- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-13
- Bylos Nr.
- II-59-900/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00021-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė (pirm.)
- Institucija
- Alpinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
dalyvaujant institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, Aplinko apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotam atstovui Aplinko apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasiems specialistams S. P. ir V. K.,
pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) P. B. ir jo gynėjui advokatui M. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) P. B. 2022 m. sausio 31 d. skundą dėl Aplinko apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiosios specialistės A. J. 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR-N-94-2022 nubausti jį pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos jo atžvilgiu nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
Aplinko apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė A. J. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį ir 2022 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR-N-94-2022 pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) P. B. skyrė įspėjimą už tai, kad jis nuo 2020 m. gegužės 23 d. 20⁰⁰ val. iki 2020 m. gegužės 24 d. 0⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų plotų vienete, (duomenys neskelbtini), organizavo ir vadovavo medžioklei, kurioje dalyvavo daugiau kaip vienas medžiotojas, bet (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2020 m. gegužės 1 d. išduotame medžioklės lape Nr. 4 neįrašė savęs kaip medžioklės vadovo, nurodydamas pirmą savo vardą, pavardę, medžiotojo bilieto numerio ir datos, kaip tai numato Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ (2020 m. gegužės 8 d. redakcija) (toliau - Taisyklės) 21 ir 24 punktai (b. l. 4).
Šalies argumentai
Pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) P. B. 2022 m. sausio 31 d. skundu prašo panaikinti Aplinko apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiosios specialistės A. J. 2022 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR-N-94-2022 nubausti jį pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 5-7). Nurodė, kad jis kaip medžioklės vadovas nuo 2020 m. gegužės 23 d. 20⁰⁰ val. iki 2020 m. gegužės 24 d. 0⁰⁰ val. buvo (duomenys neskelbtini) medžiotojų plotų vienete, (duomenys neskelbtini), bet neturėjo ginklų ar kitų medžioklės priemonių, nemedžiojo, medžioklėje nedalyvavo, todėl neturėjo būti įrašytas į medžioklės lapą. Ta pati institucija dar dviejose administracinių nusižengimų bylose jam surašė du nutarimus Nr. AM-AAD-ANR-N-93-2022 ir AM-AAD-ANR-N-95-2022, kai protokolas nesurašomas. Neva kitus du administracinius nusižengimus jis padarė atitinkamai 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. spalio 10 d. Jeigu būtų konstatuota, kad pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) P. B. padarė minėtus nusižengimus, jie turėtų būti laikomi tęstiniu nusižengimu, nes nurodomi pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) P. B. neteisėti veiksmai vienarūšiai, pažeisti tie patys medžioklės taisyklių punktai, ta pati vieta, nedidelis laiko tarp dviejų iš trijų pažeidimų. Tris jo skundus reikėtų nagrinėti vienoje byloje, dirbtinai nedidinant nuobaudų skaičiaus.
Aplinko apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba iki nustatyto termino pabaigos nepateikė atsiliepimo į skundą.
Teismo posėdyje pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) P. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2020 m. gegužės 24 d. su (sūnumi) N. B. nuvažiavo prie bokštelio. Jis paaiškino sūnui N. B. medžioklės vietą ir kitas aplinkybes bei užpildė medžioklės lapą (įrašė sūnaus N. B. pirmą vardo raidę, pavardę, medžiotojo bilieto Nr.). Su medžioklės lapu grįžo į automobilį, stovėjusį medžioklės plotuose. Jis (P. B.) medžioklėje nedalyvavo: neturėjo ginklo ir nevaikščiojo po medžioklės plotus. N. B. pabuvo bokštelyje, nieko (žvėrių) nematė ir nesumedžiojo. N. B. grįžo į automobilį. Jis (P. B.) įrašė datą (medžioklės laiką) į medžioklės lapą ir išvyko namo.
(2020 m. gegužės 23 d.) medžiojo tik vienas žmogus, t. y. N. B.. N. B. medžiojant, prie jų niekas neprivažiavo ir netikrino. Rugpjūčio 4 d. tikrino medžioklės būrelį. Patikrinimo akte nebuvo P. B. nei N. B. pavardžių. Patikrinimo metu nustatyta jokių pažeidimų pareiškėjo (P. B.) atžvilgiu. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijos taisyklių pažeidimai nustatyti ir surašyti nutarimai dėl administracinių pažeidimų, kai protokolas nesurašomas, už pažeidimus kitiems medžiotojams: Z. Ž., V. J., V. Č., A. B..
