Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Star LT“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ atstovams V. K., D. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Star LT“ ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

3. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

4. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

5. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, išaiškinta, kad ši vadovo pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

6. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, akivaizdu, kad sprendžiant įmonės vadovo (-ų) atsakomybės dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku klausimą, reikia nustatyti esminę aplinkybę – momentą, kada įmonė tapo nemokia ĮBĮ prasme ir atitinkamai atsirado įmonės vadovo (ų) pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą bei įmonės veikloje teikti prioritetą jau nebe pačios įmonės ar jos akcininkų, bet kreditorių (tiek tuo momentu jau egzistuojančių, tiek ir būsimų, potencialių) interesams. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

7. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog nors ieškovė nurodo, kad ji nuo 2016 m. kovo mėn. buvo nemoki, tačiau nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti tikslų įmonės nemokumo momentą. Visų pirma, ieškovė nemokumą sieja su aplinkybe, kad nuo 2016 m. kovo mėn. įmonė nebepajėgė mokėti darbuotojams darbo užmokesčio. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2016-09-13 sprendimu Nr. DGKS-4145 S. D. iš ieškovės priteista 117,53 Eur vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laikotarpį. Komisijos 2016-09-19 sprendimu Nr. DGKS-4177 G. S. iš ieškovės priteista 1 158,82 Eur su darbu susijusių išmokų. Komisijos 2016-09-19 sprendimu Nr. DGKS-4175 V. K. iš ieškovės priteista 719,78 Eur su darbu susijusių išmokų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-595-911/2017 panaikintas Komisijos 2016-09-19 sprendimas Nr. DGKS-4174, nustatyta, kad D. O. iš darbo UAB „Baltic Star LT“ atleistas 2016-11-30, D. O. iš ieškovės priteista 1 157,91 Eur darbo užmokesčio, 800,00 Eur dienpinigių, 1 490,00 Eur kompensacijos, 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-593-998/2017 panaikintas Komisijos 2016-09-19 sprendimas Nr. DGKS-4176, nustatyta, kad A. Š. iš darbo UAB „Baltic Star LT“ atleistas 2016-11-24, A. Š. iš ieškovės priteista 1 175,20 Eur darbo užmokesčio, 754,00 Eur dienpinigių, 350,00 Eur kompensacijos, 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-589-889/2017 panaikintas Komisijos 2016-09-19 sprendimas Nr. DGKS-4172, nustatyta, kad P. F. iš darbo UAB „Baltic Star LT“ atleistas 2016-12-27, P. F. iš ieškovės priteista 916,00 Eur darbo užmokesčio, 246,00 Eur dienpinigių, 548,92 Eur delspinigių, 1 110,00 Eur kompensacijos už prastovą, 346,94 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1 330,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laikotarpį iki spendimo priėmimo dienos, 510,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-594-998/2017 panaikintas Komisijos 2016-09-19 sprendimas Nr. DGKS-4179, nustatyta, kad P. Ž. iš darbo UAB „Baltic Star LT“ atleistas 2016-10-27, P. Ž. iš ieškovės priteista 980,32 Eur darbo užmokesčio, 746,00 Eur dienpinigių, 111,85 Eur delspinigių, 405,73 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2 280,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio už pradelstą atsiskaityti laikotarpį iki spendimo priėmimo dienos, 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės įskolinimo darbuotojams už 2016 m. kovo mėn. – gegužės mėn. Vis dėlto, aukščiau nurodyti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti ieškovės nemokumo, kadangi spendžiant dėl įmonės nemokumo turi būti nustatyta ne tik tai, kad įmonė neatlieka mokėjimų kreditoriams – šiuo atveju darbuotojams – tačiau ir tai, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

8. Antra, Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1518-163/2017 ieškovei iškelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškovės 2015 m. balanso duomenys neatitinka realios bendrovės finansinės padėties, įmonė veiklos nevykdo nuo 2016-05-31, per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą 2016-06-22 pateikti mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Vis dėlto, šios aplinkybės taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo ĮBĮ prasme, kadangi byloje nėra pateikta duomenų apie visus ieškovės įsipareigojimus bei turimą turtą minėtu laikotarpiu. Išsamūs duomenys apie ieškovės finansinę padėtį – įmonės įsipareigojimus ir turtą - atsispindi 2016 m. balanse, kuris buvo parengtas 2016-12-31, t.y. šie duomenys atspindi ieškovės finansinę padėtį 2016-12-31.

9. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovas 2016-12-31 turėjo ir galėjo žinoti apie įmonės finansinę padėtį, todėl privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Taigi, nors byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti tikslų įmonės nemokumo momentą, tačiau siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, svarbu nustatyti, ar ieškovė 2016-12-31 buvo nemoki. Ieškovės 2016 m. balanso duomenimis nustatyta, kad įmonės turtas sudarė 14 935,00 Eur, pradelsti įsipareigojimai – 47 805,00 Eur. 2016 m. ieškovė patyrė 46 316,00 Eur nuostolių. Taigi, 2016-12-31 ieškovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atkeiptinas dėmesys, kad ieškovės 2016 m. balansas nebuvo patvirtintas įmonės vadovo ir neperduotas Juridinių asmenų registrui, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja apklausta T. S. paaiškino, kad ji nurodytu laikotarpiu buvo įmonės buhalterė ir sudarė 2016 m. įmonės balansą. Balanse nurodyti duomenys atitinka faktinę padėtį. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė 2016-12-31 buvo nemoki ĮBĮ prasme.

10. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). Juridinio asmens valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, ir tai atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įmonės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) bendrovės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla bendrovės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

11. Atsakovas nurodo, kad 2016-12-31 jis neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, kadangi 2016-11-10 jis buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų. Vėliau jis įmonėje veikė kaip akcininkų įgaliotas atstovas. Ieškovė su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir pažymi, kad minėtu laikotarpiu atsakovas buvo faktinis įmonės vadovas. Ieškovės UAB „Baltic Star LT“ 2012-02-15 akcininkų susirinkimo protokolo duomenimis nustatyta, kad atsakovas paskirtas UAB „Baltic Star LT“ vadovu. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas ieškovės UAB „Baltic Star LT“ vadovu buvo paskirtas laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-01-11 ir nuo 2012-02-20 iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. UAB „Baltic Star LT“ buhalterė T. S. 2016-11-10 pateikė duomenis VSDFV apie atsakovo atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį. VSDFV duomenimis atsakovo valstybinio socialinio draudimo UAB „Baltic Star LT“ pabaiga 2016-11-10, DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nuo 2016-11-14 atsakovas registruotas Lietuvos darbo biržoje. Ieškovės UAB „Baltic Star LT“ 2016-12-19 akcininkų susirinkimo protokolo duomenimis nustatyta, kad atsakovas įgaliotas atstovauti ieškovę Klaipėdos miesto apylinkės teisme, Valstybinėje darbo inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įmonės vardu gauti, pateikti visus dokumentus (prašymus, pažymas ir pan.), reikalingus bet kokius iš aukščiau nurodytų veiksmų atlikti, įmonės vardu pasirašyti bet kokius dokumentus, kuriuos pasirašius teisės ir pareigos kiltų įmonei, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais.

12. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2016-11-10 pasibaigė atsakovo valstybinis socialinis draudimas UAB „Baltic Star LT“ ir nuo 2016-12-19 jis paskirtas UAB „Baltic Star LT“ įgaliotuoju atstovu, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas ginčo laikotarpiu nebuvo ieškovės vadovu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar atsakovas nuo 2016-12-31 veikė kaip faktinis ieškovės vadovas.

13. Vertinant šalių nurodytas aplinkybes pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad iš ieškovės vadovo pareigų jis buvo atleistas savo sprendimu, t.y. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas, jis pats priėmė įsakymą dėl savo atleidimo ir perdavė jį įmonės buhalterei. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja apklausta T. S., kuri nurodė, kad duomenis apie atsakovo atleidimą VSDFV ji perdavė gavusi atsakovo įsakymą. Taigi, atsakovo atleidimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus.

14. Atsakovas taip pat nurodo, kad jis negalėjo sušaukti akcininkų susirinkimo, kadangi su akcininkais buvo sunku susisiekti, o bendraujant telefonu pastarieji nurodė, kad jo neatleis, kol jis neras kito vadovo, tačiau teismas šias aplinkybes vertina kritiškai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016-12-19 vyko ieškovės akcininkų susirinkimas, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis negalėjo susisiekti su įmonės akcininkais vertintinos kaip nepagrįstos. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų bandęs sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą klausimui dėl jo atleidimo svarstyti. Be to, ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Taigi, teisės aktai numato galimybę atsakovui, kaip įmonės vadovui, atsistatydinti nesant visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimo.

