Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Daliaus Traigio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Dalius Traigys, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis Dalius Traigys 2024 m. liepos 10 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su nurodytu patvarkymu bei vykdomosiomis bylomis teismui.

4. Antstolis nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. gavus pranešimą apie pradėtą skolininko bankroto procedūrą, tolimesni procesiniai veiksmai, kurie turėtų įtakos vykdymo išlaidų pasikeitimui ar kitaip ribotų skolininko teises, nebuvo atlikti. Rygos miesto teismui 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi pabaigus fizinio asmens bankroto procedūrą ir nutarus neatleisti skolininko nuo neįvykdytų prievolių VMI, išnyko vykdymo proceso sustabdymo pagrindai ir atsirado pagrindas antstoliui tęsti pateiktų baudų išieškojimą. VMI informavo antstolį, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. skolininkas baudas už administracinius nusižengimus sumokėjo tiesiogiai išieškotojai. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Skolininkas skolas išieškotojai sumokėjo tiesiogiai išnykus vykdymo proceso sustabdymo pagrindams, o vykdymo išlaidų nesumokėjo. Antstolio vertinimu, jis pagrįstai netenkino skolininko prašymo užbaigti vykdomąsias bylas ir tęsė išieškojimo veiksmus dėl 631,84 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl vykdomųjų bylų nutraukimo po to, kai pareiškėjui (skolininkui) iškelta ir užbaigta fizinio asmens bankroto byla Latvijoje.

15. Pagal bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis Dalius Traigys vykdomosiose bylose Nr. 0241/19/01185, Nr. 0241/18/02377, Nr. 0241/18/02342, Nr. 0241/17/02420, Nr. 0241/17/01159, Nr. 0241/17/00665, Nr. 0241/16/02211, Nr. 0241/16/01470, Nr. 0241/16/00225, Nr. 0241/16/00158 vykdo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 18 d. priimtus VMI nutarimus administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimu, dėl baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojos VMI naudai. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į antstolį su prašymu pateikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus. Tą pačią dieną antstolis raštu informavo pareiškėją, kad jo įsiskolinimą sudaro 1 789 Eur skola ir 631,84 Eur vykdymo išlaidos. Rygos miesto Latgalos priemiesčio teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu byloje Nr. C 29 3831 20 iškėlė R. M. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė J. I.. Administratorė 2020 m. rugsėjo 18 d. pranešimu informavo antstolį apie pareiškėjui iškeltą bankroto bylą, kartu išaiškindama teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 30 d. pranešimu taip pat informavo antstolį. Rygos miesto Latgalos priemiesčio teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu nutraukė fizinio asmens bankroto bylą; atleido pareiškėją nuo likusių įsiskolinimų grąžinimo šiems kreditoriams: Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, UAB „Intrum Lietuva“, „PlusPlus Capital“, R. U.; neatleido pareiškėjo nuo nepadengto 2 199,77 Eur įsiskolinimo VMI. Pareiškėjas likusį įsiskolinimą sumokėjo tiesiogiai išieškotojai VMI. 2024 m. gegužės 27 d. elektroniniu laišku antstolis informavo pareiškėją, kad vykdomosiose liko neapmokėtos 631,84 Eur vykdymo išlaidos bei paprašė jas sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą.

16. Pareiškėjas reikalavimą nutraukti 10 vykdomųjų bylų grindžia aplinkybe, jog Rygos miesto Latgalos priemiesčio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu jam buvo iškelta ir 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu užbaigta fizinio asmens bankroto byla, pareiškėjas atleistas nuo likusių įsiskolinimų grąžinimo šiems kreditoriams: Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, UAB „Intrum Lietuva“, „PlusPlus Capital“, R. U., antstolis Dalius Traigys nebuvo pareiškęs reikalavimo bankroto byloje.

17. Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reguliuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Reglamentas (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau ir – Reglamentas 2015/848), kuris pakeitė Reglamentą Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, ir kurio nuostatos taikomos po 2017 m. birželio 26 d. iškeltoms nemokumo byloms (Reglamento 2015/848 84 straipsnio 1 dalis).

18. Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalos priemiesčio teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nurodė, kad iškelta nemokumo byla pagal Reglamentu Nr. 2015/848 3 straipsnio 1 dalį (sprendimo 7 punktas). Reglamento 2015/848 20 straipsnio 1 dalis numato, kad jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas teismo sprendimas iškelti nemokumo bylą be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turės tokias pat pasekmes kaip ir bylą iškėlusioje valstybėje tol, kol toje kitoje valstybėje narėje neiškeliama 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta byla (t. y. šalutinė nemokumo byla).

19. Iš nurodyto reguliavimo matyti, kad Latvijos Respublikos teismo priimtas sprendimas iškelti pareiškėjui nemokumo bylą yra automatiškai pripažįstamas ir Lietuvos Respublikoje.

20. Reglamento 2015/848 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, nemokumo byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, teisė. Pagal to paties reglamento 7 straipsnio 2 dalį, valstybės, kurioje iškelta byla, teisė nustato tos bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą, o visų pirma ji, be kitų, nustato: c) atitinkamus skolininko ir nemokumo specialisto įgaliojimus; g) reikalavimus, kurie turi būti nukreipti į nemokaus skolininko turtą, ir reikalavimų, atsiradusių iškėlus nemokumo bylą, vertinimą; h) taisykles, reglamentuojančias reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą; i) taisykles, reguliuojančias iš realizuoto turto gautų pajamų paskirstymą, reikalavimų eiliškumą ir teises kreditorių, kuriems po nemokumo bylos iškėlimo pavyko patenkinti dalį jų reikalavimų remiantis daiktine teise arba įskaičius tarpusavio reikalavimus; j) nemokumo bylų užbaigimo, ypač pasiekus susitarimą su kreditoriais, sąlygas ir pasekmes; k) kreditorių teises po nemokumo bylos užbaigimo ir kt.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas pagrindinių Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų tikslų – kreditorių lygiateisiškumo užtikrinimas, nesvarbu, ar jų kilmės valstybė yra ta pati, kurioje iškelta bankroto byla, ar kita ES valstybė narė. Kreditorių lygiateisiškumo principas įtvirtintas Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų preambulės 21 punkte, taip pat 20 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kreditorius, kuris, iškėlus 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą, bet kokiomis priemonėmis, ypač priverstinio vykdymo būdu pasiekia, kad būtų visiškai ar iš dalies patenkintas jo reikalavimas, nukreiptas į kitos valstybės narės teritorijoje esantį skolininko turtą, grąžina likvidatoriui tai, ką yra gavęs, kaip numatyta 5 ir 7 straipsniuose, t. y. po pagrindinės bankroto bylos iškėlimo atliktos individualaus išieškojimo priemonės yra neteisėtos, o gautas turtas turi būti grąžintas likvidatoriui, kad jį būtų galima panaudoti visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Reglamento 32 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno kreditoriaus teisė pateikti reikalavimą pagrindinėje byloje ir bet kurioje šalutinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013).

22. Šie bankroto bylos iškėlimo teisiniai padariniai taikomi automatiškai, nereikalaujant papildomo teismo sprendimo pripažinimo. Taigi, nagrinėjamu atveju skolininkui iškėlus bankroto bylą Latvijoje, negalėjo būti atliekamos jokios individualaus išieškojimo procedūros jokioje kitoje valstybėje narėje, taip pat ir Lietuvoje. Tą patį nustato ir Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 134 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kurioje nustatyta, kad fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą sustabdomos sprendimų dėl skolų išieškojimo priverstinio vykdymo procedūros. Draudimas vykdyti individualius išieškojimo veiksmus po bankroto bylos iškėlimo iš esmės atitinka CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs Latvijos Respublikoje priimto įsiteisėjusio sprendimo iškelti nemokumo (bankroto) bylą fiziniam asmeniui, turėjo persiųsti Latvijos Respublikos nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjančiam teismui vykdomąjį dokumentą ir vykdomąją bylą užbaigti CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-70-590/2019). Nagrinėjamu atveju, vykdomosiose bylose jokių duomenų apie antstolio vykdomųjų bylų sustabdymą pareiškėjui pateikus Rygos miesto Latgalos priemiesčio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, nėra.

