Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-97-616/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-15
Bylos Nr.: AN2-97-616/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00021-2022-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Ernesta Montvidienė (pirm.)
Pažeidėjas: P. B.
Institucija: Alpinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-97-616/2022Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00021-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 12.29; 21.11.10 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo advokato M. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutarties, kuria P. B. skundas atmestas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės A. J. 2022 m. sausio 10 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės A. J. 2022 m. sausio 10 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) P. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. P. B. nubaustas už tai, kad būdamas medžioklės vadovu organizavo medžioklę ir neįrašė savęs į medžioklės lapą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 21 ir 24 punktai, o būtent: nuo 2020 m. gegužės 23 d., 20 val. iki 2020 m. gegužės 24 d., 00:00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto naudotojas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis 2020 m. gegužės 1 d. medžioklės lapu Nr. (duomenys neskelbtini) leido P. B. organizuoti medžioklę, kaip medžioklės vadovui arba medžioti individualiai; 2020 m. gegužės 23 d. organizuojant medžioklę ir dalyvaujant daugiau nei vienam medžiotojui, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas, o medžioklės vadovas prieš pradedant medžioti, medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius, tačiau P. B. medžioklės lape savęs neįrašė (b. l. 4).

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartimi P. B. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės A. J. 2022 m. sausio 10 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, paliktas nepakeistu. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad P. B. nurodytu laiku organizavo ir vadovavo medžioklei, kurioje kaip medžiotojas dalyvavo jo sūnus N. B.. Medžioklės vadovas medžioklės lapo lentelės „Medžioklės ataskaita“ atitinkamose eilutėse visada turi nurodyti (įrašyti) save, nepriklausomai nuo to, ar jis medžioja, ar tik organizuoja ir vadovauja medžioklei (bei dalyvaujančius medžiotojus, jeigu tokių yra), o kadangi to nepadarė – pažeidė Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktus, už ką yra numatyta administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė įpareigojančią normą (įrašyti save į medžioklės lapo atitinkamas grafas), todėl padarė trunkamąjį nusižengimą. Trunkamasis pažeidimas prasidėjo (ir baigėsi) prieš medžioklės pradžią, t. y. prieš pat 2020 m. gegužės 23 d. 20:00 val. Po 2020 m. gegužės 23 d. 20:00 val. pareiškėjas galėjo padaryti ir daugiau analogiškų (trunkamųjų) nusižengimų, bet tai nesudaro pagrindo sujungti juos į vieną atvejį ir traktuoti kaip vieną tęstinę veiką (b. l. 131-137).

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjas advokatas M. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį bei Institucijos 2022 m. sausio 10 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) ir, P. B. atžvilgiu, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

3.1. Advokatas skunde teigia, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti, o P. B. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį konstatuoti turi būti visi šiame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, tačiau nei Institucijos nutarime, nei skundžiamoje nutartyje nėra nurodoma, kokia kaltės forma buvo padarytas jam inkriminuotas administracinis nusižengimas ir taip buvo užkirstas kelias P. B. ginti savo teises. Be to, Medžioklės taisyklių 24 punktas turi papunkčius, kurie detalizuoja medžioklės vadovo pareigas, tačiau administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kokius konkrečiai Medžioklės taisyklių 24 punkto papunkčius P. B. pažeidė, tuo pažeidžiant jo teisę į gynybą.

3.2. Apelianto gynėjas įsitikinęs, kad tiek Institucija, priėmusi nutarimą, tiek apylinkės teismas jo ginamojo atžvilgiu netinkamai aiškino ir taikė Medžioklės taisyklių 21 punktą bei Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalis, kadangi P. B. nuo 2020 m. gegužės 23 d., 20:00 val. iki 2020 m. gegužės 24 d., 00:00 val. medžioklėje nedalyvavo, o tik buvo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), kaip medžioklės vadovas (neturėjo jokių ginklų ar kitų medžioklės priemonių).

