Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant Teresai Stankevič, Jolantai Voleikienei, Katažynai Žurienei, Kristinai Tabakajevienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. B. jo atstovui advokatui Igoriui Manzurovui, institucijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Aleksejui Bugajui,

viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones ZOOM žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei VMI atstovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalis laikytina blanketine teisės norma, kurios turinio elementai nustatyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, be objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių, turi būti nustatyti ir subjektyvieji požymiai, tarp jų ir asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Nagrinėjamuoju atveju Ž. B. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. vasario 1 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, nesant galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas inicijuoti nemokumo procesą, vėliausiai nuo 2021 m. lapkričio 8 d. šios pareigos neįvykdė, tokiu būdu pažeidžiant JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo VMI vyriausioji specialistė nurodo, kad 2023 m. sausio 18 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka siekė 64 691,05 Eur. Šios nepriemokos vieną iš dalių sudaro gyventojų pajamų mokestis – 6 051,46 Eur, kitą dalį sudaro nekilnojamojo turto mokestis – 58 560,64 Eur. Turimais duomenimis Bendrovė gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjo nuo 2020 m. lapkričio 4 d. bei nekilnojamojo turto mokesčio nuo 2021 m. vasario 16 d. VMI viso išieškojimo metu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. liepos 28 d. bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitų, Bendrovei apie ketinimą iškelti bankroto bylą pranešė 2022 m. birželio 3 d. 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2757-643/2023 Bendrovei iškelta nemokumo byla.

Nagrinėjamu atveju norint konstatuoti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš tiesų padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, reikia išsiaiškinti, ar šis, žinodamas apie Bendrovės sunkią finansinę būklę, t. y. tai, kad įmonė yra nemoki bei nepajėgi padengti kreditoriams turimus įsiskolinimus arba jie viršijo Bendrovės turto vertę, privalėjo laiku inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą, tačiau to nepadarė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. B. nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. vasario 1 d. ėjo Bendrovės vadovo pareigas. Teismo posėdžio metu Ž. B. kaltės nepripažino, teigė, jog jo faktinio valdymo metu jis dėjo pastangas padengti turimus įsipareigojimus, bendravo su vienasmeniu akcininku bei 2022 m. vasario 1 d. paliko einamas pareigas, o šiuo laikotarpiu, nors įmonė turėjo finansinių sunkumų, tačiau buvo pajėgi padengti turimus įsiskolinimus, tad jis administracinėn atsakomybėn traukiamas nepagrįstai, t. y. tik todėl, kad VĮ Registrų centre nebuvo laiku išregistruotas.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad 2021 m. lapkričio 8 d. buvo nuspręsta nurašyti mokestinės nepriemokas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 1 680,64 Eur, 2021 m. lapkričio 18 d. 530,82 Eur. Bylos medžiaga nustatyta, jog tarp kreditorės VMI bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos mokestinės paskolos sutartys, kuriomis mokestinės nepriemokos mokėjimo terminas buvo išdėstytas dalimis: 1) pirmąja sutartimi, 2021 m. rugpjūčio 25 d. patalpinta Mano VMI portale, mokestinė nepriemoka 4 314,09 Eur buvo išdėstyta dalimis nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. (1 t., b. l. 50); 2) antrąja sutartimi, 2021 m. gruodžio 15 d. patalpinta Mano VMI portale mokestinė nepriemoka 1 195,82 Eur išdėstyta dalimis nuo 2021 m. gruodžio 25 d. iki 2022 m. spalio 25 d. (1 t., b. l.54).

Atsižvelgiant į išdėstytus duomenis, Ž. B. faktiniu vadovavimo laikotarpiu įmonės skola VMI nebuvo didelė – svyravo nuo 530 Eur iki 4 314,09 Eur. Tam, kad šie įpareigojimai būtų įvykdyti Ž. B. tiesiogiai bendravo su vienasmeniu akcininku, 2021 m. lapkričio 16 d., nurodydamas, jog įmonės finansinė būklė yra sunki, ši skolinga – virš 9 000 Eur, be to, šios įmonės skolos susidarė dėl to, jog Bendrovės skolininkai tinkamai nevykdo sutarčių, t. y. Bendrovės skolininkai nesumokėjo virš 15 000 Eur (1 t., b. l. 48). 2021 m. gruodžio 9 d. įmonės skolininkai nesumokėjo 26 687,00 Eur, kai pati Bendrovė skolinga 17 464,13 Eur, iš kurių skubos tvarka privalu padengti 16 134,66 Eur (1 t., b. l. 49). Taigi, matyti, kad Ž. B. faktiniu vadovavimo laikotarpiu Bendrovės skolininkų nepadengtos sumos buvo didesnės nei pačios įmonės turimi bei nevykdomi įsiskolinimai. Tuo pat metu Ž. B. atitinkamai dėjo pastangas išieškoti Bendrovės turimas skolas. Štai 2020 m. spalio 14 d. skolininkui MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui pranešė, jog jei iki 2020 m. spalio 21 d. nebus padengti turimi įsiskolinimai, t. y. 7 566,50 Eur, bus kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo bei nuostolių atlyginimo (1 t., b. l. 53). Be to, 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškė ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Bendrovei turimų įsiskolinimų (ieškinio vertė – 22 230 Eur).

