismo šie ieškovės nurodyti teiginiai neįtikino ir nepaneigė notaro – nepriekaištingos reputacijos valstybės įgalioto asmens, atliekančio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, parodymų bei kitų įrodymų.
13. Teismas ieškovės argumentus, jog apgaulė pasireiškė ir tuo, kad notarė, L. L. pateikus užklausimą apie jos 2017 metų balandžio mėnesį pasirašytus sandorius, atspausdino prašymą išduoti tik išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dublikatą, o apie testamentą jokių duomenų nepateikė, teismas vertino neigiamai, konstatuodamas, kad byloje yra pateiktas 2017 m. lapkričio 21 d. notaro biure atspausdintas ir L. L. pasirašytas prašymas išduoti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dublikatą, tuo tarpu, kad L. L. būtų teikusi notarei paklausimą apie visus 2017 m. balandžio mėnesį sudarytus sandorius, byloje įrodymų nėra. Teismas kritiškai vertino ir liudytojos O. K. parodymus, kadangi ši liudytoja lydėjo L. L. į notaro biurą būtent tam, kad padėtų jai išsiaiškinti rūpimus klausimus, todėl matydama, kokio turinio prašymą pasirašo L. L., galėjo pareikalauti jį patikslinti ir notarės paprašyti tokios informacijos, kokios, jos manymu, reikėjo. Teismas sprendė, jog 2017 m. balandžio 27 d. testamentas atitiko velionės tikrąją valią ir jį sudarant atsakovas ir notarė jokios apgaulės jos atžvilgiu nenaudojo.
14. Teismas, spręsdamas dėl testamento negaliojimo CK 1.90 straipsnio pagrindu, konstatavo, kad ieškovės teiginys, jog po velionės mirties likęs turtas 2017 m. balandžio 27 d. testamentu paliktas atsakovui tik dėl to, kad L. L. būdama 91 metų klaidingai buvo įsitikinusi, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir ginčijamas testamentas yra vienas sandoris, dėl ko 2017 m. lapkričio 30 d. susitarimu nutraukdama 2017 m. balandžio 27 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ji suprato, kad atsisako ir ginčijamo testamento, yra tik prielaidos. Konstatavo, jog šalys, tiek abiejų šalių liudytojai iš esmės patvirtino tą pačią aplinkybę, kad L. L. nutraukė sutartį dėl išlaikymo, supratusi, kad nenori, jog butas tuoj pat, dar iki jos mirties pereitų S. nuosavybėn. Teismas sprendė, jog testamentas, kuriuo turtas pereina įpėdiniui tik po mirties, abejonių jai nekėlė, todėl jį ir paliko galioti. Nustatė, kad L. L. pas notarę lydėjo O. K., todėl L. L., žinodama apie sudarytą testamentą, galėjo O. K. arba pačios notarės paklausti, ar testamentas šiuo atveju panaikinamas kartu, ar jį reikia panaikinti atskirai, tačiau apie testamentą ji neužsiminė.
15. Teismas sprendė, kad santykiai su atsakovu po išlaikymo sutarties nutraukimo nebuvo taip pasikeitę, kaip bando parodyti ieškovė. Tokios pozicijos teismas laikėsi dėl to, kad jei L. L. nepasitikėjo atsakovu ir norėjo nutraukti su juo visus ryšius, tai tikėtina, jog ji nebūtų sutikusi, kad ją prižiūrės atsakovo aplinkos žmogus – jo pusseserė L. N.
16. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog L. L. buvo garbingo amžiaus, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji negalėjo suvokti pasirašomo testamento turinio ir pasekmių. Ieškovės argumentą, jog velionė blogai matė, todėl ir dėl šios priežasties galėjo nesuprasti, kokius sandorius pasirašo, teismas atmetė vadovaudamasis tuo, kad šią aplinkybę paneigė notarės paaiškinimas, jog dokumentų turinį notarė visada pati pagarsina ir jį išaiškina. Taipogi, nors L. L. buvo garbingo amžiaus, tačiau ji pati eidavo apsipirkti, susimokėdavo buto mokesčius, kas patvirtina, kad L. L. pagal savo amžių gana gerai ir aiškiai suvokė daugelį dalykų.
