Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. F. patikslintą ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir priemokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas 2017-03-14 patikslintu ieškiniu prašo panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-09-19 sprendimą Nr. DGKS-4172, ieškovą atleisti nuo 2016-12-27 iš UAB (duomenys neskelbtini) suvirintojo pareigų pagal DK 128 str. 1 d., priteisti iš atsakovės ieškovui neišmokėtą 3742 Eur darbo užmokestį už 2016 m. balandžio – gegužės mėn., 180 Eur priemoką už komandiruotes, 3466 Eur už prastovos laiką nuo 2016 m. birželio iki rugsėjo mėn. ir 868,98 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nesumokėtą vidutinį darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, terminą skaičiuojant nuo 2016-12-28, 548,92 Eur delspinigių nuo nesumokėtos darbo užmokesčio sumos nuo 2016 m. gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2016-04-04 ieškovas pagal daro sutartį pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) suvirintojo pareigose ir buvo komandiruotas dirbti į Rygos miestą Latvijoje. Darbo sutartį su ieškovu pasirašė įmonės direktorius A. M., tačiau ieškovas buvo įdarbintas su sąlyga, kad realiai už darbą į rankas mokės po 10 Eur už valandą, tačiau oficialiai darbo sutartyje buvo nurodyta, kad bus mokamas minimalus, t. y. 350 Eur atlyginimas per mėnesį bei ne mažesnis nei 90 Eur dydžio priedas prie atlyginimo komandiruočių metu. Nuo 2016-04-04 ieškovas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) laivų remonto įmonėje Rygoje ir iki 2016-04-30 išdirbo 216 darbo valandas, o per laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 išdirbo 226 darbo valandas, iš viso 442 darbo valandas. Per visą šį laikotarpį atsakovė ieškovui į banko sąskaitą tris kartus pervedė po 100 Eur avanso, taip pat išmokėjo 400 Eur grynais pagal darbo užmokesčio žiniaraščius. Teigia, kad daugiau ieškovui jokių pinigų nebuvo išmokėta. Tokiu būdu, atsakovė liko skolinga 3742 Eur (442 val. x 10 Eur = 4442 Eur – 700 Eur). Taip pat už du mėnesius liko neišmokėtos darbo sutartyje numatytos 90 Eur dydžio priemokos už komandiruotes, t. y. 180 Eur. Kadangi gegužės pabaigoje atsakovas darbo neturėjo, pagal jo pasiūlymą ieškovas nuo 2016-06-01 iki 2016-06-14 paėmė nemokamas atostogas ir išvažiavo asmeniniais reikalais į Ukrainą. Teigia, kad atsakovė pažadėjo ieškovą vėl grąžinti į darbą, kai bus sureguliuoti reikalai su įmone, kurioje dirbo ieškovo brigada iš Klaipėdos. Tačiau ieškovas grįžęs iš atostogų į Klaipėdą sužinojo, kad darbdavys be ieškovo žinios ir sutikimo pratęsė jam nemokamas atostogas. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją. Kadangi ieškovo reikalauta iš atsakovės didesnė darbo užmokesčio suma už darbą balandžio – gegužės mėnesius nepagrįsta dokumentais, o tik žodiniais susitarimais, kurių atsakovė nepripažįsta, buvo nutarta išieškoti 945,87 Eur sumą iš atsakovės, kadangi tokia suma buvo paskaičiuota pagal atsakovės pateiktus buhalterinius dokumentus. Nuo šios sumos paskaičiuoti 62,04 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2016-06-18 iki 2016-09-19, o prašymas už prastovas visai atmestas, nes pagal Sodros pateiktus dokumentus ieškovo nedraudiminis laikotarpis tęsėsi nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30, o pagal darbdavio pateiktus dokumentus nustatyta, kad nuo 2016-06-01 iki pat sprendimo priėmimo žymimos pravaikštos. Ieškovas manė, kad nėra atleistas iš darbo, todėl 2016-11-02 ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 128 straipsnio 2 dalį, kai darbuotojui buvo nesumokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis už 2 mėnesius iš eilės. Vėliau ieškovas sužinojo, kad ieškovas ir kiti brigados darbuotojai buvo atleisti iš darbo pagal DK 136 str. už pravaikštas. Nurodo, kad ieškovo priverstinė prastova tęsėsi nuo 2016-06-15 iki 2016-09-01, t. y. 52 dienas. Kadangi su atsakovu buvo susitarta, jog per dieną bus dirbama po 10 valandų, tai reiškia, kad prastovoje išbūta 520 darbo valandų. Kadangi ieškovui daugiau kaip du mėnesius, o būtent nuo 2016 m. gegužės iki rugsėjo mėnesio iš eilės nebuvo mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis arba mokamas ne viso dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui 2016 m. lapkričio mėn. registruotu paštu ieškovo siųstas prašymas atleisti iš darbo DK 128 str. 1 d. pagrindu grįžo neįteiktas, o realiai jo atstovui teismas prašymą įteikė 2016-12-21, tai sutinkamai su DK 128 str. 2 d., darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo 2016-12-27.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovės atstovas prašė atmesti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016-04-01 atsakovė ir ieškovas sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovę suvirintojo pareigose. Atsakovė įsipareigojo mokėti 350 Eur pagrindinį atlyginimą, taip pat ne mažesnę kaip 90 Eur priemoką komandiruotės metu prie atlyginimo. Ieškovas pradėjo dirbti nuo 2016-04-04 (t. 1, b. l. 5-6). 2016-04-01 atsakovės įsakymu ieškovas laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-04-30 buvo išsiųstas į komandiruotę Rygoje, Latvijoje (t. 1, b. l. 68).