3.3. Teigia, kad medžioklės vadovo pareigos, išvardintos Medžioklės taisyklių 21 punkte ir 24 punkto 1-15 papunkčiuose, yra susijusios su pačios medžioklės organizaciniais klausimais, kurie nėra susiję su laukinės gyvūnijos išteklių naudojimu, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant Be to, anot apelianto gynėjo, pačio asmens buvimas medžioklės vadovu ir jos organizavimo faktas negali būti tapatinamas su asmens, kaip medžioklės vadovo, dalyvavimu pačioje medžioklėje. Kadangi jis pats nemedžiojo (buvo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, neturėjo ginklo), t. y., nevykdė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse, todėl neturėjo būti įrašytas į medžioklės lapą. Apelianto įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad P. B. padarė Medžioklės taisyklių 24 punkto pažeidimą ir yra nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.

3.4. Advokato manymu, apylinkės teismas nepagrįstai šioje ir administracinio nusižengimų bylose Nr. AM-AAD-ANR-N-93-2022 bei Nr. AM-AAD-ANR-N-95-2022 konstatuotų pažeidimų nevertino kaip vienos tęstinės veikos. Pažymi, kad tiek šioje, tiek administracinių nusižengimų bylose Nr. AM-AAD-ANR-N-93-2022 ir AM-AAD-ANR-N-95-2022, nurodomi tie patys pažeisti Medžioklės taisyklių punktai, t. y. ta pati vieta, tas pats medžioklės vadovas (medžioklės lapai išduoti P. B., kaip medžioklės vadovui; medžioja N. B., o P. B. yra medžioklės plote, tačiau medžioklės nevykdo ir yra be ginklo, P. B. savęs, kaip neva medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo, neįrašo į medžioklės lapą), tik skiriasi medžioklės lapai (data ir numeris) ir medžioklės laikai (datos). Gynėjo teigimu, jo ginamasis niekada nesiekė pažeisti Medžioklės taisyklių reikalavimų (nėra tiesioginės tyčios), tiesiog buvo įsitikinęs, jog jei vadovauja medžioklei, tačiau neturi ginklo, tai negali ir medžioti, t. y. naudoti laukinės gyvūnijos išteklių, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalis. Papildomai pažymi, kad visose administracinių nusižengimų bylose yra tas pats medžioklės sezonas – pagal Medžioklės taisyklių 2.7 papunktį medžioklės sezonas yra laikotarpis nuo vienų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. (įskaitytinai), tačiau nagrinėjamos bylos atveju skiriasi medžioklės lapai ir medžioklių datos.

3.5. Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas nutartyje nepagrįstai vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-47-616/2022 kaip precedentu ir neįsiteisėjusia nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-60-882/2022, grindžiant Institucijos nutarimo teisėtumą. Nurodo, kad neįsiteisėjusi nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-60-882/2022 negali turėti prejudicinės reikšmės. Taip pat apeliacinės instancijos teismo 2022 m. gegužės 4 d. priimtoje nutartyje buvo inkriminuotas administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. spalio 10 d., o šioje administracinio nusižengimo byloje administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. gegužės 23-24 d. Be to, tarp inkriminuoto administracinio nusižengimo šioje byloje ir inkriminuoto administracinio nusižengimo administracinėje byloje Nr. AM-AAD-ANR-N-95-2022 skirtumas yra viena diena. Pažymi, kad veika padaryta tame pačiame medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), o apeliacinės instancijos teismo nutarties atveju medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos ir apeliacinės instancijos teismo nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-47-616/2022 faktinės aplinkybės nėra identiškos.

