- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-158-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- J. K., L. K.
- Atsakovas
- L. K., J. K.
Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Šiaulių apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024-09-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei L. K., dalyvaujant institucijai, teikiančiai byloje išvadą – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo arba bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir pagal ieškovės L. K. priešieškinį atsakovui J. K., dalyvaujant institucijai, teikiančiai byloje išvadą – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl leidimo be tėvo sutikimo išvežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienį išdavimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020-01-08 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ir nepilnametės P. K., gim. 2016-10-09, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu J. K.; 2) priteisti iš atsakovės L. K. išlaikymą nepilnametei dukrai P. K. 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės; 3) nepilnametės P. K. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą J. K.. Arba nustatyti ieškovo J. K. bendravimo su dukra P. K. tvarką: 1) ieškovas J. K. bendrauja su dukra P. K. kas antrą savaitę, pradedant nuo artimiausio penktadienio, einančio po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, paimdamas šalių dukrą tą penktadienį iš jos ugdymo (formalaus ar neformalaus) įstaigos, pasibaigus ugdymo laikui, ir bendrauja iki kitos savaitės penktadienio, ryte pristatydamas dukrą į ugdymo įstaigą. Tuo atveju, jei dukros paėmimo – pristatymo dieną nėra vykdomas ugdymo procesas, dukros paėmimas – pristatymas vykdomas atsakovės L. K. gyvenamosios vietos adresu; 2) ieškovas J. K. bendrauja su dukra P. K. kasmetinių švenčių metu tokia tvarka: a) ieškovas J. K. su dukra bendrauja poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventes nuo gruodžio 24 dienos 15.00 val. iki gruodžio 26 dienos 15.00 val., o neporiniais kalendoriniais metais nuo gruodžio 31 dienos 15.00 val. iki sausio 02 dienos 15.00 val., paimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (jeigu ta savaitė nėra tėvo bendravimo su dukra savaitė); b) ieškovas J. K. su dukra bendrauja per Šv. Velykų šventes neporiniais metais nuo šeštadienio 12.00 val. iki pirmos Šv. Velykų dienos 15.00 val., o poriniais metais nuo pirmosios Šv. Velykų dienos (sekmadienio) 15.00 val. iki antrosios Šv. Velykų dienos (pirmadienio) 15.00 val., paimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (jeigu ta savaitė nėra tėvo bendravimo su dukra savaitė); c) ieškovas J. K. bendrauja su dukra Tėvo dieną nuo 10.00 iki 20.00 val. ir savo gimimo dieną nuo 10.00 val. (jei tai nedarbo diena) ar nuo dukros ugdymo proceso pabaigos iki 20.00 val. (jei tai darbo diena), paimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (jeigu ta savaitė nėra tėvo bendravimo su dukra savaitė), o atsakovė L. K. bendrauja su dukra Motinos dieną ir savo gimimo dieną; d) ieškovas J. K. bendrauja su dukra poriniais metais jos gimimo dieną – spalio 9 dieną – nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (jei tai nedarbo diena) ar nuo dukros ugdymo proceso pabaigos iki 20.00 val. (jei tai darbo diena), paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (jeigu ta savaitė nėra tėvo bendravimo su dukra savaitė). Aptartomis švenčių dienomis netaikoma kassavaitinė ieškovo J. K. bendravimo su dukra tvarka. Šalys privalo užtikrinti galimybę viena kitai netrukdomai bendrauti su dukra P. elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau toks bendravimas neturi prieštarauti dukros dienos režimui ir interesams. Priteisti ieškovui J. K. iš atsakovės L. K. visas ieškovo J. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020-01-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1270-284/2020 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria jos šalys susitarė: nepilnametės dukters P. K. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; nenustatyti konkrečios ieškovo bendravimo su dukra P. K. tvarkos; atsakovė įsipareigojo iš anksto raštu (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) pranešti ieškovui apie dukters gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos vietą, jų pakeitimus, apie ligas bei gydymąsi įstaigose; kad kiekvienas dukters išlaikymui skirs po 150 Eur kas mėnesį nuo 2020-01-01 iki dukters pilnametystės (iki 2034-10-09); ieškovas lėšas, skirtas dukrai išlaikyti, perves į atsakovės asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos; atsakovė lėšas, skirtas dukters išlaikymui, naudos uzufrukto teise.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020-11-19 šalys sudarė rašytinę sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuria susitarė, kad ieškovas su nepilnamete dukra P. K. bendraus tokia tvarka: kiekvieną savaitę: vieną savaitę pradeda bendrauti nuo penktadienio (2020-11-20), pasiimdamas ją iš darželio, iki pirmadienio ryto atvesdamas ją į darželį, kitą savaitgalį nuo trečiadienio, pasiimdamas vaiką iš darželio, iki penktadienio ryto atvesdamas ją į darželį. Tuo atveju jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negalės pasiimti dukros nustatytu laiku, jis kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš dieną, informuos dukters motiną el. žinute. Abu tėvai iš anksto suderina kitą artimiausią savaitgalį ar kitą laiką; kiekvienais metais dukra su tėvu praleis ne mažiau kaip vieną savaitę per kasmetines eilines tėvo atostogas; vaiko ligos atveju, sveikatos priežiūrą užtikrina tas tėvas, pas kurį tuo metu gyvena vaikas.