2016-08-08 ieškovas kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) prašydamas išieškoti iš atsakovės ieškovui priklausantį atlyginimą 984,06 Eur, taip pat 677,86 Eur delspinigių (t. 1, b. l. 43-44). 2016-09-19 darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo P. F. prašymą dėl išmokų, susijusių su darbu, išieškojimo iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) patenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti jo naudai iš atsakovės 945,87 Eur su darbu susijusių išmokų atskaičius mokesčius ir 62,04 Eur delspinigių; prašymą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo už prastovas atmetė (t. 1, b. l. 13-14).

2016-11-02 ieškovas pateikė atsakovei prašymą atleisti ieškovą iš darbo pagal LR Darbo kodekso (toliau – DK) 128 straipsnio 2 dalį, kadangi ieškovui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, tačiau šis ieškovo registruotu laišku išsiųstas prašymas atsakovei grįžo neįteiktas ir nebuvo išspręstas (t. 1, b. l. 62-63). Ieškovo prašymo kopija kartu su procesiniais dokumentais įteikta atsakovo atstovui nagrinėjant bylą teisme 2016-12-21 (t. 1, b. l. 1, 60-62, 74).

2017-01-21 atsakovė išsiuntė ieškovui 2017-01-19 reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą nuo 2016-06-01 (t. 2, b. l. 55-56). 2017-02-28 įsakymu atsakovė atleido iš darbo ieškovą nuo 2017-03-01 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (t. 2, b. l. 98).

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ieškovui neišmokėtą 3742 Eur darbo užmokestį ir 180 Eur priemoką už komandiruotes už 2016 m. balandžio – gegužės mėnesius.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo išdirbtų valandų skaičiaus ir sutarto valandinio atlyginimo. Pagal 2016-04-01 darbo sutarties 3 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 350,00 Eur darbo užmokestį bei ne mažesnę kaip 90,00 Eur priemoką prie atlyginimo komandiruotės metu. Ieškovas nurodė, kad su darbdaviu žodžiu buvo susitarta, kad ieškovas dirbs po 10 valandų per dieną ir už kiekvieną valandą atsakovė jam mokės po 10 Eur. Byloje apklausti liudytojai A. P. ir S. D. patvirtino, kad tokiomis sąlygomis įsidarbino pas atsakovę.

Liudytojas A. P. nurodė, kad su atsakove susitarė, kad jam bus mokama po 10 Eur už darbo valandą. Paaiškino, kad darbo apskaitos žiniaraščius pildė brigadininkas P. Ž., kuris darbuotojams buvo pristatytas kaip meistras. Teigia, kad su darbdaviu susitarė dirbti po 10 val. per dieną. Tačiau nors ir susitarė, bet taip ir nebuvo sumokėta nei už vieną mėnesį po 10 Eur už valandą. Niekas nesiūlė kitų darbų nuo 2016-06-01.

