- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-1055-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23573-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Skolininkas
- I. A.
- Suinteresuotas asmuo
- B. K., I. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės I. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Donato Kisieliaus, kurio veiklą perėmė antstolis Robertas Vasiliauskas, pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – B. K. (išieškotojas), I. A. (skolininkė), išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. .Antstolis Donatas Kisielius prašė spręsti baudos skyrimo skolininkei I. A. klausimą, nes skolininkė I. A. neįvykdė Vilniaus miesto apylinkes teismo 2021- 09-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10677-1094/2021, t. y. neleido išieškotojui B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), bendrauti su nepilnamečiu vaiku V. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), minėtame vykdomajame dokumente nustatytu metu, t. y. 2022-11-12 ir 2022-11-13.
2. Pareiškime nurodoma, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10677-1094/2021 priimtą 2021-04-20 nutartį, kuria nustatyta laikina B. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. K., ir 2021-09-03 nutartį, kuria pakeista 2021-04-20 Vilniaus miesto apylinkes teismo nutartimi nustatyta laikina tėvo bendravimo su sūnumi tvarka dalyje dėl kontaktinio bendravimo, nustatant, kad atsakovas B. K. bendrauja su sūnumi V. K. jo faktines gyvenamosios vietos šalyje kas antra savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, atvykstant ir paimant vaiką ne anksčiau negu šeštadieni nuo 11.00 val. ir atvežant tos pačios dienos 17.00 val., paimant to savaitgalio sekmadieni 11.00 val. ir atvežant tos pačios dienos 17.00 val., kas 2 val. trumposiomis žinutėmis vaiko motina I. A. informuojant apie vaiko buvimo vieta, atsiunčiant foto patvirtinimą. Apie konkretu susitikimu laika, dienas, B. K. turi pranešti I. A. raštu ne vėliau kaip prieš dvi savaites.
3. Skolininkė buvo informuota 2022-09-01 apie tėvo bendravimą su sūnumi 2022-11-12 ir 2022-11-13. Išieškotojas 2022-11-11 el. pranešimu skolininkei I. A. nurodė, kad prokuratūros 2022-11-10 nutarimu panaikintas draudimas išieškotojui bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir ikiteisminis tyrimas dalyje dėl vaiko sužalojimo nutrauktas, todėl skolininkės I. A. paprašyta patvirtinti, kad vaikas bus perduotas išieškotojui 2022-11-12 ir 2022-11-13. Skolininkė telefonu atsisakė vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką, nes, jos teigimu, 2022-11-10 priimtu nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl vaiko buvo nutrauktas, tačiau šis nutarimas dar nėra įsiteisėjęs, taip pat nurodė, kad išieškotojas neplanavo atvažiuoti 2022-11-12 - 2022-11-13.
4. Antstoliui pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2022-11-10 nutarimas nutraukti ikiteismini tyrimą Nr. 01-1-25396-22, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25396-22 dalyje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d., nenustačius, kad būtų padaryta ši nusikalstama veika. Taip pat pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkes prokuratūros 4-ojo skyriaus 2022-11-10 nutarimas pakeisti kardomosios priemones taikymo sąlygas Nr. 01-1-25396-22, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, paskirta kardomosios priemonės sąlyga nebendrauti su sūnumi V. K. panaikintina. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkes prokuratūros 4-ojo skyriaus 2022-11-10 nutarime pakeisti kardomosios priemones taikymo sąlygas Nr. 01-1-25396-22 taip pat nurodyta, kad skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras. Skolininkė teigdama, kad minėti nutarimai nėra įsiteisėję, klaidingai aiškina teisinį reglamentavimą, nors skolininkei ne karta nurodyta įstatymo nuostata, kurios pagrindu nutarimas yra įsiteisėjęs.