Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2022-03-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-58-409/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-03-15Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2022-08-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-15
Bylos Nr.
II-58-409/2022
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00020-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Astra Karpytė (pirm.)
Pažeidėjas
P. B.
Pareiškėjas
P. B.
Institucija
Alpinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Byla Nr. II-58-409/2022
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00020-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant D. J.,

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. B., jo atstovui advokatui M. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. (toliau – Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. sausio 10 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-93-2022 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės 2022 m. sausio 10 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR_N-93-2022 nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įspėjimu, t. y. dėl to, kad 2020 m. spalio 10 d. nuo 20.00 val. iki 23.59 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), medžioklės plotų vieneto naudotojas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis 2020 m. liepos 10 d. medžioklės lapu Nr. 19, leido P. B. organizuoti medžioklę, kaip medžioklės vadovui arba medžioti individualiai. 2020 m. spalio 10 d. organizuojant medžioklę ir dalyvaujant daugiau kaip vienam medžiotojui, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas, o medžioklės vadovas prieš pradedant medžioti, medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius, neįrašė medžioklės lape savęs, taip, kaip reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 21 ir 24 punktai.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. vasario 14 d. gautas Pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2022 m. sausio 10 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodoma, kad 2022 m. sausio 10 d. priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR_N-93-2022 (toliau – Nutarimas) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tokią savo poziciją grindžia šiais motyvais. Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 21 punktas numato, jog prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Taisyklių 21 punktas numato, jog tuo atveju, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo). LR Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalis numato, jog Medžioklė - medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo Įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas, o 9 punktas Medžiojimas - laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Todėl teigia, kad jis nuo 2020-05-23 nuo 20 val. 00 min. iki 2020-05-24 00 val. 00 min. medžioklėje nedalyvavo, tik buvo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) ir buvo jame kaip medžioklės vadovas, bet neturėjo jokių ginklų ar kitų medžioklės priemonių. Taigi, nors ir buvo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), nevykdė medžioklės. O kadangi jis pats nemedžiojo, tai yra nevykdė veikos, numatytos LR Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse, tai ir neturėjo būti įrašytas į medžioklės lapą. Todėl jam nesuprantama, kaip nedalyvaudamas medžioklėje, pažeidė Nutarime nurodytus Taisyklių 21 punktą ir 24 punktą. Pagal suformuotą praktiką, administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas kiekvienu atveju turi būti motyvuotas, aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Teigia, kad nepripažįsta jam inkriminuotų ANK pažeidimų, tačiau jam nėra žinoma bylos baigtis šioje administracinio nusižengimo byloje, todėl nori pasisakyti sekančiai. Nori atkreipti dėmesį, jog tuo pačiu metu toje pačioje institucijoje buvo surašyti dar du nutarimai, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo bylose Nr. AM-AAD-ANR-N-94-2022 ir AM-AAD-ANR-N-95-2022. Abiejuose nutarimuose pažeidimo esmė yra ta pati, kaip ir ginčijamame Nutarime, tik skiriasi inkriminuoto administracinio nusižengimo laikas ir medžioklės lapo numeris. Neva padarytų administracinių nusižengimų datų seka tokia: pagal nutarimą Nr. AM-AAD-ANR-N-94-2022, 2020-05-01 medžioklės lapas Nr. 4, neva nusižengimo data 2020-05-23; pagal nutarimą Nr. AM-AAD-ANR-N-95-2022, 2020-05-01 medžioklės lapas Nr. 4, neva nusižengimo data 2020-05-25; pagal nutarimą Nr. AM-AAD-ANR-N-93-2022, 2020-07-10 medžioklės lapas Nr. 19, neva nusižengimo data 2020-10-10. Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas. Akivaizdu, kad nutarimuose nurodomas administracinis nusižengimas, jei toks būtų nustatytas, yra tęstinis, nes nutarimuose nurodomi neva neteisėti veiksmai yra vienarūšiai ir tapatūs, pažeisti tie patys Medžioklės taisyklių punktai, du medžioklės lapai, kurių viename konstatuoti du pažeidimai, ta pati vieta ir nedidelis laikotarpis tarp pažeidimų: t. y. jis buvo medžioklės plote, kaip medžioklės vadovas, tačiau pačioje medžioklėje nedalyvauja, medžioklės lape pasirašė, kaip medžioklės vadovas, tačiau savęs į medžiojančių asmenų sąrašą neįrašė, nes faktiškai nemedžioja. Jis taip pat pateikęs skundus dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos administracinio nusižengimo bylose Nr. AM-AAD-ANR-N-94-2022 ir AM-AAD-ANR-N-95-2022. Todėl mano, kad tikslinga visus tris skundus administracinėse bylose nagrinėti kartu vienoje byloje tam, kad nebūtų dirbtinai sukuriama situacija, kai administracinių nuobaudų skaičius yra dirbtinai didinamas, ir jei būtų pripažinta, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas, tai būtų paskirta viena bendra nuobauda. Nori pažymėti, kad tokie skundo motyvai nėra ir negali būti laikomi jo pripažinimu dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nėra žinomas teismo sprendimas.

