Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutarties, kuria P. B. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2022 m. sausio 10 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR_N-93-2022 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2022 m. sausio 10 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR_N-93-2022 P. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. P. B. nubaustas už tai, kad būdamas medžioklės vadovu organizavo medžioklę ir neįrašė savęs į medžioklės lapą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 21 ir 24 punktai, o būtent: 2020 m. spalio 10 d. nuo 20.00 val. iki 23.59 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto naudotojas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis 2020 m. liepos 10 d. medžioklės lapu Nr. (duomenys neskelbtini) leido P. B. organizuoti medžioklę, kaip medžioklės vadovui arba medžioti individualiai; 2020 m. spalio 10 d. organizuojant medžioklę ir dalyvaujant daugiau nei vienam medžiotojui, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas, o medžioklės vadovas prieš pradedant medžioti, medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius, tačiau P. B. medžioklės lape savęs neįrašė.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

3.2. Nurodo, kad atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį konstatuoti turi būti visi šiame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, tačiau nei nutarime, nei skundžiamoje nutartyje nėra nurodoma, kokia kaltės forma buvo padarytas jam inkriminuotas administracinis nusižengimas ir taip buvo užkirstas kelias apeliantui tinkamai ginti savo teises.

4.1. Nurodo, kad P. B. neneigia, jog vadovavo medžioklei, todėl, kaip ir nurodyta Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, organizuodamas ir vadovaudamas medžioklei, jis privalėjo vadovautis medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais, šiuo atveju – Medžioklės taisyklėmis. Pažymi, kad vadovaujantis medžioklei asmuo irgi yra medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas. 2020 m. liepos 10 d. medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) P. B. organizuoti medžioklę (medžioti) (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotų vienete. Šiame medžioklės lape įrašyta, kad 2020 m. spalio 10 d. nuo 20 val. iki 24 val. medžiojo N. B.. Įrašo apie P. B. dalyvavimą (vadovavimą) medžioklei nėra. Taigi, P. B., kaip medžioklės vadovas, privalėjo įrašyti į 2020 m. liepos 10 d. medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardą, pavardę ir medžiotojo bilieto numerį, to nepadaręs, jis pažeidė Medžioklės taisyklių 21, 24 punktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus.

4.2. Institucijos manymu, buvo padarytas ne vienas tęstinis pažeidimas, o trys atskiri pažeidimai, kadangi trys Medžioklės taisyklių pažeidimai yra padaryti skirtingu laiku (tuo labiau, kad tarp antro ir trečio pažeidimo yra beveik 5 mėnesių laiko tarpas) ir medžioklės lapuose kiekvienu atveju turėjo būti daromi atskiri įrašai apie P. B. dalyvavimą medžioklėje, todėl trys administraciniai nusižengimai, kaip atskiros veikos, yra kvalifikuoti teisingai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2022 m. sausio 10 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR_N-93-2022 P. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti teismo procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais P. B. argumentus, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad apylinkės teismas P. B. atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. Pažymima, kad P. B. apeliaciniame skunde nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės priimto nutarimo teiktame skunde, todėl nenurodžius jokių naujų duomenų/įrodymų, kurie būtų neištirti ar neaptarti skundžiamoje nutartyje, išsamiai analizuoti tų pačių įrodymų turinį šioje nutartyje nėra būtinybės.

Dėl tinkamo įstatymo taikymo

7. Kaip matyti iš P. B. apeliacinio skundo argumentų, jis pakartotinai ginčija aplinkybę, kad savęs neturėjo įrašyti į medžioklės lapą, nes pats medžioklės nevykdė, t. y. nevykdė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 punktuose, todėl, nedalyvaudamas medžioklėje, jis negalėjo pažeisti Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktų reikalavimų. Tačiau su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti.

8. ANK 210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3 – 16 dalyse numatytus pažeidimus. ANK 210 straipsnio 1 dalyje esančios normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.

9. Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. pažeidimas suformuluotas taip, kad 2020 m. spalio 10 d., būdamas medžioklės vadovu, vykdant medžioklę daugiau nei vienam medžiotojui (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), neįrašė savęs į 2020 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio jam išduotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), jame įrašydamas tik tą dieną medžiojusį N. B., ir tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktus.

10. Medžioklės taisyklių 21 punktas numato, kad prieš pradedant medžioti, medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje. Pažymėtina, kad Medžioklės taisyklių 23 punktas numato, jog už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas.

