- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-537-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-02351-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- K. M.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ir atsakovo K. M. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. M. (toliau – ir pareiškėja) teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo dienos - priteisti iš atsakovo K. M. (toliau – ir atsakovas) 427,52 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir 465,55 Eur laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai I. M., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametės dukros), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant pareiškėją.
2. Nurodė, kad atsakovas nedidele dalimi prisideda prie vaikų išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos prašymą taikyti (nustatyti) laikiną nepilnamečių dukrų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonę, įpareigojo atsakovą nuo 2024 m. sausio 1 d. mokėti nepilnametėms dukroms laikiną išlaikymą po 250 Eur periodines išmokas kiekvienam vaikui per mėnesį iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo; uzufrukto teisę į šias išlaikymo lėšas nustatė pareiškėjai (vaikų motinai, su kuria šiuo metu faktiškai gyvena vaikai); nustatė pareiškėjai 14 kalendorinių dienų procesinį terminą ieškiniui/pareiškimui/prašymui paduoti.
4. Nurodė, kad pareiškėjos dukros šiuo metu yra atitinkamai 6 ir 10 m. amžiaus, joms reikia pirkti maistą, rūbus, higienos, lavinimo ir kt. priemones, t. y. tinkamai užtikrinti būtinąsias ir kt. jų tėvų galimybes atitinkančias jų gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Pareiškėjos skaičiavimais, dukrų išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia skirti apie atitinkamai 610,75 ir 665,08 Eur. Susidariusioje situacijoje netaikant prašomos laikinos apsaugos priemonės, būtų pažeistos vaikų teisės ir interesai neapibrėžtam laikui iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas inicijuojamoje byloje, kadangi įstatyme yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja (ieškovė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartį ir ieškovės prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visiškai: taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš atsakovo 427,52 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. M. ir 465,55 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai I. M., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant pareiškėją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tėvų turtinę padėtį ir nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio. Teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatyti, kad atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo dėl akivaizdžiai geresnės savo turtinės padėties. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo gaunamos pajamos didesnės ir turtinė padėtis žymiai geresnė nei pareiškėjos.
1.2. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas mažai bendravo/bendrauja su vaikais, o tai yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo teikiant laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovo didesnę nei ½ vaikams reikalingos išlaikymo sumos dalį.
1.3. Atsakovui buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, jis gali sąmoningai nevykdyti savo pareigos materialiai išlaikyti vaikus.
1.4. Teismas neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų poreikius.
1.5. Šalių vaikams iš valstybės kas mėnesį skiriamos išmokos, tačiau ne visais atvejais valstybės skiriama parama vaikui turi mažinti vaiko tėvų prievoles teikti išlaikymą vaikams.
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas neišsiaiškino esminių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus subjektyvius įrodymus priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
2.2. Nuo 2023 m. gruodžio mėn. ieškovė kartu su nepilnametėmis dukromis grįžo gyventi į šeimos namus, tai patvirtina 2023 m. gruodžio 21 d. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio duomenys. Skundžiamos nutarties priėmimo dieną šis orderis buvo panaikintas nepasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms. Tai, kad šalys gyvena kartu ir veda bendrą buitį bei kartu išlaiko vaikus, buvo nurodyta ir per atsakovo atstovą ieškovės atstovei, nurodant, jog nėra pagrindo nuo 2023 m. gruodžio teikti išlaikymą vaikams, nes ieškovė grįžo į šeimą. Nepaisant to, pareiškimas dėl laikino išlaikymo priteisimo buvo paduotas Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams, galimai melagingai nurodant faktinę gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini) rajoną, nors tiek deklaruota, tiek ir faktinė gyvenamoji ieškovės ir nepilnamečių vaikų vieta yra (duomenys neskelbtini) r. sav., taigi byla yra teisminga Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams.
2.3. Nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. atsakovas savanoriškai pagal išgales teikė išlaikymą vaikams.