Liudytojas S. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su atsakove buvo susitarę dirbti po 10 valandų per dieną ir jam bus mokama po 10 Eur į rankas už valandą. Susitarimas buvo dirbti penkias dienas per savaitę, po 10 valandų per dieną. Patvirtino, kad darbo grafikus pildė P. Ž. – duomenis vedė į kompiuterį. Nurodė, kad per 2016 m. kovo – balandžio mėnesius matė darbdavio atstovus 3 kartus.

Liudytojas P. Ž., dirbęs meistru UAB (duomenys neskelbtini), nurodė, kad visi susitarimai dėl darbo užmokesčio buvo žodiniai, todėl tikslių skaičių nežino. Nurodė, jog su visais darbuotojais buvo vienodas susitarimas dirbti 6 darbo dienas per savaitę po 10 valandų per dieną.

Atsakovo atstovas paaiškino, kad sudėjus į vieną sumą darbo užmokestį ir dienpinigius gautųsi apie 10 Eur atlygis už valandą, tačiau nepripažino, kad tiek tarėsi mokėti, tik nurodė, kad taip žmonės galėjo skaičiuoti.

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) (DK 95 str. 3 d.). Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2010).

Pagal DK 186 straipsnio 2 dalį darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Nagrinėjamu atveju aiškinant darbo sutarties sąlygą dėl darbo užmokesčio dydžio, ji negali būti aiškinama taip, kad būtų ginami nesąžiningos šalies interesai (DK 9 str. 2 d., CK 1.5 str.). Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo susitarta dėl didesnio atlyginimo, tai, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad jie žodžiu buvo susitarę su atsakove dėl didesnio darbo užmokesčio, neįrodo, kad dėl tokio didesnio atlyginimo susitarė ir ieškovas – tokia sąlyga turėjo būti raštu suderinta tarp darbo sutarties šalių, todėl teismas vadovaujasi darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčio dydžiu, kuris yra 350 Eur per mėnesį (CPK 178 str., 185 str.). Ieškovas, nesutikdamas su darbo sutartyje nurodytu darbo užmokesčio dydžiu, turėjo teisę pakeisti sutarties sąlygą arba atsisakyti tokiomis sąlygomis sudaryti darbo sutartį.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apskaičiuojant ieškovui mokėtiną darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. teismas vadovaujasi ieškovo byloje pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais.

Pagal ieškovo pateiktus žiniaraščius jis pas atsakovą 2016 metų balandžio mėnesį išdirbo 216 valandų, 2016 metų gegužės mėnesį – 226 valandas, iš viso 442 darbo valandų (t. 1, b. l. 7-12). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslino, kad už balandžio mėnesio paskutinę savaitę – nuo 25 iki 29 dienos imtinai, neatžymėta, kiek ieškovas dirbo. Paaiškino, kad visi darbuotojai dirbo pilną mėnesį, darbdavys pildė, kad tą savaitę buvo dirbta po aštuonias valandas, nors visi dirbo penkias-šešias darbo dienas po dešimt valandų. Ieškovas tiek pradiniame 2016-10-24 ieškinyje, tiek 2017-03-14 pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo nurodo, kad dirbo pas atsakovą 442 darbo valandas 2016 m. balandį-gegužę.

Pagal atsakovės pateiktus mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius ieškovas dirbdavo po 8 valandas per dieną, 2016 metų balandžio mėnesį atsakovas dirbo 20 dienų, iš viso 160 valandų, 2016 metų gegužės mėnesį – 22 dienas, iš viso 176 valandas (t. 1, b. l. 53-58). Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildė direktorius A. M..

Įvertinus ieškovo atstovų ir jo prašymu apklaustų liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog už atsakovės darbuotojų, dirbusių Rygoje, darbo laiko apskaitos vedimą buvo atsakingas P. Ž.. Jis buvo atsakingas už brigados darbo organizavimą, todėl labiau tikėtina, kad būtent jam buvo pavesta vesti ir darbo laiko apskaitą. Vertinant ieškovo dirbtą laiką, ieškovo nurodytas aplinkybes dėl 10 darbo valandų dienos ir 5-6 dienų darbo savaitės, patvirtino ieškovo prašymu byloje apklaustų atsakovo darbuotojų liudytojų parodymai, todėl teismas laiko, kad labiau tikėtina, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščius Rygoje pagal ieškovo dirbtą laiką pildė nuolat ten buvęs meistras P. Ž. ir ieškovo pateikti žiniaraščiai bei nurodytos faktinės aplinkybės dėl dirbto laiko yra labiau tikėtinos ir nustatytinos, nei atsakovo pateikti duomenys apie ieškovo dirbtą laiką Rygoje (CPK 185 str.).

