Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-356-733/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. sausio 6 d. išduotame teismo įsakyme nutarė išieškoti iš skolininko D. B. kreditoriui V. Z. 23 950 Eur skolos, 1 703,81 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 25 653,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m sausio 6 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 145 Eur žyminio mokesčio. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2022 m. kovo 8 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikia naujus įrodymus – du kelto bilietus, 2022 m. gegužės 19 d. pareiškimo policijai kopiją, policijos patvirtinimą apie pareiškimo užregistravimą. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį ir jų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, priima ir prideda prie bylos su atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus. Pažymėtina, jog pareiškimas policijai ir policijos patvirtinimas apie pareiškimo gavimą surašyti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjas šiais įrodymais nedisponavo, taigi nebuvo objektyvios galimybės pateikti jų pirmosios instancijos teismui.

8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-356-733/2022.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies punktą. Laikosi pozicijos, jog teismo įsakymas nebuvo tinkamai įteiktas, dėl to jis neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditoriaus reikalavimų. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujintas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto požiūriu, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-125/2005; 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018 ir kt.).

10. Civilinio proceso kodekse įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.

11. Nagrinėjamoje byloje keliamas teismo įsakymo įteikimo fiziniam asmeniui tinkamumo klausimas. CPK XXIII skyriaus ,,Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ 438 straipsnyje nustatyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui. Kitų procesinių dokumentų įteikimo ypatumų bylose dėl teismo įsakymo išdavimo įstatyme nėra įtvirtinta.

12. Aktualios nagrinėjamai bylai redakcijos CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., redakcija).

13. Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 CPK 123 straipsnio 3 dalis buvo papildyta nustatant naują procesinių dokumentų įteikimo būdą – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimčiai dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė, ir jie buvo grąžinti teismui. CPK 438 straipsnio nuostatos dėl procesinių dokumentų įteikimo ypatumų bylose dėl teismo įsakymo papildžius CPK 123 straipsnio 3 dalį nebuvo pakeistos, taigi darytina išvada, kad įstatymų leidėjo valia yra tokia, jog procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais pagal įstatymą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir bylose dėl teismo įsakymo.

14. Vis dėlto pažymėtina, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, taip pat į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, tai yra gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

16. Be to, procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimčiai dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė, ir jie buvo grąžinti teismui, iš esmės yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties, aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“, turi būti atsižvelgiama į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iš karto po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių.

17. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes, teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

18. Procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymą įstatymo leidėjas sieja su atitinkamais formaliaisiais reikalavimais. Speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu (toliau – Įteikimo aprašas). Kaip nustatyta Įteikimo aprašo 4 punkte, ant tokios specialios pašto siuntos turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą, tam, kad nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Įteikimo apraše ir yra trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20 ir 26 punktai). Būtent šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos. Teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

19. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškia pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Šiomis procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiūra, taip pat ir tais atvejais, kai teismo įsakymas jam įteiktas ne realiai, o laikant dokumentą įteiktu pagal įstatymą būdu. Tačiau, jeigu skolininkas prašo atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

20. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

21. Apeliacinės instancijos teismas skundo argumentus dėl CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo pripažįsta pagrįstais.

22. Iš civilinės bylos medžiagos Nr. eL2-356-733/2022 nustatyta, kad teismo įsakymas kreditoriaus pareiškimo pagrindu byloje buvo priimtas 2022 m. sausio 6 d. Teismo darbuotojui patikrinus Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis ir nustačius, kad pareiškime nurodytas pareiškėjo adresas sutampa su deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), teismo įsakymas tą pačią dieną registruota pašto siunta išsiųstas skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų saugojimo žyma. Iš teismui grąžinto voko žymos matyti, kad pranešimas apie korespondencijos atsiėmimą pašte pareiškėjui paliktas 2022 m. sausio 13 d. 2022 m. vasario 8 d. teisme gautas kreditoriaus prašymas laikyti dokumentus tinkamai įteiktais pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. 2022 m. vasario 17 d. teisme iš pašto gavus voką su neįteikimo žyma, bylos kortelėje pažymėta, jog procesiniai dokumentai, suėjus 30 dienų terminui, laikomi įteiktais pareiškėjui 2022 m. vasario 14 d. CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu – tai yra praėjus įstatyme nustatytam 30 dienų procesinių dokumentų palikimo deklaruotojoje gyvenamojoje vietoje terminui. Tą pačią dieną – 2022 m. vasario 17 d. – patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis apie asmens darbovietę, procesiniai dokumentai išsiųsti skolininko darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu. 2022 m. kovo 8 d. bylos kortelėje pažymėta, jog teismo įsakymas įsiteisėjo, įsiteisėjęs įsakymas išsiųstas kreditoriui. 2022 m. kovo 21 d. teisme iš pašto gauti duomenys, jog teismo įsakymas skolininko darbovietės adresu neįteiktas.

23. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas procesinių dokumentų įteikimo tvarkos atitiktį įstatymo reikalavimams, pažymi, jog, kaip jau minėta, procesinių dokumentų įteikimas paliekant juos fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje taikytinas tik kaip subsidiarus dokumentų įteikimo būdas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šį dokumentų įteikimo būdą taikė kaip vienintelį ir pagrindinį byloje. Teismo įsakymas ir kiti procesiniai dokumentai įsakymo priėmimo dieną iš karto išsiųsti skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų saugojimo žyma. Per tą laiką duomenys apie kitus galimus taikyti įteikimo būdus nerinkti. Duomenys apie fizinio asmens darbovietę surinkti jau po to, kai bylos kortelėje pažymėta, kad dokumentai laikomi tinkamai įteiktais palikus juos deklaruotoje fizinio asmens gyvenamojoje vietoje. Įsakymo įsiteisėjimas pažymėtas ir įsiteisėjęs teismo įsakymas kreditoriui išsiųstas 2022 m. kovo 8 d., nesulaukus duomenų apie dokumentų įteikimą ar neįteikimą darbovietės adresu. Tokia situacija, kai teismas iš karto išsiunčia asmeniui dokumentus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų saugojimo termino žyma, net nebandęs surinkti papildomų duomenų apie skolininką, kad būtų galima procesinius dokumentus įteikti asmeniškai, darbovietės duomenis nustačius ir nustatytu darbovietės adresu dokumentus išsiuntus iš esmės tik formaliai, net nelaukiant duomenų apie šio įteikimo būdo rezultatą, suteikia pagrindą išvadai, kad teismas pripažino dokumentus įteiktais pagal įstatymą neišnaudojęs visų jų įteikimo asmeniškai pareiškėjui galimybių, nesiėmė pakankamų veiksmų, kad įsakymas skolininkui būtų įteiktas realiai, taigi teismo įsakymas negali būti laikomas įteiktu tinkamai.

24. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip nurodo skolininkas, pirmosios instancijos teismas teismo įsakymo priėmimo ir informavimo apie jį momentu tas pats teisėjas nagrinėjo kitą pareiškėjo civilinę bylą Nr. e2-667-733/2022. Nurodytoje byloje ieškinys teismui pateiktas 2022 m. sausio 31 d., jame nurodyti du galimi D. B. adresai: vienas iš jų jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, kitas galimas adresas – (duomenys neskelbtini). Byloje teismo pranešimai buvo siunčiami būtent šiuo adresu – (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 18 d. teisme gauta pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą, įteikimo pažymoje pasirašė sesuo. Taigi teismo įsakymui dar esant neįsiteisėjusiam teismui buvo prieinami duomenys apie kitą skolininko adresą, kuriuo kitoje byloje pavyko įteikti dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors įstatyme ir nenumatyta teismo pareiga rinkti duomenis apie skolininką kitose bylose, tačiau, turint omenyje teismo įsakymo išdavimo instituto specifiką (tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti), teismas turėtų išnaudoti visas prieinamas priemones, kad asmuo būtų asmeniškai informuotas apie procesą ir, neišnaudojus visų prieinamų priemonių, nebūtų apsiribota tik informavimu subsidiariu būdu.

25. Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju teismo įsakymas skolininkui nebuvo tinkamai įteiktas, dėl to skolininkas neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditoriaus reikalavimų, taip buvo pažeista CPK 436 straipsnio 7 dalies nuostata, kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per šio kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Šios aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas – išduodant teismo įsakymą yra padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą įsakymą.

26. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje; skundžiama nutartis naikintina dėl proceso teisės normų taikymo klaidų ir priimtinas naujas sprendimas: pareiškėjo prašymas tenkintinas ir atnaujintinas procesas civilinėje byloje dėl teismo įsakymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 370 straipsnio 3 dalis). Atnaujinus procesą, civilinė byla dėl teismo įsakymo turi būti nagrinėjama nuo skolininko prieštaravimų pateikimo stadijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti procesą Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-356-733/2022 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.