2.4. Teismas, neišsprendęs klausimo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių, nepagrįstai nusprendė, jog būtent atsakovas privalo teikti išlaikymą vaikams, o ne ieškovė, tuo pačiu be jokio teisinio pagrindo nustatydamas, jog vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė, o ne atsakovas.
2.5. Teismas nesudarė galimybės atsakovui pateikti savo argumentus ir išsakyti prieštaravimus, jis su priimta nutartimi susipažino tik 2024 m. sausio 5 d. gavęs ją paštu, tokiu būdu buvo apribota atsakovo teisė byloje teikti paaiškinimus, įrodymus ir taip neužtikrintos jo teisės būti išklausytam.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, jos atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Ieškovė su nepilnametėmis dukromis išsikraustė iš šeimos namų 2023 m. liepos 1 d. dėl nuolatinio atsakovo girtavimo ir su tuo susijusių neįmanomų gyvenimo sąlygų ir 2023 m. gruodžio 15 d. grįžo gyventi į šalių namus, tikėdamasi, kad atsakovas padarė išvadas ir bus įmanoma gyventi šalių namuose, tačiau 2024 m. sausio 12 d. ieškovė vėl su dukromis grįžo gyventi į savo močiutės namus, kadangi atsakovas buvo prie vaikų neblaivus psichologiškai smurtavo prieš ieškovę ir dvi nepilnametes dukras. Šalių namuose nėra užtikrinama tinkama aplinka gyventi nei ieškovei, nei nepilnametėms šalių dukroms.
3.2. Prieš ieškovę ir šalių dukras yra naudojamas psichologinis smurtas ir iš atsakovo motinos pusės. Atsakovo motina, atvykusi į šalių šeimos namus, nepilnamečių šalių dukrų akivaizdoje išvadino ieškovę necenzūriniais žodžiais. Atsakovas savo motinos nestabdė, leido jai ieškovę vadinti necenzūriniais žodžiais.
3.3. Atsakovas, ieškovei grįžus gyventi su nepilnametėmis dukromis į šalių namus, 2023 m. gruodžio 21 d. be ieškovės sutikimo įrengė namuose vaizdo stebėjimo ir garso kameras, dėl ko ieškovės ir atsakovo nepilnamečių dukrų privatus gyvenimas ten tapo neįmanomas. Ieškovė dėl kamerų kreipėsi į policiją, kurie atsakovui paaiškino, kad to daryti atsakovas negali.
3.4. Atsakovas nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. sausio 25 d. išlaikymo nepilnametėms dukrom neteikė, nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. išlaikymą teikė nepastoviai ir per mažą, kad būtų patenkinti šalių nepilnamečių dukrų poreikiai.
3.5. Kadangi ieškovės faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) r., dėl to jokių su bylos teismingumu susijusių pažeidimų nėra padaryta. Be to, pirmosios instancijos teismas jau priėmė bylą nagrinėti.
3.6. Tarp šalių nėra ginčo, kad šalių nepilnametės dukros gyventų su mama, dėl to nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones faktiniams santykiams sureguliuoti. Nepilnametės dukros yra prie ieškovės prisirišusios, mama su dukromis gerai sutaria, turi bendrus pomėgius, dukros su ieškove gyvena ir šalims gyvenant skyrium. Pačios nepilnametės dukros nori būti su mama. Šalių dukrų gyvenimas su atsakovu nėra įmanomas, nes atsakovas labai dažnai vartoja alkoholį ir nesiima jokių priemonių kovoti su šia priklausomybe.
8. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Nuo 2023 m. gruodžio mėn. ieškovė kartu su nepilnametėmis dukromis grįžo gyventi į šeimos namus, šalys gyvena kartu ir veda bendrą buitį bei kartu išlaiko vaikus.
4.2. Dėl nesuprantamų priežasčių pareiškimas dėl laikino išlaikymo priteisimo buvo paduotas Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams, galimai melagingai nurodant faktinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nors tiek deklaruota, tiek ir faktinė ieškovės ir nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)r. sav., taigi byla yra teisminga Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams.