Taip pat, atsižvelgus į ieškovo atstovų paaiškinimus ir nuomonę, byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad šalys susitarė dėl 10 valandų darbo dienos ir penkių, o esant poreikiui – 6 dienų, darbo savaitės, todėl virš aštuonių valandų per darbo dieną dirbtas laikas nelaikytinas viršvalandžiais, o darbas šeštadieniais – darbo laiku poilsio dienomis (CPK 185 str.).

Pagal ieškovo pateiktus žiniaraščius ir jo atstovo paaiškinimus, liudytojo P. Ž. parodymus, nustatytina, kad ieškovas pas atsakovą 2016 metų balandžio mėnesį išdirbo 16 dienų ir 159 valandas, 2016 metų gegužės mėnesį – 17 dienų ir 162 valandas (b. l. 7-12). Taip pat remiantis liudytojo P. Ž. paaiškinimais ir ieškovo atstovų parodymais, nustatytina, kad ieškovas dirbo 2016 m. balandžio 25-29 dienomis imtinai po 10 darbo valandų – 50 valandų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas nuo 2016-04-04 iki 2016-04-30 išdirbo 21 dieną ir 209 darbo valandų, o per laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 išdirbo 17 dienų ir 162 darbo valandų, iš viso 371 darbo valandas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė darbo sutartimi įsipareigojo mokėti ieškovui tuo metu LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą – 350,00 Eur už dirbtą mėnesį, ne mažesnę nei 90 Eur priemoką už komandiruotes už kiekvieną mėnesį, konstatuotina, kad darbo užmokestis skaičiuotinas už dirbtą mėnesį nepaisant dirbtų valandų skaičiaus, nes šalys darbo sutartimi nesitarė dėl valandinio darbo užmokesčio apmokėjimo. Ieškovo ir atsakovo nurodytas darbo dienų skaičiaus neatitikimas vertintinas darbuotojo naudai ir nustatytina, kad 2016 m. balandį ieškovas dirbo ir buvo komandiruotėje 21 d., 2016 gegužį ieškovas buvo komandiruotėje 22 dienas (t.1, b. l. 45-46). Konstatuotina, kad už 2016 m. balandį-gegužę ieškovui turėjo būti išmokėta po 458 Eur dydžio pareiginį atlyginimą komandiruotėje už kiekvieną mėnesį, iš viso 916 Eur darbo užmokesčio kartu su priemokomis suma.

DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 punkte numatyta, kad darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99. Minėto nutarimu patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių antrame skyriuje, reglamentuojančiame komandiruotes į užsienį, 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, kuri būtų apskaičiuota už faktiškai išbūtą užsienyje laiką, taikant finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiesiems į užsienio komandiruotes normas. Remiantis ginčo metu galiojusia Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes redakcija dienpinigių norma vykstantiems į užsienio komandiruotes į Rygą (103 p.) sudarė 44,00 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 punkte numatyta, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-04-01 darbo sutarties 7 punkte šalys numatė, jog ieškovui bus mokama ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių, priklausančių pagal LRV nutarimą 2003 m. sausio 29 d. Nr. 116. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. M. 2016-04-01 įsakymu ieškovas laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-04-30 komandiruotas į Rygą, Latviją. Minėtame įsakyme numatyta, kad visiems išvykstantiems į komandiruotę už kiekvieną komandiruotės dieną mokami dienpinigiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad faktiškai ieškovas komandiruotėje buvo nuo 2016-04-04 iki 2016-05-30. Iš atsakovo pateikto dienpinigių apskaičiavimo matyti, kad ieškovui buvo skaičiuojama po 22 Eur dienpinigių už kiekvieną balandžio mėnesį ir gegužės mėnesio dieną. Konstatavus, kad ieškovas 2016 m. balandį buvo komandiruotėje 21 dieną, o gegužę – 22 dienas, atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui 946 Eur dienpinigių (t.1., b. l. 48-49).