3.6. Papildomai administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjas apeliaciniame skunde kelia apylinkės teismo šališkumo klausimą. Apeliantas savo teiginį grindžia tuo, jog apylinkės teismas nutarties rezoliucinę dalį paskelbė net neišėjęs iš teismo salės, t. y. tuoj pat po baigiamųjų kalbų. Pažymi, kad skundžiamos nutarties tekstą apylinkės teismas įteikė po posėdžio praėjus maždaug dvidešimt min., nors nutartis surašyta ant 7 (septynių) lapų ir vien motyvai sudaro daugiau nei du su puse lapų. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas ateidamas į teismo posėdį 2022 m. liepos 13 d. bei dar neišklausęs baigiamųjų kalbų, turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties ir buvo surašęs nutartį. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad ANK 632 straipsnio 7 dalis numato, jog kai bylos nagrinėjimas baigtas, teisėjas paskelbia, kokią dieną ir valandą bus paskelbtas nutarimas ar nutartis administracinio nusižengimo byloje. Įstatymas nenumato teismui galimybės iš karto, po baigiamųjų kalbų, nepaskelbus, kokią dieną ir valandą bus paskelbtas nutarimas ar nutartis administracinio nusižengimo byloje – paskelbti nutartį (b. l. 141-148).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo advokato M. B. apeliacinį skundą Institucija prašo P. B. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį ir 2022 m. sausio 10 d. Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime Institucija nurodo, kad P. B. neneigia, jog vadovavo medžioklei, todėl, kaip ir nurodyta Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, organizuodamas ir vadovaudamas medžioklei, privalėjo vadovautis Medžioklės taisyklėmis. Pažymi, kad vadovaujantis medžioklei asmuo irgi yra medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas. 2020 m. gegužės 1 d. medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) P. B. organizuoti medžioklę (medžioti) (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotų vienete. Šiame medžioklės lape įrašyta, kad nuo 2020 m. gegužės 23 d., 20:00 val. iki 2020 m. gegužės 24 d., 00:00 val. medžiojo N. B.. Įrašo apie P. B. dalyvavimą (vadovavimą) medžioklei nėra. Taigi, P. B., kaip medžioklės vadovas, privalėjo save įrašyti į 2020 m. gegužės 1 d. medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. savo vardą, pavardę ir medžiotojo bilieto numerį, o to nepadaręs, pažeidė Medžioklės taisyklių 21, 24 punktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus.

4.2. Institucijos manymu, buvo padarytas ne vienas tęstinis pažeidimas, o trys atskiri pažeidimai, kadangi trys Medžioklės taisyklių pažeidimai yra padaryti skirtingu laiku (tarp antro ir trečio pažeidimo yra beveik 5 (penkių) mėnesių laiko tarpas) ir medžioklės lapuose kiekvienu atveju turėjo būti daromi atskiri įrašai apie P. B. dalyvavimą medžioklėje, todėl trys administraciniai nusižengimai, teisingai kvalifikuoti kaip trys atskiros veikos.

4.3. Apibendrindama savo atsiliepimą, Institucija teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, bei panaikinti Institucijos 2022 m. sausio 10 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo advokato M. B. apeliacinis skundas atmetamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dėl 2022 m. sausio 10 d. nutarimo motyvus, administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus konstatuoja, kad dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, P. B. nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Vien tai, kad apylinkės teismas P. B. atžvilgiu priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties.

Dėl teisės į gynybą pažeidimo

8. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį, kurio privalu laikytis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

9. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo P. B. gynėjas, Medžioklės taisyklių 24 punkto 1-15 papunkčiuose yra išvardintos medžioklės vadovo pareigos, t. y. 24.1. papunktyje numatyta, kad medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Sutiktina su gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad P. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kokius konkrečiai Medžioklės taisyklių 24 punkto papunkčio reikalavimus jis pažeidė, tačiau tai nelaikoma esminiu protokolo turinio pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo protokole yra aiškiai atskleista, kokio Medžioklės taisyklių 24 punkte numatyto reikalavimo P. B., būdamas medžioklės vadovu, nesilaikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Be to, P. B., kaip medžioklės vadovas, privalo žinoti jam keliamus reikalavimus, numatytus Medžioklės taisyklių 24 punkte.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, padarymo

10. Kaip matyti iš P. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, jis ginčija aplinkybę, kad savęs neturėjo įrašyti į medžioklės lapą, nes pats medžioklės nevykdė, t. y. nevykdė veiklos, numatytos Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 punktuose, todėl, nedalyvaudamas medžioklėje, jis negalėjo pažeisti Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais linkęs nesutikti.

11. Pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą – Medžioklės taisykles. Medžioklės taisyklių IV ir V skyrių, kuriuose įtvirtinta medžioklės dokumentų ir eigos reikalavimai 21 punkte nustatyta, kad „prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje” <...>; 24 punkte nustatyta, kad „kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas bei nurodyta, ką privalo medžioklės vadovas”. Be to, kaip nurodyta Medžioklės taisyklių 2.5. papunktyje „medžioklės lapas, tai dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu“.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pagal Medžioklės taisyklių 19.1. papunktį, medžioklės lapą išduodantis asmuo jame turi įrašyti medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardą, pavardę. Medžioklės taisyklių 20 punkte imperatyviai numatyta, kad medžioklės lapas pildomas tvarkingai ir aiškiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad medžioklės lape esanti informacija yra teisiškai reikšminga, kadangi pasibaigus medžioklės lapų galiojimui, pagal juose pateiktus duomenis yra rengiama ataskaita medžioklę kontroliuojančioms institucijoms ar jų atstovams ir sprendžiama apie valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos naudojimą. To pasėkoje yra priimami tolimesni sprendimai dėl šių išteklių racionalaus paskirstymo bei su tuo susijusių teisės normų ir atsakomybės taikymo. Atitinkamai ir P. B., kaip medžioklės vadovas, turintis medžioklės lapą ir galintis ne tik pats medžioti, bet ir organizuoti medžioklę, privalėjo elgtis atsakingai ir tinkamai pildyti medžioklės lapą.

13. Medžioklės taisyklių 21 punktas numato, kad prieš pradedant medžioti, medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje. Pažymėtina, kad Medžioklės taisyklių 23 punktas numato, jog už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas.

14. Medžioklės taisyklių 24 punktas (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. spalio 15 d.) numato, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo). Medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, taip pat vykdyti kitas 24 punkto 1-15 papunkčiuose numatytas vadovo pareigas.

15. Iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvykio metu juo buvo leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) P. B. organizuoti medžioklę arba individualiai medžioti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete. Išduotas medžioklės lapas galiojo nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir už jo teisingą pildymą buvo atsakingas P. B.. Minėtame medžioklės lape užfiksuota, kad nuo 2020 m. gegužės 23 d., 20:00 val. iki 2020 m. gegužės 24 d., 00:00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete medžiojo P. B. sūnus N. B., tačiau jis teisėtai medžioti su minėtu medžioklės lapu galėjo tik tuo atveju, jeigu medžioklei vadovauja P. B. (Medžioklės taisyklių 24 punktas). P. B. neginčija aplinkybės, kad jis organizavo ir vadovavo N. B. vykdytai medžioklei bei pildė 2020 m. gegužės 1 d. medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įrašė medžioklės datą, N. B. vardo pirmąją raidę ir pavardę, N. B. medžiotojo bilieto numerį, medžioklės pradžios ir pabaigos laiką, o N. B. šiame medžioklės lape pasirašė. Iš jau minėto medžioklės lapo turinio matyti ir tai, kad medžioklės lapo pabaigoje prie eilutės „Medžioklės vadovas (medžiotojas)” pasirašė P. B., kas dar kartą patvirtina, jog jis organizavo 2020 m. gegužės 23–24 d. vykusią medžioklę bei jai vadovavo. Pažymima, kad vadovavimas medžioklei atitinka medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą medžiojimo sąvoką – medžioklės vadovas, vadovaudamas kitiems, tiesiogiai medžiojantiems medžiotojams, kartu su jais siekia panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius minėto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytais būdais. Priešingai nei nurodo advokatas apeliaciniame skunde, Medžioklės taisyklėse nėra nustatyta, kad medžioklės vadovas medžioklės metu turėtų medžioklės įrankį ir ne tik vadovautų medžioklei, bet ir pats tiesiogiai medžiotų. Todėl medžioklės vadovas gali pats tiesiogiai nemedžioti, tačiau jis medžioklės metu privalo vykdyti Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktuose numatytas medžioklės vadovo pareigas, iš kurių viena – tinkamai užpildyti jam išduotą medžioklės lapą.