4. Atsakovė 2023-06-23 trumpąja SMS žinute informavo ieškovą, kad ji su dukra pakeitė gyvenamąją vietą ir nuo 2023-06-15 dukra gyvena (duomenys neskelbtini) ir lankys ten mokyklą. Apie dukros išvežimą nuolat gyventi į užsienį atsakovė ieškovą informavo po to, kai pakeitė gyvenamąją vietą. Dukrai gyvenant Norvegijoje, atsakovė neužtikrino ieškovo bendravimo su dukra. Ieškovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prašymu dėl neteisėtai išvežto ir laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Ieškovo prašymą išnagrinėjęs Oslo apygardos teismas 2023-09-21 nutartimi byloje Nr. 23-126074TVI-TOSL/01 ieškovo prašymą patenkino. Atsakovė, vykdydama Oslo apygardos teismo 2023-09-21 nutartį, 2023-10-13 grąžino šalių dukrą P. K. į Lietuvos Respubliką. Atsakovė, grąžinusi dukrą į Lietuvos Respubliką, ėmė riboti ieškovo bendravimą su dukra, savaip interpretuoti 2020-11-19 šalių sudarytos rašytinės sutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sąlygas.
5. Atsakovė neteisėtai, be ieškovo sutikimo, išveždama dukrą nuolat gyventi į užsienį, pažeidė dukters teises į saugią, stabilią aplinką. Dėl to kas keli mėnesiai yra keičiama dukters gyvenamoji vieta, nevykdomas nuolatinis ir ištisinis ugdymo procesas, buvo nutrauktas dukros bendravimas su tėvu. Ieškovas turi realias galimybes ir įgūdžius dukros dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti ir dukros interesus labiau atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Tarp ieškovo ir šalių dukros yra itin glaudus dvasinis ir emocinis ryšys, dukra nakvodavo pas ieškovą, ieškovas paimdavo ją iš ugdymo įstaigos ir nuveždavo į ją. Ieškovo darbo laikas ir darbo vieta sutampa su dukros ugdymo pradžia bei ugdymo įstaigos vieta, todėl ieškovas turi visas galimybes užtikrinti dukros pristatymą į ugdymo įstaigą ir jos pasiėmimą, pasibaigus ugdymo laikui. Ieškovas turi nuolatinį darbą ir stabilias pajamas, iš kurių gali teikti išlaikymą šalių dukrai. Ieškovas kitų išlaikytinių neturi. Šalių dukros gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, dukros gyvenimas stabilizuotųsi, būtų sudaryta mergaitės pagrindinius ir būtinus poreikius patenkinanti aplinka, suteikianti emocinį saugumą ir stabilų dukters ryšį su tėvu ir aplinka, nepertraukiamą ugdymo procesą, ir tai labiausiai atitiktų dukters interesus ir poreikius.
6. Nustačius šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai P. K. 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis (t. y. tokio pat dydžio, kokį moka ieškovas), o nepilnametės dukters P. K. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis yra paskirtinas ieškovas.
7. Teismui nepatenkinus pirmojo ieškovo alternatyvaus reikalavimo dėl šalių nepilnametės dukters P. K. gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) su ieškovu ir išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo iš atsakovės, ieškovas pareiškė alternatyvųjį reikalavimą dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo. Ieškovas mano, kad nepilnametės dukters interesus labiausiai atitiktų toks jo bendravimo su dukra modelis (tvarka), pagal kurį vaikas su skyriumi gyvenančiu ieškovu turėtų praleisti tiek pat laiko, kiek ir su atsakove. Nustatytinas maksimalus ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra P., kadangi maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių dukros gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu jam yra stabilumo garantas, sudarantis galimybę jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį ir rūpestį.
