Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-1006-796/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-03
Bylos Nr.: 2S-1006-796/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03866-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Kristina Domarkienė (pirm.)
Pareiškėjas: A. M.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-1006-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03866-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.3.1; 3.4.2.3.5; 3.5.1; 3.5.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. (A. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. M. pateikė skundą dėl antstolio M. M. veiksmų. Juo prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl skolininko A. M. atstovo advokato E. K. pranešimo bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0180/20/00001.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0180/20/00001 dėl 3 400 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. M.. 2021 m. rugsėjo 17 d. antstolis patvarkymu vykdomąją bylą sustabdė, o 2023 m. birželio 6 d. vykdomąją bylą atnaujino, taip pat antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas ir priėmė nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas. 2023 m. birželio 9 d. skolininko atstovas antstoliui pateikė pranešimą, juo prašė vykdomąją bylą nutraukti, kadangi teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1‑439‑906/2020 yra įvykdytas, įsiteisėjus nutarčiai dėl skolininko bankroto bylos pabaigos bei atnaujinus vykdomąją bylą. Tačiau antstolis 2023 m. birželio 15 d. priėmė patvarkymą ir netenkino skolininko atstovo 2023 m. birželio 9 d. pranešimo, tai yra nenutraukė ir (ar) neužbaigė vykdomosios bylos, bei informavo skolininką, jog padengus vykdymo išlaidas vykdomoji byla bus užbaigta. Pareiškėjo teigimu, antstolis turėjo galimybę pareiškėjo bankroto bylą nagrinėjusiam teismui pateikti savo reikalavimus dėl vykdymo išlaidų, tam, kad šios būtų įtrauktos į mokumo atkūrimo planą, tačiau antstolis reikalavimų bankroto byloje nereiškė, t. y. reikalavimo dėl vykdymo išlaidų atsisakė. Antstolio reikalavimas sumokėti visas vykdymo išlaidas yra aiškiai nepagrįstas, kadangi likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, pasibaigus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui, yra nurašomi. Be to, antstolio reikalavimas neįeina į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalies išimčių sąrašą. Skolininkas pažymi, kad baudą sumokėjo 2023 m. birželio 5 d. tiesiogiai išieškotojai.

3. Antstolis pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad kai skolininkas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jam buvo žinoma apie minėtą baudą ir kreditinį įsipareigojimą valstybei, tačiau skolininkas galbūt nuslėpė šį reikalavimą nuo teismo, todėl šis reikalavimas nebuvo įtrauktas į pareiškėjo bankroto bylą. Antstolis turėjo pareigą sustabdyti vykdymo veiksmus iki skolininko bankroto bylos pabaigos ir išieškojimą vykdyti tik pasibaigus bankroto procesui, kadangi, pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, baudos, paskirtos už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, nenurašomos. Antstoliui nėra nurodyta pareiga pateikti kreditinį reikalavimą. Skolininkas 3 400 Eur baudą sumokėjo 2023 m. birželio 5 d., t. y. iki vykdomosios bylos atnaujinimo, tačiau net ir po vykdomosios bylos sustabdymo skolininkui tiesiogiai atsiskaičius su savo kreditoriumi, įstatyme įtvirtina pareiga sumokėti vykdymo išlaidas išlieka.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr.1-439-906/2020 dėl baudos išieškojimo. Taigi ši A. M. prievolė valstybės biudžetui atsirado po bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo datos, todėl ši prievolė negalėjo būti įtraukta į bankroto bylos finansinį reikalavimą. Skolininkas baudą į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą sumokėjo 2023 m. birželio 5 d. Suinteresuotas asmuo palaikė antstolio patvarkyme išdėstytus teisinius argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:

Šalies argumentai

5.1. Teismas nustatė, kad A. M. 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-189-676/2020 pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 24 d. 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB‑189-676/2020 bankrutuojančio fizinio asmens A. M. bankroto byla baigta ir nurašyti A. M. likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Pareiškėjo bankroto byloje antstolis M. M. nebuvo pareiškęs savo kreditinio reikalavimo dėl vykdymo išlaidų, susidariusių vykdomojoje byloje Nr. 0180/20/00001, atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-439-906/2019 A. M. paskirta 68 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) (3 400 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 24 d., taigi bauda turėjo būti sumokėta iki 2020 m. balandžio 24 d. Teisinis pagrindas antstolio vykdomam priverstiniam minėtos baudos išieškojimui atsirado tik 2020 m. balandžio 24 d. Vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0180/20/00001, išduotas 2020 m. gegužės 13 d. ir antstolio priimtas vykdyti 2020 m. birželio 2 d. Įvertinęs tai, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui įsiteisėjo 2019 m. spalio 24 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjo skolinis įsipareigojimas dėl vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje sumokėjimo atsirado po fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo.