16. Papildomai advokatas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl P. B. kaltės turinio, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Kaltė – tai asmens, kuris padarė pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Kaltė nustatoma vertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius. Atsakant į P. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentą pažymima, jog tai, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas atskirai nenurodė motyvų dėl administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. kaltės formos, padarius Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punkto pažeidimus, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo netinkamai taikytos materialinės teisės normos. Priešingai, iš administracinio nusižengimo byloje esančio pridėto medžioklės lapo (Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad P. B.. yra patyręs medžiotojas (daug organizavo medžioklių), todėl visos su medžiokle bei jos eiga susijusios taisyklės jam turėjo būti gerai žinomos. Jis (P. B.) suprato, jog netinkamas medžioklės vadovo pareigų atlikimas pažeidžia teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę, todėl veikė tyčia.

17. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad P. B. 2020 m. gegužės 23–24 d. vadovavo medžioklei, vadovaudamas tiesiogiai medžiojusiam N. B., bei privalėjo pilnai užpildyti medžioklės lapą, į jį įrašydamas ir savo duomenis – vardo pirmąją raidę, pavardę, parašą, medžiotojo bilieto numerį, medžioklės laiką, o to nepadaręs, pažeidė Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktus. Visa tai sudaro pagrindą konstatuoti P. B. tyčia padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje. Todėl, tenkinti apeliacinį skundą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant P. B. sudėtyje visų ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, nėra teisinio pagrindo.

Dėl tęstinės veikos vertinimo

18. Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas, vieninga tyčia (vieninga kaltė), vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas, vienas objektas, vienas dalykas, tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas, neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.

19. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių pridėtų Institucijos priimtų nutarimų matyti, kad P. B. buvo surašyti trys nutarimai dėl administracinių nusižengimų, kai protokolas nesurašomas, t. y. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-93-2022 dėl 2020 m. spalio 10 d. padaryto administracinio nusižengimo, nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-95-2022 dėl 2020 m. gegužės 25-26 d. padaryto administracinio nusižengimo ir nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-94-2022 dėl 2020 m. gegužės 23-24 d. padaryto administracinio nusižengimo. Vertinant faktines visų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes matyti, kad nors pažeidimai yra vienarūšiai – netinkamas medžioklės lapų pildymas, tačiau jie padaryti skirtingu laiku, kas kartą vieną nusižengimą baigiant ir pradedant kitą, nesant vieningos tyčios ir vieno tikslo. Tęstinės veikos nebuvimą patvirtina ir medžioklės lapuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, kad P. B. vienomis dienomis žymėjo tik save, kitomis dienomis save ir N. B.. Pažeidimų padarymo dienomis, P. B. medžioklės lapuose žymėjo tik N. B., kas įrodo, kad tai nebuvo viena tęstinė veika, o pasirinktinai atskirai daromi nauji nusižengimai. Vieninga tyčia reiškia, kad pažeidėjas turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną neteisėtą, vientisą veiką. Šiuo atveju akivaizdu, kad P. B. tyčia susiformavo iš naujo, po kiekvieno veiksmo atlikimo – medžioklės lapo pildymo, todėl jo neteisėta veika negali būti pripažįstama tęstine ir yra tinkamai kvalifikuota kaip trys atskiros veikos.

