Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. B. ir jo atstovui advokatui Muradui Bakanui,

Aplinkos apsaugos departamento atstovui Sauliui Preikšui, įgaliotam atstovui Virginijui Kerui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Akvilės Jagučanskytės 2022 m. sausio 10 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-95-2022 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės 2022 m. sausio 10 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-95-2022 nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įspėjimu, t. y. dėl to, kad nuo 2020 m. gegužės 25 d. 20.00 val. iki 2022 m. gegužės 26 d. 00.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 1 d. medžioklės lapu Nr. 4, leido P. B. organizuoti medžioklę, kaip medžioklės vadovui arba medžioti individualiai. 2020 m. gegužės 25 d. organizuojant medžioklę ir dalyvaujant daugiau kaip vienam medžiotojui, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas, o medžioklės vadovas prieš pradedant medžioti medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius, neįrašė medžioklės lape savęs, taip, kaip reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 21 ir 24 punktai.

Liudytoja Akvilė Jagučanskytė teisme parodė, kad žino dėl ko pakviesta. Buvo pateiktas medžioklės lapas, kuris buvo išduotas P. B., kaip medžioklės vadovui, o jo sūnus medžiojo, bet medžioklės vadovas buvo neįsirašęs į medžioklės lapą. Kadangi grąžino administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus kolegos prieš tai priimtą sprendimą, viršininkas skyrė išsinagrinėti jai tuos dokumentus. Nustatė, kad P. B., būdamas medžioklės lapo savininkas, jam buvo medžioklės būrelis išdavęs lapą medžioti arba organizuoti medžioklę, o medžioklėje dalyvavo abu, bet įsirašė tik sūnus, o jis neįsirašė. Ir kaip medžioklės vadovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip, ėmė paaiškinimą, jis yra įsitikinęs, jeigu medžioja vienas medžiotojas, tai vienas turi įsirašyti, bet jo sūnus su tuo medžioklės lapu negali medžioti, nes medžiotojų būrelis tą lapą išduoda konkrečiam medžiotojui medžioti individuliai arba organizuoti medžioklę. Šiuo atveju jis turėjo medžioklę organizuoti, lapas buvo išduotas P. B., o ne N. B.. Jeigu medžioklės lapas būtų išduotas N. B., tai jis turėtų save įsirašyti. P. B. galėjo sėdėti mašinoje, bet turėjo įsirašyti į lapą, nes jis skaitosi kaip organizatorius. P. B. pažeidė Medžioklių taisyklių 21 ir 24 punktus. Ten nurodyta, kad medžioklės vadovas organizuodamas medžioklę įsirašo pats ir įrašo medžiotojus, kurie vykdo medžioklę. N. B. pats negali medžioti, jeigu medžiotojų būrelis jam konkrečiai išduotų medžioklės lapą konkrečiam plotui medžioti tada taip, jis galėtų. Nes su šiuo lapu, dėl kurio surašytas nutarimas, konkrečiai gali medžioti individualiai tik P. B.. Nubaustas pagrįstai. Be to, jis prisipažįsta, kad buvo medžioklės ploto vienete, tik be šautuvo. Paaiškinime parašė, kad sėdėjo automobilyje, kad neturėjo ginklo ir ji mato, kad jis neįsirašęs į medžioklės lapą. Jis parašė paaiškinimą, kuriame prisipažino, kad organizavo medžioklę. Jo ranka surašytas paaiškinimas. Jo organizavimas pasireiškė tuo, kad jo sūnus tą dieną medžiojo. Ji dar kartą kartoja, kad medžioklės lapas yra išduotas P. B. ir N. B. neturi teisės su tuo lapu medžioti, medžioklės lape nėra įrašyta. Jei asmuo (P. B.) nedalyvavo, tai ir N. B. turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, bet N. B. nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, kadangi abu prisipažino, kad P. B. toje medžioklėje dalyvavo. Sujunkit tada visas bylas į vieną, kad matytųsi, o ne visas atskirai nagrinėti. Medžioklė yra baigtinis procesas ir tai yra 3 kartus