23. Iškėlus skolininkui bankroto bylą, vienintelis būdas kreditoriams, esantiems kitoje valstybėje narėje, patenkinti savo reikalavimą – dalyvauti nagrinėjant bylą lygiomis galimybėmis su kitų valstybių narių kreditoriais.

24. Reglamento Nr. 2015/848 53 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris užsienio kreditorius gali bet kokia ryšio priemone, pripažįstama pagal valstybės, kurioje iškelta byla, teisę, pateikti reikalavimus nemokumo byloje. To paties reglamento 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius.

25. Dėl atleidimo nuo įsipareigojimų vykdymo apimties ir taikymo konkrečiam kreditoriui spręstina įvertinus, ar šis kreditorius buvo tinkamai informuotas apie Europos Sąjungos valstybėje narėje jo skolininkui iškeltą fizinio asmens bankroto procesą bei turėjo galimybę jame dalyvauti ir ar valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta tokio fizinio asmens bankroto byla, nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka šis kreditorius bei jo finansinis reikalavimas buvo įtraukti į skolininko nemokumo procesą. Tik nustačius, kad Lietuvoje esantis kreditorius buvo tiesiogiai informuotas (įteikiant Reglamento 2015/848 54 straipsnio reikalavimus atitinkantį atskirą pranešimą (angl. individual notice) apie kitoje valstybėje narėje prasidėjusį jo skolininko bankroto procesą, ir konstatavus, kad šis kreditorius, patvirtinant jo reikalavimą, buvo įtrauktas į fizinio asmens bankroto procesą tos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka, egzistuoja pagrindas teigti, kad atleidimo nuo įsipareigojimų dokumentas apima šio kreditoriaus finansinį reikalavimą ir skolininkas gali tikėtis vykdomosios bylos nutraukimo bei prievolės kreditoriui pasibaigimo Lietuvoje vykstančiame išieškojimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021).

26. Nagrinėjamu atveju siekiant išsiaiškinti, ar Latvijos Respublikoje užbaigta fizinio asmens bankroto byla pagal savo sukeliamas teisines pasekmes lėmė pareiškėjo prievolės išieškotojui VMI vykdomojoje byloje pasibaigimą (taigi – ir nutrauktinas ginčo vykdomąsias bylas), atsižvelgiama į Rygos miesto teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjo bankroto byloje buvo patvirtintas kreditoriaus VMI 2 287,61 Eur reikalavimas, vykdant likvidavimo planą sumokėta VMI 87,84 Eur, šiuo sprendimu nutraukta pareiškėjo fizinio asmens bankroto byla ir išspręstas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo nuo grąžinimo plano skolos padengimo procedūros metu nurodytų ir neįvykdytų įsipareigojimų, kur, vadovaujantis Nemokumo įstatymo 164 straipsnio 4 punktu, nustatančiu, kad baudos už administracinėse pažeidimo bylose taikytas nuobaudas nepanaikinamos, neatleido pareiškėjo nuo 2 199,77 Eur nepadengtų įsipareigojimų VMI. Taigi, Latvijos Respublikoje užbaigtos fizinio asmens bankroto bylos pagrindu nepasibaigė pareiškėjo prievolė kreditoriui VMI, t. y. ir neatsirado pagrindo nutraukti ginčo vykdomąsias bylas.

27. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

28. Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, pareiškėjo R. M. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.