Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-10-23 · Civilinė byla Nr. e2S-1524-1142/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-23
Bylos Nr.
e2S-1524-1142/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07784-2025-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Jaraminas
Atsakovas
G. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1524-1142/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07784-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Vinleta“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Simpatija“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Vinleta“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Simpatija“, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui G. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Vinleta“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Simpatija“, ieškinį atsakovui G. L. dėl nuostolių atlyginimo, ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 52 168,09 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė 2025 m. liepos 23 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, juo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui G. L. priklausančio 52 168,09 Eur sumos turto areštą. Nurodė, kad atsakovas sąmoningai imasi veiksmų tam, kad ateityje būtų apsunkintas išieškojimas iš atsakovo turto, kadangi 2025 m. sausio 30 d. perleido savo turėtą butą, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė yra atsakovo sutuoktinė G. L.. Atsakovo ir sutuoktinės deklaruota gyvenamoji vieta yra išlikusi minėtame bute. Ši pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tada, kai teisme buvo pateikti trys ieškiniai, o visose bylose trečiuoju asmeniu dalyvauja atsakovas, kuris į bylą įtrauktas kaip buvęs bendrovės vadovas, kuriam gali būti taikoma atsakomybė dėl bendrovei padarytos žalos. Mano, kad tai patvirtina atsakovo nesąžiningą elgesį ir siekį išvengti galimo teismo sprendimo įvykdymo. Tai sudaro teisinį pagrindą šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismo vertinimu, pats ieškinio reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą materialiąja prasme yra galimas. Teismo vertinimu, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pridėtus rašytinius įrodymus ieškovas tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus (lot. prima facie), t. y. viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra.

5. Teismas nurodė, kad pats faktas, jog atsakovas dar iki šios bylos iškėlimo (priimtas ieškinys 2025 m. kovo 19 d.) 2025 m. sausio 30 d. pardavė savo vienintelį nekilnojamąjį turtą – butą – sutuoktinei priklausančiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo metu nebeturi jokio nekilnojamojo turto, neleidžia teigti esant duomenų, rodančių atsakovo siekį turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti. Pati ieškovė nurodo, kad jokio kito nekilnojamojo turto, kurį galėtų perleisti nagrinėjant šį ginčą, atsakovas nebeturi.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie galėtų liudyti tikėtiną atsakovo nesąžiningumą, t. y. jo ketinimą bylos nagrinėjimo metu paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Vien ta aplinkybė, kad atsakovas nekilnojamojo turto nebeturi, nesudaro pagrindo padaryti pagrįstą išvadą, kad tokia aplinkybė kaip nors lemia grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, kad atsakovas sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius po šios bylos iškėlimo.

7. Teismas nurodė, kad faktinės aplinkybės, kad atsakovui yra pareikštas turtinio pobūdžio ieškinys, nėra pakankamas pagrindas nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė BUAB ,,Vinleta“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui G. L. priklausančio 52 168,09 Eur sumos turto areštą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

8.1. Teismo motyvai neatitinka teismų praktikos, todėl teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Teismas visiškai neįvertino jam pateiktų įrodymų, kurie tikėtinai pagrindė atsakovo nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo šioje ir kitose bylose. Teismas neatsižvelgė, kad buto perleidimo sandoris trečiajam asmeniui buvo nulemtas ne komercinių (finansinių) tikslų, o siekio išvengti, kad nebūtų išieškoma iš atsakovui priklausančio buto.

8.2. Teismas visiškai neįvertino to, jog nuosavybės teisę į butą atsakovas įgijo 2014 m. rugsėjo 12 d. ir pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tik tada, kai Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovė pareiškė tris ieškinius, kuriais įtraukė atsakovą dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir kuris į civilinių bylų nagrinėjimą buvo įtrauktas kaip buvęs ieškovės vadovas, kuriam gali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl bylose ginčijamais sandoriais ar kitais atliktais neteisėtais veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas atsakovo įtraukimas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovė nurodė savo ieškiniuose ir atsakovui akivaizdžiai buvo žinomi tolimesni ieškovės veiksmai, jeigu pareikšti ieškiniai bus atmesti. Atsakovui buvo žinoma ir suprantama, kad ieškovė gali reikšti atsakovui ieškinius dėl žalos atlyginimo.