Atsiliepimas

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo palikti Institucijos priimtą nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas nepakeistą ir P. B. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Medžioklės taisyklių 2.5 punktu, medžioklės lapas - dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Iš 2020 m. liepos 10 d. medžioklės lapo Nr. 19 matyti, kad šiuo medžioklės lapu (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete šio vieneto naudotojas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis leido organizuoti medžioklę, kaip medžioklės vadovui, arba medžioti individualiai P. B.. Minėtu medžioklės lapu (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis N. B. vienam medžioti neleido. N. B. teisėtai medžioti su minėtu medžioklės lapu galėtų tik tuo atveju, jeigu medžioklėje dalyvautų (jai vadovautų) P. B.. Medžioklės taisyklėse nėra nustatyta, kad medžioklės vadovas medžioklės metu turėtų medžioklės įrankį ir ne tik vadovautų medžioklei, bet ir pats tiesiogiai medžiotų. Medžioklės vadovas gali pats tiesiogiai nemedžioti, tačiau jis medžioklės metu privalo vykdyti Medžioklės taisyklių 24 ir 25 punktuose numatytas medžioklės vadovo pareigas, kurių vykdymu pasireiškia vadovavimas medžioklei. Tuo tarpu vadovavimas medžioklei atitinka Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą medžiojimo sąvoką - medžioklės vadovas, vadovaudamas kitiems, tiesiogiai medžiojantiems medžiotojams, kartu su jais ir siekia panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius minėto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytais būdais. Byloje esantis 2021 m. rugsėjo 6 d. P. B. rašytinis paaiškinimas patvirtina, kad 2020 m. spalio 10 d. medžioklės metu P. B. buvo kartu su N. B. ir, nors pats tiesiogiai nemedžiojo, tačiau organizavo ir vadovavo N. B. vykdytai medžioklei, pildė medžioklės lapą. Taigi, P. B. dalyvavo 2020 m. spalio 10 d. medžioklėje, vadovaudamas tiesiogiai medžiojusiam N. B., bei privalėjo iki galo užpildyti medžioklės lapą ir medžioklės lape įrašyti save. To nepadarius, buvo pažeisti Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktai. Pažymėtina, kad analogiškai 2020 m. spalio 10 d. medžioklės aplinkybės buvo vertintos ir N. B. atžvilgiu pradėtoje administracinio nusižengimo teisenoje. Nors iš pradžių N. B. Institucijos 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3737-2021 buvo nubaustas už tai, kad medžiojo be medžioklės vadovo, tačiau vėliau, gavus N. B. skundą, Institucijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. BDR-4125 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANRJM-3737-2021 buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, konstatavus, kad N. B. vykdytą medžioklę organizavo medžioklės vadovas P. B.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021-06-21 (duomenys neskelbtini) medžiotojų draugijos „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo akte nurodyta, kad tikrinant medžioklės lapus pastebėta, kad pagal 2020-05-01 Nr. 4 ir 2020-10-07 Nr. 19 medžioklės lapų, išduotų P. B. įrašus, 2020-05-23, 2020-05-26 ir 2020-10-10 dienomis N. B. medžiojo vienas, be medžioklės vadovo, tuo pažeidžiant Medžioklės taisyklių 21, 24 punktų reikalavimus. Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas. Siekiant konstatuoti, ar P. B. veika yra tęstinė ar kvalifikuotina kaip atskiri teisės pažeidimai, būtina nustatyti ar asmuo veikė esant vieningai tyčiai, vieningam motyvui ir tikslui. Vieninga tyčia reiškia, kad pažeidėjas turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną neteisėtą vientisą veiką. Tokiais atvejais, kai tyčia susiformuoja iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo, neteisėta veika negalėtų būti pripažįstama tęstine ir yra vertinama kaip atskiri pažeidimai. Skunde nepagrįsta, kad Medžioklės taisyklių 21, 24 punktų pažeidimas minėtais atvejais buvo vykdomas iš anksto apgalvotai ar planingai, dėl ko negalima teigti, kad padarytus nusižengimus sieja vieninga kaltė ir vieningas jų padarymo tikslas. Be to, pirmasis pažeidimas pradėtas 2020 m. gegužės 23 d. 20 val. - baigtas 2020 m. gegužės 24 d. 00 val., tai yra pats pažeidėjas 2020 m. gegužės 24 d. 00 val. nutraukė neteisėtą veiką, tuo tarpu antrasis Medžioklės taisyklių 21, 24 punktų pažeidimas pradėtas 2020 m. gegužės 25 d. 20 val. - baigtas 2020 m. gegužės 26 d. 00 val., tai yra praėjus beveik parai laiko po pirmo nusižengimo padarymo. Trečiasis Medžioklės taisyklių 21, 24 punktų padarytas pažeidimas - 2020 m. spalio 10 d., praėjus 5 mėn. po paskutinio nusižengimo padarymo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tai buvo antrojo nusižengimo tąsa. Institucijos manymu, buvo padarytas ne vienas tęstinis pažeidimas, o buvo padaryti trys atskiri pažeidimai, apie ką galima spręsti, vertinant ir visas faktines minėtų nusižengimų padarymo aplinkybes, t. y. padaryti trys Medžioklės taisyklių pažeidimai skirtingu laiku, (tuo labiau tarp antro ir trečio pažeidimo yra beveik 5 mėn. laiko tarpas), medžioklės lapuose kiekvienu atveju turėjo būti daromi atskiri įrašai apie P. B. dalyvavimą medžioklėje, todėl nusižengimai, kaip atskiros veikos, kvalifikuoti teisingai kaip trys atskiri administraciniai nusižengimai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Pareiškėjas P. B. prašė jo skundą patenkinti ir paaiškino, jog 2020 m. spalio 10 d. jis medžioklėje nedalyvavo, tik organizavo medžioklę – palydėjo sūnų N. B. į bokštelį, po to pats buvo medžioklės plotuose, netoli – apie 200 metrų atstumu nuo tos vietos, kur medžiojo sūnus, sėdėjo automobilyje ir skaitė knygą. Todėl į medžioklės lapą įrašydamas tik N. B. jis jokio nusižengimo nepadarė. Be to, jo veika turėtų būti vertinta kaip tęstinė, nes tokie pat pažeidimai padaryti ir darant įrašus 2020-05-23 ir 2020-05-25 medžioklės lapuose.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs teisme duotus paaiškinimus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas laiko, jog pareiškėjo P. B. skundas nepagrįstas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pažymėtina, kad teismas šioje nutartyje pasisako tik dėl P. B. atžvilgiu priimto nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR_N-93-2022, nes ANK nėra numatyta galimybė sujungti nagrinėjamus skundus dėl skirtingų nutarimų ir vieną bylą ir visus skundus nagrinėti tuo pačiu metu.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad P. B. administracinio nusižengimo padarymo metu buvo Nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje. Tai patvirtino ir pats pareiškėjas teisme. Taip pat tai nurodyta ir P. B. 2021 m. rugsėjo 6 d. rašytame paaiškinime, kuriame nurodo, kad 2020 m. spalio 10 d., būdamas medžioklės vadovu, organizavo medžioklę. Medžioklėje dalyvavo vienas medžiotojas, t. y. N. B., kurį jis įrašė į medžioklės lapą Nr. 19, išduotą 2020 m. liepos 10 d., kuriame medžiotojas