pakartotinai padarytas nusižengimas. Ji neturi teisės bylų sujunginėti, ji mato tris skirtingus pažeidimus su nutrūkstama veika, tai nėra tęstinė veika. Medžioklė nutrūksta, nes medžioklės lape pasirašo už atsakingą medžioklės laikotarpį ir tai buvo 3 atskiros medžioklės ir buvo 3 atskiri nutarimai. P. B. pats prisipažino ir jie traktuoja tai kaip lengvinančią aplinkybę, padedančią išspręsti šį nusižengimą. Taip, jis dalyvavo medžioklėje, nors ir sėdėdamas automobilyje, nes medžioklės organizavimas yra irgi vienas iš procesų. Tai jis medžioklės lapą išdavė medžiotojui ir kartu turėjo organizuoti medžioklę ir įsirašyti į jį pagal Medžioklių taisyklių 21 punktą, tai konkrečiai medžioklės lapas išduotas P. B. vykdyti ir organizuoti medžioklę, kadangi jis nevykdė, o tik organizavo, tai jis turėjo įsirašyti į medžioklės lapą. Jei N. B. būtų pasiėmęs medžioklės lapą be P. B. žinios, tai P. B. turėtų informuoti, tai lieka jo atsakomybei. Kadangi tai buvo 3 pasikartotinos medžioklės, kiekvieną kartą buvo keičiami parodymai ir asmuo pats prisipažino, kad organizavo medžioklę. Ten jo raštu surašyta, kad prisipažįsta, akivaizdžiai matosi, kad ten jis surašė, ji ne rašysenos ekspertė, bet matosi, ne viena medžioklė buvo, o kelios. Organizuojant medžioklę, medžioklės vadovas save įsirašo, čia ne jos nuomonė, o taip parašyta Medžioklės taisyklėse. P. B. dalyvavo laukinės gyvūnijos išteklių naudojime kaip medžioklės vadovas, nors ir sėdėjo mašinoje, jie su P. B. šitą jau išsiaiškino, kad jeigu medžioklės vadovas organizuoja medžioklę ir dėl tam tikrų priežasčių nebegali vadovauti, jis turi perduoti konkrečiam vienam asmeniui, bet tas žmogus turi būti įrašytas lape. Jie jam tą išaiškino, kai jis buvo atėjęs nutarimus surašyti, jie kalbėjosi, aiškinosi, ji jam parodė konkrečius punktus. Jis organizavo, be lapo būtų nelegali medžioklė. Medžioklės organizavimas yra tik su medžioklės lapu, kurį medžioklės ploto naudotojai paskiria konkrečiam medžiotojui medžioti individualiai arba medžioti keliems asmenims. Išrašant lapą paskiriamas ir plotas, be lapo N. B. medžiotų nelegaliai. P. B. davė medžioklės ploto naudotojai tokią teisę, medžioklės lapas išduotas medžioklės ploto naudotojo konkrečiam asmeniui medžioti individualiai arba organizuoti medžioklę, konkrečiam medžioklės ploto vienete, konkrečiu laikotarpiu, konkrečioms rūšims. (duomenys neskelbtini) būrelio medžioklės ploto vienete. Šio atveju P. B. organizavo medžioklę ir turėjo įsirašyti į medžioklės lapą kaip vadovas, nes būtent medžioklės lapas suteikia teisę medžioti.

Liudytojas N. B. teisme parodė, kad mano, jog yra pakviestas dėl gamtosaugos įspėjimo. Paaiškina, kad 2020-05-25 medžiojo. Medžiotojas yra nuo 2017 m. Dabar jam dar vyko mokslai, tai maždaug 18 val. pranešė būrelio pirmininkui, susitarė su tėčiu ir pasirašė medžioklės lape. Tėtis davė pasirašyti medžioklės lapą, ten jis įrašė vardą ir pavardę, jis tik pasirašė. Užpelkio medžiotojų būrelio plote, medžioklės lapą turėjo tėtis P. B.. Nuvyko ten su tėčiu, nuo 20 val. iki 00.00, apie 20 val. turėjo sėdėti, bokštelyje sėdėjo, jis, tiesą pasakius, nematė, kur tėtis buvo, bokštelis žiūri į mišką, atvažiavo viena mašina, atvežė jį. Pasirašė medžioklės lape ir buvo bokštelyje. Nieko nesumedžiojo, savo medžioklės lapo neturi, yra medžioklės būrelyje kandidatas, neturi lapo ir balsavimo teisės, yra tik narys. Kadangi yra kandidatas ir juo bus dar metus, medžioti vienas negali, turi būti su medžioklės vadovu. Šiuo atveju buvo tėtis vadovas, jis neturėjo ginklo ir nemedžiojo, nežino kur jis buvo. Jo bokštelis į mišką, nežino, kur jis pasiliko. Tėtis nėjo kartu į mišką, jis vienas nuėjo medžioti. Ginklo tėtis neturėjo.

Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdyje nurodė, kad P. B. savęs, kaip medžioklės vadovo, į medžioklės lapą neįsirašė, kadangi jis taip suprato Taisykles, kad, nevykdant medžioklės, įsirašyti į medžioklės lapą nereikia. P. B., sėdėdamas automobilyje ir neturėdamas ginklo, neatliko jokių veiksmų, kurie būtų susiję su medžiojimu, todėl jis suprato būtent taip, kad tai nereiškia dalyvavimo medžioklėje. Nurodė, kad pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jei vis tik teismas spręstų, kad administracinis nusižengimas padarytas, tai turi būti analizuojama ir vertinama ta aplinkybė, kad surašyti du nutarimai, kurie susiję su tuo pačiu medžioklės lapu Nr. 4 ir tarp tų galimai padarytų pažeidimų yra tik vienos dienos laikotarpis, o pagal formuojamą teismų praktiką tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra eilė tapačių ir vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas, vieninga tyčia, vieninga kaltė, vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas, vienas objektas, vienas dalykas, neilgas laiko tarpas tarp atskirų veiksmų, tai šiuo atveju veiksmai yra tapatūs tiek gegužės 23 d., tiek gegužės 25 d., tiek spalio mėnesį. Teismas turėtų nustatyti, ar jie yra pažeidimas, bet jei yra pažeidimas, reiškia, kad pažeidimai yra identiški. Realiai jokio tikslo objektyviai šioje situacijoje P. B. niekada neturėjo, nesiekė tyčia pažeisti taisykles, nesiekė padaryti administracinį nusižengimą ir tai padarė tik dėl to, kad taip suprato taisykles ir taip traktavo tą teisinį reglamentavimą. Teisės principas non bis idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą, šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo analizuojamas kaltės klausimas. P. B. net nesuvokė, kad daro neteisėtą veiką ir šiuo atveju tai yra tęstinė veika, nes jis tai darė nuolat, ne atskirais epizodais kiekvieną kartą suprasdamas, kad taip reikia elgtis. Tokį elgesį sąlygojo jo supratimas. Prašo naikinti nutarimą ir P. B. skundą patenkinti.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad analogiškoje byloje Pareiškėjui jau yra priimta Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis, kurioje teismas išsamiai išnagrinėjo ir tęstinumą, ir paliko galioti Institucijos nutarimą bei Pareiškėjo skundo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismas šioje nutartyje pasisako tik dėl P. B. atžvilgiu priimto nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-95-2022.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad P. B. administracinio nusižengimo padarymo metu buvo Nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje. Tai patvirtina pats Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškindamas, kad medžioklėje dalyvavo vienas medžiotojas, t. y. N. B., kurį jis įrašė į medžioklės lapą Nr. 4, išduotą 2020 m. gegužės 1 d., kuriame medžiotojas pasirašė. Tada jis N. B. nuvedė į bokštelį, esantį šalia miško, iš kurio jis tą vakarą medžiojo. Tuo laiku, kai N. B. sėdėjo bokštelyje, jis buvo mašinoje ir skaitė knygą. Pasibaigus medžioklei išvažiavo namo. Medžioklės metu nieko nesumedžiojo. Taip pat teismui paaiškino, kad medžioklėje nedalyvavo, tik buvo (duomenys neskelbtini) plotų vienete (duomenys neskelbtini), bet buvo jame kaip medžioklės vadovas, neturėjo jokių ginklų ar kitų medžioklės priemonių. Kaip matyti iš Pareiškėjo skundo ir teisme paties Pareiškėjo ir jo atstovo advokato duotų paaiškinimų, ginčas šioje byloje kyla dėl to, kad jis buvo nubaustas už tai, kad būdamas Nutarime nurodytu laiku ir vietoje, neturėjo būti įrašytas į medžioklės lapą, nes nevykdė medžioklės, nevykdė veikos, numatytos LR Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 punktuose ir, nedalyvaudamas medžioklėje, negalėjo pažeisti Taisyklių 21 ir 24 punktų. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su tokiais Pareiškėjo teiginiais.