17. Konstatavo, kad aplinkybės, jog buvo nutraukta išlaikymo sutartis, testamento galiojimui įtakos neturi. Tai buvo pačios testatorės valia – nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį kartu panaikinti ir testamentą, ar palikti jį galioti. Sprendė, kad dėl kokių priežasčių L. L. vėliau nepanaikino šio testamento, esminės reikšmės byloje neturi. Teismas laikė neįrodytais veiksmus, kuriais tyčia būtų buvę siekta suklaidinti testatorę ir paveikti jos valią sudarant testamentą, todėl sprendė, kad neegzistuoja ir CK 1.91 straipsnyje nurodytas sandorių negaliojimo pagrindas.
18. Teismas, vertindamas testamento negaliojimą CK 1.81 straipsnio pagrindu, konstatavo, kad šį sandorio negaliojimo pagrindą ieškovės atstovė nurodė tik per baigiamąsias kalbas. Tokiu būdu atsakovas neteko galimybės į jį atsikirsti, todėl dėl šio sandorio negaliojimo pagrindo teismas nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, reglamentuojančios testamento ginčijimą, netyrė aplinkybių, kurios turėjo būti tiriamos sprendžiant testamento pripažinimo negaliojančiu klausimą, siekiant nustatyti testatorės vidinę valią.
19.2. Teismas nepagrįstai nevertino esminio susitarimo tarp atsakovo ir testatorės, kuris buvo įtvirtintas 2017 m. balandžio 27 d. sandoriais notaro kontoroje bei nevertino 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d. sudarytų sandorių kompleksiškai, nustatinėjant testatorės valią.
19.3. Teismas nevertino, jog atsakovas su sutuoktine visiškai nevykdė savo esminių įsipareigojimų numatytų sutartyje, dėl ko ir buvo nutrauktas susitarimas. Apeliantės teigimu, svarbi aplinkybė yra ta, jog testatorės, atsakovo ir jo sutuoktinės santykiai nutrūko nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., o 2017 m. lapkričio 30 d. nutraukus sutartį, santykių nebuvo visai. Pasak apeliantės, minėtos sutarties nutraukimas yra svarbus įrodymas, patvirtinantis, jog testatorės ir atsakovo tikrasis susitarimas dėl jos išlaikymo ir turto perleidimo buvo nutrauktas, o testatorė nebuvo išreiškusi valios visą savo turtą palikti asmeniui, kurį laikė ją apgavusiu.
19.4. Labiausiai tikėtina, jog testatorė, pasirašydama 2017 m. balandžio 27 d. sutartį ir ginčijamą testamentą, iš viso nesuprato, kad pasirašo du atskirus sandorius ir buvo suklaidinta. Svarbu tai, kad net notarė, kai testatorė atvažiavo 2017 metų lapkričio mėnesį aiškintis dėl pasirašytų dokumentų 2017 metų balandžio mėnesį, nurodė tik vieną sudarytą sandorį – išlaikymo sutartį, o apie sudarytą testamentą neužsiminė. Teismas, apeliantės manymu, per daug dėmesio skyrė atsakovo ir jo sutuoktinės santykiams su notare nustatyti bei neteisingai vertino notarės parodymus visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Nors teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovo ar jo sutuoktinės piktavališko susitarimo su notare ir šio testamento negaliojimo pagrindo, tačiau ieškovė šiuo pagrindu testamento ir neginčijo bei piktavališkumo neįrodinėjo.
19.5. Teismas notare patikėjo vien todėl, kad ji nurodė, jog visais sandorių tvirtinimo atvejais perskaito ir pagarsina sandorių turinį, šalims išaiškina sandorių sudarymo esmę ir pasekmes, todėl ir šiuo atveju viską atliko tinkamai, kadangi notaras yra nepriekaištingos reputacijos valstybės įgaliotas asmuo. Apeliantės teigimu, negalima paaiškinti notarės elgesio, kai ji 2017 m. lapkričio 30 d., nutraukiant išlaikymo sutartį, 93 metų moters net nepaklausė apie testamentą ir nepriminė, kad tuo pačiu metu buvo sudarytas toks dokumentas.