5.2. Teismas, atsižvelgęs į FABĮ 23 straipsnio 1 ir 3 dalies reglamentavimą ir teismų praktiką, sutiko, kad po fizinio asmens bankroto bylos pabaigos pasibaigia ir yra nurašomi ne tik bankroto byloje pareikšti ir mokumo atkūrimo plane nurodyti reikalavimai. Tačiau, teismo nuomone, atsisakiusiu reikalavimo teisės gali būti laikomas tik toks kreditorius, kuris, pirma, turėjo iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsiradusį kreditinį reikalavimą ir, antra, žinodamas apie fizinio asmens bankroto procesą, savo kreditinio reikalavimo nereiškė. Ginčo atveju antstolio reikalavimas dėl vykdymo išlaidų, susidariusių vykdomojoje byloje Nr. 0180/20/00001, atsirado po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad šis reikalavimas turėjo ar galėjo būti reiškiamas fizinio asmens bankroto byloje ir kad bankroto bylai pasibaigus laikytinas nurašytu.

5.3. Pažymėta, kad antstolio reikalavimas dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo nepatenka į FABĮ 23 straipsnio 3 dalyje ir (ar) 17 straipsnio 9 punkte numatytų po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsiradusių skolinių įsipareigojimų, kurie priimami ir tvirtinami fizinio asmens bankroto procese. Šiuo atveju antstolio reikalavimui dėl vykdymo išlaidų neatitinkant įstatyme nustatyto laiko (atsiradimo momento) kriterijaus, keliamo reikalavimui, priimtinam ir tvirtinamam fizinio asmens bankroto procese, jam netaikytina ir FABĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatyta su fizinio asmens bankroto procesu susijusių kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimų tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

5.4. Teismas pažymėjo, kad, skirtingai nei ginčo vykdymo išlaidos, pareiškėjo pareiga sumokėti jam paskirtą baudą atsirado iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui bei iki bankroto bylos iškėlimo (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 24 d.), tačiau nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, šios baudos nenurodė, ši bauda pareiškėjo bankroto procese nebuvo dengiama. Pagrindas priverstiniam baudos išieškojimui atsirado ir vykdomasis raštas išieškotojai buvo išduotas po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apie bankroto bylos skolininkui iškėlimą antstolis buvo informuotas po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, t. y. 2020 m. birželio 9 d. pranešimu, o vykdomasis dokumentas įvykdytas 2023 m. birželio 5 d. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 611 straipsnio 1 dalies ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 162 punkto reglamentavimą, įvertinęs tai, kad teismo baudžiamasis įsakymas buvo įvykdytas tik 2023 m. birželio 5 d., nenustatė pagrindo vertinti, kad ginčo vykdymo išlaidos susidarė nepagrįstai. Pareiškėjas šių išlaidų dydžio neginčija.

5.5. Teismas konstatavo, kad antstolio reikalavimui dėl vykdymo išlaidų, susidariusių vykdomojoje byloje Nr. 0180/20/00001, nesant nurašytam po pareiškėjo bankroto proceso bei teisės aktams numatant, kad šios vykdymo išlaidos turi būti išieškotos vykdomojoje byloje Nr. 0180/20/00001, antstolis pagrįstai priėmė ginčijamą 2023 m. birželio 15 d. patvarkymą Nr. S-23-180-13867, kuriuo nenutraukė vykdomosios bylos, kol nėra išieškotos vykdymo išlaidos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:

6.1. Pareiškėjas nurodo, kad atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką yra galimi ir atlyginimo mažinimo atvejai. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, jog 2021 m. rugsėjo 17 d. antstolis patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S‑21‑180-13719 vykdomąją bylą sustabdė, t. y. antstolis jokių vykdymo veiksmų neatliko. 2023 m. birželio 6 d. antstolis M. M. vykdomąją bylą atnaujino. Taip pat antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas. Pareiškėjas 3 400 Eur baudą sumokėjo 2023 m. birželio 5 d. tiesiogiai išieškotojai, t. y. baudą sumokėjo iki antstolio vykdomosios bylos atnaujinimo. Pareiškėjo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, jog antstolis vykdomojoje byloje neatliko jokių vykdymo veiksmų, t. y. atliko nedidelės apimties ir nereikalaujančius didelių jo darbo sąnaudų vykdymo veiksmus tik atnaujinus vykdomąją bylą, kai bauda jau buvo sumokėta tiesiogiai išieškotojai. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas vertino pavienius įrodymus, ne jų visumą, o nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, jog antstolio reikalaujamos atlyginti vykdymo išlaidos yra nepagrįstos.

6.2. Teismui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, nuo tokios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai laikomi suėjusiais, nepriklausomai nuo to, kokie skolų mokėjimo (prievolių vykdymo) terminai buvo nustatyti bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių iki bankroto bylos iškėlimo sudarytose sutartyse, ir tokios skolos yra dengiamos bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka. Mokumo atkūrimo plane nustatyti ir likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, pasibaigus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui, yra nurašomi, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis. Antstolis, persiuntęs vykdomąją bylą Nr. 0180/20/00001 teismui, kuris nagrinėjo pareiškėjo bankroto bylą, turėjo galimybę teismui pateikti savo kreditinius reikalavimus, t. y. patirtas vykdymo išlaidas, tam, kad šios būtų įtrauktos į mokumo atkūrimo planą. Tačiau antstolis reikalavimų dėl vykdymo išlaidų, patirtų iki vykdomosios bylos sustabdymo, bankroto byloje nereiškė. Antstoliui apie bankroto bylos iškėlimo faktą anksčiausiai žinant nuo 2020 m. birželio 9 d., jis beveik trejų metų laikotarpį (2023 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-189-676/2020 bankrutuojančio fizinio asmens bankroto byla baigta) dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo į pareiškėjo bankroto administratorių ir (ar) bylą nagrinėjantį teismą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo nesikreipė, t. y. antstolis turėjo galimybę kreiptis su kreditiniu reikalavimu dėl vykdymo išlaidų atlyginimo. Apelianto vertinimu, nustačius, kad antstolis turėjo žinoti (negalėjo nežinoti) apie pareiškėjui iškeltą bankroto bylą, tačiau nesikreipė FABĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka su prašymu dėl jo, kaip kreditoriaus, įtraukimo ir kreditinio reikalavimo, atsiradusio iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, nesiėmus veiksmų viso pareiškėjo bankroto proceso metu, yra pagrindas pripažinti, jog skolos dalis (vykdymo išlaidos) yra pasibaigusi.

6.3. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį paneigė fizinio asmens bankroto proceso tikslus, t. y. sudaryti sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditinių reikalavimų tenkinimą tik FABĮ nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kreditoriaus, šiuo atveju antstolio, pasyvumas, fizinio asmens bankroto procese, negali neigiamai paveikti sąžiningo skolininko interesų užbaigus bankroto procesą. Antstolio nurodomas reikalavimas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo yra nepagrįstas atsižvelgiant į FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, t. y. tokia prievolė visa apimtimi turėjo būti tenkinama bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procese.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolis M. M. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Esminiai atsiliepimo argumentai:

7.1. Atskiruoju skundu naujai ir nepagrįstai keliamas klausimas dėl antstolio atlygio sumažinimo, jis turi būti sprendžiamas vykdymo procese ir nėra susijęs su pirminiu prašymu. 2023 m. birželio 6 d. skolininkui A. M. išsiųstas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, jame antstolis nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0180/20/0001 liko nepadengtos 791,54 Eur vykdymo išlaidos. Šis antstolio priimtas ir skolininkui bei jo atstovui advokatui įteiktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą apskųstas nebuvo, o tai suponuoja išvadą, kad su antstolio nurodytomis nepadengtomis vykdymo išlaidomis skolininkas sutiko.