Šalies argumentai
8. Atsakovė L. K. pareikštu priešieškiniu ir jo patikslinimu prašė: 1) leisti atsakovei L. K. šalių nepilnametę dukrą P. K. išsivežti gyventi į užsienio valstybę; 2) priteisti iš atsakovo J. K. dukrai P. K. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1. Tėvas J. K. kasdien socialiniais tinklais turi teisę bendrauti su dukra, atsižvelgdamas į jos dienotvarkę, o motina įsipareigoja sudaryti tokio bendravimo galimybes; 2. Per dukters mokymosi atostogas tėvas J. K. turi teisę pasiimti dukrą į savo gyvenamą vietą Lietuvoje, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites apie planuojamą vaiko paėmimą pranešęs vaiko motinai. Vaiko kelionės į Lietuvą ir atgal išlaidas apmoka vaiko tėvas; 3. Tėvas turi teisę neribotai lankyti ar pasiimti dukrą, būdamas Norvegijoje, iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) suderinęs laiką su dukters motina. Motina įsipareigoja motyvuoti dukrą bendrauti su tėvu; 4. Šalys gali nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, esant bendram tėvų susitarimui, užfiksuotam SMS žinute ar kitu aiškiai apibrėžtu būdu ir priemonėmis, jei tai geriau atitinka vaiko interesus. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė L. K. priešieškinyje nurodė, kad pasikeitus jos gyvenimo sąlygoms, ji suplanavo su dukra išvykti gyventi į Norvegiją. Pagal taikos sutarties 3 punktą, atsakovė pranešė ieškovui SMS žinute, kad išvyko gyventi į Norvegiją kartu su dukra ir gyvens ten nuo 2023-06-15. Norvegijoje atsakovė su dukra įsikūrė 2023-06-15, ten ieškovė susirado darbą, išsinuomojo namą, užrašė dukrą į mokyklą. Tėtis minimaliai, bet nuolat bendravo su dukra telefonu, SMS žinutėmis, vaizdo skambučiais. Iki rugsėjo mėnesio ieškovas nereiškė pretenzijų į tai, kad atsakovė su dukra gyvena Norvegijoje. Jis žinojo aplinkybes – tai, kad vaikas mokosi Norvegijos mokykloje, mokosi ir jau neblogai moka norvegų kalbą, turi daug draugų savo mokykloje bei šalia savo gyvenamosios vietos, turi visas būtinas gyvenimo sąlygas namuose: savo kambarį, žaislus, mokymosi priemones, ir kt. Rugsėjo pradžioje atsakovė gavo pranešimą iš Norvegijos Oslo teismo, apie tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl vaiko gražinimo į Lietuvą. 2023-09-21 Oslo teisme buvo priimtas sprendimas, kuriuo L. K. buvo įpareigota gražinti dukrą į Lietuvą, kadangi neturėjo raštiško tėvo sutikimo vaikui išsivežti. Atsakovė buvo priversta grįžti su dukra į Lietuvą, kur dabar laikinai su dukra gyvena pas atsakovės motiną. Atsakovė negali grįžti į darbą Norvegijoje, dukra nebegali lankyti ten mokyklos, prie kurios priprato, nebegali bendrauti su draugais bei gyventi jai įprastoje aplinkoje, kurioje ji adaptavosi ir gerai jautėsi, kol bus išspręstas ginčas dėl leidimo ieškovei išsivežti dukrą gyventi į Norvegiją.
10. Grįžusi su dukra į Lietuvą, atsakovė nerimavo dėl dukters psichologinės sveikatos bei psichoemocinės būklės, kadangi dukra labai sunkiai išgyveno priverstinį išvykimą iš Norvegijos. Ieškovas, neatsižvelgdamas į dukters interesus, jos norą gyventi kartu su atsakove Norvegijoje, priėmė sprendimą neduoti sutikimo vaiko išvežti gyventi į kitą valstybę. Atsakovė, siekdama apsaugoti vaiko interesus, poreikius, psichologinę sveikatą, nusprendė prašyti teismą leisti išvežti nepilnametę dukrą gyventi į užsienio valstybę.
11. Kadangi atsakovės tikslas yra su vaiku gyventi kitoje šalyje, tėvo bendravimas su vaiku tampa apsunkintas. Todėl bendravimui su vaiku nustatytina ir atitinkama bendravimo tvarka. Atsakovė nedrausdavo ir skatindavo vaiką bendrauti su tėvu, palaikyti ryšį ir esant galimybėms pabūti su tėvu. Išvykdama į užsienį, atsakovė siūlė ieškovui bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, SMS žinutėmis, telefonu, vaizdo pokalbiais, o vaiko mokymosi atostogų metu neprieštarautų, kad tėvas pasiimtų vaiką pas save, jei dukra to pati norėtų. Todėl atsakovė prašė teismą patvirtinti jos teikiamą vaiko bendravimo su tėvu tvarką.
12. Iš ieškovo teikiamo išlaikymo, kuris yra tik 150 Eur per mėnesį bei iš atsakovės gaunamų pajamų atsakovė neišgali patenkinti sparčiai augančio nepilnamečio vaiko poreikių, kurio faktinė gyvenamoji vieta yra su atsakove. Jos įsitikinimu, vaiko poreikiams patenkinti ieškovas kas mėnesį turėtų mokėti 300 Eur periodines išmokas. Tokio dydžio išlaikymas bus pakankamas vaiko būtiniems vystymosi poreikiams patenkinti (maistui, aprangai, medikamentams, higienos, ugdymo priemonėms, kelionėms, lavinimo priemonėms, gyvenamajai patalpai išlaikyti bei kitoms reikmėms).
