Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo A. M. (A. M.) atstovams advokatui Eligijui Karbauskui, advokato padėjėjai Vitalijai Karalienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys A. Š., M. M., T. S., BUAB „Baltic Star LT“, atstovaujama UAB „Bankroto vizija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis A. S., antstolis G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Viena vertus, tai reiškia, kad pirmiausia įstatymo leidėjas nemokumo būseną sieja su pradelstais įsipareigojimais, kurių suma yra didesnė negu 25 MMA. Kita vertus, tai, kad asmens, siekiančio įgyvendinti bankroto procedūrą, skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, nebūtinai reiškia, kad jis yra nemokus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „mokus“ apibrėžtas kaip „galintis mokėti, turintis iš ko mokėti“, o „mokumas“ – kaip „mokamasis pajėgumas“. Taigi nemokumas yra priešinga būsena – nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo skolinių įsipareigojimų. <...> Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Taigi, nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus.

Plėtodamas minėtą praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad nutartyje, kurioje išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. <...> Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skola kreditoriui A. Š. pagal 2014 m. rugpjūčio 1 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 51 890,78 Eur ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos, kreditorei M. M. pagal 2019 m. vasario 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį - 2 000 Eur, kreditorei BUAB „Baltic Star“ pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8889-618/2018 – 4334,45 Eur ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos, kreditorei VMI – 102,26 Eur, antstoliui A. S. – 2 458,77 Eur vykdymo išlaidų. Išanalizavus pareiškėjo pateiktą pareiškimą bei įrodymus apie turimus skolinius įsipareigojimus, matyti, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro apie 60 786,26 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat nurodo, jog pagal 2013 m. gruodžio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo skola kreditorei T. S. sudaro 65 000 Eur, pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo skola kreditorei M. M. sudaro 2 800 Eur. Vis dėlto, šių skolų mokėjimo terminas nėra suėjęs, t.y. skolos T. S. mokėjimo terminas sueina 2019 m. gruodžio 31 d., M. M. – 2020 m. rugpjūčio 10 d., todėl šios pareiškėjo skolos apskaičiuojant pareiškėjo įsiskolinimų dydį neįtrauktinos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo vardu registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokamas 730 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Pareiškėjas kartu su sutuoktine M. M. augina nepilnametį vaiką M. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA.

Siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėjas yra nemokus, būtina nustatyti, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 42, p. 156–167; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Taisyklė, kuri nustato reikalavimą vertinti asmens sąžiningumą, yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, pagal ją bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymėtina, jog vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Suinteresuoti asmenys BUAB „Baltic Star LT“ ir A. Š. nurodo, kad pareiškėjo išdėstytos aplinkybės apie tai, kas sukėlė jo nemokumą, yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjo kreditorės M. M. ir T. S. yra jo artimos giminaitės ir manytina, joms išrašyti vekseliai yra fiktyvūs. Aplinkybė, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje, nors ir patenka į sąžiningumo sampratą plačiąja prasme, tačiau ji negali būti laikoma savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Bendradarbiavimo principas reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti proceso ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme daugiausia apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo prašymo turinį matyti, kad pareiškėjas nurodo, jog jo nemokumą sukėlė tai, kad 2013 m. gruodžio 21 d. jis išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti T. S. 65 000 Eur iki 2019 m. gruodžio 31 d., 2014 m. rugpjūčio 1 d. - paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti A. Š. 50 000 Eur iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d. - paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti M. M. 2 800 Eur iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., 2019 m. vasario 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti M. M. 2 000 Eur iki 2019 m. birželio 1 d. Pareiškėjas nurodo, kad gautas pinigines lėšas panaudojo BUAB „Baltic Star LT“ veikloje, įmonei bankrutavus jis šias pinigines lėšas prarado. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 21 d. vekselis T. S. bei 2014 m. rugpjūčio 1 d. vekselis A. Š. išduoti daugiau nei prieš trejus metus, todėl pareiškėjo sąžiningumas išduodant šiuos vekselius bei naudojant gautas pinigines lėšas, t.y. aplinkybė, jog 2013 m. gruodžio 21 d. vekselį pareiškėjas išdavė artimajam giminaičiui – seseriai T. S., tai, jog išduodamas 2014 m. rugpjūčio 1 d. vekselį A. Š. pareiškėjas turėjo 65 000 Eur įsipareigojimą T. S. ir kt., nėra vertintinas.