Po metų ar daugiau institucija sugalvojo, kad reikia nubausti (neaišku ką). Institucija neperrašė patikrinimo akto ir jų pavardžių akte nėra. Jis (kaip galima suprasti, P. B.) vykdė medžioklės lape įrašytus nurodymus, t. y. organizavo medžioklę. Jam (P. B.) nebuvo būtina eiti medžioti kartu (su N. B.). Jis (kaip galima suprasti, P. B.) buvo vietoje (medžioklės plote) ir prižiūrėjo, kad viskas vyktų tvarkingai pagal taisykles. (P. B.) mano, kad niekuo nenusižengė, nes medžioklėje nedalyvavo. Jeigu į patikrinimo aktą buvo įrašyti (kiti) medžiotojai, tai jie kažkada kažką pažeidė. O paskui iš kažkur (P. B.) „gimsta“ nusižengimas? Nenori turėti nuobaudos. P. B. nesutinka su raštišku įspėjimu - galėjo įspėti žodžiu.
Pareiškėjas medžioklės lapo viršuje įrašė savo vardą ir pavardę ir pasirašė lapo antroje pusėje. Jis nesupranta, kodėl medžioklės lape (lentelėje „Medžioklės ataskaitos“) turėjo dar kartą įrašyti savo vardą ir pavardę. Mano, kad užtenka įrašyti vardą ir pavardę medžioklės lapo viršuje (ties grafa apie medžioklės vadovą).
Iš pradžių pareiškėjas sakė, kad, pasibaigus medžioklei 2020 m. gegužės 23 d., grįžo namo ir tuo laiku neplanavo kitų medžioklių. Paskui sakė, kad (2020 m.) gegužės 24 d. jis (P. B.) ėjo į medžioklę: pasiėmė ginklą, sėdėjo bokštelyje ir savo duomenis įrašė į medžioklės lapą. N. (2020 m.) gegužės 24 d. taip pat medžiojo. (2020 m.) gegužės 25 d. N. medžiojo vienas. (2020 m.) gegužės 27 d. buvo dar viena medžioklė. Pareiškėjas medžioklės lape įrašė savo vardą, pavardę ir medžiotojo bilieto numerį. Kai jis medžioja, įsirašo savo vardą ir pavardę, nešasi leidimą ginklui, medžioklės lapą ir vykdo visus nurodymus, numatytus medžioklės taisyklėse. Ginčijamu atveju N. medžiojo vienas. Jokių patikrinimų nebuvo. Pareiškėją nubaudė tik todėl, kad to norėjo ir paprašė būrelio pirmininkas.
Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, Aplinko apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas Aplinko apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas S. P. prašė atmesti P. B. skundą ir palikti galioti nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-94-2022. Nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 23 d. organizavo ir vadovavo medžioklei, tačiau savęs neįrašė į medžioklės lapą Nr. 4, išduotą 2020 m. gegužės 1 d., ir pažeidė Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo 2022 m. sausio 10 d. paaiškinime teigė, kad nedalyvavo 2020 m. gegužės 23-25 d. vykusiose medžioklėse. Jose dalyvavo tik medžiotojas N. B.. Pasak P. B., pagal išduotą medžioklės lapą jis galėjo organizuoti palaukiminę medžioklę, tą ir padarė. Vadinasi, P. B. neneigė, kad organizavo medžioklę. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 21 punktas nustato, kad, prieš pradedant medžioti, medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (įskaitant ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Taisyklių 24 punktas nustato, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas. Taisyklių 23 punktas nustato, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Taisyklių 21-22 punktus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną.
Pagal pateiktą teisinį reglamentavimą pareiškėjas, būdamas medžioklės vadovu, privalėjo įrašyti save į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio jam 2020 m. gegužės 1 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 4. Atkreiptinas dėmesys į imperatyvią Taisyklių nuostatą, kad medžioklės vadovas turi įrašyti datą, medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų, įskaitant ir savo, pirmąsias vardo raides, pavardes, medžiotojo bilieto numerį, bet to nepadarė.