13. Institucija, duodanti išvadą – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad pagal pateiktus teismui duomenis, skyriaus surinktus duomenis, matyti, jog šiuo metu šalių dukra P. K. gyvena kartu su motina L. K. bei bendrauja su tėvu J. K.. Kilo šalių ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės. P. lankosi pas tėvą su nakvyne, vaikui ten sudarytos tinkamos sąlygos, vaikui tėvo gyvenamoji aplinka pažįstama. Mergaitė nuo 2023-11-06 pradėjo lankyti mokyklą Lietuvoje. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, įvertinę, pirmiausia, vaiko interesus. Vaiko aplinka yra jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis, nei vaiko aplinkos išsaugojimas. Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, jog P. K. gyvenamoji aplinka tapo jai nesaugi, neatitinkanti vaiko vystymosi reikalavimų. P. K. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos tiek motinos, tiek tėvo namuose. Todėl manytina, jog vaiko gyvenamosios vietos keitimas, t. y. nustatymas su kitu iš tėvų, netikslingas. Šiuo atveju, pagal byloje pateiktus duomenis, teismo posėdyje šalių pateiktus paaiškinimus, matyti, jog iki vaiko išvežimo į Norvegijos Karalystę nebuvo šalių ginčo dėl bendravimo su dukra tvarkos. Šalys vykdė pasirašytą susitarimą. Esminis ginčas dėl bendravimo tvarkos iškilo, vaiką išvežus į Norvegijos Karalystę. Išvežus vaiką į Norvegijos Karalystę, įprastinė bendravimo su vaiku tvarka nebegalėjo būti vykdoma, o dėl kitokių bendravimo su vaiku sąlygų šalys bendro sprendimo nepriėmė. Iš turimos informacijos buvo matyti, kad vaiko tėvai išsprendė susidariusią situaciją, tarpusavyje sutarė, kad kol vaiko motina išvykusi į Norvegiją, dukra rūpinasi vaiko tėvas, kol bus priimti procesiniai sprendimai civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Padaryta išvada, kad vaiko tėvai geba spręsti iškilusias problemas savarankiškai. Byloje pateiktas P. K. nuomonės išklausymo aktas. Taip pat byloje yra pateikta Oslo apylinkės teismo eksperto ataskaita apie pokalbį su vaiku bei psichologės E. B. išvada su rekomendacija vaikui gyventi su motina L. K.. Teismui pateiktoje Oslo apylinkės teismo vaikų teisių eksperto ataskaitoje apie atliktus veiksmus nurodyta, jog motina pokalbio (su P.) metu buvo aktyvi, ekspertas mano, kad šioje pokalbio metu vaiką reikšmingai veikė motinos įtaka, buvo aiškiai matyti lojalumo tėvams konfliktas. Siekiat užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, reikalinga nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, kuri turėtų būti orientuota į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei skyrimą tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui. Tiek leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį, tiek gyvenamosios vietos nustatymo, tiek bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimai glaudžiai tarpusavyje susiję. Tik išsprendus klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės, gali būti išspręstas klausimas dėl bendravimo tvarkos. Skyrius neturi pagrindo abejoti L. K. pateiktais duomenimis apie būtiną išlaikymą vaikui, todėl mano, jog išlaikymo priteisimas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis kas mėnesį mokamomis 300 Eur dydžio išmokomis atitinka vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Šiaulių apylinkės teismas 2024-09-25 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies.
15. Pirmosios instancijos teismas suteikė leidimą atsakovei L. K. išvežti nepilnametę dukrą P. K. nuolat gyventi į užsienio valstybę Norvegijos Karalystę be ieškovo J. K. rašytinio sutikimo. Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2020-01-08 nutartimi patvirtintą šalių sudarytos taikos sutarties 4 dalį, kuria šalys susitarė, kad kiekvienas dukrai P. išlaikyti skirs po 150 Eur kas mėnesį nuo 2020-01-01 iki dukters pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)), ir iš ieškovo J. K. priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai P. K. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)), ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė atsakovę L. K. lėšų, skirtų nepilnamečiam vaikui išlaikyti, tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė ieškovo J. K. bendravimo su dukterimi P. K. tvarką: 1. Tėvas J. K. kasdien socialiniais tinklais turi teisę bendrauti su dukra, atsižvelgdamas į jos dienotvarkę, o motina įsipareigoja sudaryti galimybes tokiam bendravimui; 2. Atsakovė prieš mėnesį privalo informuoti vaiko tėvą apie planuojamas ir numatomas vaiko mokymosi atostogas. Per dukters mokymosi atostogas tėvas J. K. turi teisę pasiimti dukrą į savo gyvenamą vietą Lietuvoje, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, apie planuojamą vaiko paėmimą pranešęs vaiko motinai. Dukros pristatymą į tėvo gyvenamąją vietą Lietuvoje ir pasiėmimą iš jos organizuoja ir vykdo vaiko motina. Visas dukters kelionės į Lietuvą išlaidas, pristatant dukrą į tėvo gyvenamąją vietą Lietuvoje ir ją pasiimant, apmoka vaiko motina; 3. Tėvas turi teisę neribotai lankyti ar pasiimti dukrą, būdamas Norvegijoje, iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) suderins laiką su dukters motina. Motina įsipareigoja motyvuoti dukrą bendrauti su tėvu; 4. Šalys gali nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, esant bendram tėvų susitarimui, užfiksuotam SMS žinute ar kitu aiškiai apibrėžtu būdu ir priemonėmis, jei tai geriau atitinka vaiko interesus. Priteisė iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas – 2 789 Eur. Priteisė valstybei iš ieškovo žyminį mokestį – 190 Eur.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šalims pradėjus gyventi skyrium nepilnametė duktė gyveno su motina. Šalių dukra gyveno su abiem tėvais iki jai sukako treji metai, šalys kartu nebegyvena jau penkerius metus. T. y. faktiškai visą laiką nuo gimimo vaikas gyveno su motina. Kreipdamasis į teismą, ieškovas nepilnametės dukters gyvenamąją vietą prašė nustatyti su juo, prioritetą teikdamas, kad dukra gyventų su tėvu, o vaikas nebūtų išvežtas į Norvegiją. Nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nereiktų keisti, jei vaiko neišsivežtų į Norvegiją.
17. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog gyvenimo aplinka šalių dukrai tapo nesaugi, nebeatitinkanti reikalavimų sveikam vaikui normaliai vystytis, o tokia aplinka jai būtų sukurta, pakeitus gyvenamąją vietą ir nustačius ją su tėvu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė dukros poreikių tinkamai neužtikrino, kad atsakovės elgesys keltų grėsmę dukrai, dukra būtų neprižiūrėta, nebūtų užtikrinamos jos teisės į saugią aplinką, vystymąsi. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad vaikas išvežtas gyventi į užsienio valstybę be rašytinio tėvo sutikimo, tačiau byloje esantys duomenys neįrodo, kad P. tiek Norvegijos Karalystėje, tiek Lietuvoje, buvo nesirūpinama ar ja rūpinamasi netinkamai, jai keliama grėsmė. Atsakovei ir vaikui gyvenant Norvegijos Karalystėje, atsakovė užtikrino aplinką, reikalingą sveikam vaikui normaliai vystytis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė vaiku rūpinosi nuo pat jo gimimo, taip pat juo rūpinosi, kai išvyko su vaiku į užsienio valstybę. Vaiko gyvenamoji aplinka užsienio valstybėje dukrai buvo stabili ir saugi. Atsakovė nuomojasi gyvenamąjį būstą Norvegijoje, P. turi savo atskirą kambarį, kambarys erdvus, šviesus, tvarkingas; vaikui yra stalas pamokoms ruošti, daug žaislų, namas turi atskirą kiemą, terasą, kur P. laisvalaikį leidžia su draugais. Atsakovei ir vaikui gyvenant Lietuvoje, atsakovė vaikui taip pat sudarė tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Tiek Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-2779, tiek šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte 6ŠTA nurodyta, jog vaikui skirtas atskiras kambarys yra erdvus, tvarkingas, apstatytas baldais, yra kompiuteris, yra visos priemonės vaikui ugdyti. Teismas sprendė, kad yra pagrindas atmesti kaip nepagrįstus ieškovo teiginius apie nuolatinius dukros interesų pažeidimus, neužtikrintą ugdymą, nepagrįstą laikinos globos nustatymą, nepriežiūrą, kadangi esminiai vaiko teisių pažeidimai byloje nenustatyti. Institucija, teikianti išvadą, duomenų apie netinkamą atsakovės elgesį su dukra neturi. Ieškovo argumentai, kad ne visada atsakovė laikosi 50:50 sutartos bendravimo su vaiku tvarkos, nes dukra paliekama močiutei, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nerodo atsakovės nuolatinės neigiamos įtakos dukrai. Pats ieškovas, nesibaigus jo darbo valandomis, palieką dukrą močiutei prižiūrėti. Ieškovo argumentas, kad atsakovė jam daro kliūtis bendraujant su vaiku, nėra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Būtent ieškovo ir dukros bendravimo sureguliavimas gali būti išspręstas, nustatant ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, bet nekeičiant vaiko gyvenamosios vietos. Siekdamas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ieškovas turėtų įrodyti, kad esama vaiko gyvenamoji vieta vaikui tapo nesaugi, ar vaikas yra išreiškęs norą gyventi su kitu iš tėvų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina tvirtą dukros P. nuomonę dėl galimybės gyventi su motina. Šiuo atveju kitokių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas ir atsakovė gyvena skyrium, šalių nepilnametis vaikas faktiškai nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina (atsakove), byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė per tą laiką netinkamai vykdytų motinos pareigas ar kitaip būtų pažeidusi vaiko interesus, priešingai – atsakovė užtikrina vaikui saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, vaiko poreikių patenkinimą, atsakovės ir dukters ryšys yra itin glaudus, vaikas emociškai prisirišęs prie motinos. Ieškovas neįrodinėjo, kad vaikui gyventi su atsakove yra nesaugu, kad motina nepatenkina vaiko poreikių, todėl ieškovo reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo ir su tuo susijusius reikalavimus dėl išlaikymo ir uzufrukto nustatymo pirmosios instancijos teismas atmetė.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 50:50 procentų tėvų bendravimo su vaiku tvarka negali būti absoliuti, tokia tvarka gali būti nustatyta tik išskirtiniais atvejais, šioje byloje tokio atvejo nėra. Atsakovas iki šios bylos niekada nereikalavo tokio tampraus bendravimo grafiko, niekada bendravimo grafikas nebuvo 50:50 procentų principu. Be to, gyvenamoji vieta nustatyta su motina, vaikas išreiškęs norą gyventi su motina, siekiant stabilumo, vaikas turi žinoti savo nuolatinę gyvenamąją vietą, be to, 50:50 bendravimo tvarka galima tik tėvams gyvenant viename mieste, o ne skirtingose šalyse. Taigi, tėvų bendravimo su vaiku tvarka 50:50 procentų būtų galima tik vaikui gyvenant Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad P. yra išreiškusi savo nuomonę, kad nebenori dabartinės bendravimo tvarkos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo alternatyvų reikalavimą nustatyti 50:50 bendravimo su dukra tvarką.