Suinteresuotas asmuo A. Š. taip pat nurodo, jog pareiškėjas nepagrįstai sumažino savo mokumą, perleisdamas visą savo turimą turtą, kurį turėjo 2014 m. rugpjūčio 1 d. vekselio išdavimo metu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui 2007 m. liepos 4 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir tvartas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015 m. gegužės 27 d. tarp pareiškėjo ir L. V. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjas minėtą nekilnojamąjį turtą pardavė už 3 000 Eur. 2009 m. kovo 25 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjui nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 3 d. tarp pareiškėjo ir V. D. V. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas minėtą nekilnojamąjį turtą pardavė už 51 000,00 Eur. Teismas pažymi, jog minėtus sandorius pareiškėjas sudarė daugiau nei prieš trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, todėl jo sąžiningumas sudarant minėtus sandorius, kurie galimai pažeidžia kreditorių interesus, nėra vertintinas. Kito nekilnojamojo turto nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. nuosavybės teise neturėjo.

Suinteresuotas asmuo A. Š. nurodo, jog pareiškėjas faktiškai gyvena neregistruotame individualiame gyvenamajame name, pastatytame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjo motinai M. M.. Šio namo vertės pakaktų visoms skoloms padengti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai nurodė, kad minėtas gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso pareiškėjo motinai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 30 d. M. M. išduoti specialieji architektūros reikalavimai vieno buto gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 27 d. - išduotas leidimas statyti vieno buto gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtas gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, todėl nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos.

Suinteresuoti asmenys nurodo, jog pareiškėjo vekseliai, išduoti T. S. ir M. M., yra fiktyvūs. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas pateikė teismui nurodytus vekselius, kurie patvirtinti šalių parašais. Šie vekseliai nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, kitų duomenų, patvirtinančių vekselių fiktyvumą, byloje nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog vekseliai neatitinka tikrovės. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant pareiškėjo įsiskolinimo kreditorėms T. S. ir M. M., pareiškėjo skola kreditoriui A. Š. sudaro 51 890,78 Eur ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos, kreditorei BUAB „Baltic Star“ – 4334,45 Eur ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Taigi, vien šių skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA.

Suinteresuoti asmenys nurodo, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, kadangi turėdamas skolinių įsipareigojimų kreditoriams T. S. ir A. Š., kurių negali įvykdyti toliau skolinosi pinigines lėšas iš sutuoktinės M. M.. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 800 Eur sumai kreditorei M. M., 2019 m. vasario 21 d. - 2 000 Eur, iš viso 4 800 Eur sumai. Taigi, minėtų vekselių išdavimo metu buvo suėjęs pareiškėjo atsiskaitymo terminas su kreditoriumi A. Š. ir artėjo atsiskaitymo terminas su kreditore T. S., t.y. išduodamas vekselius kreditorei M. M. pareiškėjas turėjo bei galėjo suprasti, kad negalės atsiskaityti su kreditore. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su suinteresuotais asmenimis, kad tokie pareiškėjo veiksmai pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus, pareiškėjas buvo nesąžiningas, didino savo skolinius įsipareigojimus, žinodamas, kad jų nepajėgs įvykdyti. Be to, nurodytus sandorius pareiškėjas sudarė su artimuoju giminaičiu – sutuoktine M. M.. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nemokumą iš esmės sukėlė jo prisiimti įsipareigojimai kreditoriams T. S. ir A. Š., o naujai prisiimti skoliniai įsipareigojimai M. M. neturėjo esminės įtakos bendrai pareiškėjo nemokumo dinamikai.

Suinteresuoti asmenys pažymi, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas, kadangi 2018 m. balandžio 17 d. jis su savo sutuoktine sudarė povedybinę sutartį, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3869-824/2019 iš pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki jo pilnametystės. Teismas pažymi, kad CK 3.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Taigi, įstatyme įtvirtinta sutuoktinių teisė sudaryti vedybų sutartį tiek iki santuokos sudarymo, tiek po santuokos sudarymo, todėl tokios teisės įgyvendinimas nesuponuoja pareiškėjo nesąžiningumo. Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo sutuoktinė M. M., matydama, kokia sudėtinga sutuoktinio finansinė padėtis, ir siekdama apsaugoti savo bei jų nepilnamečio vaiko turtinius interesus, pati inicijavo povedybinės sutarties pasirašymą. 2018 m. balandžio 17 d. povedybinės sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo A. M. ir M. M., 1.2. punkte numatyta, jog turtas įgytas santuokoje po šios sutarties įsigaliojimo, bus kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (asmeninės nuosavybės turto teisinis režimas). Šia sutartimi sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos nustatomos tik turto, kuris bus įgytas ateityje, t.y. nuo šios sutarties įsigaliojimo datos, atžvilgiu (Vedybų sutarties 1.3. punktas). Taigi, vedybų sutartimi pareiškėjai turto, įgyto iki šios sutarties sudarymo, nesidalino, o asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą įsipareigojo taikyti tik ateityje įgytam turtui. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog pareiškėjo veiksmai sudarant vedybų sutartį nėra laikytini nesąžiningais.