Taisyklių 2.5 punktas nustato, kad medžioklės lapas - dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laiku. Iš 2020 m. gegužės 1 d. medžioklės lapo Nr. 4 matyti, kad šiuo medžioklės lapu (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete šio vieneto naudotojas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis leido pareiškėjui kaip medžioklės vadovui organizuoti medžioklę arba medžioti individualiai. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis minėtu medžioklės lapu neleido N. B. medžioti vienam. N. B. galėtų teisėtai medžioti su minėtu medžioklės lapu tik tuo atveju, jeigu medžioklėje dalyvautų (jai vadovautų) pareiškėjas.
Taisyklės nenumato, kad medžioklės vadovas medžioklės metu turėtų turėti medžioklės įrankį ir ne tik vadovauti medžioklei, bet ir tiesiogiai medžioti. Medžioklės vadovas gali tiesiogiai nemedžioti, tačiau medžioklės metu jis privalo vykdyti Taisyklių 24-25 punktuose numatytas medžioklės vadovo pareigas, kurių vykdymas pasireiškia vadovavimu medžioklei.
Vadovavimas medžioklei atitinka Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą medžiojimo sąvoką. Medžioklės vadovas, vadovaudamas kitiems, tiesiogiai medžiojantiems medžiotojams, kartu su jais siekia panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius minėto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytais būdais.
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nurodoma, kad medžioklė – tai medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais.
Šiaulių medžiotojų draugijos „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio 2021 m. birželio 21 d. ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo akte nurodyta, kad, tikrinant medžioklės lapus, pastebėta, jog pagal 2020 m. gegužės 1 d. Nr. 4 ir 2020 m. spalio 7 d. Nr. 19 medžioklės lapų, išduotų pareiškėjui, įrašus N. B. 2020 m. gegužės 23 d., 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. spalio 10 d. medžiojo vienas, t. y. be medžioklės vadovo, pažeidžiant Taisyklių 21 ir 23 punktus.
Savo skunde pareiškėjas minėjo 2022 m. sausio 10 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR_N-93-2022. Už nusižengimą pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį pareiškėjui skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Taip pat 2022 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-95-2022 (pareiškėjui) buvo taikyta atsakomybė už tai, kad jis, medžiodamas 2020 m. gegužės 25 d. ir būdamas medžioklės vadovu, vykdant medžioklę daugiau nei vienam medžiotojui (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, neįrašė savęs į medžioklės lapą Nr. 4. Skundu pareiškėjas prašo, kad jeigu būtų pripažinta, jog jis padarė administracinį nusižengimą, pažeidimas turėtų būti kvalifikuotas kaip tęstinis.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 15 d. nutartimi išnagrinėjo analogišką pareiškėjo skundą pagal nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-93-2022, skundo netenkino ir institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Išnagrinėtoje byloje teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas savo kaltės dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų nepripažįsta. Jis nurodė, kad pažeidimų metu nemedžiojo, buvo tik medžioklės vadovas, todėl neturėjo įrašyti savęs į medžioklės lapus. Šios aplinkybės pagrindžia faktą, kad P. B. elgesys nebuvo suplanuotas iš anksto, todėl jo veiksmuose nėra vieningos kaltės ir vieningo tikslo, nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę.
Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu, padarius pirmą neteisėtą veiksmą, ir trunka tol, kol pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Skunde nepagrįstai rašoma, kad Taisyklių 21 ir 24 punktuose numatytas pažeidimas buvo padarytas iš anksto apgalvojus ir planingai, todėl negalima teigti, kad pažeidimus sieja vieninga kaltė ir tikslas, veiksmų tęstinumas. Pirmasis pažeidimas pradėtas 2020 m. gegužės 23 d. 20 val., o baigtas 2020 m. gegužės 24 d. 00⁰⁰ val., kai pažeidėjas nutraukė neteisėtą veiką. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmasis pažeidimas buvo antrojo nusižengimo tąsa. Aplinkybės paneigia veikos tęstinumą. Institucijos manymu, buvo padarytas ne vienas tęstinis pažeidimas, o trys atskiri pažeidimai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Aptariamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjas kaip medžioklės vadovas, kuris 2020 m. gegužės 23 d. organizavo ir vadovavo medžioklei, kurioje dalyvavo vienas medžiotojas, turėjo būti įrašytas į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2020 m. gegužės 1 d. išduoto medžioklės lapo Nr. 4 lentelę „Medžioklės ataskaitos“, ir trijų analogiškų veikų tęstinumo.
Dėl administracinio nusižengimo (ne)pripažinimo
(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2020 m. gegužės 1 d. išduoto medžioklės lapo Nr. 4 pradžioje rašoma, kokiam medžioklės vadovui (medžiotojui) leidžiama organizuoti medžioklę (medžioti); kokioje teritorijoje, kokiais būdais, kokius žvėris ir paukščius, kokiu laikotarpiu.