pasirašė. Tada jis N. B. nuvedė į bokštelį, esantį šalia miško, iš kurio jis tą vakarą medžiojo. Tuo laiku, kai N. B. sėdėjo bokštelyje, jis buvo šalia. Pasibaigus medžioklei, medžioklės lape įrašė medžioklės pabaigos laiką – 24 val., ir išvažiavo namo. Medžioklės metu nieko nesumedžiojo. Taip pat ir teismui pateiktame skunde jis nurodo, kad medžioklėje nedalyvavo, tik buvo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), bet buvo jame kaip medžioklės vadovas, neturėjo jokių ginklų ar kitų medžioklės priemonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde Pareiškėjas nurodo pažeidimo laiką - 2020 m. gegužės 23 d. nuo 20.00 val. iki 00.00 val., tačiau teismas tai laiko rašybos apsirikimu, kadangi teisme gautame pareiškėjo skunde, jis skundžia tris jo atžvilgiu priimtus Nutarimus ir rašydamas padaryto administracinio nusižengimo datą galimai suklydo. Kaip matyti iš Pareiškėjo skundo argumentų, šiuo konkrečiu atveju ginčas byloje kyla dėl to, kad jis buvo nubaustas už tai, kad būdamas Nutarime nurodytu laiku ir vietoje, neturėjo būti įrašytas į medžioklės lapą, nes nevykdė medžioklės, t. y. nevykdė veikos, numatytos LR Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 punktuose, ir todėl jam nesuprantama, kaip nedalyvaudamas medžioklėje, jis pažeidė Taisyklių 21 ir 24 punktus.

Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su tokiais pareiškėjo teiginiais.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad Pareiškėjas grįsdamas savo poziciją vadovaujasi ne tuo įstatyminiu aktu dėl kurio pažeidimų jis yra nubaustas. P. B. skunde nurodo, kad jis nevykdė veikos, numatytos LR Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 punktuose, todėl negalėjo pažeisti Taisyklių 21 ir 24 punktų. Iš byloje esančio Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės lapo Nr. 19, išduoto 2020 m. liepos 10 d. matyti, kad leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) P. B. organizuoti medžioklę (medžioti) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, esančiame (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete. Medžioklės lapas galioja nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. spalio 10 d., t. y. pagal šį medžioklės lapą P. B. galėjo arba medžioti, arba organizuoti medžioklę – būti medžioklės vadovu. Kaip pats pareiškėjas savo skunde ir paaiškinime nurodo, jis 2020 m. spalio 10 d. organizavo medžioklę, kurioje dalyvavo vienas medžiotojas - N. B., t. y. šiuo konkrečiu atveju jis nemedžiojo, o buvo medžioklės vadovas. Iš LR Medžioklės įstatymo ir jame reglamentuotų normų matyti, kad šis įstatymas nėra taikomas medžioklės vadovui ir nenumato jam jokios atsakomybės už padarytus pažeidimus. Įstatymo paskirtis - nustatyti visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu. Todėl tik Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus. Būtent Taisyklių 21 ir 24 punktuose yra nurodyti medžioklės vadovui taikomi reikalavimai, kurių jis privalo laikytis organizuodamas medžioklę. Taigi, šiuo atveju, P. B., būdamas medžioklės vadovu, turėjo vadovautis ne LR Medžioklės įstatymu, nes jis pats nemedžiojo, o Taisyklėse reglamentuotomis normomis, kadangi administracinio nusižengimo metu jis buvo medžioklės vadovu, kuris, kaip nurodo Taisyklės, nebūtinai turi turėti medžioklės įrankį ir medžioti, tačiau jis privalo būti su tuo metu medžioklėje esančiais medžiotojais ir vykdyti Taisyklių 24 ir 25 punktuose numatytas pareigas.