4.3. Nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. atsakovas savanoriškai pagal išgales teikė išlaikymą vaikams.
4.4. Teismas, nepagrįstai neišsprendęs klausimo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių, nusprendė, jog būtent atsakovas privalo teikti išlaikymą vaikams, o ne ieškovė, tuo pačiu be jokio teisinio pagrindo nustatydamas, jog vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė, o ne atsakovas.
4.5. Kad šalys gyvena kartu, o taip pat, jog vaikai ilgesnį laiką būna su tėvu pas savo senelius, nurodė ir pati ieškovė (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre 2024 m. sausio 9 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu. Pareiškėjos veiksmai nepagrįstai inicijuojant teisinius procesus, teikiant nepagrįstus pranešimus policijos įstaigoms apie nebūtą smurtą, neigiamai veikia nepilnamečių vaikų psichologinę būseną. Dirbtinis vaikų paėmimas iš jų gyvenamosios aplinkos, atitraukimas nuo tėvo, tėvo ir dukrų bendravimo ribojimas iki 2023 m. gruodžio mėn. pradžios gali būti gali būti laikomas psichologiniu smurtu prieš vaikus. Tokie ieškovės veiksmai galimai sąlygoti noro pasipelnyti atsakovo sąskaita ir dirbtinai padidinti tariamus dukrų poreikius tomis priemonėmis ir namų aplinkos daiktais, kurie realiai yra šalių bendruose namuose, jais vaikai naudojosi ir nėra poreikio jų papildomai įsigyti (baldai, kompiuteris ir pan.).
4.6. Nurodydama dėl geresnės atsakovo turtinės padėties, ieškovė galimai siekia suklaidinti teismą, nes kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė visų šeimos kreditorių duomenų ir turimų kreditorinių įsipareigojimų, kurie ženkliai sumažina atsakovo gaunamas pajamas. Didesnė dalis turto yra įkeista kredito įstaigoms.
4.7. Teismas nesudarė galimybės atsakovui pateikti savo argumentus ir išsakyti prieštaravimus, tokiu būdu apribojo atsakovo teisę byloje teikti paaiškinimus, įrodymus ir taip neužtikrino jo teisės būti išklausytam teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo laikina bendravimo su nepilnamete dukra tvarka ir vaikui priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
12. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Lietuvos paštas siuntos įteikimo duomenis; Registrų centro Gyventojų registro išrašus; 2023 m. gruodžio 19 d., gruodžio 23 d. elektroninius laiškus; mokėjimo nurodymą Nr. 254; Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį; Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų siųstą voką.
13. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašą, Pranešimą pavojų patiriančiam asmeniui apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį; M. V. S. sutikimą.
14. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 5 d. paprašė atsakovo pateikti nuomonę dėl ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų priėmimo. Atsakovo nuomonė dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų negauta.
15. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
17. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, be to naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šalys dėl pateiktų naujų įrodymų turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos, tinkamam atskirųjų skundų išnagrinėjimui kiti šalių pateikti įrodymai priimtini. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl procesinio (ne)pažeidimo
18. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, išsprendęs klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesuteikęs galimybės jam pateikti argumentus ir pasakyti prieštaravimus, tokiu būdu buvo neužtikrinta jo teisės būti išklausytam.
19. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Paminėta įstatymo nuostata yra teisės būti išklausytam principo tam tikra išimtis, kadangi atitinkamais atvejais būtent dėl pranešimo apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iškilti grėsmė. Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos operatyviai, netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo (šiuo atveju nepilnamečių vaikų) interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų priešingos šalies veiksmų. Tokiu atveju priešingai ginčo šaliai suteikiama teisė būti išklausytai vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju atsakovas, pateikęs atskirąjį skundą, pasinaudojo savo teise teikti argumentus dėl poreikio byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl civilinės bylos teismingumo
20. Nors šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo laikina bendravimo su nepilnamete dukra tvarka ir vaikui priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teismas pasisakys ir dėl atsakovo argumento dėl iškeltos bylos (ne)teismingumo.