19.6. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojos O. K. parodymus, kurie patvirtina aplinkybę, jog testatorė nežinojo apie pasirašytą dokumentą ir jame nėra išreikšta tikroji jos valia. Šios liudytojos parodymai sutampa su atsakovo parodymais dėl visų aplinkybių. Tuo tarpu tai, kad liudytoja su testatore nuvykusi pas notarę ir paprašiusi pateikti 2017 metų balandį pasirašytus dokumentus, ir notarės darbuotojams kitą dieną parengus prašymą išduoti turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutartį, nereikalavo šio prašymo patikslinti, nes net negalėjo tikėtis, jog notarė slėps jos patvirtintus sandorius, negalima laikyti šios liudytojos parodymų kritiškais. Svarbu tai, kad liudytoja tvirtino, jog velionė pateiktos sutarties originalo neturėjo ir jo nepametė, nes jai jis nebuvo išduotas, tačiau netgi prašyme buvo nurodyta, kad prašo išduoti dublikatą vietoje pamesto originalo. Tai, kad notarės darbuotoja užpildė prašymą išduoti tik rentos sutartį, nenurodant jokio testamento, rodo, jog buvo slepiamas testamento patvirtinimas.
19.7. Teismas nevertino atsakovo santykių su velione po 2017 m. lapkričio 30 d. sutarties nutraukimo bei paties atsakovo veiksmų. Teigia, jog nors byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad velionė su atsakovu bei jo sutuoktine visiškai nebendravo tiek prieš išlaikymo sutartį, tiek po jos nutraukimo, tačiau teismas dėl neaiškių priežasčių sprendė, kad po sutarties nutraukimo velionės ir atsakovo santykiai nebuvo taip pasikeitę, kaip bando įrodyti ieškovė. Apeliantės teigimu, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie velionės valios išraišką visą turtą palikti atsakovui. Aplinkybė, jog velionė buvo atsakovo krikšto motina taip pat nepatvirtina artimų santykių su atsakovu. Be to, nors atsakovas tvirtino, kad jis turėjo palaidoti velionę, tačiau jis ne tik, kad nelaidojo velionės, bet ir nedalyvavo jos laidotuvėse.
19.8. Atsakovas su sutuoktine sutiko nutraukti sutartį ir grąžinti turtą, jeigu velionė padengs sutarties sudarymo išlaidas, kurias jie patyrė apmokant notarei už sandorių tvirtinimą. Šis faktas svarbus tuo, kad labiausiai tikėtina, jog sandorius – sutartį ir testamentą pas notarę užsakė būtent atsakovas su sutuoktine.
19.9. Teismas nevertino oficialių rašytinių įrodymų – telefono išklotinių. Atsakovas ir jo sutuoktinė teismui tvirtino, kad jie su velione iki pat jos mirties susiskambindavo, tačiau pateiktos išklotinės tai paneigia. Teismas taip pat nevertino rašytinių įrodymų, kurie patvirtino ieškovės ir ieškovės pakviestų liudytojų parodymų teisingumą dėl velionės sveikatos būklės, jos akių ligų, blogo matymo, nemigos prieš ir po rentos sutarties nutraukimo.
19.10. Teismas neteisingai aiškino CK 1.90 straipsnio ir CK 1.91 straipsnio nuostatas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, nepagrįstai netaikė CK.1.81 straipsnio. Apeliantės teigimu, nors ieškinyje nebuvo nurodyta CK 1.81 straipsnio norma, tačiau jame pasisakyta apie netinkamą ir nesąžiningą atsakovo bei notarės elgesį. Teismas sprendime atsisakydamas pasisakyti dėl CK 1.81 straipsnio taikymo, pažeidė įstatymą ir ieškovės teises.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Ieškovės testamento pripažinimo negaliojančiu versija paremta tik ieškovės deklaratyviais samprotavimais, prielaidomis ir išvedžiojimais. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti pakankamas pagrindas paneigti velionės oficialiai išreikštą valią.
20.2. Ieškovės argumentai, jog po sandorių sudarymo testatorė nebendravo su atsakovu ir jo sutuoktine ar, kad jų santykiai nutrūko nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., yra tik ieškovės desperatiškas bandymas paneigti testamente išreikštą testatorės valią.
20.3. Notarė, pas kurią buvo tvirtinamas ir sudaromas testamentas, priešingai nei nurodo ieškovė, buvo parinkta būtent pačios testatorės.