8.3. Atsakovui butas, kuriame jis ir jo sutuoktinė gyveno iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir po jos sudarymo, nuosavybės teise priklausė ilgiau kaip 10 metų ir tokio sandorio sudarymą lėmė ne komerciniai tikslai (siekis parduoti turtą kuo didesne kaina), tačiau dėl pareikštų ieškinių kilusi rizika, jog atsakovui gali būti taikyta civilinė atsakomybė ir išieškojimas gali būti nukreiptas į vienintelį jam priklausantį būstą (butą).

8.4. Atsakovas akivaizdžiai nesiekė komercinių tikslų (naudos) sau ir savo šeimai, nes butas buvo parduotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal savo veiklos pobūdį neturėjo ir negalėjo turėti jokio ekonominio suinteresuotumo įsigyti gyvenamosios paskirties patalpas, kurių negali naudoti savo veikloje; UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo finansinių galimybių sumokėti atsakovui buto kainos; ir po buto pardavimo atsakovas su sutuoktine toliau šiame bute gyvena, tai rodo, jog šiuo sandoriu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ taip pat nesiekė jokių ekonominių tikslų. Toks atsakovo ir suinteresuotų asmenų elgesys tikėtinai pagrindė, kad atsakovas yra galbūt nesąžiningas ir, tikėtina, sąmoningai ateityje imsis ir kitų veiksmų tam, kad būtų apsunkintas išieškojimas iš atsakovui priklausančio turto. Ieškovė pateikė tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus ir įrodė atsakovo galbūt nesąžiningą elgesį iki bylos nagrinėjimo pradžios, siekiant apsunkinti galimą išieškojimą iš jam priklausančio turto, todėl šioje byloje buvo įrodytas teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

13. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti.

14. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko prima facie ieškinio įvertinimą, nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus, todėl nustatė, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra. Apeliantei neginčijant pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio pagrįstumas) nustatyta. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustačius, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir kita sąlyga, tai yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.

15. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla prašymą pareiškiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021).

16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste būtinybę taikyti atitinkamus turtinius ribojimus asmeniui visų pirma lemia poreikis eliminuoti galimybę jam pakeisti savo turtinę padėtį, nesąžiningai perleidžiant turimą turtą kitiems asmenims. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, taikymas iš esmės galimas tik išimtiniais atvejais, t. y. tik tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-467/2022; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-168-330/2023; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023; 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-464/2024). Atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudaro pagrindą manyti, kad gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y., kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).

17. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie galėtų liudyti tikėtiną atsakovo nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimą bylos nagrinėjimo metu paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybe, kad atsakovas 2025 m. sausio 30 d. pardavė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintele akcininke yra atsakovo sutuoktinė. Ieškovė teigė, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tada, kai teisme buvo pateikti trys ieškiniai, o visose bylose trečiuoju asmeniu dalyvauja atsakovas, kuris į bylas įtrauktas kaip buvęs ieškovės vadovas, kuriam gali būti taikoma atsakomybė dėl bendrovei padarytos žalos. Apeliantė laikosi pozicijos, kad įrodė teisinį ir faktinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo su apeliantės argumentais sutikti. Iš civilinės bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų matyti, kad ieškovė 2025 m. sausio 8 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės T. L. priteisti ieškovei 58 410,34 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, pagal šį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-4907-1045/2025 (ieškinys priimtas 2025 m. sausio 14 d.). Ieškovė 2025 m. kovo 12 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama pripažinti UAB ,,Vilneta“ sandorius, sudarytus su atsakovais R. S. ir B. S., negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų ieškovei 152 107 Eur ir 8 700 Eur, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ir šio ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2-1859-794/2025 (ieškinys priimtas 2025 m. kovo 13 d.), kurioje šalys sudarė taikos sutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ši taikos sutartis patvirtinta, civilinė byla nutraukta, o teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Taip pat ieškovė 2025 m. kovo 13 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama pripažinti UAB ,,Vilneta“ sandorį, sudarytą su atsakovu I. G., negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovei 86 456,33 Eur, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ir pagal šį ieškinį teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-14847-1006/2025 (ieškinys priimtas 2025 m. kovo 20 d.). Visose minėtose civilinėse bylose trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas G. L. (atsakovas šioje byloje).