Dėl precedentų taikymo

20. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Be to, turi būti atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

21. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas precedento taikymo taisykles, taip pat suformavo nuoseklią praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-385/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012), pagal kurią, sprendžiant dėl kasacinio teismo nutartyse išdėstytos praktikos laikymosi, reikia nustatyti, ar: 1) skirtingose nutartyse pasisakyta dėl tų pačių teisės nuostatų; 2) tos pačios nuostatos taikomos esant tapačiam ginčo teisinio santykio teisiniam reglamentavimui; 3) visos galiojančios ir teisiškai reikšmingos teisės nuostatos analizuotos ir taikytos priimant teismo sprendimą ar nutartį; 4) tokios nuostatos išsamiai analizuotos teismo motyvuose; 5) tokios nuostatos tinkamai pagrindžiamos teisės normų, teisės doktrinos ir teismų praktikos argumentais; 6) teisės nuostatos taikytos tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis; 7) teismų sprendimų ar nutarčių teiginiai yra esminės, nusprendžiančios bylos baigtį pagal tas faktines aplinkybes išvados, ar yra tik motyvai, argumentai arba kitos tik papildomai vartojamos motyvavimo aplinkybės. Tai – nebaigtinis kriterijų sąrašas, nes gali būti ir kitokių aplinkybių, iš kurių gali būti sprendžiama, ar atitinkamu klausimu yra suformuota teismų praktika, ar turi būti remiamasi vienos ar kitos nutarties teiginiais. Pažymėtina, kad pagal Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

23. Nagrinėjamu atveju, administracinių nusižengimų bylose Nr. II-60-882/2022 ir Nr. AN2-47-616/2022 buvo tikrinami Institucijos priimti nutarimai dėl tų pačių Medžioklės taisyklių pažeidimų, kuriuos padarė P. B. (sutampa faktinės aplinkybės), tačiau iš esmės skiriasi tik tuo, kad jie (pažeidimai) buvo padaryti skirtinguose medžioklės lapuose ir skirtingu laiku. Pažymima, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-60-882/2022 įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apygardos teismui atmetus administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo apeliacinį skundą. Todėl tai, kad apylinkės teismo nutarties priėmimo metu ankstesnis apylinkės teismo sprendimas buvo neįsiteisėjęs, neužkerta kelio remtis teismo sprendimu, jeigu jis atitinka precedentui keliamus reikalavimus. Analogiška išvada daroma ir dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-47-616/2022. Kaip jau minėta, faktinės aplinkybės šioje byloje bei apylinkės ir apeliacinės instancijos teismų priimtose nutartyse yra identiškos, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo šiais priimtais sprendimais nesiremti ir priimant procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, advokato apeliacinio skundo argumentai dėl negalėjimo šioje byloje remtis ankstesnių teismų priimtais procesiniais sprendimais (nutartimis) yra atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl teismo šališkumo

24. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK nereglamentuoja dalyvaujančių šiame procese asmenų, taip pat ir bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų. Teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnyje. Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalį teisėjas (ar kitas šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas proceso dalyvis) negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio asmens nešališkumu. BPK 58 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą: 1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; 2) jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; 3) jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą pačią bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 4) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali tos bylos nagrinėti kasacine tvarka; 5) jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka; 6) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi, esant prieš tai nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmiau nurodytų aplinkybių, dėl kurių bylą išnagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo teisėja turėjo nusišalinti ar buvo šališka, nenustatyta.

25. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad teismo šališkumas yra grindžiamas tuo, kad apylinkės teismo teisėja nelaukdama baigiamųjų kalbų pabaigos ir neišėjusi iš teismo posėdžių salės paskelbė nutarties rezoliucinę dalį, o nutarties nuorašus įteikė per 20 min.

26. ANK 632 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, jog kai bylos nagrinėjimas baigtas, teisėjas paskelbia, kokią dieną ir valandą bus paskelbtas nutarimas ar nutartis administracinio nusižengimo byloje. ANK 637 straipsnio, reglamentuojančio nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimą, 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje paskelbia paprastai tą pačią teismo posėdžio dieną, o sudėtingų bylų atvejais – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo posėdžio dienos, pranešęs nutarimo (nutarties) paskelbimo laiką.

27. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų (teismo posėdžių garso įrašų) matyti, kad 2022 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu įrodymų tyrimas byloje buvo baigtas ir visi byloje esantys įrodymai jau buvo ištirti. Nei vienas iš proceso dalyvių apylinkės teismui nepateikė tirti naujų įrodymų. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas ir buvo pereita prie baigiamųjų kalbų stadijos. Minėto posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo prašymu, apylinkės teismas atidėjo baigiamąsias kalbas iki 2022 m. balandžio 6 d. Tačiau, dėl administracinėn atsakomybėn patraukto P. B., o vėliau ir dėl jo gynėjo ligos, byloje baigiamosios kalbos buvo atidedamos iki 2022 m. liepos 13 d. Iš apylinkės teismo posėdžio garso įrašo (Nr. 302942324_4-70-3-00021-2022-3_2022.07.13_2) girdėti, kaip 2022 m. liepos 13 d. teismo posėdyje išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, t. y. teismui išklausius proceso dalyvių baigiamąsias kalbas (įrašo 26:36-27.51 min.), apylinkės teismo teisėja paskelbė procesinio sprendimo (nutarties) rezoliucinę dalį, vėliau įteikdama nutarties nuorašus.

28. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 627-637 straipsniai tiesiogiai neįtvirtina, kad teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, turi išeiti į pasitarimų kambarį ir priimti procesinį sprendimą, kaip tai yra įtvirtinta baudžiamajame procese (BPK 296, 298 straipsniai). Todėl įprastai administracinių nusižengimų bylose mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos dėl teismo išėjimo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo.

29. ANK 637 straipsnio 1 dalis nedraudžia teismui paskelbti priimtą sprendimą tą pačią dieną. Tai, kad procesinis sprendimas buvo paskelbtas tą pačią dieną, nesudaro pagrindo teigti, kad Teisėja, ateidama į posėdį, jau turėjo išankstinį nusistatymą apelianto atžvilgiu. Priešingai, dėl byloje dalyvaujančių asmenų negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose dėl ligos, pakankamai ilgą laiką buvo atidedamos baigiamosios kalbos (nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki 2022 m. liepos 13 d.). Kadangi proceso dalyviai per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį teismui neteikė naujų prašymų ištirti naujus įrodymus, todėl apylinkės teismas galėjo iš esmės susidaryti nuomonę dėl nagrinėjamos bylos, o tuo pačiu ir dėl administracinio nusižengimo bylos baigties (priimamo procesinio sprendimo).

30. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 13 d. išklausęs baigiamąsias kalbas, tačiau neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, nusprendė, kad jam užteks laiko apsispręsti ir dėl ginčo byloje priimti procesinį sprendimą. Todėl ir paskelbė sprendimo rezoliucinę dalį, dar neįteikdamas byloje dalyvaujantiems asmenims parengtos nutarties. Nors apylinkės teismas, neišeidamas į teismo pasitarimo kambarį galimai paskubėjo priimti procesinį sprendimą, tačiau tai, nagrinėjamu atveju neįrodo, kad teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu buvo šališkas ar padarė procesinį pažeidimą, dėl kurio turėtų būti panaikinta apylinkės teismo priimta nutartis. Kitų duomenų, leidžiančių abejoti teismo šališkumu byloje nebuvo nustatyta. Svarbu paminėti tai, kad procesinis sprendimas buvo paskelbtas laiku, laikantis ANK nustatytų terminų.

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apylinkės teismo dėmesį į tai, kad nors įstatymas ir nedraudžia paskelbti priimtą sprendimą tą pačią dieną, tačiau teismui rekomenduotina išeiti į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Jeigu teismas nuspręstų procesinį sprendimą skelbti tą pačią dieną, rekomenduojama skelbimus daryti protingo laikotarpio bėgyje, kad ateityje proceso dalyviams nekiltų jokių abejonių teismo nešališkumu bei tuo pačiu būtų laikomasi įstatymo nustatytų terminų procesiniam sprendimui priimti bei jo skelbimo tvarkos.

32. Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartis, kuria P. B. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės A. J. 2022 m. sausio 10 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo advokato M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ernesta Montvidienė