Teismo posėdžio metu VMI atstovas laikėsi pozicijos, jog įmonės vadovas Ž. B. nemokumo procesą turėjo inicijuoti vėliausi 2021 m. lapkričio 8 d. Tačiau net po minėtos datos, kreditorė VMI bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė mokestines paskolos sutartis, kuriomis skolininkė įsipareigojo padengti turimus įsiskolinimus. Pažymėtina, jog 2022 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje pažymima, jog vertinant atsakovės nemokumą pagal balanso testą, matyti, kad atsakovė nelaikytina nemokia, kadangi iš atsakovės 2021 metų finansinės atskaitomybės duomenų matyti, jog atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai (138 432 Eur) neviršija atsakovės turimo turto vertės (674 619 Eur). Tad tikėdamasis padengti turimus įsipareigojimus bei bendradarbiaudamas su vienasmeniu įmonės akcininku, Ž. B. pagrįstai, dėdamas atitinkamas pastangas, tikėjosi padengti turimus įsiskolinimus.

2022 m. sausio 6 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. B. vieninteliam akcininkui D. B. pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2022 m. vasario 1 d. (1 t., b. l. 56). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas priėmė sprendimą nuo 2022 m. vasario 1 d. atšaukti Ž. B. iš direktoriaus pareigų bei paskirti naująjį 2022 m. vasario 1 d. R. K. (1 t., b. l. 57). Materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktu Ž. B. perdavė, o naujas Bendrovės direktorius R. K. priėmė akte nurodytas materialines vertybes (2 t., b. l. 2–7). Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. B., tiek pats vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas teismo posėdžio metu patikino, kad Ž. B. vadovavimu laikotarpiu buvo žinoma apie sunkią įmonės finansinę padėtį, tačiau tiek pats akcininkas, tiek Bendrovės vadovas tikėjosi, jog padengti turimus įsiskolinimus, o sutarius su Ž. B., jog šis paliks užimamas pareigas Bendrovėje, vienintelis akcininkas nutarė ieškoti naujojo direktoriaus bei su juo spręsti iškilusius Bendrovės finansinius sunkumus. Abejoti šiais liudytojo bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas nėra teisinio pagrindo, juos patvirtina anksčiau nurodyti įrodymai, t. y. pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys, 2020 m. spalio 14 d. pranešimas dėl skolos ir daiktų sulaikymo bei mokestinių nepriemokų sutartys.

Surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad turimų kreditorei VMI įsipareigojimų didžioji dalis, kurios padengti galimybės Bendrovė nebeturėjo, susidarė Bendrovės naujojo direktoriaus vadovavimo laikotarpiu bei jo laikotarpiu įmonei buvo iškelta nemokumo byla bei ši pripažinta nemokia. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Nors VMI atstovas teigė, jog vien tas faktas, jog VĮ Registrų centre Ž. B. nebuvo išregistruotas, nesuponuoja išvados, jog įmonės vadovas, baigęs eiti savo pareigas 2022 m. vasario 1 d., privalėjo ir galėjo žinoti apie įmonės finansinę būklę tuo metu, kai įmonės vadovo pareigų nėjo.

Taigi, nors VMI turimų skolų priverstinai nepavyko išieškoti, tačiau įmonės vadovas, žinodamas turimus įsipareigojimus įmonės atžvilgiu, atliko JANĮ įtvirtintas įmonės vadovo pareigas, t. y. konsultavusi su įmonės akcininku, pradėjo civilinius procesus tam, jog būtų išieškotos įmonės atžvilgiu turimos skolos iš skolininkų, be kita ko, sudarė ir mokestinės paskolos sutartis, kuriomis turimos skolos VMI išdėstytos lygiomis dalimis tam, jog šios būtų padengtos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismų praktikoje pažymima, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktai). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu (JANĮ 8 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteisminė nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kai nemokumo procesą inicijuoja juridinis asmuo), yra imperatyvios (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-195-397/2023).

Anksčiau išanalizuoti duomenis patvirtina, jog tuometinis įmonės vadovas, žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį elgėsi ne pasyviai, o bendradarbiavo tiek su VMI, tiek su įmonės vadovais, visomis galimomis priemonėmis bandė padengti susidariusios jo vadovavimo laikotarpiu skolas, tačiau nesėkmingai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į anksčiau išanalizuotus duomenis, nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. B. kaltės, administracinio nusižengimo teisena Ž. B. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo teisena Ž. B. atžvilgiu nutrauktina, atsižvelgiant į tai, jog šis vadovavimo laikotarpiu savo pareigas vykdė tinkamai bei nenustačius Ž. B. kaltės tyčia neinicijuoti nemokumo proceso.

Dėl senaties termino

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja ĮBĮ (past. – iki JANĮ galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021).

ANK 39 straipsnyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kadangi kreditorius į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 17 d., tad nuo šios dienos skaičiuojama senatis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsniu 1 punktu, 591 straipsnio 1 punktu ir 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Administracinio nusižengimo teiseną Ž. B. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.