Savo skunde P. B. vadovaujasi LR Medžioklės įstatymo 2 str. 8 p. ir 9 p., nors yra nubaustas už Taisyklių 21 p. ir 24 p. pažeidimą. P. B. skunde nurodo, kad jis nevykdė veikos, numatytos LR Medžioklės įstatymo 2 str. 8 p. ir 9 p., todėl negalėjo pažeisti Taisyklių 21 p. ir 24 p. Pats P. B. savo skunde ir duodamas paaiškinimus teisme nurodo, kad jis 2020 m. gegužės 25 d. nuo 20.00 val. iki 2020 m. gegužės 26 d. 00.00 val. organizavo medžioklę, kurioje dalyvavo vienas medžiotojas N. B., t. y. pats pareiškėjas nemedžiojo, o tik buvo medžioklės vadovas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad LR Medžioklės įstatymas nenustato teisių ir pareigų medžioklės vadovui, minėtame įstatyme nėra numatytos ir atsakomybės už medžioklės vadovo pareigų nevykdymą ar jų pažeidimus. Reikalavimai, taikomi medžioklės vadovui, yra nustatyti Taisyklių 21 p. ir 24 p., todėl jomis ir turėjo vadovautis P. B.. Pažymėtina, kad P. B. tiek savo skunde, tiek duodamas paaiškinimus teisme pabrėžia, kad tuo metu jis neturėjo ginklų ar kitų medžioklės priemonių, tačiau nagrinėjamu atveju tai neturi jokios reikšmės, kadangi medžioklės vadovui, kaip numatyta Taisyklėse, turėti ginklą ar kitą medžioklės priemonę, nėra privaloma.

Iš byloje esančio Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio medžioklės lapo Nr. 4, išduoto 2020 m. gegužės 1 d. matyti, kad leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) P. B. organizuoti medžioklę (medžioti) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, esančiame (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete. Medžioklės lapas galioja nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas pripažįsta, kad 2020 m. gegužės 25 d. nuo 20.00 val. iki 2020 m. gegužės 26 d. 00.00 val. organizavo vykusią medžioklę ir buvo jos vadovas. Vadovavimas medžioklei atitinka ir Medžioklės įstatymo 2 str. 9 d. pateiktą medžiojimo sąvoką – medžioklės vadovas, vadovaudamas kitiems, tiesiogiai medžiojantiems medžiotojams, kartu su jais siekia panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius minėto įstatymo 2 str. 9 d. nurodytais būdais. Todėl medžioklės vadovas gali pats tiesiogiai nemedžioti, tačiau jis medžioklės metu privalo vykdyti Taisyklių 21 p. ir 24 p. numatytas medžioklės vadovo pareigas, iš kurių viena – tinkamai užpildyti jam išduotą medžioklės lapą. Vadinasi, P. B. privalėjo pilnai užpildyti medžioklės lapą, į jį įrašydamas ne tik medžiojusio N. B., bet ir savo duomenis – vardo pirmąją raidę, pavardę, parašą, medžiotojo bilieto numerį, medžioklės laiką. To nepadaręs, jis pažeidė Taisyklių 21 ir 24 punktus.