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas esminių nesutikimo išvežti dukrą iš Lietuvos argumentų ir motyvų nenurodė. Vien tėvo nurodoma aplinkybė, jog jam bus sudarytos nepalankios sąlygos matytis ir bendrauti su dukra, nesudaro pagrindo eliminuoti atsakovei, su kuria nustatyta dukros gyvenamoji vieta, galimybės išvykti į kitą šalį nuolat gyventi, kur atsakovė planuoja kurti gyvenimą bei užtikrinti vaikui ne prastesnes sąlygas, nei Lietuvoje. Vertinat atsakovės ieškinio pagrįstumą, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką leidimo išvežti vaiką į užsienio valstybę klausimas sprendžiamas, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Atsakovė turi darbą Norvegijoje, gauna 240 500 kronų atlygį neatskaičius mokesčių, nuomojasi būstą, gali užtikrinti ne tik būtinuosius bet ir papildomus vaiko poreikius. Nors P. su motina Norvegijoje buvo gana trumpą laiką – apie 4 mėnesius, ir šiuo atveju bus nutrauktas ugdymo procesas Lietuvoje, pirmosios instancijos teismas nelaikė tai esmine aplinkybe, nes aštuonerių metų amžiaus vaikas yra imlus naujovėms, greitai adaptuojasi, aplinka Norvegijoje mergaitei nėra svetima, ji ten buvusi, pradmenys suformuoti, turi draugų, lankė mokyklą, pateikta pažyma, kad P. mokosi norvegų kalbos, 2023-08-23 sprendimas dėl P. K. vietos mokykloje nuo 2023-09-04 skyrimo, 2023-08-24 sprendimas dėl P. K. 2023/2024 mokslo metams skirto nemokamo vežimo į mokyklą, 2023-10-06 ir 2023-10-18 patvirtinimai įrodo, kad mokinė P. K. pradėjo lankyti mokyklą 2023-09-04, pateikti savaitiniai ir pusmečio mokyklos ugdymo planai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė gali užtikrinti tinkamą dukros ugdymą Norvegijoje.
20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. vieno išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2024-01-01 MMA sudarys 924 Eur (atskaičius mokesčius 709 Eur). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taikomas minimalus išlaikymo dydis, kurio pagrįstumo atsakovė neturi pareigos įrodinėti. Šiuo atveju ieškovui tenka pareiga pagrįsti, kad prašoma išlaikymo suma nepilnametei dukrai yra per didelė, ar kad jis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ar sveikatos būklę, tokio išlaikymo negali teikti. Tokių duomenų ieškovas teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas negali nusišalinti nuo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovas neturi galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo lygia dalimi. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai P. K. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024-09-25 sprendimo dalis, kuriose atmestas ieškovo J. K. ieškinys dėl jo bendravimo su dukra P. K. tvarkos nustatymo ir patenkintas atsakovės L. K. priešieškinis dėl leidimo išvežti dukrą P. K. nuolat gyventi į Norvegijos Karalystę be rašytinio ieškovo J. K. sutikimo ir ieškovo J. K. bendravimo su dukra P. K. nustatymo ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą: patenkinti ieškovo ieškinio dalį dėl jo bendravimo su nepilnamete dukra P. K. tvarkos nustatymo ir nustatyti ieškovo bendravimo su dukra P. K. tvarką: 1. Ieškovas J. K. bendrauja su dukra P. K. kas antrą savaitę, pradedant nuo artimiausio penktadienio, einančio po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, paimdamas šalių dukrą tą penktadienį iš jos ugdymo (formalaus ar neformalaus) įstaigos, pasibaigus ugdymo laikui, ir bendrauja iki kitos savaitės penktadienio, ryte pristatydamas dukrą į ugdymo įstaigą. Tuo atveju, jei dukros paėmimo – pristatymo dieną nėra vykdomas ugdymo procesas, dukros paėmimas – pristatymas vykdomas atsakovės L. K. gyvenamosios vietos adresu. 2. Ieškovas J. K. bendrauja su dukra P. K. kasmetinių švenčių metu tokia tvarka: 1. Ieškovas J. K. su dukra bendrauja poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventes nuo gruodžio 24 dienos 15.00 val. iki gruodžio 26 dienos 15.00 val., o neporiniais kalendoriniais metais nuo gruodžio 31 dienos 15.00 val. iki sausio 02 dienos 15.00 val., paimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (jeigu ta savaitė nėra tėvo bendravimo su dukra savaitė); 2. Ieškovas J. K. su dukra bendrauja per Šv. Velykų šventes neporiniais metais nuo šeštadienio 12.00 val. iki pirmos Šv. Velykų dienos 15.00 val., o poriniais metais nuo pirmosios Šv. Velykų dienos (sekmadienio) 15.00 val. iki antrosios Šv. Velykų dienos (pirmadienio) 15.00 val., paimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (jeigu ta savaitė nėra tėvo bendravimo su dukra savaitė); 3. Ieškovas J. K. bendrauja su dukra Tėvo dieną nuo 10.00 iki 20.00 val. ir savo gimimo dieną nuo 10.00 val. (jei tai nedarbo diena) ar nuo dukros ugdymo proceso pabaigos iki 20.00 val. (jei tai darbo diena), paimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (jeigu ta savaitė nėra tėvo bendravimo su dukra savaitė), o atsakovė L. K. bendrauja su dukra Motinos dieną ir savo gimimo dieną; 3. Ieškovas J. K. bendrauja su dukra poriniais metais jos gimimo dieną – spalio 9 dieną – nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (jei tai nedarbo diena) ar nuo dukros ugdymo proceso pabaigos iki 20.00 val. (jei tai darbo diena), paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (jeigu ta savaitė nėra tėvo bendravimo su dukra savaitė). 4. Aptartomis švenčių dienomis netaikoma kassavaitinė ieškovo J. K. bendravimo su dukra tvarka. 5. Šalys privalo užtikrinti galimybę viena kitai netrukdomai bendrauti su dukra P. elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau toks bendravimas neturi prieštarauti dukros dienos režimui ir interesams.
