Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ir atsakovo D. B. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. Kartu su apeliaciniu skundo ieškovas pateikė: 1) Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį; 2) Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono komisariato veiklos skyriaus 2023 m. vasario 10 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

12. Ieškovas, teikdamas naujus įrodymus nurodo, kad šių įrodymų negalėjo pateikti ankščiau, nes rašytiniai įrodymai jau buvo gauti priėmus skundžiamą sprendimą. Pažymi, kad rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad atsakovas, siekdamas išvengti prisiimtos civilinės atsakomybės vykdymo, ryžosi pateikti galimai melagingą pareiškimą dėl galimos ieškovo padarytos nusikalstamos veikos.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamų įrodymų turinį, sprendžia, kad ieškovo teikiami rašytiniai įrodymai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą niekaip nesusiję su nagrinėjama civiline byla dėl skolos priteisimo iš atsakovo, t. y. neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

15. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 10 01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 06 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.)

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės nevisiškai nuosekli, siekdama ją suvienodinti, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: Kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ir ĮPVĮ) nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 05 30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas).

17. Byloje sprendžiamas ginčas tarp šalių kilęs dėl atsakovo skolos, pagal jo ieškovui išduotus vekselius, priteisimo. Pažymėtina, jog tai, kad atsakovas pasirašė vekselius konstatuota Lietuvos teismo ekspertizės išvada Nr. 11-1797(22), tačiau atsakovas teigia, kad 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. rugpjūčio 1 d., 2021 m. kovo 10 d. vekseliuose nurodytų piniginių lėšų negavo, o pagal 2019 m. gegužės 18 d. vekselį gautos piniginės lėšos buvo perduotos trečiajam asmeniui, t. y. įrodinėja, kad nėra skolingas ir pagal 2019 m. gegužės 18 d. vekselį.

18. Kadangi ieškovas tvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai civiliniai teisiniai santykiai, kad vekseliais atsakovas įsipareigojo grąžinti (sumokėti) paskolų sumas, šiai bylai aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 12 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 05 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, 37 punktas).

19. Tokiu atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo atsakovui faktą, nes vekselio turinys savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių faktinį susiklostymą, jame nėra įrašų apie skolinimą ir (arba) pinigų perdavimą.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą grindė rašytiniais įrodymais, atsakovo išduotais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, pagal kuriuos atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti vekseliuose nurodytas sumas iki juose nurodytų terminų: 1) 2019 m. gegužės 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2019 m. rugsėjo 18 d. sumokėti ieškovui 10 000 Eur; 2) 2020 m. sausio 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2020 m. gegužės 15 d. sumokėti ieškovui 7 000 Eur; 3) 2020 m. rugpjūčio 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 1 d. sumokėti ieškovui 3 500 Eur; 4) 2021 m. kovo 10 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2021 m. birželio 10 d. sumokėti ieškovui 3 450 Eur. Ieškovas nurodo, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, t. y. jis suteikė atsakovui iš viso 23 950 Eur paskolą, o atsakovas išdavė jam ginčo vekselius, taip patvirtindamas savo prievolę grąžinti paskolintas pinigines lėšas. Atsakovas su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, teigdamas, jog 2019 m. rugsėjo 18 d. vekselyje nurodytą 10 000 Eur sumą ieškovas jam perdavė Švedijos kronomis tam, kad jis šias pinigines lėšas Lietuvoje iškeistų į eurus. Atsakovas nurodytus veiksmus atliko, gautas pinigines lėšas Lietuvoje iškeitė į eurus ir perdavė ieškovo uošvienei R.V.. Piniginių lėšų pagal kitus vekselius jis iš ieškovo nesiskolino, vekseliuose nurodytų piniginių lėšų nėra gavęs, o minėtus vekselius pasirašė 2019 m. gegužės 18 d., t. y. pirmojo vekselio sudarymo metu, ant tuščių vekselio blankų savo ranka įrašydamas savo vardą pavardę ir uždėdamas parašą tam, kad, ieškovui prireikus, pastarasis 2019 m. gegužės 18 d. vekselyje nurodytą sumą galėtų išskaidyti į smulkesnes sumas ir išvengti teisės aktuose nustatyto reikalavimo sudaryti notarinį sandorį.

21. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog 2019 m. gegužės 18 d. vekselio kaip skolos dokumento (paskolos raštelio) turinys, tai, kad atsakovo pateikti argumentai nepaneigia vekselyje užfiksuotų veiksmų – paskolos pinigų perdavimo – atlikimo, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pasirašant 2019 m. gegužės 18 d. vekselį ieškovas perdavė, o atsakovas gavo vekselyje nurodytą pinigų sumą – 10 000 Eur. Be to, byloje taip pat neįrodyta, kad perduota pinigų suma ieškovui būtų grąžinta tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl toliau dėstomų aplinkybių.

22. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo dalyko paskolos teisiniuose santykiuose yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta; tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).

23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

24. Kadangi ginčo atveju nėra užfiksuotas pinigų perdavimo atsakovui faktas ir momentas, pagal aptartą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, ieškovui teko pareiga įrodyti, jog pinigai atsakovui buvo perduoti. Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme įrodinėjo, jog vekseliuose nurodytų piniginių lėšų negavo, tik patvirtino, kad 2019 m. gegužės 18 d. vekselyje nurodytas pinigines lėšas gavo, kad perduoti trečiajam asmeniui ir jis nėra skoloje ieškovui pagal 2019 m. gegužės 18 d. vekselį.

25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovo įrodinėjamų aplinkybių, kad pagal 2019 m. gegužės 18 d. vekselį gautas pinigines lėšas jis perdavė tretiesiems asmenims ir dėl to jis nėra skoloje ieškovui. Pirma, atsakovas savo pozicijai pagrįsti nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų – jo pozicija pagrįsta tik subjektyviais paaiškinimais. Liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti R. V. ir A. V. paneigė atsakovo versiją dėl piniginių lėšų perdavimo ieškovo uošvienei R. V., nurodė, kad atsakovo nepažįsta, jokie finansiniai santykiai jų nesieja. Antra, atsakovas, įrodinėdamas, kad 10 000 Eur sumą grąžino, turėjo tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, tačiau tokių veiksmų neatliko, o jo nurodytas aplinkybes apie skolos perdavimą trečiajam asmeniui paneigė liudytojais apklausti R. V. ir A. V.. Trečia, Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada Nr. 11-1797(22) įrodyta, jog 2019 m. gegužės 18 d. vekselyje visus rankraštinius įrašus parašė ir D. B. (atsakovo) vardu pasirašė vienas asmuo – pats atsakovas, todėl atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, kad, sudarydamas ginčo vekselį, jis įsipareigojo grąžinti ieškovui perduotą 10 000 Eur sumą. Nors atsakovas teigia, kad nebuvo įrodyta, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kad ieškovo perduoti pinigai buvo atsakovo perduoti trečiajam asmeniui – ieškovo uošvienei, tačiau būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo tinkamai įtvirtinti prievolės įvykdymo faktą, tačiau tokių veiksmų neatliko, įrodymų, pagrindžiančių prievolės tretiesiems asmenims įvykdymą, nepateikė. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo tarp šalių susiklosčiusių santykių vertinti kitaip nei taip padarė pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčo dalį dėl 2019 m. gegužės 18 d. vekselyje nurodytos 10 000 Eur skolos ieškovui.

26. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pagal atsakovo 2019 m. gegužės 18 d. išduotą vekselį skolos sumą – 10 000 Eur taip pat konstatavo, kad atsakovas yra grąžinęs ieškovui 1 256 Eur, įvertinęs nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo priteisė 8 744 Eur. Ieškovas apeliaciniu skundu argumentuoja, kad nesutinka su tuo faktu, kad atsakovas dalį skolos yra grąžinęs, kadangi atsakovo mokėtos sumos už ieškovą yra atskiri tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovo išlaidos yra skolos padengimas pagal atsakovo prievolę ieškovui pagal išduotus vekselius, tačiau ieškovas patvirtinto, kad atsakovas jam grąžino 1 256 Eur. Duomenų apie kitokius tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kurių pagrindu atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 1 256 Eur sumą, ieškovas nepateikė, aplinkybių susijusių su minėtų santykių egzistavimu, teismui neatskleidė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atmeta šį ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kadangi ieškovas, tam, kad pagrįsti, jog atsakovo mokėtos už ieškovą sumos, kurių mokėjimą ieškovas patvirtino, buvo atskirai tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių sudėtine dalimi, nenurodė, kokie tie santykiai ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad šalių „Facebook“ socialinio tinklo „Messenger“ programėlės susirašinėjimas patvirtina, kad šalys derėjosi dėl paskolos grąžinimo ir tai yra įrodymas, kuris patvirtina, kad visa ieškovo nurodyta suma buvo perduota atsakovui, yra nepakankamas spręsti dėl skolos dydžio. Nustatyta, jog atsakovas 2020 m. spalio 23 d. susirašinėjimo su ieškovu metu teigia, kad pasiims Švedijos banke 250 000 kronų paskolą ir grąžins skolą ieškovui. Šis susirašinėjimo fragmentas patvirtina tik faktą, kad atsakovas yra skoloje ieškovui, tačiau nepatvirtina skolos dydžio. Taigi, iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nurodė ieškovui, kad jam gali būti suteikta paskola iki 250 000 kronų, t. y. nurodyta iki kokio dydžio paskolą bankas išduotų atsakovui, o ne nurodyta, kiek atsakovas skolingas ieškovui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog susirašinėjimas nepatvirtina atsakovo skolos dydžio fakto ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo padarytu šalių susirašinėjimo vertinimu.

29. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. rugpjūčio 1 d., 2021 m. kovo 10 d. vekselių taip pat sprendžia, kad atsakovo išduoti 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. rugpjūčio 1 d., 2021 m. kovo 10 d. vekseliai nepagrindžia pinigų perdavimo fakto atsakovui. Negalima pritarti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms, kad pagal išduotus vekselius atsakovas gavo pinigines lėšas, nurodytas 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. rugpjūčio 1 d., 2021 m. kovo 10 d. vekseliuose. Kaip minėta, tai, kad pagal vekselius piniginės lėšos buvo perduotos, turėjo įrodyti ieškovas. Teismui ieškovas nepateikė duomenų ar įrodymų, kurie leistų padaryti išvadas, kad vekseliuose nurodytos piniginės lėšos buvo perduotos atsakovui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išanalizavo vekselių pasirašymo aplinkybes. Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas buvo ne Švedijoje, o Lietuvos Respublikoje. Taip pat ieškovas negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl to, kodėl vekseliuose buvo nurodytos kitokios nei vekseliai buvo realiai sudaryti datos. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nebuvo jokio poreikio vekselių sudarymo datą nurodyti neatitinkančią tikrovės, kadangi prievolės įvykdymo datą lemia ne vekselyje nurodyta jo sudarymo data, o jame įtvirtinta apmokėjimo data. Ieškovas teismo posėdžio patvirtino aplinkybes, kad jis užpildė 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir 2021 m. kovo 10 d. vekselius, o vekseliuose savo vardą, pavardę ir parašą įrašė pats atsakovas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien atsakovo 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir 2021 m. kovo 10 d. vekselių pasirašymas, nesant byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų piniginių lėšų atsakovui perdavimą, esant abejotinoms aplinkybėms dėl ieškovo nurodomų vekselių pasirašymo aplinkybių, negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti, kad atsakovas skolinosi pinigus iš ieškovo, o skolos faktą užtvirtino 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir 2021 m. kovo 10 d. vekseliais.

31. Tiek ieškovas, tiek atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

32. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, rezoliucinėje dalyje nenurodė ieškovui atlygintinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio, t. y. nepriteisė bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad skundžiamame sprendime 55 punkte teismas atliko šalių tarpusavio reikalavimų užskaitymą. Teismo konstatuota, kad proporcingai ieškinio reikalavimų patenkintai daliai ieškovui priteistina 1 498,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina 2 665 Eur. Kadangi šalims vienai iš kitos priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismo atliktas tarpusavio reikalavimų užskaitymas (2 665 Eur - 1 498,45 Eur) ir atsakovui iš ieškovo priteista 1 166,55 Eur suma. Taigi, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta priteistina bylinėjimosi išlaidų suma ieškovui, kadangi atlikus šalių tarpusavio reikalavimų užskaitymą iš ieškovo atsakovui priteistina suma sumažinta atitinkamai ieškovui priteistos sumos dydžiu.

33. Atsakovas apeliaciniu skundu argumentuoja, jog 2023 sausio 23 d. ieškovo pateiktame pinigų priėmimo kvite nėra nurodyta, kad ieškovas advokato padėjėjui sumokėjo 3 500 Eur (kvito grafa neužpildyta) ir toks dokumentas negali būti laikomas tinkamu išlaidų patvirtinimu. Atstovavimo teisėtumas šioje byloje neginčijamas. Ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų sudėtis yra detalizuota advokato padėjėjo 2023 m. sausio 23 d. prašyme teismui dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo, prašyme detaliai nurodyta, už kokias paslaugas apskaičiuota mokėtina teisinės pagalbos išlaidų suma, mokėjimai pagal sąskaitas pagrįsti pateiktomis mokėjimo kvitas Nr. 1144161. Nurodytų duomenų visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovas patyrė išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir CPK nustatyta tvarka (terminais) pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai rėmėsi į bylą pateiktais teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančiais dokumentais.

34. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia šalys, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinius skundus atmeta, skundžiamą Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palieka nepakeistą.

35. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

38. Atmetus apeliacinius skundus ir įvertinus jų turinį, ieškovui ir atsakovui nepriteisiami už apeliacinius skundus jų sumokėti žyminiai mokesčiai, taip pat ieškovui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant ieškovo apeliacinį skundą ir atsakovui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant atsakovo apeliacinį skundą. Atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, o ieškovui – į atsakovo apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

40. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.

41. Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą.

42. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuotina, kad atsakovo prašomos priteisti advokatų pagalbos išlaidos yra pagrįsto ir protingo dydžio. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. B. iš ieškovo V. Z. 500 bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.