Pažymėtina, kad nė vienas iš pareiškėjo sudarytų sandorių, kuriuos analizuoja suinteresuoti asmenys, nėra nuginčytas – jie yra galiojantys ir sukelia teisines pasekmes.

Teismas taip pat pažymi, jog CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi, pareiškėjui nevykdant savo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M. turėjo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaikai, nepaisant to, ar išlaikymas priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu Klaipėdos apylinkės teismas nebūtų išdavęs 2019 m. kovo 7 d. įsakymo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išieškojimo iš pareiškėjo, pastarasis turėtų pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų ir tokiu būdu dalį savo piniginių lėšų, turėtų skirti ne atsiskaitymui su kreditoriais, o sūnaus išlaikymui.

Suinteresuotas asmuo A. Š. nurodė, kad jam pradėjus veiksmus dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo, pastarasis ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė melagingą pranešimą, jog kreditorius suklastojo pareiškėjo parašą išduotame vekselyje. Dėl šios priežasties pareiškėjui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 235 straipsnį dėl melagingo pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda, t.y. už tai, kad jis ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 30 d., apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas supažindintas su liudytojo pareigomis bei įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų nusikaltimą, t. y. nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. paprastojo vekselio 50 000 Eur sumai nepasirašė ir jis yra suklastotas, nors žinojo, kad vekselį pasirašė pats ir jis nėra suklastotas. Vis dėlto, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Nagrinėjamu atveju nurodytas pareiškėjo elgesys, dėl kurio jis buvo nuteistas pagal BK 235 straipsnio 3 dalį nesąlygojo jo nemokumo, todėl nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. Š. atstovė advokatė Asta Jakštienė nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo išsilavinimą, darbinę patirtį, darbines pajamas už paskutinius trejus metus, todėl nėra aišku, ar pareiškėjas dėjo visas pastangas susirasti darbą ir gauti pajamas, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-8889-618/2018 konstatavo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2012 m. sausio 11 d. ir nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., t.y. bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo ėjos šios įmonės vadovo pareigas. VSDFV duomenimis atsakovo valstybinio socialinio draudimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaiga 2016 m. lapkričio 10 d., nuo 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas registruotas Lietuvos darbo biržoje. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos sudarė vidutiniškai 93,22 Eur per mėnesį, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. spalio 10 d., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos sudarė vidutiniškai 100 Eur per mėnesį. 2019 m. vasario 18 d. tarp pareiškėjo ir „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis, pagal kurią pareiškėjas priimtas dirbti techniniu vadovu, jam mokamas 730 Eur darbo užmokestis per mėnesį.

Taigi, iki 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėjo pajamas sudarė darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Netekus draudžiamųjų pajamų minėtoje įmonėje pareiškėjas registravosi darbo biržoje. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas siekė rasti darbą ir gauti stabilias pajamas. Nuo 2018 m. kovo 1 d. pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, jog nors įmonės akcininkė yra pareiškėjo mama M. M., direktorius – pats pareiškėjas, tačiau pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 31 d. taip pat pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik tris mėnesius. Nuo 2019 m. vasario 18 d. pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokamas 730 Eur darbo užmokestis per mėnesį, t.y. nuo 2019 m. vasario 18 d. pareiškėjo pajamos ženkliai padidėjo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėjas buvo aktyvus ir siekė susirasti geriau apmokamą darbą.