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo I. A. (skolininkė) pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, kuriame teigia, kad 2022-11-12 ir 2022-11-13 susitikimas su vaiku neįvyko ne dėl I. A. kokių nors veiksmų, o dėl paties B. K. veiksmų, nesilaikant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-03 nutarties, priimtos c. b. Nr. e2-10677-1094/2021. Skolininkė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10677-1094/2021, kuria buvo pakeista 2021-04-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, yra numatyta, kad apie konkretų susitikimų laiką, dienas, B. K. turi pranešti I. A. raštu ne vėliau kaip prieš dvi savaites. B. K. nesilaikė nustatytos tvarkos, t. y. ne vėliau kaip prieš dvi savaites nepranešė I. A. dėl susitikimo su vaiku. Jis negalėjo žinoti 2022 m. rugsėjo mėnesį, kad ikiteisminis tyrimas jau bus nutrauktas lapkričio mėnesį. Be to, vaiko tėvas į susitikimą, apie kurį praneša vaiko motinai jį atstovaujantis advokato padėjėjas, nebuvo atvykęs. I. A. informavo el. paštu antstolį, kad 2022-11-10 priimtu nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl vaiko buvo nutrauktas, tačiau šis nutarimas dar nėra įsiteisėjęs, taip pat nurodant, kad išieškotojas net neplanavo atvažiuoti 2022-11-12 - 2022-11-13.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens B. K. (išieškotojo) atstovas prašė tenkinti antstolio pareiškimą, nes skolininkė sąmoningai riboja skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku ir nėra jokio kito būdo šią situaciją pakeisti. Atstovo teigimu, tą patvirtina teisme nagrinėjamos bylos duomenys, kurioje ir buvo taikytos nevykdomos laikinosios apsaugos priemonės. Baudos skyrimas nepakenks nepilnamečio vaiko interesams, nes skolininkė gyvena prabangiame savo tėvų name nemokamai, dirba, gauna pastovias pajamas, vaiko tėvas teikia sūnui išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi tenkino antstolio Donato Kisieliaus, kurio veiklą perėmė Robertas Vasiliauskas, pareiškimą. Teismas paskyrė skolininkei I. A. 200 Eur baudą valstybės naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-03 nutartimi nustatytos skyrium gyvenančio tėvo laikinos bendravimo su nepilnamečiu tvarkos pažeidimą 2022 m. lapkričio 12-13 dienomis.
8. Teismas nustatė, kad 2021-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina tėvo bendravimo su sūnumi tvarka dalyje dėl kontaktinio bendravimo, nustatant, kad atsakovas B. K. bendrauja su sūnumi V. K. jo faktinės gyvenamosios vietos šalyje kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, atvykstant ir paimant vaiką ne anksčiau negu šeštadienį nuo 11.00 val. ir atvežant tos pačios dienos 17.00 val., paimant to savaitgalio sekmadienį 11.00 val. ir atvežant tos pačios dienos 17.00 val., kas 2 val. trumposiomis žinutėmis vaiko motina I. A. informuojant apie vaiko buvimo vieta, atsiunčiant foto patvirtinimą. Apie konkretų susitikimų laiką, dienas, B. K. turi pranešti I. A. raštu ne vėliau kaip prieš dvi savaites.
9. Iš teismui pateiktų duomenų teismas nustatė, kad B. K. atstovas advokato padėjėjas P. M. 2022-09-01 elektroniniu paštu pranešė I. A., kad jo klientas B. K. bendraus su savo sūnumi V. K.2022 m. rugsėjo 3-4, 17-18, spalio 1-2, 15-16, 29-30, lapkričio 12-13, 26-27, gruodžio 10-11 dienomis (1 t., b. l. 264). Taigi skolininkė I. A. buvo informuota apie visą 2022 metų skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, daugiau nei prieš dvi savaites. Šios aplinkybės skolininkė neneigė, išreiškus abejonę dėl tokio pranešimo tinkamumo, galiojant kardomajai priemonei ikiteisminiame tyrime draudžiančiai B. K. bendrauti su sūnumi. Atsižvelgiant į tai, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi grafikas buvo sudarytas iki pat 2022 metų pabaigos ir buvo iš anksto I. A. žinomas, teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, kad tokia rašytinė pranešimo forma apie išieškotojo bendravimo su vaiku laiką yra netinkama. Juolab, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-03 nutartimi nėra detalizuota rašytinės formos pateikimo tvarka ar anksčiausias informavimo apie bendravimą laikas. Teismas sprendė, kad I. A. buvo informuota tinkamai, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-03 nutartimi nustatyta tvarka, apie B. K. būsimą bendravimą su sūnumi 2022 m. lapkričio 12-13 dienomis.