21. Taigi priešingai, nei nurodo apeliantė, iki jos akcentuojamo turto perleidimo sandorio sudarymo buvo iškelta tik viena civilinė byla, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo G. L. (atsakovas šioje civilinėje byloje). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia atsakovo dalyvavimą jos inicijuotuose kituose teisminiuose ginčuose, savaime nėra pakankamos atsakovo veiksmus, atliktus iki šios civilinės bylos iškėlimo (ieškinys šioje byloje priimtas 2025 m. kovo 19 d.), laikyti sąmoningu savo turtinės padėties bloginimu turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymo. Pats civilinės bylos, kurioje atsakovui pareikšti turinio pobūdžio reikalavimai, iškėlimo faktas ar civilinių bylų, kuriose atsakovas dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, skaičius savaime galimos grėsmės, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas, nepatvirtina.

22. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jam pateiktų įrodymų, kurie tikėtinai pagrindė atsakovo nesąžiningus veiksmus siekiant išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo šioje ir kitose bylose. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas vertino tiek apeliantės nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek jį pagrindžiančius apeliantės pateiktus duomenis, ir dėl jų pasisakė, procesinį sprendimą motyvavo. Aplinkybė, kad apeliantė kitaip vertina pateiktus duomenis ar nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime nesudaro pagrindo manyti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.

23. Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė yra įpareigota pateikti ne įrodymus, kurie įrodytų atsakovo nesąžiningumą, o kurie tik tikėtinai pagrįstų galimą atsakovo nesąžiningumą, siekiant išvengti galimo teismo sprendimo įvykdymo.

24. Pasisakydamas dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019). Grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui konstatuotina tada, kai ieškovas pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių sąmoningą atsakovo siekį pabloginti savo turtinę padėtį taip ir, būtent, tam, kad būtų išvengta išieškojimo iš jo turto pagal galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galbūt nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2025 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-756-1097/2025).

25. Šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės neleidžia teigti esant duomenų apie atsakovo siekį pabloginti savo turtinę padėtį turint tikslą išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymo. Apeliantės akcentuojamas turto perleidimo sandoris savaime nesąžiningų asmens veiksmų nesuponuoja, nes šis sandoris sudarytas dar iki šios civilinės bylos iškėlimo, t. y. kai reikalavimai atsakovui dar nebuvo pareikšti. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog iki šiol perleisto turto adresu yra deklaruota atsakovo ir jo sutuoktinės gyvenamoji vieta, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal savo veiklos pobūdį neturėjo ir negalėjo turėti jokio ekonominio suinteresuotumo įsigyti gyvenamosios paskirties patalpas, kurios negali būti naudojamos jos ūkinėje komercinėje veikloje, ar apeliantės abejonės dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinių galimybių atsiskaityti už įsigytą iš atsakovo turtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) atsakovo turtui klausimą vertinant, ar byloje pateikta pakankamai duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių sąmoningą atsakovo siekį pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad būtų išvengta išieškojimo iš jo turto pagal galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą šioje byloje. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas prielaidomis, kryptingu tam tikrų aplinkybių vertinimu.

26. Nurodytų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinus, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-300-516/2022; 2025 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-756-1097/2025).

27. Šiuo konkrečiu atveju byloje duomenų, leidžiančių manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie atsakovo veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti. Nesant jokių duomenų apie jo atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi teisinio pagrindo manyti, jog atsakovo elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu yra nesąžiningas, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žilvinas Jaraminas