Nustatyta, kad už 2016 m. balandžio-gegužės laikotarpį visą šį laikotarpį atsakovė ieškovui į banko sąskaitą tris kartus pervedė po 100 Eur avanso (t. 1, b. l. 15), taip pat išmokėjo 400 Eur grynais pagal darbo užmokesčio žiniaraščius (t. 1, b. l. 39-42). Ši 700 Eur sumos laikytinos atsakovės išmokėtais dienpinigiais ieškovui.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, ieškovui iš atsakovės neišskaičiavus mokesčių priteistina 916 Eur darbo užmokesčio ir 246 Eur dienpinigių už 2016 m. balandžio –gegužės mėnesius (946-700 Eur) (CPK 185 str., t. 1, b. l. 45-49, 59).

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo

Ieškovas prašo nustatyti, kad jis iš atsakovo įmonės yra atleistas pagal DK 128 straipsnio 1 dalį nuo 2016-12-27. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Saulius Putrius patikslino, kad pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo yra padaryta klaida – prašoma ieškovą atleisti pagal DK 128 straipsnio 2 dalį, tačiau turi būti iš tikrųjų nurodoma šio straipsnio ne 2 dalis, o 1 dalis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2017-02-28 įsakymu atleido ieškovą iš darbo paskirdama drausminę nuobaudą už pravaikštas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu prašė pripažinti tokį ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) (DK 128 str. 1 d.). Ieškovas prašo nustatyti, kad ieškovas yra atleistas iš darbo pagal LR darbo kodekso 128 str. 2 d., t. y. dėl priverstinės prastovos.

Atsakovė nurodo, kad atsakovas atleistas kitu pagrindu – pagal DK 136 str. 3 d., t. y. dėl pravaikštų. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos; kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius) (DK 136 str. 3, 4 d.). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo (DK 240 str.).

Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybės, dėl kokiu priežasčių ieškovas nedirbo, nustatymas.

Liudytoja T. S., kuri dirba pas atsakovę nuo 2011 metų buhaltere, teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2017-04-01 į darbą pas atsakovę buvo įdarbinti du žmonės – ieškovas ir A. P.. Nurodė, kad atsakovės direktorius skambino ieškovui telefonu prašė eiti į darbą, o jei nenori rašyti prašymą atleisti jį iš darbo.

Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos teismas sprendžia, kad yra labiau tikėtina, kad atsakovės įmonė neturėjo darbo pas užsakovą – įmonę Rygoje, todėl ieškovas negalėjo atlikti darbo sutartimi prisiimtas darbo funkcijas, dėl to ieškovas neatvyko pas atsakovą į darbą dėl objektyvios aplinkybės – darbo nebuvimo. Byloje nustatyta, kad rašytinių įrodymų, jog atsakovas siūlė ieškovui dirbti kitą darbą jo įmonėje, nėra. Atsakovo atstovas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės įmonė gamybinių patalpų neturi, darbuotojų darbo vieta yra pas užsakovus. Pripažintina, kad nelikus darbo Rygos gamykloje ir atsakovei neturint gamybinių patalpų, ieškovas neturėjo objektyvios galimybės atvykti pas atsakovę dirbti. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis reikalavo iš ieškovo atvykti į darbą ar pateikti paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą nuo 2016-06-01 iki šios bylos iškėlimo. Atsakovė į bylą pateikė 2017-01-19 reikalavimą, kurį išsiuntė ieškovui registruotu laišku, jį teismas vertina kaip atsakovės elgesį siekiant palankios ginčo baigties. Nustatyta, kad atsakovė ilgą laikotarpį - nuo 2016-06-01 iki 2017-01-19 nereikalavo ieškovo atvykti dirbti ar teikti paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą. Iš atsakovės paskutinių 2017 metais į bylą pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2016-06-01 iki 2017-02-28 atsakovės darbuotojams, įskaitant ir ieškovą, buvo sužymėtos pravaikštos, pas atsakovę dirbti neatvyko nei vienas jos darbuotojas, todėl darytina išvada, kad pas atsakovę tuo metu darbo nebuvo.Pripažintina, kad prastova tęsėsi ne dėl ieškovo kaltės nuo 2016-06-01 iki 2016-12-21, kuomet atsakovui buvo įteiktas ieškovo prašymas dėl atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį. Darytina išvada, kad ieškovas turėjo teisinį pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 straipsnį. Atsakovo atstovas negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių šis ieškovo prašymas nebuvo išspręstas. Pažymėtina, kad jeigu atsakovė laikė, kad ieškovas į darbą nuo 2016-06-01 neatvyko dėl pravaikštų, pati atsakovė turėjo galimybę pasinaudoti Darbo kodekse įtvirtinta galimybe ir atleisti ieškovą iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu anksčiau, tačiau to nepadarė, o iš darbo minėtu pagrindu atleido tik nuo 2017-03-01 (DK 136 str. 3, 4 d., 235 str. 2 d. 9 p.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas nedirbo nuo 2016-06-01 ne dėl savo kaltės, ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė jam siūlė atlikti kitą darbą, taip pat nėra duomenų, kokį darbą jis turėjo atlikti, bet neatvyko jo atlikti, konstatuotina, kad ieškovas nedirbo dėl to, kad nebuvo darbo - dėl prastovos, ir ieškovo reikalavimas nustatyti, jog jis yra atleistas pagal DK 128 str. 1 d. yra teisėtas, o vėliau priimtas darbdavio 2017-02-28 įsakymas atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 136 3 dalies 2 punktą yra nepagrįstas, neturi teisinio pagrindo ir yra naikintinas, yra tenkintinas – ieškovo prašymu jis atleistinas iš darbo teismo sprendimu pagal LR DK 128 straipsnio 1 dalį nuo 2016-12-27 – po trijų dienų nuo ieškovo prašymo atsakovo atstovui įteikimo dienos 2016-12-21 ir atitinkamai pakeistinas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas ir momentas (DK 297 str. 4 d.).