15. Atsakovas taip pat nurodo, kad jis pats negalėjo pateikti duomenų apie savo atleidimą Juridinių asmenų registrui, tačiau ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Taigi, atsakovas, atsistatydinęs teisės aktų nustatyta tvarka, galėjo apie šią aplinkybę pranešti Juridinių asmenų registrui.

17. Kita aplinkybė, į kurią svarbu atkreipti dėmesį yra tai, kad pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Šiuo atveju Sprendimo 16 punkte nurodytu įgaliojimu atsakovui buvo suteikta teisė ieškovės vardu veikti savo nuožiūra, t.y. įgaliojimu nustatytos funkcijos iš esmės sutampa su įmonės vadovo funkcijomis. Taigi, nors atsakovas 2016-12-19 ieškovės UAB „Baltic Star LT“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo paskirtas įmonės įgaliotuoju atstovu, tačiau faktiškai jam buvo pavestos visos bendrovės vadovo funkcijos. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2017-01-02 pasirašė ieškovės tarpusavio skolų suderinimo aktą, 2017-01-19 teikė reikalavimus ieškovės darbuotojams dėl pasiaiškinimų pateikimo, 2017-02-28 priėmė įsakymus dėl darbuotojų atleidimo iš darbo, 2017-06-30 priėmė įsakymą dėl darbuotojo darbo užmokesčio pakeitimo, t.y. atliko funkcijas, kurios išimtinai priskirtos bendrovės vadovo kompetencijai.

18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovas nuo 2016-12-19 veikė kaip faktinis (de facto) ieškovės vadovas. Veikdamas kaip įmonės vadovas atsakovas turėjo pareigą organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalėjo atitinkamai veikti. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija aplinkybės, kad jam buvo žinoma ieškovės finansinė padėtis. Be to, atsižvelgus į tai, kad 2016-12-31 buvo parengtas ieškovės 2016 m. balansas darytina išvada, kad atsakovas turėjo bei galėjo žinoti, jog ieškovė yra nemoki, tačiau į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo atsakovas nesikreipė.

19. Nustačius pareigos atsiradimo momentą, reikia nustatyti kokią žalą dėl tokio įmonės vadovo neveikimo patyrė bendrovė ir jos kreditoriai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

20. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas (dalyvis) pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

21. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų įmonė patyrė 4 334,45 Eur žalos, t.y. 3 977,32 Eur įsiskolinimas kreditoriui VSDFV Klaipėdos skyriui už laikotarpį nuo 2017-01-17 iki 2017-12-06, 342,33 Eur įsiskolinimas VMI už laikotarpį nuo 2017-03-30 iki 2017-05-31, 14,80 Eur vykdymo išlaidos antstolei V. D., apskaičiuotos 2017-10-05. Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1518-163/2017 ieškovei iškelta bankroto byla. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės skola VSDFV 2016-12-16 buvo 4 913,74 Eur, 2017-12-16 – 8 891,06 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-15 nutartimi patvirtintas VSDFV finansinis reikalavimas 8 891,06 Eur įmokų ir 376,91 Eur delspinigių, iš viso 9 267,97 Eur sumai. Taigi, atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovės skola VSDFV išaugo 3 977,32 Eur suma.

22. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovės 342,33 Eur skola VMI susidarė laikotarpiu nuo 2017-03-30 iki 2017-05-31, t.y. atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolės V. D.žinioje buvo vykdomoji byla Nr. 0004/16/01392, vykdoma pagal Komisijos 2016-09-13 sprendimą Nr. DGKS-4145 dėl 117,53 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės išieškotojo S. D. naudai. 2017-10-16 antstolė priėmė vykdymų išlaidų apskaičiavimą Nr. S-17-4-30114, pagal kurį vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0004/16/01392 sudaro 67,37 Eur. Už vykdymo veiksmus, atliktus 2017-10-05, t.y. atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, apskaičiuota 14,80 Eur vykdymo išlaidų.

23. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė 4 334,45 Eur turtinės žalos, todėl ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 4 334,45 Eur žalos atlyginimo.

24. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

26. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 97,00 Eur žyminio mokesčio žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

27. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 5,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. M. (A. M.) 4 334,45 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 4 334,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Star LT“.

Priteisti iš atsakovo A. M. (A. M.) į valstybės biudžetą 97,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.