(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2020 m. gegužės 1 d. išduoto medžioklės lapo Nr. 4 vidurinė dalis (lentelė „Medžioklės ataskaita“) skirta pateikti informaciją apie konkrečios medžioklės datą, medžiotojus, medžiotojų bilieto numerius, medžioklės laikus, sumedžiotus žvėris ir paukščius, kt.
(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2020 m. gegužės 1 d. išduotas medžioklės lapas Nr. 4 (po lentele „Medžioklės ataskaita“) baigiama medžioklės vadovo (medžiotojo) vardu, pavarde ir parašu.
Pasak pareiškėjo, užtenka, kad jis yra įrašytas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2020 m. gegužės 1 d. išduoto medžioklės lapo Nr. 4 pradžioje ir pabaigoje. Mano, kad jei jis nemedžioja, o tik organizuoja ir vadovauja medžioklei, jis neprivalo įrašyti savęs į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2020 m. gegužės 1 d. išduoto medžioklės lapo Nr. 4 lentelę „Medžioklės ataskaita“.
Taisyklių 21 punktas numato, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. [...]
Taisyklių 24 punktas numato, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo), ir išvardina medžioklės vadovo pareigas.
(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2020 m. gegužės 1 d. išduoto medžioklės lapo Nr. 4 lentelėje „Medžioklės ataskaita“ neišskiriamos sąvokos „medžioklės vadovas“ ir „medžiotojas“. Tačiau vadovaudamasis teisės viršenybės principu, pagal kurį medžioklės lapas kaip Taisykles įgyvendinantis aktas negali paneigti Taisyklėse nustatyto reglamentavimo, bei sistemiškai aiškindamas Taisyklių 21 ir 24 punktus, teismas daro išvadą, kad medžioklės vadovas medžioklės lapo lentelės „Medžioklės ataskaita“ atitinkamose eilutėse visada turi nurodyti (įrašyti) save, nepriklausomai nuo to, ar jis medžioja, ar tik organizuoja ir vadovauja medžioklei (bei dalyvaujančius medžiotojus, jeigu tokių yra).
Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės 23 d. 20⁰⁰ val. iki 2020 m. gegužės 24 d. 0⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų plotų vienete, (duomenys neskelbtini), organizavo ir vadovavo medžioklei, kurioje kaip medžiotojas dalyvavo jo sūnus N. B.. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2020 m. gegužės 1 d. išduoto medžioklės lapo Nr. 4 lentelės „Medžioklės ataskaita“ 22-23 eilutėse teigiama, kad 2020 m. gegužės 23 d. medžioklėje dalyvauja N. B.. Pareiškėjas kaip medžioklės vadovas neįrašytas. Teismas sutinka su institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, atstovo argumentu, kad minėtu atveju pareiškėjas kaip medžioklės vadovas turėjo būti įrašytas į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2020 m. gegužės 1 d. išduoto medžioklės lapo Nr. 4 lentelę „Medžioklės ataskaita“, o kadangi to nepadarė – pažeidė Taisyklių 21 ir 24 punktus, už ką yra numatyta administracinė atsakomybė.
Pareiškėjo P. B. gynėjo advokato M. B. posėdyje pateiktas Aplinkos apsaugos departamento prie AM Šiaulių valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo aktas Nr. PA-58-55-20 (b. l. 25-26), teismo nuomone, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčijamus klausimus, todėl teismas jo teisiškai neanalizuoja ir nevertina.
Dėl administracinio nusižengimo tęstinumo
Nelaikoma, kad asmuo padarė kelis administracinius nusižengimus, jei jis padarė tęstinę, trunkamąją ar sudėtinę veiką. Tęstiniu pripažįstamas toks administracinis nusižengimas, kuris susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios. Esant trunkamam nusižengimui, nusižengimo sudėtis realizuojama kurį laiką nuolat, nepertraukiamai. Sudėtinis administracinis nusižengimas sudaryta iš kelių nusižengimų sudėčių, kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka savarankišką veiką, tačiau dėl sudėtinės administracinio nusižengimo konstrukcijos tokios veikos kvalifikuojamos pagal vieną ANK straipsnį ar jo dalį.