Dėl kompensacijos už prastovą priteisimo, delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 3466,66 Eur kompensaciją, paskaičiuotą už 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėesius, už priverstinę prastovą (DK 195 str. 3 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2017-02-28 ieškovas dirbo ir kitose darbovietėse – UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 7-43). Ieškovas nuo 2016-12-15 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2016-09-30 – UAB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 52-53).

Darbdavio mokėjimą darbuotojui už prastovos laiką reglamentuoja DK 195 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą. Nurodyto straipsnio 2–5 dalyse tiesiogiai reglamentuojami atvejai, kuriems esant taikomos kitokios apmokėjimo už prastovos laiką taisyklės, nei nustatyta straipsnio 1 dalyje, taip pat reglamentuojama konkreti, kiekvienam iš šių atvejų taikytina apmokėjimo tvarka. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl DK 195 straipsnio 1, 3 dalių aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad darbdavys negali mokėti darbuotojui prastovos atveju Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą, kai jis turi galimybę pasiūlyti darbuotojui prastovos atveju įmonėje esantį kitą darbą pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai; nepasiūlęs tokio darbo darbdavys privalo mokėti darbuotojo 2/3 vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlyginimą, bet ne mažiau nei Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. AB „Vakarų laivų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-282/2006). Teisėjų kolegija, aiškindama DK 195 straipsnio 3 dalį, konstatavo, kad jos taikymui turi egzistuoti šių aplinkybių visetas: 1) darbuotojo buvimas prastovoje ne dėl jo kaltės; 2) darbovietėje egzistavimas kito darbo (laisvos darbo vietos), atitinkančio prastovoje esančio darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis (darbuotojas) galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai; 3) tokio egzistuojančio kito darbo nepasiūlymas prastovoje esančiam darbuotojui. Atvejis, kai darbovietėje nėra (neegzistuoja) kito darbo (laisvos darbo vietos), atitinkančio prastovoje esančio darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis (darbuotojas) galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, nepatenka į DK 195 straipsnio 3, 4 dalių reguliavimo sritį. Tokiu atveju, jeigu prastovoje esantis darbuotojas jo rašytiniu sutikimu neperkeliamas į kitą darbą, už prastovos laiką jam mokama pagal DK 195 straipsnio 1 dalį, t. y. apmokama ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011).

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju apskaičiuojant kompensacijos už priverstinę prastovą ieškovui dydį turi būti taikoma DK 195 straipsnio 1 dalies nuostata. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovo įmonėje buvo kitas darbas (laisva darbo vieta), atitinkanti ieškovo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį ieškovas galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai bei tokio darbo atsakovas nepasiūlė ieškovui. Kadangi šalys darbo sutartyje susitarė, kad ieškovui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalaus dydžio atlyginimas, todėl teismas, priteisdamas kompensaciją ieškovui už priverstinės prastovos laiką, taiko Vyriausybės nustatytos minimalios algos dydį. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovui iš atsakovės priteisia kompensaciją už priverstinę prastovą už 3 mėn., kas sudaro 1110 Eur sumą (neišskaičiavus privalomų mokesčių) (350 Eur už 2016 m. birželio mėn., po 380 Eur už 2016 mėn. liepos ir rugpjūčio mėnesius).