20.4. Ieškovės minimi oficialūs rašytiniai įrodymai (duomenys apie skambučius) nepatvirtina jokių aplinkybių, kadangi jie yra tik už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018m. rugsėjo 9 d. Taip pat skambučiai yra išeinantys tik iš testatorės telefono numerio.
20.5. Svarbi aplinkybė yra ta, kad testatorė dar 2014 m. sausio 9 d. pas tą pačią notarę buvo parašiusi ir patvirtinusi testamentą. Jokių duomenų, kad kartu su šiuo testamentu testatorė būtų pasirašiusi ir išlaikymo iki galvos sutartį, nėra, t. y. akivaizdu, kad testatorė testamento išdavimo nesiejo su išlaikymo iki gyvos galvos sutartimis ir nevertino, kad testamentas yra tokios išlaikymo sutarties priedas.
20.6. Atmestinas ieškovės argumentas, kad testatorei po sandorių pasirašymo nebuvo įteikti (perduoti) sandorių egzemplioriai, kadangi šias aplinkybes paneigė visi trys sandorių tvirtinime dalyvavę asmenys, o priešingų įrodymų byloje nėra.
Šalies argumentai
20.7. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad testatorės valia būtų priešinga nei nurodyta testamente. Duomenų, patvirtinančių, jog notarė būtų netinkamai atlikusi savo pareigas ir testatorei bei kitiems kartu dalyvavusiems asmenims būtų nepaaiškinusi testamento turinio ar, kad nebūtų išsiaiškinusi tikrosios testatorės valios, byloje nėra.
20.8. Visuose rašytiniuose dokumentuose esantys testatorės parašai yra pasirašyti tiksliai ant reikiamos eilutės, vienodo dydžio raidėmis ir tarpais, kas patvirtina, jog testatorės regos problemos nebuvo tokios, dėl kurių ji negalėjo skaityti ar pasirašinėti.
20.9. Ieškovė neįrodė atsakovo, jo sutuoktinės ar notarės apgaulės, ekonominio spaudimo ir / ar prievartos testatorės atžvilgiu. Šiuo atveju, kaip matyti iš ieškinio ir apeliacinio skundo, ieškovė pateikia deklaratyvias ir šmeižiančias prielaidas, kad „galbūt“ notarė nepagarsino testatorei pasirašomo teksto, tinkamai neišaiškino abiejų sandorių sudarymo pasekmių ir kt. Visos šios ieškovės nurodomos versijos pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtos ir įvertintos. Taip pat ieškovė nenurodė faktinių aplinkybių, kad testamentas galimai prieštarauja ir viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme
21. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą prie bylos prijungti naują įrodymą – Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK 2019 m. liepos 25 d. raštą „Dėl informacijos suteikimo“. Nurodė, jog pridedamas dokumentas buvo gautas jau po atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, todėl negalėjo būti pateiktas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Atsakovo nuomone, šis dokumentus yra svarbus ir reikšmingas, įrodant ieškovės teiginių melagingumą ir tuo pačiu apeliacinio skundo nepagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinės instancijos teismui pasiūlius ieškovei pateikti nuomonę dėl atsakovo pateiktų įrodymų, ieškovė taip pat pateikė naują įrodymą – 2019 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto PK raštą Nr. 20-S-34841 „Dėl informacijos suteikimo“ ir prašė jį prijungti prie bylos, nurodydama, jog šio dokumento pateikimo poreikis atsirado tik dėl atsakovo pateikto prašymo ir kartu prie jo pridėto dokumento.
23. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
24. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir įvertinti, ar nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja sąlygos priimtam pirmosios instancijos teismo sprendimui, teisėjų kolegija pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Bylos šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.
25. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Byloje nustatyta, kad L. L. gimė (duomenys neskelbtini), o mirė (duomenys neskelbtini). Velionė 2014 m. sausio 9 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. buvo sudariusi testamentus. Pastaruoju testamentu visą savo turtą paliko atsakovui. Testatorė su atsakovo sutuoktine D. S. 2017 m. balandžio 27 d. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurią nutraukė 2017 m. lapkričio 30 d. Ieškovė 2018 m. spalio 18 d. kreipėsi į notarę E. J. dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą ir testatorės testamento kopijos išdavimo. Ieškovė sužinojo, kad 2017 m. balandžio 27 d. Kauno m. 11-ojo notaro biure buvo sudarytas ir patvirtintas L. L. testamentas, kuriuo velionė visą savo turtą paliko atsakovui. Ieškovė yra L. L. dukterėčia, o atsakovas krikšto sūnus. Ieškovė mano, jog 2017 m. balandžio 27 d. L. L. testamentas, kuriuo ji visą savo turtą paliko atsakovui, yra neteisėtas, prieštaraujantis įstatymams, jame išreikšta netikra velionės valia. Ieškovės manymu, minėtas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio, CK 1.91 straipsnio ir CK 1.81 straipsnio pagrindais.
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu
28. Vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, dėl apgaulės sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
29. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį CK 1.91 straipsnio pagrindu nurodė, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas ar jo sutuoktinė su notare būtų susiję kokiais nors ryšiais ar, kad notarė būtų neperskaičiusi testamento, neišaiškinusi jo turinio L. L. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2017 m. balandžio 27 d. testamentas atitiko velionės tikrąją valią ir, jį sudarant, atsakovas bei notarė jokios apgaulės jos atžvilgiu nenaudojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovą bei jo sutuoktinę su notare siejo kokie nors artimi ryšiai, kas leistų bent preliminariai manyti esant jų nesąžiningumą testatorės atžvilgiu, siekiant sudaryti jiems palankius sandorius. Minėta, jog testatorė su atsakovo sutuoktine 2017 m. balandžio 27 d. buvo sudariusi išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią atsakovo ir jo sutuoktinės nuosavybėn buvo perleidžiamas turtas – butas, o 2017 m. lapkričio 30 d. sutartis buvo nutraukta. Pasak apeliantės, minėtos sutarties nutraukimas yra svarbus įrodymas, patvirtinantis, jog testatorės ir atsakovo tikrasis susitarimas dėl jos išlaikymo ir turto perleidimo buvo nutrauktas, o testatorė nebuvo išreiškusi valios visą savo turtą palikti atsakovui. Teisėjų kolegija, vertindama šį teiginį, pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, notaras yra apibūdinamas kaip valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktas nurodo, jog notaru gali būti asmuo, kuris yra nepriekaištingos reputacijos. Taigi, nagrinėjamu atveju, neabejotina, jog notarė negalėjo testatorei nežinant, jai paduoti pasirašyti testamentą kartu su išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi kaip jos priedą, nes už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą notarei grėstų griežtos sankcijos. Notarė patvirtino, jog, vadovaudamasi įstatymo nuostatomis, testatorei perskaitė abiejų sandorių sąlygas, turinį, o velionė, sutikdama su jų turiniu, juos pasirašė. Kitokie įrodymai nepateikti. Aplinkybė, jog vėliau testatorė nusprendė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nutraukti, o testamentą palikti galioti, nereiškia, jog velionė nebuvo išreiškusi valios visą savo turtą palikti atsakovui. Be to, apeliantė teigia, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu ir tai, kad notarė, kai testatorė atvažiavo 2017 metų lapkričio mėnesį aiškintis dėl jos pasirašytų dokumentų 2017 metų balandžio mėnesį, nurodė tik vieną sudarytą sandorį – išlaikymo sutartį, o apie sudarytą testamentą neužsiminė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pareigos notarė neturėjo. Byloje pateiktas įrodymas – 2017m. lapkričio 21 d. notaro biure atspausdintas ir testatorės pasirašytas prašymas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dublikato išdavimo, patvirtina, kad testatorei buvo reikalingas būtent šis dokumentas. Priešingu atveju, jeigu testatorei būtų reikalinga informacija apie visus jos 2017 metų balandžio mėnesį sudarytus sandorius, ji dėl jų taip pat būtų pateikusi atitinkamos formos paklausimą. Teisėjų kolegija, plačiau pasisakydama dėl apeliantės teiginio, kuriame nurodoma, kad notarė velionei turėjo priminti apie 2017 metų balandžio mėnesį sudarytą testamentą tiek, kai ji 2017 m. lapkričio mėnesį atvyko aiškintis dėl 2017 m. balandžio mėnesį jos pasirašytų dokumentų, tiek, kai buvo nutraukiama išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, daro išvadą, kad toks apeliantės vertinimas nėra teisingas, nes: pirma, notaras per dieną gali atlikti/atlieka daugybę notarinių veiksmų su skirtingais asmenimis, todėl visus juos prisiminti yra tiesiog neįmanoma; antra, notaras neturi pareigos tikrinti visų asmens sudarytų sandorių ir apie juos priminti, jeigu asmuo to neprašo. Šiuo atveju testatorė išreiškė prašymą būtent dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dublikato išdavimo, o vėliau – dėl minėtos sutarties nutraukimo, bet ne dėl kokių nors kitų sandorių patikrinimo. Kita vertus, jeigu notarė L. L. būtų paklaususi apie testamentą šalia esant O. K., bei atsakovui su sutuoktine, tokiu savo poelgiu notarė būtų pažeidusi konfidencialumo užtikrinimą.