21. Atsakovas nurodo, kad ieškovė kartu su nepilnametėmis šalių dukromis nuo 2023 m. gruodžio mėn. ieškovė grįžo gyventi į šeimos namus, jų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) r. sav., tačiau pareiškimas dėl laikino išlaikymo priteisimo buvo paduotas Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams, dėl to byla yra teisminga Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams.
22. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. CPK 381 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis).
23. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo ieškovė nurodė, kad ji ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Savo gyvenamąją vietą ieškovė nurodė (duomenys neskelbtini) r., dėl to teismas pagrįstai priėmė ir nagrinėjo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. vasario 29 d. išvadoje Nr. 12SD-1184 nurodyta, kad skyriaus specialistui 2024 m. vasario 14 d. apsilankius pas atsakovą pastarasis teigė, jog jau apie 2 mėnesius negyvena kartu su ieškove.
24. Taigi šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados, kad byla buvo iškelta pažeidus teismingumo taisykles.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos (ne)nustatymo
25. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs klausimo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių, nepagrįstai nusprendė, jog būtent atsakovas privalo teikti išlaikymą vaikams.
26. Kaip minėta, ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo prašė tik priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė tik šį klausimą.
27. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o 2 dalyje nustatyta, kad, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
28. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas per teismo nustatytą procesinį terminą nepateikė ir atsiliepimo į ieškinį, dėl to negalima daryti išvados, kad šioje byloje yra šalių ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos.
Dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
31. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su ieškovės (pareiškėjos) argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė iš atsakovo kiekvienos šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti priteistiną 250 Eur išlaikymo dydį.
32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
33. Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio MMA iki mokesčių sudaro jau 924 Eur arba 708 Eur atskaičius mokesčius.
34. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
35. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. (taip pat ir skundžiamos nutarties priėmimo metu) – 85,75 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka vaikui, t. y. 96,25 Eur.
36. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas 250 Eur dydis neatitinka kasacinio teismo praktikos ir negali užtikrinti visų nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimo. Skundžiama nutartis priimta 2023 m. gruodžio 29 d., iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymas priteistas nuo 2024 m. sausio 1 d., dėl to turėjo būti taikytini nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioję MMA ir valstybės mokamo vaiko išmokos dydžiai. Įvertinus tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA, atskaičius mokesčiu, siekia 708 Eur, o kiekvienam vaikui mokama 96,25 Eur vaiko išmoka, dėl to spręstina, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma 708 Eur turėtų būti mažintina 96,25 Eur ir ši suma dalintina abiem tėvams po lygiai, t. y. po 306 Eur. Byloje nėra duomenų (tokių argumentų nenurodė ir atsakovas), kad atsakovas neturi finansinių galimybių mokėti tokio dydžio išlaikymą kiekvienai savo nepilnametei dukrai.
37. Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Be kita ko, atsakovas ir nenurodo jokių teiginių, kad dėl savo turtinės padėties negali teikti pirmosios instancijos teismo priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio (savo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties iš esmės grindė tik aplinkybėmis, kad šalys gyvena kartu, veda bendrą buitį bei kartu išlaiko vaikus). Atsakovas nepagrindė (nepateikė detalių skaičiuočių), kad jo siūloma mokėti 250 Eur suma (toks atsakovo siūlymas nurodytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. vasario 29 d. išvadoje) būtų pakankama visiems būtiniausiems mažametės dukters poreikiams patenkinti.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje, kuomet yra tik preliminariai vertinami duomenys apie šalių turtinę padėtį, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį nukrypti nuo lygių dalių principo dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, nepagrįstai sprendė, kad šalių dukterų išlaikymui yra reikalingas mažesnis nei MMA dydis, dėl to skundžiamos nutarties dalis dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeistina, padidinant iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 306 Eur.
41. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. sausio 1 d. nepilnametėms dukterims I. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 306 Eur (tris šimtus šešis) dydžio periodines išmokas kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo.
Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.