Ieškovas prašo priteisti 868,98 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip (DK 177 straipsnis). Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė (DK 176 straipsnio 1 dalis).

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 ,,Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-19 nutarimu Nr. 1288, kuris įsigaliojo 2015-01-01), kurio 7.1 punktas nustato, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 4.1–4.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitomas ir padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (4.2 punktai). Pažymėtina, kad dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį yra neįskaitoma (6.5 punktas). Minėto teisės akto 8 punktas numato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo dienos vidutinis darbo dienos užmokestis yra 24,11 Eur (916 Eur darbo užmokesčio už dirbtus 2016 m. balandžio –gegužės mėnesius/38 dirbtos darbo dienos). Kadangi ieškovas pas atsakovę išdirbo nuo 2016 metų balandžio 4 iki gruodžio 27 dienos, t. y. daugiau nei 8 mėnesius, tai jam priklauso vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už 14,39 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų. Todėl atsakovas privalo sumokėti 346,94 Eur (14,39 x 24,11 Eur) dydžio kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 177 str.).

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 548,92 Eur delspinigių nuo nesumokėtos darbo užmokesčio sumos nuo 2016 m. gegužės iki rugsėjo mėnesio. Pagal LR Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje gali būti numatytos darbuotojams palankesnės sąlygos. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-44 nustatytą tvarką, nuo 2016-02-01 iki 2016-12-31 delspinigių dydis yra 0,07 procento. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kuris yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, pateikė delspinigių apskaičiavimą 548,92 Eur sumai, juos pradedant skaičiuoti nuo 2016-05-17 iki ieškinio padavimo teismui dienos 2016-10-26, minėta suma pagal apskaičiavimą turėtų būti didesnė, tačiau ieškovas prašo priteisti 548,92 Eur delspinigius nuo nesumokėto darbo užmokesčio sumos nuo 2016 m. gegužės mėn. iki rugsėjo mėn., todėl šis reikalavimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 str. 1 d.). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėjo būti atleistas 2016-12-27 ir su juo turėjo būti atsiskaityta, tačiau darbdavys neatsiskaitė. Atsakovė turi sumokėti ieškovui 1330 Eur (380 Eur x 3,5 mėn.) kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-12-28 iki 2017-04-13.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis, šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-09-19 sprendimas Nr. DGKS-4172 naikintinas, nustatytina, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2016-12-27 DK 128 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, ieškovui iš atsakovo (neatskaičius mokesčių) priteistina: 916 Eur darbo užmokesčio ir 246 Eur dienpinigių už 2016 m. balandžio –gegužės mėnesius, 548,92 Eur delspinigius, 1110 Eur už prastovą, 346,94 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, 1330 Eur kompensacija už vėlavimą atsiskaityti. Kita ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovas patyrė 510 Eur teisinių išlaidų, kurios yra pagrįstos ir neviršija rekomenduojamų priteisti advokatų darbo įkainių (T. 1, b. l. 64-65) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Ieškovo ieškinys iš esmės dėl darbdavio atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo, yra pagrįstas ir tenkintas beveik visa apimtimi, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Iš atsakovės priteistinas 136 Eur žyminis mokestis valstybei už tenkintus ieškinio reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ir išmokų priteisimo (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p. 7 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-09-19 sprendimą Nr. DGKS-4172.

Panaikinti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2017-02-28 įsakymą dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą skyrimo ieškovui P. F..

Pakeisti ieškovo P. F. atleidimo iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) momentą ir pagrindą, nustatyti, jog ieškovo P. F. ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 2016-04-01 sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį nuo 2016-12-27.

Priteisti ieškovui P. F. iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) neatskaičius mokesčių: 916 Eur darbo užmokesčio ir 246 Eur dienpinigių, 548,92 Eur delspinigius, 1110 Eur kompensacijos už prastovą, 346,94 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1330 Eur vidutinio darbo užmokesčio sumą už pradelstą atsiskaityti laikotarpį iki sprendimo priėmimo dienos; ir 510 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 136 Eur žyminio mokesčio Valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.