30. Apibendrindama nutarties 29 punkte nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu
31. CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo pagrindas. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Šiame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis, trečia suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 3K-3-229-248/2015).
32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 25, 33 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018).
33. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį CK 1.90 straipsnio pagrindu, laikė neįrodytais veiksmus, kuriais tyčia būtų buvę siekta suklaidinti testatorę ir paveikti jos valią sudarant testamentą. Konstatavo, jog šalys, tiek abiejų šalių liudytojai iš esmės patvirtino tą pačią aplinkybę, kad L. L. nutraukė sutartį dėl išlaikymo supratusi nenorinti, kad butas tuoj pat, dar iki jos mirties pereitų atsakovo ir jo sutuoktinės nuosavybėn. Sprendė, jog testamentas, kuriuo turtas pereina įpėdiniui tik po mirties, abejonių jai nekėlė, todėl jį ir paliko galioti. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog L. L. buvo garbingo amžiaus, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji negalėjo suvokti pasirašomo testamento turinio ir pasekmių. Tuo tarpu apeliantė laikosi priešingos pozicijos. Apeliaciniame skunde teigia, jog labiausiai tikėtina, jog testatorė, pasirašydama 2017 m. balandžio 27 d. sutartį ir ginčijamą testamentą, iš viso nesuprato, kad pasirašo du atskirus sandorius ir buvo suklaidinta. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kaip neįrodytus dėl šių priežasčių: pirma, byloje nustatyta, kad testatorė 2014 m. sausio 9 d. buvo sudariusi testamentą, kuris buvo patvirtintas tos pačios notarės I. J.. Duomenų, kad kartu su šiuo testamentu testatorė būtų pasirašiusi ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nėra, kas reiškia, jog velionė testamento išdavimo fakto nesiejo su išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, ir nemanė, kad testamentas yra minėtos sutarties sudedamoji dalis ar priedas. Be to, nenustatyta, jog šalys būtų nurodžiusios, jog testatorė, 2014 metais sudarydama testamentą, būtų nesupratusi savo veiksmų ir testamento reikšmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, vėlesnio testamento, kaip ir ankstesnio testamento sudarymas testatorei neaiškumų nekėlė, neįrodyta, jog ji testamentą vertino kaip išlaikymo iki gyvos sutarties priedą; antra, byloje nenustatyta, kad notarė būtų netinkamai atlikusi savo kaip notaro pareigas ir testatorei bei kartu su ja dalyvavusiems asmenims nebūtų paaiškinusi testamento turinio ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties turinio ir sąlygų, ar, kad nebūtų išsiaiškinusi tikrosios L. L. valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad aplinkybės, jog buvo nutraukta išlaikymo sutartis, testamento galiojimui įtakos neturi. Tai buvo pačios testatorės valia – nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį kartu panaikinti ir testamentą, ar palikti jį galioti.