7.2. Nurodo, kad atskirajame skunde, siekiama suklaidinti teismą, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri suformuota esant visiškai kitokiam vykdymo išlaidų išieškojimo reglamentavimui, todėl ja nesivadovautina. Vykdant vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir išieškojimą, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, antstolis nesikreipia į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, tačiau jas apskaičiuoja ir patvarkymą bei apskaičiavimą pateikia skolininkui, šis vykdymo išlaidas turi padengti. Pažymi, kad nėra teisės normos, kuri nustatytų antstoliui teisę ar pareigą sumažinti vykdymo išlaidas. Antstolis vykdymo išlaidas apskaičiavo vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu.

7.3. Nurodo, kad atskirajame skunde tik deklaratyviai nurodoma, jog teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių. Antstolio reikalavimas dėl vykdymo išlaidų, susidariusių vykdomojoje byloje Nr. 0180/20/0001, atsirado po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kadangi paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo ne per vykdomajame dokumente nurodytų terminą, t. y. per l metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ar bankroto proceso metu, o tik jam pasibaigus, t. y. 2023 m. birželio 5 d., todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad šis reikalavimas turėjo ar galėjo būti reiškiamas fizinio asmens bankroto byloje ir kad bankroto bylai pasibaigus laikytinas nurašytu. Reikalavimas į papildomą antstolio atlygį atsirado jau po bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, kadangi antstolis jį pateikė 2023 m. birželio 6 d. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto byla nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus ir pateikia kreditinį reikalavimą, neturi nieko bendra su esama situacija.

7.4. Skolininko atstovas tik 2023 m. birželio 9 d. informavo antstolį, kad visa bauda yra sumokėta, todėl reikalavimas į antstolio atlygį atsirado jau po bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Net ir sustabdžius vykdomąją bylą, skolininkui tiesiogiai atsiskaičius su savo kreditoriumi, pareiga mokėti antstolio atlygį nedingsta. Antstolis teisę į atlygį įgyja ne vykdomosios bylos užvedimo metu, o tuomet, kai skola yra išieškoma / padengiama. Apeliantas nepateikė argumentacijos, kuri pagrįstų, jog skolos sumokėjimas esant sustabdytai vykdomajai bylai, yra pagrindas mažinti antstolio atlygį. Vertina, kad net esant sustabdytai vykdomajai bylai, antstolio funkcija yra atliekama – skolininkas yra suinteresuotas sumokėti skolą.

7.5. Išaiškėjus aplinkybėms apie fizinio asmens bankroto bylą, antstolis turėjo pareigą sustabdyti vykdymo veiksmus iki bankroto proceso pabaigos ir išieškojimą vykdyti tik pasibaigus bankroto procesui, kadangi pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies reglamentavimą, baudos, paskirtos už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, nenurašomos. Antstoliui nėra nurodytos pareigos pateikti kreditinį reikalavimą, be to, teismas 2021 m. rugsėjo 13 d, nutartimi grąžino vykdomąjį dokumentą neįtraukdamas 3 400 Eur baudos į kreditinius reikalavimus ir įpareigojo antstolį tęsti vykdymo veiksmus pasibaigus bankroto bylai. Antstolis pateikė visus faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas paskirtą baudą sumokėjo tik pasibaigus bankroto bylai, todėl antstolis pagrįstai priėmė 2023 m. birželio 15 d. patvarkymą Nr. S-23-180-13867.

8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas nutraukti / užbaigti vykdomąją bylą.

11. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, dėl jų apeliacine tvarka ginčo nekilo. Byloje Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. M. 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2019 m. spalio 24 d.) civilinėje byloje Nr. e2FB-189-676/2020 pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens A. M. kreditorių kreditiniai reikalavimai. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtintas A. M. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriam buvo pritarta 2020 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2023 m. gegužės 31 d.) civilinėje byloje Nr. e2FB-189-676/2020 bankrutuojančio fizinio asmens A. M. bankroto byla baigta ir nurašyti A. M. likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai (M. K. – 4 500,87 Eur, A. Š. – 5 371,98 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos – 99,38 Eur, M. M. – 6 385,13 Eur, T. G. – 63 142,87 Eur).

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-439-906/2019 A. M. paskirta 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 24 d. Taigi bauda turėjo būti sumokėta iki 2020 m. balandžio 24 d.