12. Medžioklės lapas – tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu (Medžioklės taisyklių 2.5 punktas, akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. spalio 15 d.). Šiam dokumentui yra patvirtinta ne tik pavyzdinė forma (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. Dl-81), bet ir nustatyta medžioklės lapo išdavimo, registracijos, pildymo ir saugojimo tvarka, privalomi rekvizitai, jame nurodoma svarbi informacija – kam, kada, kur ir kokiu būdu leidžiama medžioti (Medžioklės taisyklių 16-21 punktai, akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. spalio 15 d.). Iš to seka, kad medžioklės lapas yra dokumentas, patvirtinantis medžioklės faktą ir yra privalomas turėti su savimi medžiojant. Šis dokumentas yra griežtos atsakomybės dokumentas ir liudija svarbų faktą. Akcentuojant medžioklės lapo turinio svarbą, pažymėtina, kad nustačius medžioklės metu medžiojant asmenis, neįrašytus į medžioklės lapą, būtų traktuojama kaip brakonieriavimas. Iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2020 m. liepos 10 d. matyti, kad juo buvo leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) P. B. organizuoti medžioklę arba individualiai medžioti (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete. Išduotas medžioklės lapas galiojo nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. spalio 10 d. ir už jo teisingą užpildymą buvo asmeniškai atsakingas P. B.. Kaip matyti, minėtu medžioklės lapu (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis leido P. B. arba medžioti individualiai, arba organizuoti medžioklę – būti medžioklės vadovu. Minėtame medžioklės lape užfiksuota, kad 2020 m. spalio 10 d. nuo 20.00 val. iki 23.59 val. (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete medžiojo N. B., tačiau jis teisėtai medžioti su minėtu medžioklės lapu galėjo tik tuo atveju, jeigu medžioklei vadovauja P. B. (Medžioklės taisyklių 24 p.). P. B. neginčija aplinkybės, kad jis organizavo ir vadovavo N. B. vykdytai medžioklei bei pildė 2020 m. liepos 10 d. medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įrašė medžioklės datą, N. B. vardo pirmąją raidę ir pavardę, N. B. medžiotojo bilieto numerį, medžioklės pradžios ir pabaigos laiką, o N. B. šiame medžioklės lape pasirašė. Minėtas aplinkybes patvirtina ir pats N. B.. Iš 2020 m. liepos 10 d. medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti ir tai, kad pasibaigus medžioklės lapui, jo apačioje pasirašė P. B., kas dar kartą patvirtina, jog jis organizavo 2020 m. spalio 10 d. vykusią medžioklę bei jai vadovavo. Taigi, P. B. neneigia, kad vadovavo medžioklei, kurios sąvoka numatyta Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Tuo tarpu vadovavimas medžioklei atitinka ir medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą medžiojimo sąvoką – medžioklės vadovas, vadovaudamas kitiems, tiesiogiai medžiojantiems medžiotojams, kartu su jais siekia panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius minėto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytais būdais. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, Medžioklės taisyklėse nėra nustatyta, kad medžioklės vadovas medžioklės metu turėtų medžioklės įrankį ir ne tik vadovautų medžioklei, bet ir pats tiesiogiai medžiotų. Todėl medžioklės vadovas gali pats tiesiogiai nemedžioti, tačiau jis medžioklės metu privalo vykdyti Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktuose numatytas medžioklės vadovo pareigas, iš kurių viena – tinkamai užpildyti jam išduotą medžioklės lapą. Pripažįstant, kad medžioklės dokumentai turi būti tvarkomi laikantis nustatytos tvarkos, teisingai, formaliai, pagrindinis Medžioklės taisyklių tikslas yra siekti, kad gamtos ištekliai nebūtų panaudojami neteisėtai, be teisinio pagrindo. Kadangi P. B. 2020 m. spalio 10 d. vadovavo medžiokei, vadovaudamas tiesiogiai medžiojusiam N. B., jis privalėjo pilnai užpildyti medžioklės lapą, į jį įrašydamas ir savo duomenis – vardo pirmąją raidę, pavardę, parašą, medžiotojo bilieto numerį, medžioklės laiką. To nepadaręs, jis pažeidė Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagįstai nustatė P. B. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

13. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad N. B. nėra nubaustas už tai, kad medžiojo be medžioklės vadovo, niekaip nepagrindžia apeliacinio skundo argumento, kad P. B. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 210 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas tik P. B., o ne kitų asmenų kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo, šiuo atveju, Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punkto reikalavimų nevykdymo, padarymo klausimas ir tai apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas (ANK 652 straipsnis).

Dėl ANK 290 straipsnio 1 dalies sudėties visumos

14. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

15. Ginčo dėl objekto, objektyviai atliktų veiksmų, priežastinio ryšio – nėra. Apeliaciniame skunde P. B. teigia, kad apylinkės teismas neatskleidė visų administracinio nusižengimo požymių, t. y kaltės, jo padarytoje veikoje, tačiau šis apelianto teiginys – nepagrįstas. Skundžiamame teismo sprendime yra išdėstyti iš esmės visi duomenys būtini konstatuoti inkriminuotą pažeidimą, bei patvirtinantys P. B. elgesį priešingą teisei, šiam asmeniui nesilaikant Medžioklės taisyklių, reglamentuojančių medžioklės vadovo pareigas, reikalavimų.

