Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenis neskelbtini)“, registruotos adresu (duomenis neskelbtini), vadovui (laikotarpiu nuo 2020-09-02 iki 2022-02-01) Ž. B., gim. (duomenis neskelbtini), iškeltą bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 31 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą buvo iškelta administracinio nusižengimo bylą dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, už laiku neinicijuotą UAB ,, (duomenis neskelbtini)“ nemokumo procesą.

3. Ž. B. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis nėra vadovas UAB ,,(duomenis neskelbtini)“ nuo 2022-02-01, todėl nesupranta kodėl jam iškelta administracinio nusižengimo byla. Taip pat nurodė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad įmonei buvo sunkus metas Covid-19 laikotarpiu, kadangi daugiausiai užsiėmė patalpų subnuoma mažoms maitinimo paslaugų bendrovėms, kurios buvo priverstos užsidaryti, neturėjo pajamų ir jiems nemokėjo nuomos mokesčio. Dėl to bendrovė kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu. Taip pat jis, kaip vadovas, ne kartą kreipėsi į vienintelį bendrovės akcininką ir savininką dėl bankroto procedūrų iniciavimo, tačiau pastarasis su tuo nesutiko, žadėjo paskirti kitą vadovą ir išspręsti bendrovės problemas.

4. VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

6. Nagrinėjamuoju atveju Ž. B. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad nuo 2020-09-02 iki 2022-02-01, būdamas įmonės UAB ,, (duomenis neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl UAB ,, (duomenis neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, tokiu savo neteisėtu neveikimu pažeidė bendrovės kreditoriaus VMI interesus.

7. Siekiant nustatyti, ar Ž. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, iš esmės būtina nustatyti, ar jis, eidamas UAB ,, (duomenis neskelbtini)“ direktoriaus pareigas laikotarpyje nuo 2020-09-02 iki 2022-02-01, privalėjo teikti pareiškimą dėl UAB ,, (duomenis neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo ir tai, ar Ž. B. analizuojamu laikotarpiu buvo įmonės vadovas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokamo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

8. Teismų praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pagal kasacinio teismo praktiką bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos augimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).

9. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, daro išvadą, kad UAB ,, (duomenis neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2020-09-02 iki 2022-02-01 turėjo finansinių sunkumų ir buvo nemoki. Vilniaus apygardos teismo 2022-09-20 nutartyje nurodyta, kad UAB ,, (duomenis neskelbtini)“ 2022-08-17 apskaitos informacinės sistemos duomenis įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams sudaro 58 327,98 Eur iš kurių: 6 051,46 Eur gyventojų pajamų mokestis, 52 197,57 Eur nekilnojamojo turto mokestis ir 78,95 Eur vykdomieji dokumentai. Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus nuo 2020-11-04 gyventojų pajamų mokesčio ir nuo 2021-02-16 nekilnojamojo turto mokesčio. Pagal Antstolių informacinės sistemos 2022-08-11 duomenis UAB „(duomenis neskelbtini)“ atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimą pareiškėjos VMI naudai 4 vykdomosiose bylose: Nr. (duomenis neskelbtini) Bendra išieškoma suma – 36 089,26 Eur.

10. Pažymėtina, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Bylos nagrinėjimo metu Ž. B. pateikė UAB ,, (duomenis neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2022-01-19 sprendimą, kuriame nurodyta, kad vienintelis akcininkas Ž. B. nusprendė nuo 2022-02-01 atšaukti iš direktoriaus pareigų Ž. B. ir nuo 2022-02-01 paskirti R. K. UAB (duomenis neskelbtini)“ direktoriumi.

11. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad VMI pareiškime nurodytu laikotarpiu Ž. B., būdamas UAB ,, (duomenis neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2020-09-02 iki 2022-02-01, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Nors teismo posėdyje Ž. B. parodė, jog įmonei buvo sunkus metas Covid-19 laikotarpiu, kadangi daugiausiai užsiėmė patalpų subnuoma mažoms maitinimo paslaugų bendrovėms, kurios buvo priverstos užsidaryti, neturėjo pajamų ir jiems nemokėjo nuomos mokesčio, dėl ko bendrovė kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu; taip pat jis, kaip vadovas, ne kartą kreipėsi į vienintelį bendrovės akcininką ir savininką dėl bankroto procedūrų iniciavimo, tačiau pastarasis su tuo nesutiko, žadėjo paskirti kitą vadovą ir išspręsti bendrovės problemas, teismas sprendžia, kad Ž. B. tol, kol ėjo bendrovės vadovo pareigas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, net jei ir vienintelis akcininkas bei savininkas su tuo nesutiko, arba palikti bendrovės vadovo pareigas, todėl jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl nuobaudos individualizavimo

12. ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

13. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

14. Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. B., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su netinkamu savo, kaip bendrovės vadovo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į Ž. B. asmenybę. Kaip jau minėta, teismo posėdžio metu Ž. B. paaiškino, kad bendrovės vardu kreipėsi į teismą su civiliniais ieškiniais jų skolininkams, taip pat ne kartą kreipėsi į vienintelį bendrovės akcininką ir savininką dėl bankroto procedūrų iniciavimo, tačiau pastarasis su tuo nesutiko. Taigi nors, Ž. B., būdamas bendrovės vadovu nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau aptarti veiksmai patvirtina, kad jis aktyviais veiksmais stengėsi palaikyti spręsti susidariusią finansinę situaciją, jo sprendimai buvo lemiami bendrovės savininko. Šias aplinkybes teismas pripažįsta reikšmingomis individualizuojant kylančią atsakomybę, taip pat atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenimis, Ž. B. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas skirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant – administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-10-927/2023. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.