Antra, byloje esanti medžiaga: 2021 m. birželio 21 d. Šiaulių medžiotojų draugijos „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad tikrinant medžioklės lapus, pastebėta, kad pagal 2020 m. liepos 10 d. Nr. 19 medžioklės lapą, išduotą P. B., įrašą, 2020 m. spalio 10 d. N. B. medžiojo vienas, be medžioklės vadovo. Tuo P. B. pažeidė taisyklių 21 ir 24 punktus; Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio Medžioklės lapas 2020 m. liepos 10 d. Nr. 19, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. spalio 10 d. medžiojo tik N. B., nors medžioklės lapas buvo išduotas P. B., kaip medžioklės vadovui (medžiotojui), leidžiant jam organizuoti medžioklę (medžioti) bei lapo apačioje esanti Būrelio valdybos pirmininko Z. Ž. pastaba, kad lape padarytas grubus pažeidimas. Kaip matyti iš šiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų, tik P. B. buvo leidžiama medžioti ar organizuoti medžioklę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teismui teigti, kad N. B. būtų galėjęs vienas pats medžioti, jis tą galėjo daryti tik su medžioklės vadovu. Taigi, šiuo atveju, kad N. B. būtų galėjęs medžioti, medžioklės metu turėjo būti bent du žmonės – medžiotojas ir medžioklės vadovas. Pagal Taisyklių 21 punkte reglamentuotą tvarką – prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje. Tų pačių Taisyklių 24 punktas reglamentuoja - kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo). Kaip jau buvo minėta, Medžioklės lape Nr. 19 yra nurodyta, kad leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) P. B. organizuoti medžioklę (medžioti). 2020 m. spalio 10 d. vykusioje medžioklėje dalyvavo du asmenys, t. y. N. B., kuris medžiojo, ir P. B., kuris kaip pats nurodo buvo medžioklės plotuose, bet pats nemedžiojo, todėl savęs į medžioklės lapą neįsirašė. Tačiau atsižvelgus į tai, kad medžioklės leidimas buvo išduotas tik P. B., N. B. vienas pats medžioti negalėjo, į tai, kad jeigu medžioklės metu yra bent du asmenys, vienas iš jų turi būti medžioklės vadovas, todėl šiuo konkrečiu atveju nors P. B. ir nemedžiojo, tačiau medžioklės metu jis turėjo medžioklės vadovo statusą, kuris turi užpildyti medžioklės lapą, nurodyti, kas dalyvauja tarp jų ir save, kada prasidėjo ir baigėsi medžioklė, ar ką nors sumedžiojo. Pažymėtina ir tai, kad tik P. B. buvo suteikta teisė organizuoti medžioklę ir būti jos vadovu, N. B. tokios teisės neturėjo ir be P. B. dalyvavo negalėjo organizuoti medžioklės ir vienas pats medžioti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal įstatymų leidėjo reglamentuotas normas - išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje. Iš 2020 m. liepos 10 d. medžioklės lapo Nr. 19 matyti, kad pasibaigus medžioklės lapui, jo apačioje pasirašė P. B., kaip medžioklės vadovas, kas dar kartą patvirtina, kad jis organizavo 2020 m. spalio 10 d. vykusią medžioklę ir jai vadovavo, į Medžioklės lapą, kaip medžioklės vadovas, įrašė kas dalyvauja medžioklėje, kada ji prasidėjo ir baigėsi, todėl atsižvelgus į įstatymų leidėjo reglamentuotą tvarką P. B. privalėjo save įrašyti į medžioklės lapą, kaip medžioklės vadovas, nors ir pats nemedžiojo, tačiau to nepadarė, t. y. netinkamai užpildė medžioklės lapą Nr. 19 ir tuo pažeidė taisyklių 21 ir 24 punkto reikalavimus. Taisyklių 24 punkto papunkčiuose yra išvardintos medžioklės vadovo pareigos, nutarime papunktis nenurodytas, tačiau teismo nuomone, tai nešalina atsakomybės, nes bendroji norma nurodyta ir nutarime yra tiksliai atskleista, kokiais veiksmais P. B. pažeidė taisyklių reikalavimus.