16. Kalte administracinių nusižengimų teisenoje įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais (jei veikos sudėtis juos apima). Kaltė – tai asmens, kuris padarė pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Kaltė nustatoma vertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius. Būtent į tai teismas ir atkreipė dėmesį nustatydamas P. B. kaltę. Praktiką bendrosios kompetencijos teismams Lietuvos Respublikoje formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip matyti iš aukščiau paminėtų duomenų dar 2013 metais sprendė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnyje (atitinkantis šiuo metu galiojantį ANK 290 straipsnį) numatyti Medžioklės taisyklių pažeidimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-23-2013). Tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas atskirai neišdėstė motyvų dėl P. B. kaltės formos šiam padarius Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punkto pažeidimus, atskirai neaprašė šio asmens psichinio santykio su daroma veika, nesudaro pagrindo manyti, kad iš esmės netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Pažymėtina ir tai, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių medžioklės lapų matyti, kad P. B. yra patyręs medžiotojas, todėl visos su medžiokle bei jos eiga susijusios taisyklės turėjo būti gerai žinomos, jis suprato, jog netinkamas medžioklės vadovo pareigų atlikimas pažeidžia teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę, todėl akivaizdu, kad jis veikė tyčia.

Dėl teisės į tinkamą gynybą pažeidimo

17. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį, kurio privalu laikytis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

18. Medžioklės taisyklių 24 punkto 1-15 papunkčiuose išvardintos medžioklės vadovo pareigos ir 24.1. numatyta, kad medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad P. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kokio konkrečiai Medžioklės taisyklių 24 punkto papunkčio reikalvimų jis nesilaikė, tačiau tai nelaikoma esminiu protokolo turinio pažeidimu. Administracinio nusižengimo protokole yra aiškiai atskleista, kokio Medžioklės taisyklių 24 punkte numatyto reikalavimo P. B., būdamas medžioklės vadovu, nesilaikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą.

Dėl tęstinės veikos

19. Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas, vieninga tyčia (vieninga kaltė), vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas, vienas objektas, vienas dalykas, tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas, neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.

20. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad P. B. iš viso buvo surašyti trys nutarimai dėl administracinių nusižengimų, kai protokolas nesurašomas, t. y. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-94-2022 dėl 2020 m. gegužės 23 d. padaryto administracinio nusižengimo, nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-95-2022 dėl 2020 m. gegužės 25 d. padaryto administracinio nusižengimo ir nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-93-2022 dėl 2020 m. spalio 10 d. padaryto administracinio nusižengimo. Vertinant faktines visų nusižengimų padarymo aplinkybes matyti, kad nors visi pažeidimai yra vienarūšiai – P. B., būdamas medžioklės vadovu, 2020 m. gegužės 23 d., 2020 m. gegužės 23 d. ir 2020 m. spalio 10 d. vykdydamas medžiokles daugiau nei vienam medžiotojui (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), neįrašė savęs į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio jam išduotus medžioklės lapus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), juose įrašydamas tik minėtomis dienomis medžiojusį N. B., visgi, šiuo atveju nėra nustatyta kitų tęstiniam pažeidimui būdingų požymių. Norint konstatuoti, kad P. B. veika yra tęstinė, o ne kvalifikuotina kaip trys atskiri teisės pažeidimai, būtina taip pat nustatyti, kad asmuo veikė esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo tikslo. Vieninga tyčia reiškia, kad pažeidėjas turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną neteisėtą vientisą veiką. Tais atvejais, kai tyčia susiformuoja iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo, neteisėta veika negali būti pripažįstama tęstine ir yra vertinama kaip atskiri pažeidimai.

21. Nors apeliantas skunde pabrėžia, kad šiuo atveju skiriasi tik jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo laikas ir medžioklės lapų numeriai, tačiau akivaizdu, kad P. B. veiksmuose nenustatyta nei vieninga tyčia, nei vieningas tikslas – skunde nėra pagrįsta, kad jis Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktų pažeidimus minėtais atvejais būtų vykdęs iš anksto apgalvojęs, planingai ir siekdamas vieningo tikslo, todėl kiekvienai medžioklei pasibaigus ir neįrašius aukščiau minėtų duomenų į medžioklės lapą, pažeidimas laikytinas baigtu. Pažymėtina ir tai, kad mažiausiais laiko tarpas, skiriantis kiekvieną pažeidimą, yra viena para. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog antrasis apelianto padarytas nusižengimas galėjo būti pirmojo nusižengimo tąsa, analogiškai ir trečiasis padarytas nusižengimas nėra antrojo nusižengimo tąsa, todėl konstatuotina, kad padaryti pažeidimai yra teisingai kvalifikuoti kaip atskiri administraciniai nusižengimai.

22. Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutartis, kuria P. B. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2022 m. sausio 10 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR N-93-2022 paliktas nepakeistas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.