10. Teismas I. A. nurodomą argumentą, kad B. K. 2022 m. lapkričio 12-13 d. nebuvo atvykęs pasimatyti su vaiku ir net neplanavo atskristi į Lietuvą vertintino kritiškai, nes iš jos elektroninių laiškų išieškotojo atstovui P. M. turinio nustatė, kad ji aiškiai nurodė, jog neketina leisti sūnui bendrauti su tėvu nurodytomis dienomis (1 t., b. l. 288, 283, 293, 292). Be to, ji pati nurodė, kad vaiko tėvas niekada nebūna nusipirkęs išankstinių bilietų skrydžiui į Lietuvą, kas, teismo vertinimu, paaiškina išieškotojo neatvykimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą gavus vienareikšmišką I. A. atsisakymą leisti jam pasimatyti su vaiku pirmiau minėtomis dienomis.
11. Tuo tarpu skirtingai nei teigia I. A., kardomoji priemonė draudžianti B. K. bendrauti su sūnumi buvo panaikinta ir 2022 m. lapkričio 12-13 d. nebegaliojo.
12. Teismas iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus ikiteisminio tyrimo 2022-11-10 nutarimo pakeisti kardomosios priemonės sąlygas nustatė, kad B. K. draudimas bendrauti su sūnumi V. K. panaikintas ir nors nutarimas yra skundžiamas, tačiau skundo padavimas nesustabdo jo vykdymo, kas reiškia, jog nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo momento (1 t., b. l. 312-314). Aplinkybę, kad minėta kardomoji priemonė panaikinta ir yra įsiteisėjusi ne kartą ir gan išsamiai paaiškino ir B. K. atstovas elektroninio susirašinėjimo metu.
13. Teismas konstatavo, kad jokių kliūčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-03 nutartimi nustatytos laikinosios skyrium gyvenančio tėvo B. K. bendravimo su sūnumi tvarkos vykdymui nebuvo. B. K. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi neįvyko dėl vienašališko I. A. sprendimo, nesant jokių objektyvių kliūčių minėtos nutarties dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos vykdymui.
14. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis apie nuolatinius sunkumus derinant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi laiką dėl subjektyvių skolininkės situacijų vertinimo ir supratimo, kas neabejotinai apsunkina nepilnamečio vaiko nuolatinio, nepertraukiamo ir pilnaverčio ryšio palaikymą su skyriumi gyvenančiu tėvu, skolininkės gaunamas nuolatines pajamas (SODROS duomenimis dirba), jos turimą nepilnametį vaiką, I. A. skirtina 100 Eur bauda už kiekvieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-03 nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pažeidimo dieną, t. y. už 2022 m. lapkričio 12-13 d., iš viso 200 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliantė (skolininkė) I. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-2615-1040/2023. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
15.1. Iš bylos duomenų negalima spręsti, kad Skolininkė teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdė piktybiškai. Pirmosios instancijos teismo traktuojamas vykdymo pažeidimas nėra tęstinio pobūdžio, šiuo metu nutartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra vykdoma, todėl nenustačius skolininkės veiksmų atlikimo laikotarpiuose tęstinio ar pakartotinio pažeidimo vykdant nutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nebuvo sąlygų skolininkei skirti baudą.
15.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) 2022-11-17 vaiko situacijos vertinimo anketos (toliau –Anketa), kurioje nurodyta 2022-11-16 telefonu buvo susisiekta su adv. padėjėju P. M., kuris nurodė, kad skolininkė buvo informuota apie tėvo ketinimą pasimatyti su vaiku dar rugsėjo pradžioje. Paklaustas, ar vaiko tėvas lapkričio mėn. 12 – 13 dienomis buvo atvykęs į Lietuvą, kad įvyktų jo susitikimas su vaiku, P. M. pasipiktino, kad vaiko tėvas nevyko vien dėl to, jog skolininkė parašė, kad neleis pasimatyti, o jos šis pareiškimas yra traktuojamas kaip teismo nutarties nevykdymas. Paklaustas, ar galėjo B. K. žinoti rugsėjo mėnesį, kad būtent lapkričio 11 dieną bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir jau bus galimybė pasimatyti su vaiku, P. M. atsakė, kad be abejo, vaiko tėvas tai tiksliai žinojo. Pasak advokato padėjėjo, B. K. turi ypatingų gebėjimų žinoti net tai, kas bus po metų.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-10677-1094/2021, kuria buvo pakeista 2021-04-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, yra numatyta, kad apie konkretų susitikimų laiką, dienas, B. K. turi pranešti skolininkei raštu ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Vadovaujantis minėta teismo nutartimi, matyti, kad B. K. nesilaikė nustatytos tvarkos, kuri buvo aptarta minėtoje nutartyje. O būtent, B. K. ne vėliau kaip prieš dvi savaites nepranešė skolininkei dėl susitikimo su vaiku. Be to, kritiškai vertinamas Anketoje nurodomas B. K. žinojimas rugsėjo mėnesį, kad būtent lapkričio 11 d. bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir jau bus galimybė pasimatyti su vaiku.