Pareiškėjas P. B. skunde bei pasisakydamas teisme prašė kvalifikuoti jo padarytus administracinius nusižengimus kaip vieną tęstinį administracinį nusižengimą. Iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad nors Pareiškėjas nepripažįsta jam inkriminuotų ANK pažeidimų, tačiau pažymi, kad nutarimuose nurodomas administracinis nusižengimas, jei toks būtų nustatytas, yra tęstinis, nes nutarimuose nurodomi neva neteisėti pareiškėjo veiksmai yra vienarūšiai ir tapatūs, pažeisti tie patys medžioklės taisyklių punktai, du medžioklės lapai, kurių viename konstatuoti du pažeidimai, ta pati vieta ir nedidelis laikotarpis tarp pažeidimų, t. y. P. B. buvo medžioklės plote, kaip medžioklės vadovas, tačiau pačioje medžioklėje nedalyvavo, medžioklės lape pasirašė kaip medžioklės vadovas, tačiau savęs į medžiojančių asmenų sąrašą neįrašė, nes faktiškai nemedžiojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. B. atžvilgiu buvo priimti trys nutarimai dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas - dėl 2020 m. gegužės 24 ir 25 d. bei spalio 10 d. padarytų pažeidimų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų negalima vertinti kaip tęstinio nusižengimo. Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2020 m. gegužės 25 d. padaryto pažeidimo iki 2020 m. spalio 10 d. padaryto pažeidimo praėjo gan ilgas laiko tarpas, t. y. beveik 5 mėnesiai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad P. B. dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo savo kaltės nepripažįsta, nurodydamas, kad pažeidimų metu jis nemedžiojo, buvo tik medžioklės vadovas, todėl savęs į medžioklės lapus įrašyti neturėjo. Šios aplinkybės pagrindžia faktą, kad P. B. elgesys nebuvo iš anksto suplanuotas, todėl jo veiksmuose nėra vieningos kaltės ir vieningo tikslo, nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Teismas, vertindamas Pareiškėjo priešingus teisei veiksmus, jo kaltės formą ir tikslą, laiko tarpą tarp dviejų paskutinių pažeidimų, kuris yra pakankamai ilgai, Pareiškėjo veiksmų negali vertinti, kaip vienas nuo kito nenutolusių, todėl toks Pareiškėjo veikimas negali būti traktuojamas, kaip tęstinis pažeidimas, nors pažeidimų padarymo aplinkybės ir pažeidimo objektas buvo tas pats.

Atsižvelgęs į nustatytą aplinkybių visumą, į administracinio nusižengimo byloje esančius rašytinius duomenis ir juose užfiksuotas aplinkybes bei faktus, teismas nustatė, kad P. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, nes nesilaikė Taisyklių 21 ir 24 punkto reikalavimų.

P. B. administracinė nuobauda paskirta atsižvelgus į nusižengimo pavojingumo laipsnį, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskirta ANK 290 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl šių aplinkybių P. B. skundas netenkinamas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės A. J. 2022 m. sausio 10 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR_N-93-2022 paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

P. B. skundo netenkinti ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės A. J. 2022 m. sausio 10 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. AM-AAD-ANR_N-93-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Astra Karpytė