Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygybės įstatymui principas, kuris baudžiamojoje teisėje reiškia, kad už padarytą nusikaltimą yra nustatyti vienodi atsakomybės pagrindai. Iš teismų praktikos analizės matyti, kad teismai pritaiko bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, kurie praeityje yra ne vieną kartą teisti, bausti administracine tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2118-486/2022). D. K. nėra apibūdinamas blogiau nei nuteistasis pirmiau nurodytoje byloje. D. K. vienas augina tris vaikus, jam yra priskirtas ir dar vienas vaikas, nes vaikų motina visiškai nesirūpina vaikais, todėl realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiks tėvo ir vaikų santykius, bus pasunkintas vaikų išlaikymas. D. K. yra jaunas žmogus (32 metai), kuris tik dar pradeda kurti savo gyvenimą, todėl didesnį teigiamą poveikį jam turės ne realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas, bet paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas. Šiuo metu D. K. mokosi, užsiima individualia veikla, taigi, deda pastangas tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dėl jų nėra įtariamas, nėra baustas administracine tvarka. Dėl to, vertinant pirmiau nurodytas aplinkybes kaip visumą, realus D. K. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų per griežtas ir prieštarautų teisingumo principui.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. birželio 25 d. nutartimi, vadovaudamasi BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi, atsisakė priimti anksčiau paduotą nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą, nes jis neatitiko BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.

Nors atsisakymas priimti kasacinį skundą neužkerta galimybės jo teikti dar kartą, laikantis BPK 372 straipsnio 6 dalies reikalavimų, tačiau naujai teikiamame skunde turėtų būti ištaisyti pirmiau nustatyti trūkumai ir neturėtų būti kartojami argumentai, dėl kurių atrankos kolegija jau pasisakė, atsisakydama priimti pirmesnį skundą.

Iš naujai pateikto kasacinio skundo turinio matyti, kad paduotame kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas teiginius dėl netinkamo BK 75 straipsnio nuostatų taikymo grindžia ne teisiniais argumentais, o faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vertinimo kritika. Naujų teisinių argumentų, palyginti su pirmiau paduotu kasaciniu skundu, jame nepateikiama. Teismų praktiką kartojančių kitų kasacinių nutarčių nurodymas naujai paduotame kasaciniame skunde nelaikytinas naujais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Konstatuotina, kad kasatoriai trūkumų, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartyje, neištaisė. Kadangi kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, skundą atsisakytina priimti.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų nuosprendžio ir nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.