15.4. Skolininkės informavimas el. paštu antstolį, kad 2022-11-10 priimtu nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl vaiko buvo nutrauktas, tačiau šis nutarimas dar nėra įsiteisėjęs, taip pat nurodant, kad B. K. net neplanavo atvažiuoti 2022-11-12 - 2022-11-13, todėl savaitgalis su vaiku yra suplanuotas, yra logiškas ir pagrįstas, o ne prieštaringos informacijos pateikimas. Natūralu, kad vaiko motina planuoja praleidžiamą laiką su vaiku, kuomet nustatyta tvarka ir terminu nėra gaunamas vaiko tėvo pranešimas apie numatomą susitikimą su vaiku.
15.5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iš elektroninių laiškų išieškotojo atstovui P. M. turinio matyti, kad skolininkė aiškiai nurodė, jog neketina leisti sūnui bendrauti su tėvu nurodytomis dienomis. Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nurodomų elektroninių laiškų, kuriomis grindžiamos šios teismo išvados, skolininkė su išieškotojo atstovu P. M. aiškinosi kardomųjų priemonių galiojimą, tačiau jokiu būdu iš šių elektroninių laiškų negalima daryti išvados, kad skolininkė piktybiškai neketina leisti sūnui bendrauti su tėvu nurodytomis dienomis. 2022-11-12 ir 2022-11-13 susitikimas su vaiku neįvyko ne dėl skolininkės kokių nors veiksmų ar jos piktybiškumo, neketinant leisti sūnui bendrauti su tėvu, o dėl paties B. K. veiksmų, nesilaikant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-03 nutarties, priimtos c. b. Nr. e2-10677-1094/2021, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino 2023-02-03 prašymą, t. y. leisti B. K. pasiimti vaiką nepertraukiamoms atostogoms Lietuvoje nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2023 m. vasario 19 d. ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d., tačiau B. K. nepertraukiamoms atostogoms su vaiku Lietuvoje nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2023 m. vasario 19 d. nepasinaudojo, apie tai nepranešant skolininkei. Taigi, ir šiuo atveju akivaizdu, kad ne skolininkė, o B. K. tinkamai nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Skolininkė jokių kliūčių bendrauti tėvui su vaiku nesudarė ir nesudaro.
15.6. Šiuo metu skolininkė viena išlaiko sūnų, kadangi nuo 2021 m. sausio 1 d. B. K. prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda, t. y. pats B. K. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-223-1094/2023, nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl išlaikymo priteisimo vaikui. Negana to, iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-223-1094/2023, yra susikaupęs 8822 Eur išlaikymo įsiskolinimas vaikui. Taigi ir šiuo atveju baudos paskyrimas skolininkei pablogintų ne tik jos turtinę padėtį, tačiau ir neatitiktų nepilnamečio vaiko, kuris yra išlaikomas tik Skolininkės, interesų, nes tai neigiamai paveiktų vaiko poreikių tenkinimą.
15.7. Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas apsiribojo deklaratyviais nurodymais, pakankamai neargumentavo dėl ko pareiškėjo prašymas dėl baudos skyrimo yra pagrįstas. Taigi, jau vien tai, kad skundžiama nutartis yra pakankamai neargumentuota, savaime lemia jos neteisėtumą. Esant šiam pagrindui skundžiama nutartis yra naikintina.
Atsiliepimas
16. Išieškotojas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė atmesti skolininkės atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-21 nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
16.1. Priešingai nei tvirtina skolininkė, iš bylos duomenų galima spręsti, kad skolininkė teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdė piktybiškai ir tai darė ne tik 2022 m. lapkričio 12-13 dienomis, bet tai daro nuolat, nes joks bendravimas su vaiku šiuo metu nevyksta nei tiesiogiai, nei nuotoliniu būdu tik dėl skolininkės trukdymo vaikui bendrauti su tėvu, nesant jokių veiksmingų priemonių priversti skolininkė vykdyti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimo tvarkos vykdymo pažeidimas yra piktybiškai tęstinio ir nuolatinio pobūdžio, nes ir šiuo metu nutartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra skolininkės piktybiškai nevykdoma, o atsakovas neturi tiek lėšų mokėti antstolio išlaidas už skolininkės privertimą vykdyti bendravimo tvarką, nes reiktų kasdien antstoliui fiksuoti nevykdomą bendravimą telefonu ir kas antrą savaitgalį nevykdomą tiesioginį bendravimą. Tai reiškia, kad nustačius skolininkės veiksmų tęstinį piktybiškumą nevykdant nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos, buvo visos sąlygos skolininkei skirti baudą.
