Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. skundas atmestinas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis 2026 m. vasario 19 d. atliko trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 dalį. Taip pat pagal BVK 82 straipsnio 3 dalį nuteistasis 3/4 dalį laisvės atėmimo bausmę bus atlikęs 2026 m. spalio 4 d. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nusiteistojo nusikalstamo elgesio pokytį viso bausmės atlikimo metu, nuteistojo pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kontekste. Vis tik, nagrinėjamu atveju sutinkamai su Komisijos nutarime išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje dar nėra nustatytas, dėl ko lygtinis paleidimas jo atžvilgiu netaikomas, o tokia teismo išvada grindžiama sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – vidutinė, stebimas rizikos mažėjimas. Tačiau teismui įvertinus nuteistojo charakteristiką, bylos medžiagą, susijusią su dinaminių kriminogeninių veiksnių raiška, spręstina, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, kadangi reikalinga vertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį. Tokiam teismo vertinimui įtakos turi tai, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, vis dar vyrauja nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; problemiški santykiai su partneriu/partnere; problemiški santykiai su partnere; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/ apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kurie turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu nenustatytas nei vienas apsauginis veiksnys.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, dirba, dengia finansinius įsipareigojimus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamą vietą, būdamas laisvėje mokėsi, dirbo įvairius darbus neoficialiai pas ūkininkus, buvo įgijęs verslo liudijimą, teigdamas, kad dirbo statybose, miške, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Minėtinos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos sunkumas, pobūdis bei aplinkybės buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau siekiant įvertinti nuteistojo padarytą elgesio pokytį, teismas privalo į šias aplinkybes atsižvelgti ir sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą, tačiau anksčiau jis yra teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų – sukčiavimą, plėšimą, vagystes, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Nuteistasis pirmą kartą nuteistas būdamas nepilnametis (15 metų), o sulaukęs pilnametystės teistas jau devynis kartus, šiuo metu atlieka ketvirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Iš nuteistojo kriminalinės istorijos matyti aiškus nusikalstamo elgesio tęstinumas ir susiformavęs nusikaltimų modelis. Asmuo teismo yra pripažintas recidyvistu, o ankstesnis lygtinis paleidimas (2014 m.) nepasiekė savo tikslų – nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir padarė naują nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad ankstesnės švelnesnės baudžiamosios atsakomybės priemonės nebuvo veiksmingos. Papildomai pažymėtina, kad nuteistasis praeityje yra teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, o taip pat jo atžvilgiu buvo nagrinėjamos ir kitos baudžiamosios bylos. Tai leidžia daryti išvadą apie nepakankamą pagarbą teisės normoms bei polinkį sistemingai jų nesilaikyti.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis iki patenkant į įkalinimo įstaigą nedirbo oficialiai ir neturėjo stabilaus legalaus pajamų šaltinio. Nors pats teigia, kad dirbo neoficialiai ir gaudavo apie 900 Eur per mėnesį, šie duomenys nėra patvirtinti. Taip pat nurodo, kad šeima gauna socialines išmokas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad jo finansinė padėtis buvo nestabili. Tuo tarpu jo kriminalinėje istorijoje vyrauja finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kurios, kaip nustatyta teismo nuosprendžiuose, buvo daromos būtent dėl pinigų trūkumo ir siekiant patenkinti finansinius poreikius. Nuteistasis turi reikšmingų finansinių įsipareigojimų – teismo sprendimais priteistos sumos nukentėjusiesiems, procesinės išlaidos, taip pat kiti įsiskolinimai. Nors nuteistasis teigia, kad šiuo metu yra likusi mažesnė skolos dalis, jo elgesys vykdant finansinius įsipareigojimus (epizodiniai ir minimalūs