Kad Pareiškėjas pažeidė Taisyklių 21 p. ir 24 p. patvirtina ir 2021 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad, tikrinant medžioklės lapus, pastebėta, kad pagal 2020.05.01 medžioklės lapo Nr. 4, išduoto P. B., įrašą, 2020 m. gegužės 26 d. N. B. medžiojo vienas, be medžioklės vadovo ir tuo buvo pažeisti Taisyklių 21 ir 23 punktai. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas minėtą aktą persiuntė Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos viršininkui, prašydamas spręsti klausimą dėl P. B. ir N. B. Taisyklių pažeidimo tolimesnio tyrimo ir sprendimo priėmimo. Bylos medžiagoje yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio Medžioklės lapas 2020 m. gegužės 1 d. Nr. 4, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 26 d. medžiojo tik N. B., nors medžioklės lapas buvo išduotas P. B., kaip medžioklės vadovui (medžiotojui), leidžiant jam organizuoti medžioklę (medžioti). Kaip matyti iš šiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų ir kaip teisme patvirtino liudytojas N. B., kuris nurodė, kad yra kandidatas į medžiotojus ir pats vienas neturi teisės medžioti, tik P. B. buvo leidžiama medžioti ar organizuoti medžioklę. N. B. medžioti galėjo tik su medžioklės vadovu. Pagal Taisyklių 21 punkte reglamentuotą tvarką – prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje. Tų pačių Taisyklių 24 punktas reglamentuoja - kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo). Šiuo atveju Medžioklės lape Nr. 4 yra nurodyta, kad leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) P. B. organizuoti medžioklę (medžioti). 2020 m. gegužės 25 d. vykusioje medžioklėje dalyvavo du asmenys, t. y. N. B., kuris medžiojo, ir P. B., kuris, kaip pats nurodo, tik buvo šalia N. B., bet pats nemedžiojo, todėl savęs į medžioklės lapą neįsirašė, tačiau pasirašė lapo apačioje kaip medžioklės vadovas. Atsižvelgus į tai, kad medžioklės leidimas buvo išduotas tik P. B., N. B. vienas pats medžioti negalėjo, į tai, kad jeigu medžioklės metu yra bent du asmenys, vienas iš jų turi būti medžioklės vadovas, todėl šiuo konkrečiu atveju nors P. B. ir nemedžiojo, tačiau medžioklės metu jis turėjo medžioklės vadovo, kuris turi užpildyti medžioklės lapą, nurodyti, kas dalyvauja (tarp jų ir save), statusą. P. B. į Medžioklės lapą, kaip medžioklės vadovas, įrašė kas dalyvauja medžioklėje, kada ji prasidėjo ir baigėsi, todėl, atsižvelgus į įstatymų leidėjo reglamentuotą tvarką, P. B. turėjo ir privalėjo save įrašyti į medžioklės lapą kaip medžioklės vadovą, nors ir pats nemedžiojo, tačiau to nepadarė, t. y. netinkamai užpildė medžioklės lapą Nr. 4 ir tuo pažeidė Taisyklių 21 ir 24 punkto reikalavimus.

Atmestinas Pareiškėjo atstovo advokato argumentas dėl non bis in idem principo pažeidimo šioje byloje. Sprendžiant dėl non bis in idem principo pažeidimo svarbu tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 74 straipsnyje įtvirtinta garantija, jog niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, taikomą tiek dėl pavojingų veikų, nustatytų BK, tiek dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-719/2022). Šioje byloje nagrinėjamas skundas dėl Institucijos Nutarimo AM-AAD-ANR-N-95-2022, dėl kurio galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl non bis in idem principas nėra pažeistas.