13. Vykdomosios bylos Nr. 0180/20/00001 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui baudos pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. baudžiamąjį įsakymą nesumokėjus, Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-439-906/2020 dėl 3 400 Eur baudos išieškojimo iš A. M. valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos. Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apylinkės teismas pateikė Lietuvos antstolių rūmams vykdomuosius dokumentus paskirstyti antstoliams vykdyti, tarp jų – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-439-906/2020 dėl 3 400 Eur sumos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Minėtas vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti antstolio M. M. 2020 m. birželio 2 d. patvarkymu ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0180/20/00001. Vykdomojoje byloje 2020 m. birželio 2 d. antstolis priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo.

14. Vykdomosios bylos Nr. 0180/20/00001 duomenimis, antstolio kontoroje 2023 m. birželio 12 d. gautas pareiškėjui atstovaujančio advokato 2023 m. birželio 9 d. pranešimas, juo informuota, kad teismo vykdomasis raštas Nr. 1-439-906/2020 yra įvykdytas įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos pabaigos bei iki vykdomosios bylos atnaujinimo, todėl jokios vykdymo išlaidos neatsirado ir negalėjo atsirasti, dėl to prašyta nutraukti / užbaigti vykdomąją bylą. Pareiškėjo šioje byloje ginčijamu antstolio 2023 m. birželio 15 d. patvarkymu Nr. S‑23‑180‑13867 minėtas skolininko atstovo 2023 m. birželio 9 d. pranešimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo / užbaigimo netenkintas, t. y. nenutraukta / neužbaigta vykdomoji byla, informuojant, kad vykdomoji byla Nr. 0180/20/00001 bus užbaigiama skolininkui padengus susidariusias vykdymo išlaidas, taip pat nurodant, kad iš skolininko sąskaitos nurašytos sumos dalis (791,54 Eur) palikta vykdymo išlaidoms padengti.

15. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, ir tinkamai neįvertino antstolio veiksmų, esant iškeltai pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylai, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Byloje iš esmės keliamas klausimas, ar antstolis turėjo pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo nutraukti / užbaigti vykdomąją bylą tuo pagrindu, kad konkrečiu atveju susidariusioje situacijoje vykdomojoje byloje yra apskaičiuotos ir nepadengtos antstolio nurodomos vykdymo išlaidos.

16. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad iškėlus fiziniam asmeniui (pareiškėjui) bankroto bylą, antstolio M. M. nurodoma prievolė dėl vykdymo išlaidų visa apimtimi turėjo būti tenkinama bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procese, dėl to reikalavimas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo yra nepagrįstas atsižvelgiant į FABĮ 29 straipsnio 7 dalį. Apelianto teigimu, antstolis turėjo žinoti (negalėjo nežinoti) apie pareiškėjui iškeltą bankroto bylą, tačiau antstoliui nesikreipus FABĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka su prašymu dėl jo, kaip kreditoriaus, įtraukimo ir kreditinio reikalavimo, atsiradusio iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, nesiėmus veiksmų viso pareiškėjo bankroto proceso metu, yra pagrindas pripažinti, jog skolos dalis (t. y. vykdymo išlaidos) yra pasibaigusi.

17. FABĮ 29 straipsnio 7 dalis numato, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. 2021 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. 2021 m. liepos 15 d.).

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo argumentus ir priimdamas skundžiamą nutartį dėl jų motyvuotai pasisakė. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, paneigė fizinio asmens bankroto proceso tikslus, tačiau nenurodo konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo motyvų ar padarytų išvadų galimo nepagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad pareiškėjas, 2019 m. gegužės 15 d. pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, pagal 2019 m. balandžio 4 d. (įsiteisėjusį 2019 m. balandžio 24 d.) teismo baudžiamąjį įsakymą jam paskirtos sumokėti baudos pats teismui nenurodė ir ši bauda pareiškėjo bankroto procese nebuvo dengiama. Apeliantas šios aplinkybės neginčija. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo fizinio asmens bankroto byloje priimtos Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria buvo patvirtinti bankrutuojančio A. M. kreditorių kreditiniai reikalavimai, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtinto A. M. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano, kuriam buvo pritarta 2020 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria baigta bankrutuojančio fizinio asmens A. M. bankroto byla ir nurašyti likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, duomenys. Taip pat suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patvirtino tai, kad baudos suma pagal 2020 m. gegužės 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-439-906/2020 dėl 3 400 Eur baudos išieškojimo, kaip po bankroto bylos iškėlimo valstybės biudžetui atsiradusi prievolė, nebuvo įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą.

20. FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. FABĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. FABĮ 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais. Teismas taip pat priima ir tvirtina po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, atsiradusius iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir (ar) šio įstatymo 17 straipsnio 9 punkte nurodytų skolinių įsipareigojimų.

21. Vykdomosios bylos Nr. 0180/20/00001 duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo 2020 m. gegužės 4 d. patvarkymu, nustačius, kad 2020 m. balandžio 24 d. suėjo nuteistajam paskirtos baudos sumokėjimo terminas ir nėra duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą, nutarta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1‑439‑906/2019 dėl 3 400 Eur baudos priverstinio išieškojimo iš A. M. pateikti vykdyti antstoliams. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tą aplinkybę, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. vykdomasis dokumentas Nr. 1‑439-906/2020 dėl 3 400 Eur sumos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas vykdyti tik 2020 m. gegužės 25 d. ir, 2020 m. birželio 2 d. antstoliui M. M. patvarkymu priėmus jį vykdyti, užvesta vykdomoji byla Nr. 0180/20/00001.

22. Vykdomosios bylos Nr. 0180/20/00001 duomenimis, pareiškėjo atstovas 2020 m. birželio 9 d. pranešimu informavo antstolį apie pareiškėjui iškeltą bankroto bylą ir pažymėjo, kad bet kokie vykdymo veiksmai dėl pareiškėjo turi būti stabdomi. Nustatyta, kad antstolis 2020 m. birželio 22 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą ir 2020 m. birželio 29 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojai. Išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija 2021 m. rugpjūčio 18 d. grąžino antstoliui vykdomąjį raštą, patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir išieškojimo negalimumo aktą, nurodydama, kad Valstybinė mokesčių inspekcija neadministruoja baudžiamosiose bylose paskirtų baudų.

23. Vykdomosios bylos Nr. 0180/20/00001 duomenimis nustatyta, jog antstolis 2021 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, pažymėdamas, kad antstolis, išieškant paskirtas baudas valstybės naudai, valstybei neatstovauja, todėl negali kreiptis į bankroto bylą iškėlusį teismą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo, siekdamas, kad nesusiklostytų situacija, jog asmuo gali išvengti teismo nuosprendžiu jam paskirto baudos mokėjimo, grąžino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams vykdomąjį dokumentą Nr. 1-439-906/2020. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T‑452‑906/2021, išnagrinėjus nurodytą antstolio teikimą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, atsisakyta priimti antstolio M. M. grąžintą 20020 m. gegužės 13 d. vykdomąjį raštą dėl 3 400 Eur baudos išieškojimo iš nuteistojo A. M. valstybės naudai ir jis grąžintas antstoliui tęsti vykdymo procesą, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui. Minėtoje nutartyje teismas, be kitų argumentų, pažymėjo ir tai, kad pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatą, reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, nenurašomi, todėl turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui.

24. Atsižvelgdamas į nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tai, kad 2019 m. spalio 24 d. įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šiuo atveju vykdomasis dokumentas antstolio vykdomam priverstiniam išieškojimui pateiktas, taip pat pagrindas antstoliui apskaičiuoti vykdymo išlaidas ir pagrindas antstolio reikalavimui dėl vykdymo išlaidų, susidariusių vykdomojoje byloje Nr. 0180/20/00001, išieškojimo atsirado jau po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo vertinti, kad antstolis dėl vykdymo išlaidų turėjo reikalavimą, atsiradusį iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kaip tai numato FABĮ 23 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju antstolio reikalavimas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo neatitinka įstatyme kreditiniam reikalavimui nustatyto atsiradimo momento kriterijaus, dėl to nėra teisinio pagrindo vertinti, kad toks reikalavimas turėjo ar galėjo būti reiškiamas fizinio asmens bankroto byloje ir kad bankroto bylai pasibaigus laikytinas nurašytu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio reikalavimas dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo nepatenka į FABĮ 23 straipsnio 3 dalyje ir (ar) 17 straipsnio 9 punkte numatytus po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsiradusius skolinius įsipareigojimus, kurie priimami ir tvirtinami fizinio asmens bankroto procese. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad antstolio nurodoma prievolė dėl vykdymo išlaidų yra pasibaigusi, atmestini kaip nepagrįsti.