mokėjimai) leidžia daryti išvadą apie nepakankamus finansų valdymo įgūdžius. Lėšų tvarkymo kompetencijos stoka yra tiesiogiai susijusi su jo nusikalstamo elgesio raiška, o stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas laisvėje didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba ir gauna pajamas, ši aplinkybė vertintina tik kaip teigiamas, tačiau nepakankamas pokytis, kadangi ji pasireiškia struktūruotoje aplinkoje, kurioje elgesys yra kontroliuojamas. Tuo tarpu laisvėje analogiškos socialinės ir ekonominės kontrolės priemonės neegzistuoja, o ankstesnė nuteistojo patirtis rodo, kad būtent laisvėje jis nesugebėjo užtikrinti teisėto pragyvenimo šaltinio. Nuteistojo kriminalinėje istorijoje nustatyti smurto artimoje aplinkoje atvejai, padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistasis teigia, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, o smurtiniai epizodai yra praeityje, šios aplinkybės rodo tam tikras elgesio kontrolės problemas bei negebėjimą tinkamai spręsti konfliktinių situacijų. Vertinant nuteistojo asmenybę, nustatyta, kad jis pasižymi pakankamais bendravimo įgūdžiais, nėra linkęs į impulsyvų elgesį, tačiau jo nusikalstamos veikos dažniausiai buvo apgalvotos ir planuotos. Tai rodo, kad nusikalstamas elgesys buvo sąmoningas pasirinkimas, dažnai naudojamas kaip problemų sprendimo būdas, ypač susidūrus su finansiniais sunkumais. Nuteistasis nėra linkęs giliau analizuoti savo elgesio priežasčių, linkęs neigti problemas ir nepakankamai vertina savo veiksmų pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims. Nors nuteistasis deklaruoja pozityvius ateities tikslus (šeima, darbas) ir tam tikru mastu supranta savo elgesio neteisėtumą, jo resocializacijos pažanga vertintina kaip nepakankama. Nustatyta, kad jam vis dar trūksta problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių, taip pat pilno pasekmių suvokimo, todėl būtinos tolesnės intervencinės priemonės struktūruotoje aplinkoje. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, nustatyta, kad jam būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Nuteistasis yra linkęs menkinti savo padarytas nusikalstamas veikas bei ieškoti jas pateisinančių aplinkybių, atsakomybę iš dalies perkeldamas išoriniams veiksniams – susidariusiai situacijai ar nukentėjusių asmenų elgesiui. Tokia pozicija rodo nepakankamą asmeninės atsakomybės prisiėmimą ir paviršutinišką požiūrį į nusikalstamo elgesio pasekmes. Nors nuteistasis deklaruoja nepritarimą neformalioms nuteistųjų subkultūros taisyklėms ir išreiškia teigiamas nuostatas jam taikomų apribojimų atžvilgiu, jo ankstesnė elgesio istorija rodo priešingą praktiką – jis yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Tai leidžia abejoti deklaruojamų nuostatų stabilumu ir realiu jų taikymu elgesyje. Taip pat pažymėtina, kad nors nuteistasis išreiškia norą integruotis į visuomenę, jis negeba konkrečiai įvardinti, kokiu būdu galėtų būti naudingas bendruomenei. Stebima, kad jo mąstyme vyrauja orientacija į asmeninę naudą, o ne į socialinę atsakomybę, kas yra svarbus resocializacijos aspektas. Apibendrinant, darytina išvada, kad nuteistojo nuostatos išlieka nepakankamai pakitusios, jos iš dalies palaiko nusikalstamą elgesį, o savikritiškumo bei atsakomybės už savo veiksmus stoka rodo, kad resocializacijos procesas nėra pakankamai pažengęs. Tai sudaro papildomą pagrindą konstatuoti, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas netaikytinas.

Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, jos nėra laikytinos išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Juo labiau nuteistojo skunde nurodytos, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tik tai, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau jo elgesys jokia prasme nėra absoliučiu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Todėl nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, vertinama kartu su aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo resocializacijos procesas laisvės atėmimo vietoje yra baigtas.

Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurie nėra išimtinai teigiami, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad D. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo D. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.