Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – B. K. ir I. A., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už laikinos tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos netinkamą vykdymą.

Dėl faktinių aplinkybių

11. Bylos duomenimis, antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/23/32756 dėl laikinos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-223-1094/2023 pakeitė ir papildė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad:

12.1. tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitės dieną (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais) nuo 18.30 val. Lietuvos laiku ir pats bendravimas vykta tiek, kol vaikas sugeba išlaikyti dėmesį į tarpusavio bendravimą, bet ne trumpiau nei 1 val., tuo metu vaikas gali žaisti, piešti, užsiimti kita jam įprasta veikla, o tėvas matyti, ką vaikas veikia, kuo užsiima, kaip jam sekasi ir pats dalyvauti vaiko veikloje / žaidimuose.

12.2. motina užtikrina, kad bendravimo metu vaikas nežiūrėtų televizoriaus, nenaršytų telefone ir kompiuteryje, nebendrautų su pašaliniais asmenimis, įskaitant J. A. ir A. A.;

12.3. motina užtikrina, kad vaiko bendravimas su tėvu vyktų atskiroje patalpoje, kurioje nebūtų jokių pašalinių asmenų, įskaitant I. A., J. A. ir A. A.;

12.4. motinai draudžiama trukdyti vaiko ir tėvo bendravimo betarpiškumui ir privatumui, kartu uždraudžiant šio bendravimo filmavimą, fotografavimą ir garso įrašymą;

12.5. abiejų tėvų bendravimas, tėvo bendravimo su vaiku metu, turi vykti pagarbiai, nevartojant necenzūrinių, žeminančių žodžių, nebandant abiem tėvams tarpusavyje konfliktuoti, aiškintis santykių, blogai atsiliepiant apie kitą iš tėvų.

12.6. motina užtikrina, kad vaikas kasdien žiūrėtų televizijos programas tik anglų kalba, įskaitant tėvo apmokamą vaikui skirtą programą „Netflix“ per televizorių, kompiuterį ir telefoną;

12.7. motina negali keisti tėvo apmokamos vaikui skirtos programos „Netflix“ kalbos iš anglų į rusų;

12.8. motina užtikrina, kad vaikas papildomai lankytų anglų kalbos pamokas, į kurias į užrašys ir už kurias apmokės tėvas.

13. Antstolis 2023 m. birželio 5 d. patvarkymu: įpareigojo skolininkę per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti jam duomenis, ar yra vykdoma Vilniaus miesto apylinkes teismo nutartis Nr. e2-223-1094/2023; jeigu skolininkė nesudaro sąlygų išieškotojui bendrauti su sūnumi Vilniaus miesto apylinkes teismo nutartyje Nr. e2-223- 1094/2023 nustatyta tvarka, įpareigojo skolininke per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti jam paaiškinimą, dėl kokių priežasčių nėra tinkamai vykdoma Vilniaus miesto apylinkes teismo nutartis Nr. e2-223-1094/2023; informavo, kad nustačius Vilniaus miesto apylinkes teismo nutarties Nr. e2-223-1094/2023 nevykdymą arba netinkama vykdymą, jis surašys akta dėl vykdomojo dokumento nevykdymo bei kreipsis į Vilniaus miesto apylinkes teismą su prašymu skirti skolininkei bauda (e. bylos 1 t., b. l. 26–27).

14. Antstolis gavo skolininkės 2023 m. birželio 15 d. raštą, kuriame nurodyta, kad ji Vilniaus miesto apylinkes teismo nutartį Nr. e2-223-1094/2023 vykdo tinkamai ir sudaro tėvui galimybės bendrauti su vaiku kiekvieną dieną pagal 2023 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodytas sąlygas (e. bylos 1 t., b. l. 33)

15. Antstolis gavo išieškotojo 2023 m. spalio 9 d. raštą, kuriame nurodyta, kad joks nuotolinis bendravimas su jo sūnumi pagal 2023 m. balandžio 28 d. nutartyje nustatytą tvarką nuo 2023 m. balandžio 28 d. nevyksta, nes skolininkė sistemingai ir piktybiškai neleidžia bendrauti su vaiku – I. A. neleido bendrauti su vaiku tiesiogiai 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 1 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. spalio 4 d. ir 2023 m. spalio 6 d. nuo 18.30 val. mažiausiai vieną valandą. Be to, bendravimo su vaiku metu ji buvo vienoje patalpoje ir bendravimą įrašinėjo, tokiu būdu toliau tyčia ir sąmoningai piktybiškai nevykdydama 2023 m. balandžio 28 d. nutarties ir veikdama prieš geriausius vaiko interesus.

16. Antstolis 2023 m. liepos 11 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo konstatavo, kad skolininkė nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. e2-223-1094/2023 (e. bylos 1 t., b. l. 38–39).

17. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2615-1040/2023 tenkino antstolio Donato Kisieliaus, kurio veiklą perėmė antstolis Robertas Vasiliauskas, pareiškimą ir skyrė skolininkei 200 Eur baudą valstybės naudai už laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimą 2022 m. lapkričio 12–13 dienomis. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1055-340/2023 paliko minėtą nutartį nepakeistą.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-15418-466/2023 atmetė pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl baudos skolininkei skyrimo už laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimą 2023 m. gegužės 17, 19, 21 ir 2023 m. liepos 8–9 dienomis.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7101-869/2023 atmetė pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl baudos skolininkei skyrimo už laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimą 2022 m. gruodžio 26– 2023 m. sausio 8 dienomis.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-19172-466/2023 atmetė pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl baudos skolininkei skyrimo už laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimą 2023 m. rugsėjo 4–10 dienomis.

Dėl bylos esmės

21. Išieškotojas teigia, kad 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 1 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. spalio 4 d. ir 2023 m. spalio 6 d. buvo netinkamai vykdoma laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka – skolininkė jam nesudarė galimybės bendrauti su vaiku 1 valandą nuo 18.30 val. bei pažeidė laikinos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punktą, pagal kurį motinai draudžiama trukdyti vaiko ir tėvo bendravimo betarpiškumui ir privatumui, kartu uždraudžiant šio bendravimo filmavimą, fotografavimą ir garso įrašymą.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas). Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

23. Bylos duomenimis, skolininkė gyvena Lietuvoje, o išieškotojas – (duomenys neskelbtini). Šalių vaikui yra penkeri metai.

24. Kaip jau buvo minėta, pagal laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitės dieną (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais) nuo 18.30 val. Lietuvos laiku ir pats bendravimas vykta tiek, kol vaikas sugeba išlaikyti dėmesį į tarpusavio bendravimą, bet ne trumpiau nei 1 val., tuo metu vaikas gali žaisti, piešti, užsiimti kita jam įprasta veikla, o tėvas matyti, ką vaikas veikia, kuo užsiima, kaip jam sekasi ir pats dalyvauti vaiko veikloje / žaidimuose.

25. Išieškotojas pateikė skambučių išklotines, iš kurių matyti, kad: 2023 m. rugsėjo 29 d. (penktadienis) jis vaikui skambino nuo 20.31 val. iki 23.44 val. (10 kartų), tačiau skambučiai buvo atmesti; 2023 m. spalio 1 d. (sekmadienis) jis vaikui skambino nuo 13.19 val. iki 18.46 val. (7 kartus), tačiau skambučiai buvo atmesti, pats vaikas perskambino 21.35 val. (pokalbis truko 6 min.), vėliau tėvas skambino dar 8 kartus iki 22.22 val., tačiau skambučiai buvo atmesti (e. bylos 1 t., b. l. 5); 2023 m. spalio 2 d. (pirmadienis) jis vaikui skambino 21.21 val., 21.22 val. ir 21.32 val., tačiau skambučiai buvo atmesti, pats vaikas jam perskambino 21.48 val. (pokalbis truko 2 min.), vėliau tėvas skambino dar du kartus 21.51 val. ir 21.52 val. tačiau skambučiai buvo atmesti (e. bylos 1 t., b. l. 6); 2023 m. spalio 4 d. (trečiadienis) jis vaikui skambino nuo 16.51 val. iki 20.28 val. (6 kartus), tačiau skambučiai buvo atmesti, pats vaikas jam perskambino 20.50 val. (pokalbio trukmė 13 min.), vėliau tėvas skambino dar 14 kartų iki 21.48 val., tačiau skambučiai buvo atmesti (e. bylos 1 t., b. l. 7); 2023 m. spalio 6 d. (penktadienis) jis vaikui skambino 11.06 val., tačiau skambutis buvo atmestas, vėliau neskambino, pats vaikas jam perskambino 20.26 val. (pokalbis truko 4 min.), vėliau tėvas skambino dar šešis kartus, tačiau skambučiai buvo atmesti bei vieno atsiliepto skambučio trukmė – 5 sekundės (e. bylos 1 t., b. l. 8).

26. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad skolininkė, neturėdama būti vienoje patalpoje su sūnumi jam bendraujant su tėvu, objektyviai negali kontroliuoti vaiko veiksmų ir jo sprendimo nutraukti skambutį, taip pat išlaikyti pokalbį mažiausiai valandą.

27. Išieškotojas atskirajame skunde teigia, kad laikinos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos tinkamą vykdymą turi užtikrinti ne vaikas, o skolininkė. Taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog skolininkė sudarė išieškotojui galimybę vaizdo ryšiu ne trumpiau kaip viena valandą matyti, ką vaikas veikia, kuo užsiima, kaip jam sekasi ir pats dalyvauti vaiko veikloje / žaidimuose.