25. Apeliantas teigia, kad antstolio reikalaujamos atlyginti vykdymo išlaidos yra nepagrįstos. Apelianto teigimu, antstolis vykdomojoje byloje atliko nedidelės apimties ir nereikalaujančius didelių jo darbo sąnaudų vykdymo veiksmus tik atnaujinus vykdomąją bylą, kai bauda jau buvo sumokėta tiesiogiai išieškotojai. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, jog antstolis 2021 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą ir jokių vykdymo veiksmų neatliko, o pareiškėjas baudą sumokėjo geruoju 2023 m. birželio 5 d., t. y. dar prieš vykdomosios bylos atnaujinimą 2023 m. birželio 6 d.

26. Pažymėtina, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju skolininkui per teismo baudžiamajame įsakyme nustatytą terminą (t. y. iki 2020 m. balandžio 24 d.) baudos nesumokėjus gera valia, 2020 m. gegužės 13 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, jis priimtas vykdyti antstolio 2020 m. birželio 2 d. patvarkymu ir inicijuotas priverstinio vykdymo procesas.

27. CPK 609 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis).

28. Pastebėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0180/20/00001 2020 m. birželio 2 d. antstolis priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolio 2020 m. birželio 2 d. patvarkyme Nr. S-20-180-2 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo apskaičiuotos 511,54 Eur vykdymo išlaidos. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0180/20/00001 pareiškėjo bankroto administratorei 2021 m. rugsėjo 16 d. teikė paklausimą dėl to, ar buvo įtrauktas išieškotojos valstybės kreditinis reikalavimas. Antstolio 2021 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu vykdomoji byla Nr. 0180/20/00001 sustabdyta CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi skolininkui iškelta bankroto byla ir bankroto procedūra nėra pasibaigusi. Vykdomosios bylos Nr. 0180/20/00001 duomenimis, bankroto administratorė antstoliui 2022 m. vasario 1–2 d. pateikė duomenis, kad pareiškėjui iškelta bankroto byla nėra baigta. Antstoliui nustačius, kad 2023 m. gegužės 31 d. įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2FB‑189‑676/2020 dėl bankroto bylos užbaigimo, 2023 m. birželio 6 d. patvarkymu vykdomoji byla atnaujinta. Antstolis 2023 m. birželio 6 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Antstolis 2023 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S‑23‑180‑12993 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, vykdomojoje byloje Nr. 0180/20/00001 apskaičiavimo vykdymo išlaidas, sudarančias 791,54 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis, pradėjęs vykdyti priverstinio skolos išieškojimo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 609– 611 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte įtvirtinta, kad skolininkui įvykdžius sprendimą arba šalims sudarius taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

30. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Taigi antstoliui mokėtino atlygio dydis turi būti apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir nepriklauso nuo antstolio konkrečioje vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų apimties.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad faktas, jog priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑96‑611/2019 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas paskirtą baudą sumokėjo tik 2023 m. birželio 5 d., t. y. pasibaigus baudžiamajame įsakyme nurodytam įvykdymo terminui, išdavus ir vykdyti pateikus vykdomąjį raštą, antstoliui pradėjus vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Todėl pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgijo teisę išieškoti iš apelianto visas vykdymo išlaidas (CPK 609–611 straipsniai). Pareiškėjas, skunde dėl antstolio veiksmų teigdamas, kad antstolis neturi pagrindo reikalauti nei atlyginimo, nei kitų vykdymo išlaidų, nepateikė jokių objektyvių argumentų, jog vykdymo išlaidos nebuvo tinkamai apskaičiuotos Sprendimų vykdymo instrukcijų 108–131 punktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, jog ginčo vykdymo išlaidos susidarė nepagrįstai.

33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, tinkamai nustatė ir visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis pagrįstai priėmė ginčijamą 2023 m. birželio 15 d. patvarkymą Nr. S-23-180-13867, kuriuo nenutraukė vykdomosios bylos Nr. 0180/20/00001, kol nėra išieškotos vykdymo išlaidos, padaryta pagrįstai, įvertinus visumą bylos faktinių aplinkybių ir aktualų teisinį reglamentavimą.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam byloje keliamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Kristina Domarkienė