22. Apeliantas taip pat prašo atmesti atsakovės L. K. priešieškinį. Priimti naujai pateikiamus rašytinius įrodymus – gyventojų registro išrašus (2 vnt.); Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos medžiagos kopiją, prašo priteisti ieškovui J. K. iš atsakovės L. K. visas ieškovo J. K. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Apelianto vertinimu, neegzistuoja nei teisinis, nei faktinis pagrindas patenkinti atsakovės priešieškinį – išduoti atsakovei leidimą išvežti šalių nepilnametę dukrą P. K. nuolat gyventi į Norvegijos Karalystę be rašytinio ieškovo sutikimo. Atsakovės ketinimas pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę savaime neįrodo, kad dukters išvykimas atitiktų geriausius jos interesus. Byloje nėra nustatytas pagrindas riboti dukters bendravimą su tėvu (ieškovu), taip pat nėra nustatyta, kad dukra būtų pareiškusi nenorą palaikyti ryšį su tėvu. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, sprendžiant klausimą dėl leidimo išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę be rašytinio tėvo sutikimo, o būtent nuo 2021-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir šios kasacine tvarka išnagrinėtos bylos aplinkybės yra panašios į šios bylos aplinkybes.
24. Apeliantas laikosi nuomonės, jog atsakovė neįrodė, kad dukros P. K. išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka geriausius jos interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyriumi gyvenančio ieškovo teisių.
Šalies argumentai
25. Apeliantas nurodo, kad šalių nepilnametės dukros P. K. geriausius interesus atitinka reguliarus ir tiesioginis bendravimas su tėvu (ieškovu) ir ieškovo pirmosios instancijos teismui nurodomi argumentai, kad, dukrai išvykus nuolat gyventi į užsienio valstybę, ieškovui bus sudarytos nepalankios sąlygos bendrauti ir matytis su dukra, nepagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip neesminiai.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, kad dukra bus ugdoma Norvegijos Karalystėje, jai yra skirta nemokamo pavėžėjimo į ugdymo įstaigą paslauga, nesudaro pagrindo keisti šalių nepilnametės dukters nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės, kadangi šalių dukra yra tinkamai ugdoma ir Lietuvos Respublikoje, jai yra užtikrinta teisė į būstą, o svarbiausia – užtikrinamas nuolatinis betarpiškas ryšys su abiem tėvais. Ugdymo suteikimas (kurį dukra gauna ir Lietuvoje) ir neatlygintinė pavėžėjimo paslauga nėra tos išskirtinės aplinkybės, nusveriančios vaiko ir tėvo teisę nuolat ir betarpiškai bendrauti, dalyvauti kasdieniniame vienas kito gyvenime.
27. Apelianto vertinimu, šalių dukros nuomonė dėl išvykimo nuolat gyventi į užsienio valstybę yra susiformavusi neobjektyviomis sąlygomis, o jos išreikštas noras gyventi užsienio valstybėje turėtų būti vertinamas kaip noras gyventi su atsakove, visiškai neidentifikuojant gyvenamosios vietos ir/ar gyvenamosios vietos valstybės.
Šalies argumentai
28. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino galimas vaiko noro gyventi Norvegijos Karalystėje atsiradimo/susiformavimo aplinkybes ir priežastis. Naujai pateikiami rašytiniai įrodymai – pažymos apie ieškovės ir šalių nepilnametės dukters deklaruotas gyvenamąsias vietas ir Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad šalių dukra gyvena Lietuvoje, o atsakovė dirba Norvegijos Karalystėje, tačiau nėra nutraukusi savo ekonominių ir socialinių ryšių su Lietuva ir nėra tvirtai nusprendusi keisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės.
Atsiliepimas
29. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nepriimti ir nepridėti prie bylos apelianto teikiamų papildomų duomenų, o juos priėmus, priimti ir atsakovės papildomą dokumentą.
30. Atsakovės vertinimu, pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertino visus byloje esančius duomenis, pagrįstai konstatavo, kad ieškovo atsisakymas išduoti leidimą išvežti šalių dukrą nuolat gyventi į užsienį yra nepagrįstas ir neatitinkantis geriausių P. K. interesų. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad išvykimas nuolat gyventi į užsienio valstybę neatitiktų dukters geriausių interesų, nes tokiu atveju būtų pažeistos jos ir skyriumi gyvenančio jos tėvo teisės į maksimalaus bendravimo užtikrinimą, dukra netektų nuolatinio ryšio su tėvu (ieškovu), seneliais, kitais artimaisiais ir draugais.