Teisės pažeidimai gali kilti iš skirtingų teisės normų pažeidimų. Teisės normos skirstomos į įpareigojančias, draudžiančių (ir įgalinančias). Įpareigojanti norma įpareigoja aktyviai veikti. Draudžiamoji norma, atvirkščiai, nustato pasyvią pareigą, reikalauja susilaikyti, neatlikti tam tikrų veiksmų. Įgalinančioji norma leidžia atlikti tam tikras teigiamas veikas. Jeigu asmuo pažeidžia draudžiančią normą (pvz., draudimą vogti), jis daro tęstinį pažeidimą, kol nepradeda elgtis pagal draudimą (pvz., susilaiko nuo vogimo). Jei asmuo pažeidžia įpareigojančią normą (pvz., išlaikyti nepilnamečius vaikus), jis daro trunkamąjį pažeidimą tol, kol nepradeda elgtis pagal įpareigojimą (pvz., ima išlaikyti nepilnamečius vaikus). Teisės pažeidimai paprastai baigiasi juos nutraukus, bet gali baigtis ir dėl kitų priežasčių, pvz., pasibaigus pareigos terminui (pvz., nepilnamečiui vaikui sulaukus pilnametystės), pažeidėjo mirties, institucijų užkardymo ir t. t.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė įpareigojančią normą (įrašyti save į medžioklės lapo atitinkamas grafas), todėl padarė trunkamąjį nusižengimą. Trunkamasis pažeidimas prasidėjo (ir baigėsi) prieš medžioklės pradžią, t. y. prieš pat 2020 m. gegužės 23 d. 20⁰⁰ val. Po 2020 m. gegužės 23 d. 20⁰⁰ val. pareiškėjas galėjo padaryti ir daugiau analogiškų (trunkamųjų) nusižengimų, bet tai nesudaro pagrindo sujungti juos į vieną atvejį ir traktuoti kaip tęstinę veiką.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir kiti teisėjai. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-58-409/2022 išnagrinėjo analogišką pareiškėjo skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-93-2022 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, ir skundą atmetė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-60-882/2022 išnagrinėjo analogišką pareiškėjo skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2022 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-95-2022 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, ir skundą atmetė (nutartis kol kas neįsiteisėjusi) (informacinės teismų sistemos LITEK’o duomenys).
Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-47-616/2022 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad P. B. iš viso buvo surašyti trys nutarimai dėl administracinių nusižengimų, kai protokolas nesurašomas, t. y. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-94-2022 dėl 2020 m. gegužės 23 d. padaryto administracinio nusižengimo, nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-95-2022 dėl 2020 m. gegužės 25 d. padaryto administracinio nusižengimo ir nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-93-2022 dėl 2020 m. spalio 10 d. padaryto administracinio nusižengimo. [...] konstatuotina, kad padaryti pažeidimai teisingai kvalifikuoti kaip atskiri administraciniai nusižengimai [...].
Trunkamieji nusižengimai gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia.
ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo. Institucija, 2022 m. sausio 10 d. priimdama skundžiamą nutarimą, nepraleido administracinės nuobaudos skyrimo termino.
Išnagrinėjęs skundą, teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas.
Baudžiamojo proceso kodeksas nustato tik maksimalius nuosprendžio paskelbimo terminus (BPK 302 str. 4 d., 324 str. 10 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-628/2018). Teismo nuosprendžio paskelbimas greitai po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo savaime nerodo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2014). Tos pačios proceso taisyklės bei jų interpretacija galioja ir kituose procesuose: administraciniame, administracinio nusižengimo ir/ar civiliniame.
ANK 632 straipsnio 7 dalyje teigiama, kad kai bylos nagrinėjimas baigtas, teisėjas paskelbia, kokią dieną ir valandą bus paskelbtas nutarimas ar nutartis administracinio nusižengimo byloje. ANK 637 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje paskelbia paprastai tą pačią teismo posėdžio dieną, o sudėtingų bylų atvejais – ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo teismo posėdžio dienos, pranešęs nutarimo (nutarties) paskelbimo laiką.
Nesant būtinybės atidėti nutarties paskelbimo, teismas iš karto paskelbia savo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, teismas
nutaria
atmesti pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) P. B. 2022 m. sausio 31 d. skundą dėl Aplinko apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiosios specialistės A. J. 2022 m. sausio 10 d. nutarimo nubausti jį pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos jo atžvilgiu nutraukimo.
Nutarties patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) P. B. ir Aplinko apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.