Teismas pažymi, jog nors suinteresuoto asmens A. Š. atstovė nurodė, jog pareiškėjas nepateikė stuomenų apie savo pajamas per paskutinius trejus metus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jos pareiškėjo prievolės kreditoriui A. Š. vykdymo terminas suėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d., todėl iki minėtos datos pareiškėjas neturėjo pareigos gaunamų piniginių lėšų skirti atsiskaitymui su kreditoriumi.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo turtinė padėtis neleistų padengti įsiskolinimų visiems jų kreditoriams. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tuo būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjo mokumas, tai atitiks kreditorių interesus. Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos, kurioms egzistuojant būtų pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, tačiau nagrinėjamu atveju jos nenustatytos.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjas yra nemokus ir egzistuoja pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

Aplinkybės, kokiu būdu pareiškėjas sieks atkurti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais vertintinos sprendžiant pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratore pasiūlė skirti VšĮ Nacionalinis teisės centras, kreditoriai kitų kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros neišreiškė. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti VšĮ Nacionalinis teisės centras bankroto administratore, nenustatyta. Prie pareiškimo pridėtas VšĮ Nacionalinis teisės centras sutikimas, numatytas FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras. Atsižvelgęs į tai, teismas bankroto administratore skiria VšĮ Nacionalinis teisės centras bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikytina, kad nurodyta 1 000 Eur suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 1 000 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę panaudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjo atstovai, aiškindami, iš kokių lėšų pareiškėjas ketina sumokėti šią sumą, nes gaunamo atlyginimo neužtenka jo būtiniesiems poreikiams bei vaiko išlaikymui sumokėti, nurodė, kad pareiškėjo artimieji padės jam sumokėti nurodytą sumą bankroto administratoriui.

Teismas pažymi, kad kreditorių susirinkimas turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus tinkamumo, jo neatitikimo šiam subjektui įstatymo keliamiems reikalavimams (FABĮ 24 straipsnio 10 punktas).

Pareiškėjas nurodė, kad jam reikia kiekvieną mėnesį 555 Eur būtiniesiems jų poreikiams tenkinti: 300 Eur maistui, 50 Eur rūbams ir avalynei, 35 Eur sveikatos apsaugai, 20 Eur higienos priemonėms, 50 Eur interneto ir telefono ryšiui, 100 Eur transporto išlaidoms. Suinteresuotas asmuo BUAB „Baltic Star LT“ prašo patvirtinti 277 Eur sumą pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti. Nurodo, kad vykdymo proceso metu antstolis iš minimalios mėnesinės algos gali išskaičiuoti iki 30 proc., todėl pareiškėjui nereikia įrodyti 276,50 Eur sumos, skirtos būtiniems poreikiams tenkinti. Šiuo atveju pareiškėjas prašo nustatyti didesnę nei 276,50 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti, tačiau nepateikia ją pagrindžiančių duomenų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Teismas pažymi, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. pasikeitė CPK 736 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios išskaitų iš asmeniui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, dydį vykdymo procese. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad mažiausia išlaidų suma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti sudaro 388,50 Eur (555 Eur x 70 proc.).

Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė visų duomenų, patvirtinančių išlaidas, reikalingas būtiniesiems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, duomenų, pagrindžiančių išlaidas transportui, sveikatos apsaugai, interneto ir telefono ryšiui. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog, nepaisant to, kad tarp pareiškėjo ir sutuoktinės M. M. 2018 m. balandžio 17 d. sudaryta povedybinė sutartis, tačiau sutuoktiniai gyvena kartu, todėl ne tik pareiškėjas, tačiau ir jo sutuoktinė turi prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina 388,50 Eur suma būtiniems poreikiams tenkinti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad tikslus kreditinių reikalavimų dydis bus nustatytas po bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kreditinių įsipareigojimų dydis ženkliai viršija 25 MMA , todėl suinteresuoto asmens A. Š. atstovės argumentai dėl neteisingai nurodyto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditinio reikalavimo ir jo dydžio, neturi esminės teisinės reikšmės šioje proceso stadijoje, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui pagrindų klausimą.

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į kreditorių skaičių, nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Pareiškėjas nurodė, kad ketina gauti didesnį atlyginimą bei galės dalį pajamų skirti atsiskaitymui su kreditoriais – šios aplinkybės ir pareiškėjo bei kreditorių interesų pusiausvyra bus vertinami kitoje proceso stadijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, teismas

nutaria:

iškelti pareiškėjui A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti pareiškėjo A. M. (A. M.) bankroto administratore viešąją įstaigą Nacionalinis teisės centras, sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 1 000 Eur lėšų bendrą sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti A. M. (A. M.) bankroto procedūroms atlikti per visą laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 388,50 Eur lėšų sumą per mėnesį, reikalingą A. M. (A. M.) būtiniesiems poreikiams tenkinti laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtai bankroto administratorei viešajai įstaigai Nacionalinis teisės centras.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją nė vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“, valstybės įmonei „Regitra“, antstoliui A. S., antstoliui G. K., akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.