28. Skolininkė teismo posėdžio metu paaiškino, kad: vaikas turi savo telefoną, per kurį bendrauja su tėvu; vaikui bendrauti su tėvu leidžia, tačiau ar vaikas su juo bendrauja, ar ne, priklauso ne tik nuo jos – tai priklauso nuo to, ar pats tėvas paskambina, kuriuo laiku paskambina, ką vaikas tuo metu veikia (ar ruošiasi miegui, ar jau miega); būna, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, nes jis nemoka jo sudominti, kalba necenzūriniais žodžiais, grasina vaikui ir jai jo akivaizdoje; dažnai pats tėvas neturi laiko bendrauti su vaiku vieną valandą, nes būna darbe ar kitoje aplinkoje; vaikas buvo trims mėnesiams išvežtas, be teismo leidimo, į (duomenys neskelbtini) ir grąžintas tik sausio 18 d. – tai yra dar viena aplinkybė, kuri parodo, kad pats tėvas pažeidinėja teismo nutartis; mano, kad tėvas turi skambinti 18.30 val., ji duoda vaikui telefoną 18.30 val. bei jeigu tėvas nepaskambina, vaikas užsiima kita veikla; dažniausiai vaikas 21.00 val. jau guli lovoje; vaiko ir tėvo pokalbiuose nedalyvauja, tačiau jeigu tėvas vaikui grasina, jį baugina, žemina, tai turi teisę daryti vaizdo įrašus, nes tai yra psichologinis smurtas ir nėra laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimas; vaizdo įrašai yra pateikti tiek baudžiamosiose, tiek civilinėje bylose (teismo posėdžio garso įrašo 41 min. 45 sek. – 1 val. 29 min. 10 sek.)

29. Pažymėtina, kad vieninteliai įrodymai, kurie pasak išieškotojo, pagrindžia netinkamai vykdytos laikinos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 1 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. spalio 4 d. ir 2023 m. spalio 6 d. faktą – minėtos skambučių išklotinės. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jose atsispindintys duomenys, nėra pakankami pažeidimams konstatuoti. Įvertinus tai, kad motina, pagal nustatytą laikiną tėvo bendravimo su vaikų tvarką, turi sudaryti sąlygas privačiam tėvo ir vaiko bendravimui, spręstina, kad byloje nėra duomenų, kodėl tėvo ir vaiko bendravimas minėtomis dienomis truko tik kelias minutes. Matyti, kad vaikas moka naudotis telefonu ir galėjo savarankiškai nutraukti pokalbius su tėvu.

30. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paties išieškotojo veiksmai – vaiko dienotvarkės nepaisymas, skambinant jam vėliau nei 18.30 val.; netinkamas bendravimas su nepilnamečiu sūnumi, vartojant necenzūrinius žodžius, grasinant motinai – sąlygoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutarties sąlygų dėl bendravimo tvarkos nevykdymą. Kaip matyti iš Skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos, vaikas Skyriaus specialistei, be kita ko, pasakojo, kad: jis bendrauja su tėčiu telefonu, bet ne visada nori; tėtis rėkia visokius negražius žodžius ant mamos; kažkada tėtis atvažiavęs su juo piktai kalbėjosi, dėl to jis nenorėjo su juo važiuoti. Išieškotojas Skyriaus specialistei nurodė, kad: sūnus turi gyventi su tėvu; vaiko motina juo manipuliuoja, nuteikinėja prieš tėvą, neleidžia bendrauti, trukdo (pažymėta, kad dėl agresyvaus ir grasinančio vyro tono, pokalbis buvo nutrauktas) (e. bylos 1 t., b. l. 152–168).

31. Išieškotojas atskirajame skunde nurodė, kad Skyriaus išvados yra surašytos 2023 m. rugsėjo 15 d. dėl dar anksčiau įvykusių įvykių, į bylą nėra pateiktas pokalbio garso įrašas, o pats pokalbis, jei iš viso įvyko, buvo tarp tėvo ir specialistės, o ne su vaiku. Pažymėjo, kad vaiko ir tėvo artimus iš šiltus santykius įrodo išieškotojo atstovo į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) nepriklausomo socialinio darbuotojo 2023 m. gruodžio 10 d. atliktas vaiko gerovės vertinimas esant tėvo priežiūroje, kuris paneigia Skyriaus darbuotojų išvadas.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturi pagrindo abejoti valstybinės įstaigos pateiktais duomenimis. Išieškotojo atstovo į bylą pateiktas nepriklausomo socialinio darbuotojo 2023 m. gruodžio 10 d. atliktas vaiko gerovės vertinimas esant tėvo priežiūroje nepaneigia duomenų apie netinkamą tėvo bendravimo būdą.

33. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose išieškotojas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 145 straipsnio 2 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), kuriose skolininkė turi nukentėjusiosios statusą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-126-827/2024 paskyrė kaltinamajam B. K. suėmimą ir nustatė suėmimo terminą 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo B. K. faktinio sulaikymo dienos. Nutartyje nurodė, kad, susipažinus su pateiktais vaizdo įrašais, kuriuose nufilmuotas vaizdo skambučiais bendraujantis kaltinamasis, nustatyta, jog jis kalba keiksmažodžiais ir grasina nukentėjusiajai, kad su ja susidoros, susidoros su jos šeimos nariais, kad jiems visiems bus labai blogai, kaltinamasis ją baugina, pabrėžia, kad niekas jo nesustabdys – jokie teismo sprendimai.

34. Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu vertintina, kad ginčijama nutartimi pagrįstai konstatuota, jog tėvo ir vaiko pokalbio fiksavimas atliktas siekiant teisėto tikslo, todėl tai nepripažintina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutarties sąlygos pažeidimu.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

36. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens B. K. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.