P. B. skunde prašo kvalifikuoti jo padarytus administracinius nusižengimus kaip vieną tęstinį administracinį nusižengimą. Iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad nors P. B. nepripažįsta jam inkriminuotų ANK pažeidimų, tačiau pažymi, kad nutarimuose nurodomas administracinis nusižengimas, jei toks būtų nustatytas, yra tęstinis, nes nutarimuose nurodomi neva neteisėti pareiškėjo veiksmai yra vienarūšiai ir tapatūs, pažeisti tie patys medžioklės taisyklių punktai, du medžioklės lapai, kurių viename konstatuoti du pažeidimai, ta pati vieta ir nedidelis laikotarpis tarp pažeidimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. B. atžvilgiu buvo priimti trys nutarimai dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, t. y. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-94-2022 dėl 2020 m. gegužės 23 d. padaryto administracinio nusižengimo, nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-95-2022 dėl 2020 m. gegužės 25 d. padaryto administracinio nusižengimo ir nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-93-2022 dėl 2020 m. spalio 10 d. padaryto administracinio nusižengimo. Vertinant faktines visų nusižengimų padarymo aplinkybes sutiktina su Pareiškėjo atstovu advokatu, kad visi pažeidimai yra vienarūšiai – P. B., būdamas medžioklės vadovu, 2020 m. gegužės 23 d., 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. spalio 10 d. vykdydamas medžiokles daugiau nei vienam medžiotojui (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), neįrašė savęs į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio jam išduotus medžioklės lapus Nr. 4 ir Nr. 19, juose įrašydamas tik minėtomis dienomis medžiojusį N. B.. Tačiau, šiuo atveju nėra nustatyta kitų tęstiniam pažeidimui būdingų požymių. Tam, kad būtų konstatuota, jog P. B. veika yra tęstinė, o ne kvalifikuotina kaip trys atskiri teisės pažeidimai, reikia nustatyti, kad jis veikė esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo tikslo. Tačiau nei iš P. B. skundo, nei iš teisme duotų paaiškinimų negalima daryti išvados, kad P. B. iš anksto planavo, siekdamas vieningo tikslo, pažeisti Taisyklių 21 p. ir 24 p., kadangi, kaip jis pats ir jo atstovas advokatas nurodo, jis taip suprato teisinį reglamentavimą, kad jei jis pažeidimų metu nemedžiojo, buvo tik medžioklės vadovas, todėl savo duomenų į medžioklės lapą įrašyti neturėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2020 m. gegužės 23 d. padaryto pažeidimo iki 2020 m. spalio 10 d. padaryto pažeidimo, t. y. nuo pirmo ir trečio padaryto pažeidimo, praėjo gan ilgas laiko tarpas, t. y. beveik 5 mėnesiai, taip pat tarp pirmo pažeidimo, padaryto 2020 m. gegužės 23 d., ir antro pažeidimo, padaryto 2020 m. gegužės 25 d., padarymo praėjo 1 para, todėl toks Pareiškėjo veikimas negali būti traktuojamas kaip tęstinis pažeidimas, nors pažeidimų padarymo aplinkybės ir pažeidimo objektas buvo tas pats, tokios pozicijos laikosi ir Šiaulių apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-47-616/2022. Teismas nesutinka su Pareiškėjo atstovo advokato teiginiu, kad 2020 m. gegužės 23 d. ir 2020 m. gegužės 25 d. pildydamas tą patį medžioklės lapą Nr. 4 Pareiškėjas darė tęstinį pažeidimą, kadangi, kaip teisingai nurodė Institucijos atstovas, Pareiškėjas, minėtame lape atskirdamas bei pažymėdamas 2020 m. gegužės 23 d. ir 2020 m. gegužės 25 d. medžioklės laiko pradžią ir pabaigą, padarė atskirus, baigtinius pažeidimus.

Pareiškėjo atstovas advokatas Muradas Bakanas į bylą pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad 2021 m. spalio 4 d. Institucija priėmė Nutarimą Nr. BDR-4125, kuriuo panaikino Institucijos 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANRJM-3737-2021 N. B. atžvilgiu ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, konstatavus, kad 2020 m. spalio 10 d. N. B. vykdytą medžioklę organizavo medžioklės vadovas P. B.. Teismas išsamiau dėl minėtų dokumentų nepasisakys, kadangi šioje byloje nagrinėjamas P. B., ne N. B. atsakomybės klausimas.

Atsižvelgęs į nustatytą aplinkybių visumą, Pareiškėjo ir liudytojų duotus paaiškinimus, į administracinio nusižengimo byloje esančius rašytinius duomenis ir juose užfiksuotas aplinkybes bei faktus, teismas nustatė, kad P. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, nes nesilaikė Taisyklių 21 ir 24 punkto reikalavimų.

P. B. administracinė nuobauda paskirta atsižvelgus į nusižengimo pavojingumo laipsnį, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl P. B. skundas netenkinamas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Akvilės Jagučanskytės 2022 m. sausio 10 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-95-2022 paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

P. B. skundo netenkinti ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Akvilės Jagučanskytės 2022 m. sausio 10 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-95-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.