16.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog vaiko tėvas, prieš pirkdamas brangiai kainuojančius lėktuvo bilietus iš Londono ir prieš rezervuodamas viešbutį ir automobilį Lietuvoje, pagrįstai prašė skolininkę iš anksto patvirtinti, jog vaiko tėvas galės netrukdomai bendrauti vaiku, nes skolininkė yra daugybę kartų sužlugdžiusi vaiko ir tėvo bendravimą, kai į Lietuvą atvykusiam vaiko tėvui nebūdavo leidžiama bendrauti su vaiku tik dėl skolininkės ir jos rusakalbių tėvų piktybiškų kaprizų. Šiuo atveju akivaizdu, jog skolininkei buvo pranešta ne mažiau kaip prieš 2 savaites apie numatomą tėvo ir vaiko bendravimą. Todėl skolininkei nurodžius, kad neleis bendrauti su vaiku, vaiko tėvas į bendravimą, apie kurį pranešė vaiko motinai tėvą atstovaujantis advokato padėjėjas, nebuvo atvykęs, nes skolininkės pozicija buvo aiški, kad bendrauti nebus leidžiama, todėl nebuvo prasmės pikti bilietus ir vykti į Lietuvą, įvertinus, kad tokia savaitgalio kelionė, viešbutis ir automobilio nuoma bendrai kainuoja apie 1000 eurų.
16.3. Atmestini skolininkės pasvarstymai, kad nebuvo išlaikytas terminas prieš numatomą susitikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-10677-1094/2021, kuria buvo pakeista 2021-04-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, yra numatyta, kad apie konkretų susitikimų laiką, dienas, B. K. turi pranešti skolininkei raštu ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Vadovaujantis minėta teismo nutartimi, matyti, kad B. K. laikėsi nustatytos tvarkos, kuri buvo aptarta minėtoje nutartyje. O būtent, B. K. per savo atstovą 2022-09-01 t.y. ne vėliau kaip prieš dvi savaites pranešė skolininkei apie susitikimą su vaiku.
16.4. Atmestini skolininkės pasvarstymai, kad B. K. net neplanavo atvažiuoti 2022-11-12 - 2022-11-13, nes B. K. planavo atvažiuoti ir apie tai buvo pranešęs skolininkei 2022-09-01 raštu per savo atstovą, laikydamasis 2021-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, priimtoje c. b Nr. e2-10677-1094/2021, nustatytos tvarkos, kuomet jis turi atitinkamai t.y. ne vėliau kaip prieš 2 savaites, pranešti apie numatomą susitikimą su vaiku.
16.5. Teismas turėtų įvertinti ir skolininkės ir jos rusakalbių tėvų nuolat vykdymą psichologinį smurtą prieš vaiką, Lietuvos Respublikos teisinės sistemos negerbimą, blogo auklėjimo pavyzdžio vaikui teikimą ir nuteikinėjimą prieš tėvą bei jos artimuosius, prieš tėvo kultūrą, kalbą ir pan. Skolininkė net nesutiko su 2023-02-03 B. K. prašymu, pateiktu civilinėje byloje Nr. e2-223-1094/2023, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo buvo prašoma leisti B. K. pasiimti vaiką 2 savaičių atostogoms į Jungtinę Karalystę nuo 2023 m. vasario 6 d. iki vasario 19 d., ir 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d., nes ji siekia, kad vaikas negalėtų pažinti savo tėvo jo gyvenamojoje aplinkoje, remdamasi išgalvotais teiginiais, kad vaiko buvimas su tėvu yra per ilgas, o štai nuolatinis vaiko buvimas su motina rusakalbėje aplinkoje matyt yra tinkamas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
18. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties, kuria I. A. paskirta 200 Eur bauda valstybės naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-03 nutartimi nustatytos skyrium gyvenančio tėvo laikinos bendravimo su nepilnamečiu tvarkos pažeidimą 2022 m. lapkričio 12-13 dienomis.
20. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą.
21. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
24. Apeliantė neginčija fakto, kad sprendimas antstolio nurodytomis datomis (2022 m. lapkričio 12-13 dienomis) nebuvo vykdomas, tačiau tiek teismui, tiek teikdama atskirąjį skundą, nurodo priežastis dėl kurių nutartis nurodytomis dienomis nebuvo vykdoma.
25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-03 nutartimi nustatyta laikina tėvo bendravimo su sūnumi tvarka dalyje dėl kontaktinio bendravimo, nustatant, kad atsakovas B. K. bendrauja su sūnumi V. K. jo faktines gyvenamosios vietos šalyje kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, atvykstant ir paimant vaiką ne anksčiau negu šeštadienį nuo 11.00 val. ir atvežant tos pačios dienos 17.00 val., paimant to savaitgalio sekmadienį 11.00 val. ir atvežant tos pačios dienos 17.00 val., kas 2 val. trumposiomis žinutėmis vaiko motina I. A. informuojant apie vaiko buvimo vieta, atsiunčiant foto patvirtinimą. Apie konkretų susitikimų laiką, dienas, B. K. turi pranešti I. A. raštu ne vėliau kaip prieš dvi savaites. Išieškotojas laikėsi šioje tvarkoje įtvirtintos tvarkos ir joje numatytas sąlygas vykdė. Skolininkė turėjo pareigą, įtvirtintą teismo nustatytoje laikinojoje bendravimo su vaiku tvarkoje, perduoti mažametį vaiką bendrauti su tėvu jo iš anksto (ne mažiau nei prieš dvi savaites) nurodytomis datomis.
26. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad išieškotojas B. K. ne vėliau kaip prieš dvi savaites nepranešė skolininkei dėl susitikimo su vaiku. Tokie apeliantės argumentai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, B. K. atstovas advokato padėjėjas P. M. 2022-09-01 elektroniniu paštu pranešė I. A., kad jo klientas B. K. bendraus su savo sūnumi V. K. 2022 m. rugsėjo 3-4, 17-18, spalio 1-2, 15-16, 29-30, lapkričio 12-13, 26-27, gruodžio 10-11 dienomis. Taigi skolininkė I. A. buvo informuota apie visą 2022 metų skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, daugiau nei prieš dvi savaites. Aplinkybė, kad kardomoji priemonė išieškotojui buvo panaikinta 2022-11-10, o susitikimas išieškotojo daugiau nei prieš dvi savaites buvo derinamas lapkričio 12-13 dienomis reikšmės neturi. Skolininkė galėjo tartis su išieškotoji dėl bendravimo tvarkos užtikrinimo lapkričio 11-12 dienomis, nurodydama, kad bendravimas įvyks tuo atveju, jei ikiteisminio tyrimo metu kardomoji būtų panaikinta.
27. Byloje pateiktas 2022 lapkričio 11 d. išieškotojo atstovo el. laiškas skolininkei, kuriame nurodoma, kad 2022-11-10 nutarimu yra panaikintas nepagrįstai pritaikytas draudimas klientui (išieškotojui) bendrauti su savo sūnumi ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Šiuo laišku išieškotojo atstovas prašė skubiai patvirtinti, kad lapkričio 11-12 dienomis vaikas bus perduotas išieškotojui bendravimu teismo nustatyta tvarka. Negavęs patvirtinimo arba gavęs neigiamą atsakymą, išieškotojo atstovas nurodė kad kreipsis į antstolį dėl priverstinio bendravimo tvarkos vykdymo. Tą pačią dieną išieškotojo atstovas antstoliui nurodė, kad 2022-11-11 skolininkė 12:33 val. pranešė, kad atsisako vykdyti teismo nustatytą tvarką. Taigi, net ir išieškotojo atstovui nurodžius, kad kardomoji priemonė negalioja lapkričio 11-12 dienomis, išieškotoja vis tiek laikėsi pozicijos, kad tėvo ir sūnaus bendravimas šiomis dienomis negali vykti. Pažymėtina, jog tėvų bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga turi būti suprantama, kaip maksimalių pastangų dėjimas tam, kad vyktų skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas, jeigu reikia ir su specialistų pagalba. Iš byloje pateikto 2022-11-10 nutarimo pakeisti kardomosios priemonės sąlygas matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2022-11-10 nutarimu nutarta pakeisti kardomosios priemonės taikymo sąlygas Nr. 01-1-25396-22, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti paskirta kardomosios priemonės sąlyga nebendrauti su sūnumi V. K. naikintina. Taip pat nurodyta, kad skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras. Būdama ikiteisminio tyrimo, kuris nutrauktas nesant padarytos nusikalstamos veikos ir kuriame išspręsta kardomosios priemonės galiojimo klausimas, šalimi, bei turėdama ją atstovaujančią advokatę, skolininkė galėjo kreiptis į ikiteisminį tyrimą atlikusius pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų kardomųjų priemonių galiojimo paaiškinimo tuo atveju, jei buvo neaiškus nutarimo dėl kardomųjų priemonių galiojimas, o ne nutarimą interpretuoti savo nuožiūra ir tuo pagrindu neužtikrinti vaiko su tėvu bendravimo. Savo ruožtu išieškotojas, žinodamas skolininkės poziciją, kad lapkričio 11-12 dienomis galimybės bendrauti su vaiku pagal teismo nutartimi nustatytą tvarką neturės, iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą neatvyko.
28. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, spręstina, kad bendravimo tvarka buvo pažeista dėl skolininkės veiksmų – likus kelioms dienoms iki susitikimo atsisakyta užtikrinti vaiko su tėvu bendravimą lapkričio 11-12 dienomis. Nenustatyta, kad lapkričio 11-12 dienomis bendravimo tvarka nebuvo vykdoma dėl objektyvių priežasčių, sukliudžiusių skolininkei tą daryti. Priešingai, nutarties nevykdymą skolininkė siekia pateisinti nieko nepagrįstai argumentais dėl kardomųjų galiojimo ir spėliojimais, kad pats išieškotojas aptariamomis dienomis į susitikimą su vaiku nebūtų atvykęs ir pan. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkė netinkamai vykdė teismo nutartį, kuria nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka 2022 m. lapkričio 11-12 dienomis, nesikooperavo ir nebendradarbiavo su išieškotoju, dėl tokio elgesio nebuvo užtikrinti jų nepilnamečio vaiko interesai bendrauti su abiem tėvais, taip pat ir skyrium gyvenančio tėvo teisės, todėl teismas pagrįstai paskyrė skolininkei baudą.
29. Skolininkė atskirajame skunde nurodo, kad pats išieškotojas B. K. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-223-1094/2023, nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl išlaikymo priteisimo vaikui. Nurodytas argumentas nėra aktualus, nes šioje byloje vertinami skolininkės veiksmai vykdant teismo nutarties, kuria patvirtinta bendravimo su vaiku. Tuo atveju, jei išieškotojas nemoka išlaikymo vaikui ir yra susidaręs įsiskolinimas, skolininkė įstatymų nustatyta tvarka turi teisę ginti savo pažeistas teises. Kaip matyti skolininkė šia teise pasinaudojo inicijuodama civilinę bylą.
30. Skolininkė atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino 2023-02-03 prašymą, t. y. leisti B. K. pasiimti vaiką nepertraukiamoms atostogoms Lietuvoje nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2023 m. vasario 19 d. ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d., tačiau B. K. nepertraukiamoms atostogoms su vaiku Lietuvoje nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2023 m. vasario 19 d. nepasinaudojo. Išieškotojas nurodo, kad skolininkė net nesutiko su 2023-02-03 B. K. prašymu, pateiktu civilinėje byloje Nr. e2-223-1094/2023, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo buvo prašoma leisti B. K. pasiimti vaiką 2 savaičių atostogoms į Jungtinę Karalystę nuo 2023 m. vasario 6 d. iki vasario 19 d., ir 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. Išaiškintina šalims, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis nėra šios bylos apskundimo objektas, todėl nei nutartis, nei jos vykdymas šioje byloje nevertinamas.
31. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismo priimta nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei tvirtina skolininkė, pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos, tai yra nagrinėjamo klausimo esmę, nustatė bei išnagrinėjo šiam klausimui svarbias aplinkybes ir pagrindė savo procesinio sprendimo, kuris atitinka CPK 263 ir 291 straipsnio reikalavimus, motyvus, todėl atmestini, kaip nepagrįsti argumentai, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, prieštarauja teisės aktų reikalavimams (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
32. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininkės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
skolininkės I. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.