Atsiliepimas
31. Atsakovė nurodo, jog tiek teismas, tiek psichologai, tiek vaikų teisių specialistai vieningai laikosi nuomonės, kad vaiko interesai bus užtikrinti ir geriausios sąlygos bus suteiktos šalių dukrai gyvenant su motina, o motinos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystė, todėl ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina ten.
32. Atsakovė prašo nepridėti prie bylos naujų ieškovo pateiktų įrodymų, nes atsakovė šiuos dokumentus jau buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui. Atsakovė turi gyvenamą vietą Norvegijoje, turi ten būstą, darbą ir gyvenimo draugą, kuris gyvena Norvegijos Karalystėje. Lietuvoje atsakovė yra priversta laikinai gyventi, kol neįsiteisės teismo sprendimas, kuriuo bus leista atsakovei su vaiku išvykti iš Lietuvos nuolat gyventi užsienyje. Atsakovė neturi darbo Lietuvoje, ji visą savo ir vaiko gyvenimą planuoja Norvegijoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
34. Remiantis CPK 320 straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 39 punktas).
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas; 2023-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).
36. Pagal CPK 323 straipsnio nuostatas keisti ar papildyti apeliacinį skundą draudžiama. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas ir atsakovė naujai pateikiamus įrodymus galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl to papildomi įrodymai nepriimami ir į juos neatsižvelgiama, priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį.
37. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentui, kad atsakovė neįrodė, jog dukros išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka geriausius jos interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyriumi gyvenančio ieškovo teisių.
38. Už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.155, 3.156 straipsniai), todėl visus vaikų auginimo, auklėjimo, išlaikymo ir kitus klausimus tėvai turi spręsti kartu susitarę. Svarbiausias ir esminis vaikų interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikai nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Jungtinių Tautų Vaiko konvencija ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas garantuoja vaikui teisę būti tėvų globojamam, taip pat teisę į šeimos ryšius bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
39. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą, jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
40. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolat gyventi, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovas skundžia sprendimą, pirmiausia akcentuodamas savo interesus, t. y. nurodo, kad jam bus sudarytos nepalankios sąlygos matytis ir bendrauti su vaiku. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išsprendė, prioritetiniais laikydamas šalių dukters interesus. Jie tinkamai išaiškinti, psichologams apklausus dukterį (DOK-37724). Atsakovė sudariusi sąlygas dukrai gyventi kartu su ja Norvegijoje (lanko mokyklą, gauna nemokamas pavėžėjimo į mokyklą paslaugas). Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek psichologė (žr. DOK-37724, psichologės pateiktą P. K. nuomonės išklausymo apibendrinimą), tiek vaikų teisių specialistas A. B. (žr. 2024-09-05 teismo posėdžio garso įrašą 00:10:37 – 00:14:00) vieningai laikosi nuomonės, kad vaiko interesai ir geriausios sąlygos bus suteiktos, dukrai gyvenant su motina, o motinos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystė, todėl ir vaiko gyvenamoji turi būti Norvegijos Karalystėje. Taip nusprendęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo sprendimas geriausiai atitinka nepilnametės šalių dukters P. K. interesus.
42. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).
43. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 24/2010).
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, jog P. K. gyvenamoji aplinka, jai gyvenant su motina, tapo jai nesaugi, neatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko vystymuisi. Šią išvadą patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-11-27 išvada Nr. 6SD–10636 (DOK-720921), kurioje nurodyta, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su kitu iš tėvų nėra reikalingas.
45. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti, auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai, teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
46. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam ) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
47. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų įrodymų, iš pirmosios instancijos teismo posėdyje šalių teiktų paaiškinimų matyti, jog iki vaiko išvežimo į Norvegijos Karalystę šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nebuvo. Šalys vadovavosi susitarimu ir nedidelius nesutarimus išsispręsdavo. Išvežus vaiką į Norvegijos Karalystę, įprastinė nusistovėjusi šalių bendravimo su vaiku tvarka nebegalėjo būti tęsiama, o dėl kitokių bendravimo su vaiku sąlygų šalys bendro sprendimo nepriėmė. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka yra racionali, atitinkanti aplinkybę, kad dukra su motina gyvena Norvegijos Karalystėje ir užtikrinanti tėvo galimybę palaikyti ryšį su dukra.
48. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
49. Vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
50. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaikui išlaikyti yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
51. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsižvelgus į nustatytas aplinkybes dėl vaiko poreikių, į bylos dokumentus ir šalių paaiškinimus, į skirtas išmokas vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą iš ieškovo nepilnametei dukrai P. K. išlaikyti pagrįstai priteistos 300 Eur dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad toks išlaikymas iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaikymo vaikams dydį pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai, atsižvelgė į ieškovo pajamas, įvertino vaiko poreikius. Priteistas išlaikymas neviršija pusės MMA (708,40 : 2 = 354,20) , todėl yra racionalaus dydžio, atitinka ieškovo galimybes tokį išlaikymą teikti ir užtikrina minimalių dukters poreikių patenkinimą.
52. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, .). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jie nepakartojami, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.
53. Prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra laikomas teisėtu ir pagrįstu CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
55. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2024-09-25 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.