34. Apeliantė apeliaciniame skunde be kita ko teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino oficialių rašytinių įrodymų – telefono išklotinių. Apeliantės teigimu, pateiktos telefono išklotinės paneigia atsakovo ir jo sutuoktinės teiginius, kad jie su velione iki pat jos mirties bendravo, su ja susiskambindavo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino, tačiau kita vertus, šie įrodymai nepatvirtina realaus bendravimo fakto. Įvertinus šį rašytinį įrodymą nustatyta, kad telefono išklotinės pateiktos tik už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d., t. y. už labai trumpą laikotarpį, be to, tik iš velionės telefono numerio. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog mirusioji su atsakovu nebendravo ar, kad jų santykiai buvo blogi, ar konfliktiški. Tuo tarpu ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas nelaidojo velionės bei net nedalyvavo jos laidotuvėse, taip pat niekaip nepagrindžia ieškiniu reiškiamų reikalavimų. Pažymėtina, kad ieškovė dėl laidojimo išlaidų turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu ir reikalauti, kad patirtas išlaidas atsakovas atlygintų.
35. Teisėjų kolegija, apibendrindama 33-34 nutarties punktuose nurodytas aplinkybes sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu ir CK 1.90 straipsnio pagrindu.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu
36. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo. Lietuvos įstatymuose nėra apibrėžtos „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratos; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali būti kintantis. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės aiškinimo klausimui teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Teisės doktrinoje nurodoma, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Teisingumo kriterijumi yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziniai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalaus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Sandorio turinys vertintinas pagal visuomenėje vyraujančią gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą.
37. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, konstatavo, jog ieškovės atstovė šį sandorio negaliojimo pagrindą nurodė tik per baigiamąsias kalbas, todėl atsakovas neteko galimybės į jį atsikirsti. Tuo vadovaujantis, pirmosios instancijos teismas dėl šio sandorio negaliojimo pagrindo skundžiamame sprendime nepasisakė. Tuo tarpu apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas pasisakyti dėl CK 1.81 straipsnio taikymo, pažeidė tiek įstatymą, tiek ieškovės teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pasielgė pagrįstai, nes ieškovė ieškinyje šio sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo nenurodė, ieškinio patikslinti neprašė, o tik per baigiamąsias kalbas nurodė šį sandorio negaliojimo pagrindą, todėl nagrinėjamu atveju turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė testamento nuginčijimo pagrindų, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovės bei atsakovo pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl testatorės tikrosios valios, sudarant testamentą, suformuluota taip pat nepaneigiant ir bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
39. Teisėjų kolegija apibendrindama daro išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo,. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
41. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, jog apeliacinis skundas netenkintas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
42. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą bei teismo posėdžio metu taipogi prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo pateikti įrodymai – 2019 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra bei sąskaitos išrašas patvirtina, jog už susipažinimą su apeliaciniu skundu bei atsiliepimo į jį parengimą buvo patirtos 677,60 Eur išlaidos. Taip pat iš 2020 m. sausio 10 d. PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymo nustatyta, kad už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, įskaitant pasirengimą bylos nagrinėjimui, papildomai buvo patirtos 435,60 Eur išlaidos (viso išlaidos sudaro 1113,20 Eur). 2020 m. sausio 10 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, jog už vieną valandą imamas 100 Eur atlygis. Tuo tarpu atsakovo atstovas bylos pasirengimui bei atstovavimui teisme skyrė 4 val. 30 min. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytais maksimaliais dydžiais už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 * 1 262,7 = 1 641,51 Eur) bei už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą (0,1 * 1 317,6 Eur = 131,76 Eur), sprendžia jog atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
43. Trečiasis asmuo notarė I. J. teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Pateikti įrodymai – 2020 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaita faktūra ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog už pasiruošimą teismo posėdžiui bei atstovavimą teismo posėdyje buvo patirtos 193,60 Eur išlaidos. Iš minėtos PVM sąskaitos faktūros nustatyta, jog už vieną valandą imamas 80 Eur atlygis. Tuo tarpu pasirengimui ir dalyvavimui teismo posėdyje buvo skirtos dvi valandos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytais maksimaliais dydžiais už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą (0,1 * 1 381,0 Eur = 138,10 Eur), sprendžia, jog trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
44. Valstybė nagrinėjamu atveju patyrė 24,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, vadovaujantis CPK 96 straipsniu priteistinos iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą.
Priteisti atsakovui K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1113,20 Eur (vieno tūkstančio šimto trylikos eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti trečiajam asmeniui notarei I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 193,60 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,59 Eur (dvidešimt keturių eurų 59 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant mokėjimo nurodymo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.